Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje, apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 2 dalį 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. L. paskirta 240 MGL (12 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. L. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 20 d. 19.32 val. iki 2021 m. gegužės 22 d. 14.15 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, bei nustatyta galutinė bausmė 236 MGL (11 800 Eur) dydžio bauda.

Nustatytas 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

D. G. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį 210 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. G. paskirta 240 MGL (12 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas D. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 24 d. 16.17 val. iki 2021 m. gegužės 26 d. 15.14 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, bei nustatyta galutinė bausmė 236 MGL (11 800 Eur) dydžio bauda.

Nustatytas 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Taip pat E. L. ir D. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 291 straipsnio 2 dalį išteisinti jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš E. L. ir D. G. nuspręsta išieškoti transporto priemonių – automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė – 1 820 Eur, ir priekabos „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė vertė – 490 Eur (bendra abiejų transporto priemonių vertė – 2 310 Eur), vertę atitinkančias pinigų sumas, nustatant tokias iš kiekvieno kaltinamojo išieškotinas dalis: iš E. L. – 750 Eur ir iš D. G. – 660 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. B. (E. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį; taip pat išteisintas pagal BK 291 straipsnio 2 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau dėl jo apeliacinių skundų nėra paduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. L. ir D. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad:

1.1. jie, veikdami bendrininkų grupe kartu su E. B., kurioje E. B. buvo vykdytojas, o E. L. ir D. G. – padėjėjai, kuriems iš anksto buvo priskirtas vaidmuo stebėti aplinką, bendraujant telekomunikaciniais įrenginiais betarpiškai duoti nