Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Jegorovaitei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos atstovei advokatei S. Š., advokato padėjėjui K. K., atsakovių A. B., A. Ž., N. B. atstovui advokato padėjėjui K. A., atsakovės UAB „Robinta“ atstovui advokatui V. I., atsakovo A. P. B. atstovei advokatei G. M., atsakovių A. A. ir I. P. atstovui advokatui A. V., atsakovo A. Ž. atstovui advokatui L. S., atsakovo Ž. P. atstovui advokatui A. V., atsakovo A. V. atstovui advokatui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos patikslintą ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė – G.), UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“, A. P. B., I. P. (buvusi pavardė – N.), A. A., A. Ž., Ž. P., A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje „BTA Insurance Company" SE filialas Lietuvoje, D. A., A. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ (toliau tekste – Unija) pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė: Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Viewrich“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“, A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė - G.) ir I. P. (buvusi pavardė – N.) 1 641 210,28 EUR nuostolių atlyginimui; Priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Viewrich“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“, A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė - G.) ir I. P. (buvusi pavardė – N.), A. A. 183 370,35 EUR; Priteisti iš atsakovų A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė - G.) ir I. P. (buvusi pavardė – N.), A. A. 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo, o iš UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“ 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo visiško sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad UAB „Viewrch“, atstovaujama įmonės vadovo D. A., Unijai 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą išduoti 5‘200‘000 Lt paskolą 7 metų laikotarpiui. Unijai taip pat buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 13 d. UAB „Viewrch“ vienintelio akcininko D. A. sprendimas dėl UAB „Viewrch“ įstojimo į uniją ir planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto įkeitimo. UAB „Viewrch“ taip pat pateikė 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl įstojimo į uniją. Šiame prašyme atsakovė nurodė, kad pasižada laikytis Kredito unijos įstatų, mokėti valdybos nustatytus mokesčius ir vykdyti visas Kredito unijos prievoles. 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymą dėl įstojimo į uniją pateikė ir pats D. A.. Kartu su minėtais prašymais kredito unijai buvo pateiktas UAB „Viewrch“ verslo planas paramai gauti. Verslo plane buvo nurodyta, kad UAB „Viewrch“ planuoja (duomenys neskelbtini)įsigyti trijų statinių kompleksą, kurių bendras plotas 4066 kv.m, priklausančius UAB „Sinota“. Pagal Unijai atsakovės UAB „Viewrch“ pateiktą 2012 m. liepos 27 d. UAB „Robinta“ ir A. P. B. atliktą visų statinių ir žemės, ant kurios jie stovi, turto vertės nustatymo ataskaitą, „visi statiniai su žeme verti 8‘040‘000 Lt“. Be to, ieškovei buvo nurodyta, kad UAB „Sinota“ sutinka visą statinių kompleksą parduoti UAB „Viewrch“ už 5‘200‘000 Lt. Verslo plane nurodyta, kad „paskolos pajų, visus administracinius mokesčius įmonė yra pajėgi apmokėti pati iš asmeninių akcininko investicijų“. Taip pat nurodyta, kad UAB „Viewrch“ jau yra sudariusi sutartį su UAB „Armesta“ dėl viso šio pastatų komplekso nuomos 7 metų terminui ir pagal šią sutartį turės po 30‘000 Lt pajamų per mėnesį, ir kad ši suma padengtų paskolos grąžinimo palūkanas ir grąžintiną paskolos dalį. 2012 m. rugsėjo 12 d. UAB „Sinota“, atstovaujama A. B., ir UAB „Viewrch“, atstovaujama D. A., sudarė daiktų pirkimo-pardavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Sinota“ už 5.200.000 Lt pardavė UAB „Viewrch“ pastatą-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-kiaulidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9155/10000 dalis pastato-karvidės ((duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nuomos teisę į 1,2424 ha dydžio dalį žemės sklypo, turinčio 3,5098 ha bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog atsakovai A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž. ir N. B. (G.) būdami Unijos vadovais ir balsuodami už paskolos UAB „Viewrich“ suteikimą, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas, nebuvo lojalūs ir veikė aiškiai aplaidžiai. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė įrodinėja, kad sprendimus dėl paskolos išdavimo Unijoje bendrai priiminėdavo Paskolų komitetas ir Valdyba, tik įvertinę skolininko patikimumą, jo finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją. Nagrinėjamu atveju, Paskolų komiteto nariai išdavę paskolą UAB „Viewrch“ iš esmės visiškai nepatikrinę įmonės patikimumo, finansinės būklės, vadovavosi iš esmės nepagrįstu verslo planu, nepatikrino duomenų dėl paskolos grąžinimo šaltinių patikimumo. Be to, Paskolų komiteto ir valdybos nariai tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės. Unijos valdybos nariai ir Paskolų komiteto pirmininkas yra laikomi Unijos vadovais, todėl jiems taikomi aukštesni atsakomybės standartai dėl priimamų sprendimų. Būdama didesnius įgaliojimus turinčiu kredito unijos valdymo organu, valdyba turėjo pareigą kritiškai išanalizuoti paskolų komiteto pateiktą medžiagą dėl UAB „Viewrch“ paskolos, dar kartą įvertinti visus paraiškos dokumentus ir priimti sprendimą dėl paskolos išdavimo. Paskolų komitetui pritarus paskolos suteikimui, valdyba pagal jai suteiktą kompetenciją galėjo priimti sprendimą paskolos nesuteikti. Taigi, paskolos išdavimo procese kredito unijos valdybos sprendimas yra galutinis. Dėl to valdybos narių neteisėtas sprendimas patenkinti UAB „Viewrch“ prašymą dėl paskolos išdavimo tiesiogiai lėmė ieškovės žalos atsiradimą.Atsakovės UAB „Viewrch“ neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji už akivaizdžiai per didelę kainą įsigijo turtą iš UAB „Sinota“, siekdama sudaryti įspūdį, jog tam reikalinga atitinkamo dydžio paskola ir kad iš įsigyto turto bus gautos pajamos, iš kurių paskola galėtų būti grąžinta. Įsigytas turtas negalėjo duoti kredito unijai pateiktame UAB „Viewrch“ verslo plane nurodytų pajamų pagal nuomos sutartį. Neabejotina, kad atsakovė UAB „Viewrch“ buvo nesąžininga ir jau teikdama paraišką kredito unijai dėl paskolos suteikimo žinojo, kad paskolos ieškovei negrąžins, ir pirkimo – pardavimo sandorį sudarė tik tam, kad UAB „Sinota“ gautų 4‘560‘000 Lt sumą, o UAB „Viewrch“ - 640‘000 Lt (pažeidžiant pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas mokėjimo sąlygas). UAB „Sinota“ neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad sudarydama su UAB „Viewrch“ pirkimo-pardavimo sandorį, ji žinojo, kad sandoris pažeidžia kredito unijos teises. Daiktų pirkimo-pardavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad „Šiuos pinigus (5 200 000 Lt) Unija, remiantis 2012 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimu dėl paskolos suteikimo, kaip suteiktą Pirkėjui kreditą perkamų Daiktų įsigijimui, nedelsiant perves į Pardavėjo sąskaitą, po to, kai Pirkėjas pasirašys kredito sutartį, įmokės ne mažesnį nei 12 proc. nuo paskolos sumos vertės pajinį įnašą bei sumokės nustatytą paskolos išdavimo mokestį, įregistravęs šią Sutartį Nekilnojamojo turto registre [...]“. Atsakovė UAB „Sinota“ elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie realią parduodamo turto rinkos vertę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais perleido UAB „Viewrch“ turtą už keliasdešimt kartų viršijančią rinkos vertę, tokiu būdu apsunkindama ieškovės galimybes ateityje išieškoti iš minėto turto. Atsakovės A. A. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji nesilaikė 2012-09-21 valdybos narių sprendime nustatytos paskolos išmokėjimo tvarkos ir be jokio teisinio pagrindo išmokėjo UAB „Viewrch“ 640‘000 Lt sumą grynais pinigais. 2012-09-21 valdybos narių sprendimu Nacionalinės kredito unijos klientų aptarnavimo vadovė A. A. buvo įgaliota iki 2012-09-24 rezervuoti unijos kasoje arba užsakyti banke 640‘000 Lt, išmokėti nurodytą sumą grynais UAB „Sinota“ ir pasirašyti visus su grynųjų pinigų išmokėjimu susijusius dokumentus. 2012-09-24 darbuotoja A. A. išmokėjo UAB „Viewrch“ 640‘000 Lt grynaisiais pinigais ir UAB „Sinota“ - mokėjimo pavedimu 4‘560‘000 Lt. Pažymėtina, kad tiek 2012-09-07, tiek 2012-09-21 išrašuose iš valdybos posėdžių protokolų buvo nurodyta, kad paskola išmokėtina nekilnojamojo turto pardavėjui UAB „Sinota“, be to, tokia atsiskaitymo tvarka su pardavėju buvo nustatyta ir 2012-09-12 UAB „Sinota“ ir UAB „Viewrch“ pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. ir 5.2 punktuose.Atsakovės I. P. (N.) neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji būdama Unijos paskolų vadybininkė, įvertinusi UAB „Viewrich“ finansinę būklę patenkinama ir nurodžiusi, kad prašomą paskolą suteikti galima, pažeidė skolininko būklės vertinimo tvarką, nevykdė kitų teisės aktų ir Unijos vidaus tvarkų nuostatų reikalavimų. Skolininko finansinės būklės vertinimą atlikusiai atsakovei veikiant atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėjo kilti įtarimų dėl pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Unijai įkeičiamo turto rinkos vertės, nes nekilnojamojo turto vertė iš esmės (daugiau nei 50 kartų) skyrėsi nuo turto vertintojo pateiktos turto vertės, todėl vadovaudamasi vien tik akivaizdžiai nepagrįsta turto vertinimo ataskaita, neatliko jai nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai.UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad vertinimo ataskaitoje nebuvo atskirai išskirta UAB „Sinota“ nuosavybės teise priklausančio turto - pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9155/10000 dalies pastato-karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – kaina, o į vertinamo turto masę įtraukta valstybei priklausančio dalies žemės sklypo nuomos teisė. Ataskaitoje apsiribota pareiškimu, kad „pastatų 4G1p, 5G1p vertė įtraukta į apskaičiuotą objekto kaip nedalomos visumos vertę.“, nurodyta tik pastato-sandėlio 3F2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė - 2‘959‘000 Lt (ataskaitos 12 psl.). Pažymėtina, kad iš turto vertės nustatymo ataskaitos nėra aišku, ar žemės sklypas buvo įtrauktas į nustatytą 8‘040‘000 Lt turto rinkos vertę. Ataskaitos 2 psl. ir 35 psl. pateikta „Išvada dėl turto vertės“, kur kartu su statiniais nurodytas ir 1,2424 ha žemės sklypas, taigi reiktų suprasti, kad žemės sklypas buvo įvertintas kartu su ginčo statiniais. Ataskaitos 33 psl. pateikta lentelė „Objekto vertės skaičiavimas“, kur vėlgi nurodyta 8‘040‘000 Lt turto rinkos vertė, tačiau tame pačiame 33 psl. prie pastraipos „Išlaidų skaičiavimas“ nurodyta, kad „žemės vertė nenustatoma“. Be to, UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje aprašant vertinamą objektą nurodyta, kad statybos metai yra 2012-2013 ir nurodytas 100 proc. baigtumas + rekonstrukcija (12 psl.), kai vos už kelių mėnesių atliktoje VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje (10 psl.) statinių statybos metai nurodyti 1974-1980 metai, nurodyta, kad pastatų būklė bloga, kad langai – medinių rėmų, išdužę, išlaužti, apipeliję, durys taip pat apipeliję, išlūžę, sienos ir lubos – dažytos, apipelijusios, sudrėkusios, dažų sluoksnis nutrupėjęs. Taigi akivaizdu, kad UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje nustatyta turto vertė tyčia padidinta, kadangi ataskaitoje pateikta vertinamų objektų būklė neatitiko realios statinių būklės. Kaip minėta, 2013-01-10 VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje, parengtoje kredito unijos užsakymu, nustatyta, kad 2012-12-13 dieną UAB „Viewrch“ įsigyto pastato-sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 67‘000 Lt, pastato-kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 29‘000 Lt, 9155/10000 dalies pastato-karvidės ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė 53‘000 Lt, iš viso 149‘000 Lt. Neabejotina, kad UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje nustatyta turto vertė, net keliasdešimt kartų viršijanti realią rinkos vertę, nurodyta tik vienu tikslu - siekiant gauti iš Nacionalinės kredito unijos 5‘200‘000 Lt vertės kreditą. Nurodyti prieštaravimai, taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys dėl vertinamo turto būklės turto vertės nustatymo ataskaitoje rodo jos ydingumą ir atsakovų UAB „Robinta“ ir A. P. B. neteisėtus veiksmus.Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 640.000,00 Lt pinigų suma buvo išmokėta UAB „Viewrch“, remiantis Unijos valdybos sprendimu ir 2012 m. rugsėjo 24 d. UAB „Viewrch“ prašymu, kuriuo grynųjų pinigų suma išmokėta ne turto pardavėjui UAB „Sinota“, o tiesiogiai kredito gavėjui UAB „Viewrch“. Be to, šių piniginių lėšų išmokėjimas buvo suderintas su Unijos administracijos vadovu ir valdybos nariu A. V., kuris patvirtino parašu perdavimą iš Unijos kasos į kasininko kasą. Atsakovės teigimu ieškovei neginčijant paskolos sutarties ir ieškovės pareigos išmokėti paskolos sumą, nėra visiškai jokio skirtumo kam buvo išmokėti pinigai, nes nuo to nepasikeitė ieškovės turtinė padėtis.Atsakovė UAB „Robinta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė netinkamai suvokia Turto vertinimo ataskaitos tikslą bei vertinimo atveji, todėl nepagrįstai šią ataskaitą prilygina įkeičiamo turto rinkos vertės nustatymo išvadai. Atsakovės nuomone, jo veiksmuose civilinės atsakomybės sudėties elementų nėra, nes jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, atsakovės teigimu UAB „Robinta“ negali būti atsakinga dėl turto vertinimo ataskaitos neteisėto panaudojimo (CK 6.253 str. 4, 5 d.).Atsakovas Ž. P. nesutinka su aukščiau nurodytais ieškovės teiginiais. Įrodinėja, kad paskolos sutartis atsakovams nesukūrė jokių ar pareigų, o ieškovė jai priklausančių piniginių lėšų net nebando prisiteisti ir išsiieškoti iš savo skolininko UAB „Viewrch“, todėl civilinė atsakomybė atsakovui Ž. P. negalėtu būti taikoma. Be to, atsakovas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes savo kaip kredito unijos valdybos nario, pareigas vykdė tinkamai, laikydamasis tokių elgesio standartų, kokių konkrečiu atveju buvo galima reikalauti iš atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens. Svarbu atsižvelgti į tai, kad Ž. P. yra baigęs sociologijos ir turizmo studijas, neturi jokio ekonominio ar teisinio išsilavinimo, o iki Unijos valdybos nario pareigų neturėjo jokios patirties bankininkystės ar ekonomikos srityje; ieškovė neginčija nei paskolų komiteto, nei valdybos sprendimų, nei šių sprendimų pagrindu sudarytos 2012-09-17 paskolos sutarties; atsakovų veiksmai, tame tarpe paskolos UAB „Viewrch“ suteikimas privalo būti vertinami atsižvelgiant į specifinį ieškovės statusą, t. y. jog ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo kredito įstaiga, kuri turėjo teisę verstis bei vertėsi įvairių finansinių paslaugų teikimu, taip gaudama ne tik pelną, bet ir prisiimdama visą su tokia veikla susijusią riziką ir atsakomybę; atsakovai, pritardami paskolos sutarties sudarymui, neviršijo įprastos ieškovo ūkinės–komercinės rizikos. Nagrinėjamu atveju kredito gavėjas tenkino visus lokaliniais ieškovo teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl, kaip ir visais kitais tokiais pačiais atvejais, buvo priimtas sprendimas suteikti jam paskolą; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma ne individualaus, o masinio vertinimo būdu, t.y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę bei neatsižvelgiant į individualias konkretaus turto savybes, todėl nelaikoma tinkamu įrodymu. Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes, ieškovė manydama, kad UAB „Viewrch“ paskolos sutartis pažeidžia kreditorių interesus, galėjo ginčyti pačią paskolos sutartį ir 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Sinota“, ir atgauti lėšas iš tiesioginio paskolos lėšų gavėjo UAB „Sinota“, kurios sąskaitoje yra areštuota 1.319.827,21 EUR suma. Atsakovo nuomone, pasvertas, protingas ir tinkamas komercinės rizikos viršijimas, siekiant kuo didesnės naudos (pelno) įmonei yra neatsiejamas finansinės rinkos dalyvių veiklos modelis. Akivaizdu, kad balsuojant už paskolos suteikimą, kuomet visi kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai yra tenkinami, tikslinės paskolos suteikimas plėtoti verslą yra susijęs su daugybe kitų ekonominių veiksnių bei tam tikra neišvengiama rizika, kad minimas verslo planas kredito gavėjui nenusiseks ar bus nuostolingas. Tačiau, ieškovės teiginys, kad komercinės rizikos viršijimas yra susijęs su nelojalumu įmonei, nėra teisingas; kredito rizikos vertinimas yra skirtas pačios kredito unijos apsisprendimui sudaryti sandorį, tačiau niekaip nelemia kitos paskolos sutarties šalies valios šiuo klausimu. Kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba negali pakeisti paskolos gavėjo valios ar įpareigoti jį tinkamai vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Kita vertus, net ir tinkamai išnagrinėjus prašymą pateikusio asmens dokumentus bei informaciją apie jo mokumą (verslo plano perspektyvas, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt.) kredito unijos vadovai negali būti visiškai tikri ir garantuoti, kad konkretus skolininkas po kelerių metų bus pajėgus vykdyti kredito sutartį. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę Unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių pažeidimą, ko pasakoje Unijos vadovų sprendimas suteikti paskolą UAB „Viewrch“ būtų išduotas nesuderinamai su anksčiau minimose taisyklėse numatytais reikalavimais.I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes:Unijoje pradėjo dirbti tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškovės ieškinyje minima 2012-09-17 paskolos Sutartis Nr. 70364, sudaryta tarp Ieškovės ir UAB „Viewrch“, buvo pirmoji paskola juridiniam asmeniui, kurios dokumentų surinkime bei vėliau pasirašyme dalyvavo;Unijos vadovybė darbo pradžioje nebuvo suteikusi jai įgaliojimų ir prisijungimo teisių (vartotojo vardų ir slaptažodžių) prie Creditinfo, Juridinių asmenų registro. Patikrą šiose sistemose atlikdavo paskolų komitetas, kaip tai numatė Taisyklių IV dalies 2.2 p.;Prašymas išduoti paskolą ir sutikimas dėl duomenų tikrinimo buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 29 d. Kartu su prašymu pateikti ir kiti dokumentai: akcininko sprendimas stoti į Uniją, paimti paskolą; įmonės ir vadovo prašymai priimti į Unijos narius; UAB „Viewrch“ verslo planas; pastatų nuomos sutartis su UAB „Armesta“; pirkimo – pardavimo sutartis tarp UAB „Viewrch“ ir UAB „Sinota“; balansai ir pelno nuostolio ataskaitos už du metus (paskutinių merų prieš paskolos gavimą ir einamųjų metų, pateikta kartu su verslo planu). Taip pat pateikti kiti įmonės dokumentai – UAB „Viewrch" registracijos pažymėjimas, įstatų kopija, akcininkų sąrašas, nutarimas dėl įmonės vadovo paskyrimo, darbuotojų skaičiaus pažyma, vadovo asmens dokumento kopija. Nepateiktas tik vienas pagal Taisykles privalomas dokumentas – nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Įkeičiamo turto vertinimo ataskaita pateikta vėliau. Tokiu būdu apie ji surinkau didžiąją dalį dokumentų, kuriuos turėjo surinkti pagal Taisyklių IV dalies 1.4.2 p. Vėliau pridėjo ir turto vertinimo ataskaitą.Ieškovė nenurodo, kad kažkokių privalomų surinkti dokumentų ji būtų nesurinkusi bei perdavusi UAB „Viewrch“ prašymą tolimesniam svarstymui. Vadinasi, pati ieškovė pripažįsta, kad jai pavestą techninę užduotį surinkti dokumentus tolimesniam jų svarstymui įvykdė tinkamai. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nebuvo pateiktas finansinių ataskaitų rinkinys už praėjusius finansinius metus. Priešingai nei nurodo ieškovė, finansinių ataskaitų rinkinyje einamuosius metus buvo nurodyta ir informacija apie praėjusius finansinius metus, kur UAB „Viewrch“ buvo nurodžiusi nulines skaitines reikšmes.Atsakovas A. P. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas:Pirma, ieškovės reikalavimas priteisti žalą kildinamas iš 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarties Nr. 70364 išmokėtos negrąžintos paskolos sumos, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių. Minima sutartis yra sudaryta tarp ieškovės (paskolos davėjos) Nacionalinės kredito unijos ir atsakovo (paskolos gavėjo) UAB ,,Viewrch“. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje taikomo sutarties uždarumo principo esmė - sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Atsakovas A. P. B. nėra minimos sutarties šalis, taigi nėra materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvis, todėl neturi pareigos atsakyti. Antra, 2012 m. liepos 27 d. turto vertinimo ataskaita Nr. 854/108-12 (buvo parengta turto vertinimo sutarties, sudarytos tarp užsakovo UAB ,,Sinota“ ir turto vertinimo įmonės UAB ,,Robinta“, pagrindu. Pati vertinimo ataskaita Nr. 854/108-12 patvirtina, kad turto vertinimo užsakovas buvo UAB ,,Sinota“, o ne ieškovė Nacionalinė kredito unija, taigi ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo UAB ,,Robinta“ ir jos buvusiam darbuotojui A. P. B. Trečia, prie atsiliepimo pridėti įrodymai, t. y. 2011-12-02 darbo sutartis Nr. 34, pagal kurią A. P. B. buvo priimtas į UAB ,,Robinta“ turto vertinimo padalinio vadovo pareigas, jos pasibaigimas nuo 2013-07-19, patvirtina, jog vertinimo ataskaitos 854/108-12 sudarymo metu A. P. B. dirbo UAB ,,Robinta“ pagal darbo sutartį. Kaip matyti, iš turto vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 skyriaus ,,1. Bendroji dalis” vertinimas atliktas ir ataskaita parengta pagal 2012-07-23 sutartį dėl turto vertės nustatymo, kurią pasirašė UAB ,,Robinta” ir UAB ,,Sinota”. Taigi šios sutarties pagrindu ir užsakovo UAB ,,Sinota” prašymu atsakovas A. P. B. ir UAB ,,Robinta” sudarė investicinio turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 854/108-12. Iš vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 skyriaus ,,5. Vertinamo turto aprašymas“ matyti, kad vertinamas nekilnojamasis turtas 1,2424 ha ploto (nuoma iš Lietuvos Respublikos iki 2061-07-18) ir investicija 4066,20 kv. m bendro ploto (poilsio patalpos, komercinės patalpos, viešo maitinimo, buitinio aptarnavimo, administracinės). Kad buvo atliktas investicinis turto vertinimas patvirtina ir turto vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 skyrius ,,2. Investicinio turto vertinimas“.Atsakovas A. Ž. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nei atsakovas A. Ž., nei kiti atsakovai neprivalo grąžinti skolą pagal paskolos sutartį, kurią sudarė Unija ir UAB „Viewrch“; paskolos sutartis yra galiojanti, nėra pripažinta negaliojančia, todėl visi veiksmai sudarant šią paskolos sutartį negali būti laikomi neteisėtais; ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybei kilti būti sąlygų.Atsakovės A. B., A. Ž., N. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas dėl sekančių aplinkybių:Atsakovės kaip paskolų komiteto narės neturėjo specialių žinių turto vertinimo srityje;Atsakovės kaip paskolų komiteto narės šias pareigas ėjo trumpą laiką - N. B. nuo 2012 m. balandžio mėn., A. Ž. nuo 2012 m. gegužės mėnesio, o A. B. nuo 2012 m. sausio mėnesio;Atsakovės neturėdamos specialių žinių neturėjo jokios galimybės kvestionuoti ar konkreti ataskaita atitinka nustatytus reikalavimus. Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės kredito unijos valdybos 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu, 3.5. punktas paskolų komitetui nustato tik pareigą gauti teisės aktų reikalavimus atitinkančią ataskaitą, tačiau ne ją vertinti ar nustatyti atitikimą teisės aktų reikalavimams;Atsakovės nėra atsakingos už ieškovės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, už tai yra atsakingas paskolos gavėjas UAB „Viewrch“;Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl paskolos susigrąžinimo iš UAB „Viewrch“, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, jog nėra galimybės išsiieškoti šios skolos iš UAB „Viewrch“;Paskolų komiteto narių veiksmai patys savaime nesukėlė žalos – jie tiks sudarė prielaidą toliau tęsti skolinimosi procedūrą. Trečiojo asmens, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti UAB „Robinta“ ir A. P. B. atžvilgiu. Nurodo, kad jei turto vertinimo gavėjui nėra priimtinas vertinimas ar jo taikomas metodas, tai jis turto vertinimo ataskaitos nepriima ir paskolos kredito gavėjui nesuteikia. Turto vertintojo nėra atsakingas už turto vertinimo metodo parinkimą.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, esminių papildymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.Byloje nustatyta, kad atsakovai A. Ž., Ž. P. ir A. V. sprendimų dėl paskolos išdavimo laikotarpiu buvo Unijos valdybos nariais (A. V. buvo ir Unijos administracijos vadovas), o atsakovė A. B. – Unijos Paskolų komiteto pirmininkė, atsakovės A. Ž. ir N. B. (G.) – Unijos Paskolų komiteto narės, taip pat visi atsakovai buvo ir kredito unijos nariais. Ieškovė atsakovų civilinę atsakomybę už žalą kildina iš jų kaip juridinio asmens valdymo organų priimto sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta suteikti UAB „Viewrch“ 5 200 000 Lt dydžio paskolą. Taip pat atsakovų kaip kredito unijos narių atsakomybę už unijai padarytą žalą pagal tuo metu galiojusį Kredito unijų įstatymo 20 straipsnį (nuo 2017-01-01 Kredito unijų įstatymo 16 straipsnis), kuriame nurodyta, kad kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau tekste – KUĮ) 27, 28, 30 straipsnius, „Nacionalinė kredito unija“ Įstatų, 5.1, 5.4., 5.45, 5.66. punktus, Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 2.5 punktą, Valdybos darbo reglamento 3.1.12 punktą Paskolų komitetas ir valdyba yra privalomi kredito unijos valdymo organai, priimantys sprendimus dėl verslo paskolų suteikimo. KUĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir „Nacionalinė kredito unija“ Įstatų 5.67 punkte. KUĮ 25 straipsnio 3 dalies 9 punkte nurodyta, kad kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. „Nacionalinė kredito unija“ Įstatų 5.45.6 punkte taip pat įtvirtinta analogiška nuostata punkte.Remiantis KUĮ 21 straipsnio 3 dalimi kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Ieškovė remiasi CK 2.87 str. 7 d. nuostata, nurodančia, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškovė taip pat remiasi kasacinio teismo suformuota šio įstatymo aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas plėtodamas juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės doktriną yra konstatavęs jog vien aplinkybė, kad įmonės vadovo, kaip valdymo organo, sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės - komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013). Plėtodamas šią teismų praktiką, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad jei įmonės valdymo organų nariai būtų asmeniškai atsakingi už kiekvieną nuostolius sukėlusį sprendimą, tai žlugdytų jų iniciatyvumą, versliškumą, ribotų veikimo laisvę greitų bei ryžtingų sprendimų reikalaujančiose situacijose, skatintų šešėlinį vadovavimą bendrovėms. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Atsižvelgiant į KUĮ nuostatas, teismas sutinka su ieškovės reikalavimo nurodyto teisinio pagrindo taikymu, nes nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl atsakovų teisinės atsakomybės, jų veika vertintina pagal šią materialinę normą. Tam, kad būtų konstatuota atsakovų prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).Ieškovė įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus remiasi trimis aspektais: 1) atsakovai tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, 2) tinkamai neįvertino paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo, taip veikdami aiškiai aplaidžiai ir nelojaliai, ir dėl to 3) nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą tenkinti UAB „Viewrch“ prašymą išduoti paskolą, akivaizdžiai viršydami protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas. Konkrečiai nelojalumas, aplaidumas ir perdėta rizika, ieškovės vertinimu, pasireiškė tuo, kad paskolų komiteto nariai ir valdybos nariai neįvertino UAB „Viewrch“ paskolos suteikimui reikšmingų aplinkybių, neanalizavo šios įmonės galimybės grąžinti paskolą, nevertino skolininko UAB „Viewrch“ finansinės būklės, išdavė paskolą su nepakankamomis reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonėmis įmonei, kuri akivaizdžiai neturėjo objektyvių galimybių grąžinti suteiktą paskolą.Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutinka su ieškovės argumentais, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys, tokiomis aplinkybėmis nebūtų pritaręs paskolos UAB „Viewrch“ suteikimui. Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkte įtvirtinta, kad prieš suteikdama paskolą, Kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę ir kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. Jei pateikiama konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kredito unija gali vadovautis joje nustatyta verte, jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nustato, kad nustatyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę). Taigi ši teisės norma įpareigoja tiek Paskolų komitetą, tiek valdybą ne tik turėti dokumentą, kuris būtų neatskiriama paskolos išdavimo sąlyga, bet ir patikrinti joje esančius duomenis.Atsakovai remiasi argumentais, kad paskolos UAB „Viewrch“ suteikimas privalo būti vertinamas atsižvelgiant į specifinį ieškovės statusą, t. y. jog ieškovė iki bankroto bylos iškėlimo buvo kredito įstaiga, kuri turėjo teisę verstis bei vertėsi įvairių finansinių paslaugų teikimu, taip gaudama ne tik pelną, bet ir prisiimdama visą su tokia veikla susijusią riziką ir atsakomybę. Tačiau veiklos pobūdis nėra aplinkybė suteikianti teisę veikti akivaizdžiai viršijanti protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas, kai paskola išduodama remiantis dokumentais, kurie teikiami ne įkeičiamo turto vertės nustatymo tikslais. Kredito unijų įstatymo 47 straipsnis numato skolinimo apribojimus, tame tarpe, hipoteka. Aiškinant priešingai, reikėtų konstatuoti, kad paskolų komiteto ir valdybos sprendimai gali būti visiškai niekuo nepagrįsti, o jų nariai neatsakingi už jų priimamus sprendimus. Tačiau Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 3.1 punkte numatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas, bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai.Atsakovai įrodinėja, kad jie turi būti atleisti nuo atsakomybės, nes jei jau pasireiškė jų veikos neteisėtumas, tai ji padaryta dėl neatsargumo, t. y. kompetencijos ir išsilavinimo stygiaus. Atsakovų išsilavinimas, jų kompetencija ar kitos panašios aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovai dirbo visuomeniniais pagrindais nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės ir tai nesudaro pagrindo svarstyti dėl jų atleidimo nuo teisinės atsakomybės. Atsakovai savo valia prisiėmė pareigas, todėl privalo prisiimti ir tokių veiksmų padarinius (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Iš Unijos valdybos 2012 m. rugsėjo 7 d. protokolinio sprendimo, galima spręsti, kad atsakovams nekilo jokių abejonių dėl paskolos UAB „Viewrch“ išdavimo, jie jautėsi pakankamai kompetentingi ir visi balsavo „už“, nesusilaikė nuo balsavimo, papildomų klausimų nekėlė. Atsakovai įrodinėja, kad nagrinėjamoje byloje galima tik subsidiari jų atsakomybė su UAB „Viewrch“, o aplinkybė, kad ieškovė nebandė prisiteisti iš skolininko ieškinyje nurodytos pinigų sumos prisiteisti ir išsiieškoti iš paties skolininko daro reikalavimą negalimą. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, nes byloje nustatyta, kad antstolis D. K. 2016-11-02 priėmė išieškojimo iš UAB „Viewrch“ negalimumo aktą ir patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui Unijai (patikslinto ieškinio priedas Nr. 14). Tai nagrinėjamoje byloje pripažįstama kaip atitinkama teisinė priemonė reikalavimui į skolininką pareikšti. Tačiau šioje byloje ieškovė kelia deliktinės atsakomybės klausimą atsakovams, todėl atsakovų argumentai dėl prievolės subsidiarumo nekeičia pareigos atsakyti už pareigų nevykdymą turinio pagal CK 2.87 straipsnio dalį. Be to, kasacinis teismas išaiškino, jog įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).Tokia teismo išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimą, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).Atsižvelgiant į tai, kad pagal Unijos Valdybos darbo reglamento 3.1.12 punktą Paskolų komitetas ir Valdyba yra privalomi kredito unijos valdymo organai ir pagal Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 2.5 punktą abiejų organų teigiamas sprendimas yra būtina sąlyga verslo paskolos suteikimui, o Įstatų 5.78 straipsnis numato, kad valdybos nariai unijai padarytą žalą atlygina solidariai (ieškinio priedas Nr.34), įvertinat, kad pagal Paskolų komiteto darbo reglamento 7 punktą paskolų komiteto narys gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jei jis veikė neviršydamas normalios gamybinės ar ūkinės rizikos laipsnio, remiantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas atsakovų prievolę lakyti solidaria. Kita vertus, atsakovai teigdami, kad ieškovės valdyba iš naujo nenagrinėdavo paskolos prašymų ir jų priedų iš esmės, nevykdydavo duomenų rinkimo ar kokių nors papildomų skaičiavimų ir priimdama sprendimą vadovaudavosi paskolų komiteto pateikta išvada, jei nesimatydavo, kad ši išvada yra akivaizdžiai nepagrįsta, pripažino, jog valdybos nariai tinkamai nevykdė pareigų ne dėl kompetencijos stokos. Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 3.4 punkte valdyba yra imperatyviai įpareigota išanalizuoti paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertinti paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą: patenkinti nario prašymą; nepatenkinti prašymo; atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir/ar pateikti reikalingi dokumentai; pateikti medžiagą su raštiška išvada kredito unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui. .Kaip matyti minėtų Taisyklių III skyriaus 3.5. punkto, jei priimant sprendimą neužtenka pateiktos konsultacinės pažymos, valdybos narys gali vertinti padėtį rinkoje. Bet kuriuo atveju yra keliama pareiga nustatyti tikrąją turto vertę. Atsakovai nurodo, kad buvo pateikta ne konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, o teisės aktų reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita, todėl atsakovai teisėtai ir pagristai ja vadovavosi. Teismas pažymi, kad 2012 m. liepos 27 d. UAB „Robinta“ turto vertintojo A. P. B. atliktoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 854/108-12 nurodyta, jog bendra Unijai įkeičiamo turto rinkos vertė yra 8 0400,00 Lt (aštuoni milijonai keturiasdešimt tūkstančių litų) (ieškinio priedas Nr. 6). Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis 2011 metų atliktu vertinimu žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 10520 Lt, o statinių vidutinė rinkos vertė yra 99 600,00 Lt (bendra turto vertė – 110 120,00 Lt). Todėl jei atsakovai būtų veikę lojaliai, rūpestingai, t. y. būtų atidžiai vertinę skolininko UAB „Viewrch“ byloje pateiktus dokumentus, tai būtų atkreipę dėmesį į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame turto vertė skiriasi daugiau nei 50 kartų. Be to, Registrų centro duomenimis žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, UAB „Viewrch“ iš UAB „Sinota“ įgijo tik nuomos teisę ir ne į visą žemės sklypo dalį, o tik į 9155/10000 dalį žemės sklypo (1,2424 ha), todėl akivaizdu šioje dalyje šis turtas neturėjo būti įtrauktas į bendrą vertinamo turto kainą. Teismas, įvertinęs šią aplinkybę, konstatuoja, kad kardinaliai skirtinga turto vertė, atsakovams neabejotinai turėjo būti aplinkybė, kuri yra akivaizdi ir kuri sudaro pagrindą atidžiau išstudijuoti turto vertinimo metodus, atskleidžiančius vertinimo esmę, nes jie yra siejami su tyrimo objektu. Jei atsakovai būtų įvertinę VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, tai būtų leidę išvengti nepagrįstos rizikos, išduodant paskolą. Ir nors atsakovai įrodinėja, kad pagal kasacinio teismo praktiką Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009), o Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių 3.5 punktas sieja turto vertės nustatymą su turto vertinimo ataskaita, tai neatleido jų nuo pareigos visapusiškai įvertinti turto padėtį rinkoje (CPK 178 straipsnis). Iš esmės atsakovų nelojalumas būtų paneigtas, jei jie būtų pateikę įrodymus, kad prieš priimdami sprendimą suteikti paskolą įvykdė visas pareigas, numatytas Taisyklių 3.5 punkte, t. y. būtų įvertinę Turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir padėtį nekilnojamojo turto rinkoje. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovų pareigų atlikimas ir lojalumas turi būti vertinamas pagal tai, kaip atsakovai įvertino kritiškai turto vertinimo ataskaitos duomenis būtent ne paskolos gavėjo, o paskolos davėjo naudai, kaip tai yra įprasta šioje verslo srityje (CK 6.38 straipsnis). Įvertinat, kad atsakovai rėmėsi vieninteliu argumentu, t .y. ataskaita atitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme), teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė atsakovų neteisėtą veiką (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), pasireiškiančią netinkamu dokumentų, būtinų paskolos išdavimui, įvertinimu (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taip pat ieškovė įrodinėja, kad atsakovai netinkamai įvertino paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumą. Teismas sutinka su šiuo argumentu, nes, kaip matyti iš Unijos valdybos 2012 m. rugsėjo 7 d. protokolinio sprendimo, paskolos užtikrinimas buvo siejamas tik su nekilnojamojo turto hipoteka. UAB „Robinta“ teisingai atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje nurodytas investicinio turto vertinimas, atliktas pardavėjo UAB „Sinota“ užsakymu. Šis metodas, protingai mąstant, net ir neturint specialių žinių nėra pakankamas, jog būtų galima spręsti, ar įkeičiamo turto vertės pakanka paskolos užtikrinimui. Tai reiškia, kad jei atsakovai būtų išanalizavę paskolai gauti pateiktus dokumentus, jie būtų atkreipę dėmesį į šią aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad nei Unijos valdybos, nei paskolų komiteto nariai, nei paskolų vadybininkė I. P. nevertino pačios kredito gavėjos UAB „Viewrch“ galimybių grąžinti paskolą.Teismas pažymi, jog Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Rizikos ribojančios priežiūros departamentas 2012-11-16 pateikė tikslinio inspektavimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad per tikrinimo laikotarpį nuo 2011-10-01 iki 2012-09-30 Paskolų komitetas ir valdyba netinkamai vykdė pareigas, nes balsuodami nenurodė motyvų, tinkamai nevertino sandorių rizikos. Minėtos inspektavimo ataskaitos 12 psl. nurodyta, kad paskolos išdavimas UAB „Viewrch“ buvo ypatingai neapdairus, neatsakingas, neskaidrus, ekonomiškai nepagrįstas, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų, keleriopai išaukštintos įkeičiamo turto vertės turėjo būti pastebėtos ir sukelti pagrįstų abejonių Unijos vadovams ir darbuotojams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad Paskolų komitetas ir valdyba paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę – žemės sklypo ir statinių įkeitimą, turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstą, o paskolą rizikingą. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad šios aplinkybės įrodo juridinio asmens valdymo organo narių aiškų aplaidumą ir akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos ribų viršijimą. Šiuo atveju atsakovai pažeidė bendras valdymo organo narių pareigas atidžiai ir rūpestingai spręsti juridinio asmens reikalus (CK 2.87 straipsnis), o tai reiškia, kad neteisėti atsakovų veiksmai yra įrodyti ir jie yra pakankami civilinei atsakomybei kilti.CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Ieškovė nurodė kasacinio teismo praktiką dėl kaltės prezumpcijos ir juridinio asmens vadovo teisinės atsakomybės specifikos, todėl dėl to plačiau nepasisako. Nagrinėjamoje byloje atsakovai kaltės prezumpcijos nepaneigė. Teismas konstatavo, jog paskolos suteikimas UAB „Viewrch“ viršijo įprastą ūkinę riziką ir pažeidė įstatymo imperatyvus, o esant turto vertinimo ataskaitoje duomenims, kad ji nėra skirta įkeičiamo turto įvertinimui, atsakovams ir be papildomo tyrimo bei specialaus išsilavinimo, turėjo būti akivaizdžiai aišku, kad jie neturi būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti. Ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ataskaitoje yra akivaizdžios aritmetinės klaidos, skaičiuojant turto vertę, ir bent kiek apdairesnis asmuo galėjo pastebėti ataskaitos trūkumus. Pagrindo atleisti atsakovus nuo atsakomybės pagal Įstatų 5.78 punktą ar Paskolų komiteto darbo reglamento 7.3 punktą nėra, nes jie akivaizdžiai veikė viršydami normalią ūkinę riziką. Taip pat teismas pritaria ieškovės argumentui, kad atsakovų elgesys, svarstant paskolos suteikimo klausimą, rodo jų didelį nerūpestingumą, kuris civilinės atsakomybės prasme prilyginamas skolininko tyčiai. Atsakovai įrodinėja, kad jie nebuvo susipažinę su Unijos vidaus teisės aktais, todėl jiems negali kilti atsakomybė. Į bylą pateiktas 2012-05-15 valdybos posėdžio protokolas Nr. P-996 įrodo, kad buvo svarstytas Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių naujos redakcijos tvirtinimas. Minėta protokolą pasirašė A. Ž. ir Ž. P.. Taip pat Taisykles pasirašytinai patvirtino tuo metu valdybos pareigas užėmęs atsakovas A. Ž.. Taigi ši aplinkybė paneigia atsakovų argumentus, kad jie nežinojo, kokiomis esant imperatyvios sąlygoms gali būti išduota paskola. Be to, neprotinga būtų manyti, kad sprendžiant dėl paskolų išdavimo posėdžiuose dalyvaujantis A. V. nesužinotų iš kitų valdybos narių Taisyklių nuostatų, jei jau nevykdė pareigos susipažinti su vidaus teisės aktais. Pažymėtina, kad A. V. kaip administracijos vadovas yra pasirašęs Įstatus, kuriuose taip pat reglamentuotos paskolos išdavimo sąlygos, kurios iš esmės nesiskiria nuo Taisyklių. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovai, atsakovės A. B. susipažinimą su teisės aktais įrodo Skolinimo būklės vertinimo ataskaitos pasirašymas, nes neįmanoma atlikti jos įvertinimo kitais pagrindais, nei pagal vidaus teisės aktus. Ieškovė įrodinėja, kad jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę savo pareigas, veikę apdairiai ir rūpestingai, neviršiję protingos komercinės - ūkinės rizikos ribų, bei būtų rėmęsi visais turimais įrodymais, įvertinę realią žemės sklypo ir statinių rinkos vertę, Paskolų komiteto nariai ir pirmininkė būtų nerekomendavusi valdybai priimti sprendimo suteikti paskolą skolininkui ir būtų pateikusi protestą dėl priimto sprendimo, o valdyba, iš savo pusės (jeigu būtų tinkamai atlikusi jai keliamas pareigas), nebūtų priėmusi sprendimo patenkinti UAB „Viewrch“ prašymo suteikti jai paskolą. Taip pat žala nebūtų kilusi, jei paskola būtų buvusi užtikrinta realios vertės turtu. Teismas konstatavo, kad jei atsakovai prieš priimant sprendimą išduoti paskolą būtų ėmęsi priemonių nustatyti, ar ataskaitoje nurodyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę įkeitimui, pagal byloje esančius įrodymus, paskola nebūtų duota (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą skolininko UAB „Viewrch“ verslo finansavimą. Tai reiškia, kad ieškovės nuostoliai turi būti siejami su išduota paskolos verte (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atmestinas atsakovų argumentas, kad pajaus dydis sumokėtas UAB „Viewrch“ stojant į kredito uniją turi būti atimtas iš reikalaujamos priteisti sumos, nes tai yra žalą mažinantis veiksnys, nes jis negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą, be kita ko, sukuria kitas materialines ir nematerialines teises ir pareigas (Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 3 dalis).Ieškovės teigimu, atsakovės I. P. (N.) neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji būdama Unijos paskolų vadybininkė, įvertinusi UAB „Viewrich“ finansinę būklę patenkinama ir nurodžiusi, kad prašomą paskolą suteikti galima, pažeidė skolininko būklės vertinimo tvarką, nevykdė kitų teisės aktų ir Unijos vidaus tvarkų nuostatų reikalavimų.Bylos duomenimis nustatyta, kad I. P. buvo ne tik Unijos paskolų vadybininkė, bet ir tuo pačiu Unijos narė (KUĮ 16 straipsnis). Atsakovė I. P. tvarkė visus dokumentus, susijusius su paskolos suteikimu UAB „Viewrch“. Atsakovė buvo atsakinga už kredito sutarties, sudaromos su kredito gavėju, parengimą, jos sąlygų pristatymą ir išaiškinimą, kredito gavėjo veiklos analizę. Atsakove I. P. Unijos vardu pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį su UAB „Viewrch“.Atmestini kaip teisiškai nereikšmingi atsakovės I. P. argumentai, kad ji negali būti atsakinga už padarytą žalą, nes Unijoje dirbo trumpą laiką, Unijos vadovybė darbo pradžioje nebuvo suteikusi jai įgaliojimų ir prisijungimo teisių (vartotojo vardų ir slaptažodžių) prie Creditinfo, Juridinių asmenų registro. Teismas pažymi, jog bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad būtent I. P. ruošė paskolos dokumentus ir savo parašu patvirtino UAB „Viewrch“ finansinę būklę patenkinama ir nurodė, kad prašomą paskolą galima suteikti ir taip neabejotinai pažeidė Unijos skolininko būklės vertinimo tvarką. Be to, atsakove I. P. Unijos vardu pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį su UAB „Viewrch“. Tai, kad I. P. turėjo visus dokumentus apie kredito gavėjo finansinę būklę ir duomenis apie įkeičiamą nekilnojamąjį turtą bei jo vertę, byloje ginčo nėra. Taigi, akivaizdu, vien tai, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė ir Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimas kardinaliai skyrėsi, atsakovei neabejotinai nebuvo būtina turėti kitų prisijungimo duomenų prie viešų registrų ar kitų papildomų duomenų. Skolininko finansinės būklės vertinimą atlikusiai atsakovei veikiant atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėjo kilti įtarimų dėl pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Unijai įkeičiamo turto rinkos vertės, nes nekilnojamojo turto vertė iš esmės (daugiau nei 50 kartų) skyrėsi nuo turto vertintojo pateiktos turto vertės, todėl vadovaudamasi vien tik akivaizdžiai nepagrįsta turto vertinimo ataskaita, neatliko jai nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Teismo manymu, atsakovė I. P., būdama atsakinga už paskolos dokumentų paruošimą ir tuo pačiu būdama ir kredito unijos narė, neabejotinai yra atsakinga už padarytą žalą ir privalo atlyginti žalą solidariai (CK 6.245-6.249 str., 6.279 str., KUĮ 16 straipsnis). Ieškovė nurodo, jog atsakovės UAB „Viewrch“ neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji už akivaizdžiai per didelę kainą įsigijo turtą iš UAB „Sinota“, siekdama sudaryti įspūdį, jog tam reikalinga atitinkamo dydžio paskola ir kad iš įsigyto turto bus gautos pajamos, iš kurių paskola galėtų būti grąžinta, o atsakovė UAB „Sinota“ sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį žinojo, kad sandoris pažeidžia Unijos teises. Įsigytas turtas negalėjo duoti kredito unijai pateiktame verslo plane nurodytų 30.000,00 Lt mėnesinių pajamų pagal nuomos sutartį. Teismas su šiais ieškovės teiginiais visiškai sutinka. Papildomai teismas pažymi, jog atsakovė šioje byloje atsiliepimo nepateikė ir byloje nedalyvavo, priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 176-185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė jokios veiklos nevykdė ir net nebandė vykdyti. Tai patvirtina ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Be to, kredito gavėja UAB „Viewrch“ visiškai nevykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Byloje esanti 2012 m. birželio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, jog UAB „Sinota“ nekilnojamą turtą, kurį vėliau pardavė UAB „Viewrch“ įsigijo iš A. M. už 120 000 Lt (VĮ Registrų centro duomenimis turto vertė – 100 000 Lt), tai labiau nei akivaizdu, kad praėjus vos 2 mėnesiams nuo turto įsigijimo, parduodama tą patį turtą už 52000000 Lt, atsakovė UAB „Sinota“ elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie realią parduodamo turto rinkos vertę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais perleido UAB „Viewrch“ turtą už keliasdešimt kartų viršijančią rinkos vertę, tokiu būdu apsunkindama ieškovės galimybes ateityje išieškoti iš minėto turto. Tiek UAB „Viewrch“, tiek UAB „Sinota“ veiksmai neatitiko elementarios verslo logikos, protingumo, sąžiningumo kriterijų, kai turtas įgytas prieš keliasdešimt dienų parduodamas už 50 kartų didesnę kainą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės ieškinys šioje dalyje laikytinas visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 176-185 str., CK 6.245-6.249 str., 6.279 str.).Bylos duomenimis UAB „Viewrch“ skola Unijai yra 1824580,63 EUR. Atsakovai neginčija šios žalos dydžio (CPK 12, 178 str.). Teismas, nesant ginčo, neturi pagrindo peržiūrėti nuostolių dydį, todėl priteisia iš atsakovų solidariai 1824580,63 EUR nuostolių (CPK 179-185 str.).Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovai UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. B., A. Ž., N. B., I. P., A. Ž., A. V. ir Ž. P. žalą padarė bendrais veiksmais ir kad tie veiksmai buvo ne atsitiktiniai, o būtini žalai atsirasti. Todėl remiantis CK 6.6 str. 3 d. yra pagrindas atsakovų prievolę lakyti solidaria (CK 6.279 str.).

Dėl civilinės atsakomybės taikymo UAB „Robinta“, A. P. B. ir A. A.

Ieškovė nurodo, jog UAB „Robinta“ ir jos darbuotojo A. P. B. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jų atlikta turto vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų, o ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė tyčia padidinta, kadangi ataskaitoje pateikta vertinamų objektų būklė neatitiko realios statinių būklės.Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Robinta“ ir jos darbuotojo A. P. B. pateikta turto vertinimo ataskaita neatitinka visų teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 20 d. Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. B1-50 priimtas sprendimas dėl turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo A. P. B.. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti esant pagrindui kilti jų civilinei atsakomybei dėl ieškovės patirtų nuostolių (CK 6.245-6.249 str., 6.279 str.). Pirmiausia, turto vertinimas atliktas ne turto pirkėjo UAB „Viewrch“, o paties turto pardavėjo t. y. UAB „Sinota“ užsakymu. Antra, turto vertinimo ataskaitoje nurodytas investicinio turto vertinimas, vertinimo paskirtis nebuvo siejama su hipotekos teisiniais santykiais, šioje ataskaitoje nėra nurodyta, kad ji atlikta turto įkeitimo tikslu. Šis metodas, net ir neturint specialių žinių nėra pakankamas, jog būtų galima spręsti, ar įkeičiamo turto vertės pakanka paskolos užtikrinimui. Šiuo atveju jei turto vertinimo metodas kredito davėjui nebuvo priimtinas, tai privalėjo turto vertinimo ataskaitos nepriimti ir kredito neišduoti. Trečia, ataskaitoje vienareikšmiškai nurodyta, kad turto vertinimas skirtingais metodais keičia turto vertę. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė UAB „Robinta“ ir atsakovas A. P. B. nepagrįstai į vertinamo turto masę įtraukė ir žemės sklypą, kuris priklauso valstybei. Teismas pažymi, jog ataskaitos 2 lape turto vertintojas aiškiai nurodė, jog vertinamas turtas kartu su valstybinės žemės nuoma iki 2061 metų. Prie ataskaitos buvo pridėtos vertinamo turto nuotraukos, kuriose matosi itin prasta statinių būklė. Kitaip tariant, bylos duomenys patvirtina, jog turto vertintojai t. y. nei UAB „Robinta“, nei A. P. B. nesiekė nieko nuslėpti ar nurodyti visiškai neteisingus duomenis, o veikė išimtinai UAB „Sinota“, kaip turto savininko, interesais, tačiau tai jokiu būdu nesudarė pagrindo Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams besąlygiškai vadovautis šia turto vertinimo ataskaita. Akivaizdu, kad esant neaiškumams, ieškovė privalėjo pareikalauti patikslinti turto vertinimą arba paprašyti naujos turto vertinimo ataskaitos, kuria būtų pašalinti bet kurie prieštaravimai. Nustačius, kad turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu, Unijos paskolų komitetas ir valdyba negalėjo spręsti, kad įsigyjamo turto vertė pakankama įkeisto turto vertei, ir tai reiškia, kad yra pagrindas konstatuoti Unijos valdymo organų Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkto pažeidimą (įpareigojimas Kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai įvertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę). Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai .CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). CK 6.253 str. 1 d. nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Šio straipsnio 4 dalyje trečiojo asmens veikla apibūdinama kaip asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai, dėl kurių atsirado nuostolių.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant pagrįstų duomenų, kad atsakovė UAB „Robinta“ ir atsakovas A. P. B. kaip vertintojai turėjo bendrą ketinimą sukelti žalą, o jų atskiri veiksmai nebuvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, įvertinus tai, kad turto vertinimo ataskaita savaime žalos nepadaro, o byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių UAB „Robinta“, A. P. B. ir kitų atsakovų neteisėtus susitarimus dėl neteisėto paskolos išdavimo, atsakovai UAB „Robinta“, A. P. B. negali atsakyti už kitų asmenų nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, todėl jų atžvilgiu ieškinys atmestinas (CK 6.247, 6.279, 6.253 str., CPK 178 str.).Ieškovė teigimu, atsakovės A. A. neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad ji nesilaikė 2012 m. rugsėjo 21 d. valdybos narių sprendime nustatytos paskolos išmokėjimo tvarkos ir be jokio teisinio pagrindo išmokėjo UAB „Viewrch“ 640‘000 Lt sumą grynais pinigais. Byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. valdybos narių sprendimu Unijos klientų aptarnavimo vadovė A. A. buvo įgaliota iki 2012 m. rugsėjo 24 d. rezervuoti unijos kasoje arba užsakyti banke 640‘000 Lt, išmokėti nurodytą sumą grynais UAB „Sinota“ ir pasirašyti visus su grynųjų pinigų išmokėjimu susijusius dokumentus. 2012 m. rugsėjo 24 d. Unijos darbuotoja A. A. išmokėjo UAB „Viewrch“ 640‘000 Lt grynaisiais pinigais ir UAB „Sinota“ - mokėjimo pavedimu 4‘560‘000 Lt. Tiek 2012 m. rugsėjo 7 d., tiek 2012 m. rugsėjo 21 d. išrašuose iš valdybos posėdžių protokolų buvo nurodyta, kad paskola išmokėtina nekilnojamojo turto pardavėjui UAB „Sinota“, be to, tokia atsiskaitymo tvarka su pardavėju buvo nustatyta ir 2012 m. rugsėjo 12 d. UAB „Sinota“ ir UAB „Viewrch“ pirkimo-pardavimo sutarties 5.1. ir 5.2 punktuose. Teismas pažymi, jog byloje yra UAB „Viewrch“ 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymas dėl grynųjų pinigų išmokėjimo tiesiogiai kredito gavėjui UAB „Viewrch“, taip pat UAB „Sinota“ 2012 m. rugsėjo 24 d. sutikimas dėl tokios pinigų išmokėjimo tvarkos. Tiek UAB „Sinota“, tiek UAB „Viewrch“ pateikti prašymai buvo pateikti tiesiogiai Unijai. Byloje ginčo dėl to nėra. Pati atsakovė A. A. nurodo, jog dėl tokios pinigų išmokėjimo tvarkos buvo suderinta su Unijos valdybos nariu A. V.. Pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Unijos valdybos narių sprendimu Unijos klientų aptarnavimo vadovė A. A. buvo įgaliota iki 2012 m. rugsėjo 24 d. rezervuoti unijos kasoje arba užsakyti banke 640‘000 Lt, išmokėti nurodytą sumą grynais UAB „Sinota“ ir pasirašyti visus su grynųjų pinigų išmokėjimu susijusius dokumentus. Be to, Unijoje gautas kredito gavėjos UAB „Viewrch“ 2012 m. rugsėjo 24 d. prašymas dėl grynųjų pinigų išmokėjimo tiesiogiai kredito gavėjui UAB „Viewrch“, taip pat nekilnojamojo turto pardavėjos UAB „Sinota“ 2012 m. rugsėjo 24 d. sutikimas dėl tokios pinigų išmokėjimo tvarkos. A. A. išmokėjo UAB „Viewrch“ 640‘000 Lt sumą grynais pinigais. Dėl tokios išmokėjimo tvarkos, Unija jokių pretenzijų nei A. A., nei kitiems asmenims neturėjo. Pažymėtina, kad pinigų išmokėjimas tiesiogiai UAB „Viewrch“, o ne UAB „Sinota“ neturėjo jokios įtakos Unijos turtinei padėčiai, nes ieškovė pagal Paskolos sutartį bet kuriuo atveju turėjo pareigą sumokėti paskolos sumą ir vėliau nepatyrė jokių kitų išlaidų ir neįgijo naujų pareigų. Neįtikėtina, kad tokia pinigų suma būtų išmokėta be Unijos vadovų žinios, be to, ilgą laiką dėl to jokių pretenzijų nebuvo. Taigi, ieškovės elgesys pinigų išmokėjimo metu ir po to bei kitų byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Unijos darbuotoja A. A. išmokėdama 640‘000 Lt tiesiogiai kredito gavėjui UAB „Viewrch“ savo veiksmus buvo suderinusi su Unijos vadovais (vadovu) ir nepažeidė pinigų išmokėjimo tvarkos (CPK 185 straipsnis). Padarius išvadą, jog atsakovė A. A. nepadarė neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų pasisakyti nebetikslinga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė atsakovės A. A. neteisėtus veiksmus, ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 179-185 str.). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, ieškovei priteistinos atitinkamai iš atsakovų A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 ir dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus ieškinį 9.416,00 EUR mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 50,61 EUR procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidų pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355. Valstybei priteisiama viso – 9.466,61 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė bankrutavusi kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ patyrė 5.651,67 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 5.651,67 EUR. Atsakovo A. P. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 2.548,61 EUR, todėl ieškinį atmetus jo atžvilgiu, ši suma jo naudai priteisiama iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė A. A. ir UAB „Robinta“ bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teismas nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.). Teismas pažymi, jog visos nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktuose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d., 2015 m. sausio 14 d., 2015 m. sausio 30 d., 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. vasario 26 d., 2015 m. liepos 24 d. nutartimis paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl atsakovų UAB „Robinta“, A. P. B. ir A. A. atmetamas, jų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Bankrutavusiai kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ solidariai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. 1 824 580,63 EUR (vienas milijonas aštuoni šimtai dvidešimt keturi tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt eurų ir 63 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. 5.651,67 EUR (penki tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt vienas euras 61 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 627,96 EUR (šeši šimtai dvidešimt septyni eurai 96 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. valstybei 9.466,61 EUR (devyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt šeši eurai 61 ct), t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1.051,84 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt vienas euras 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ atsakovui A. P. B. 2.548,61 EUR (du tūkstančiai penki šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (kartu su jos pakeitimais) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė - G.), UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, I. P. (buvusi pavardė – N.), A. Ž., Ž. P., A. V. palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (kartu su jos pakeitimais) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Robinta“, A. P. B. ir A. A. atžvilgiu panaikinti.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.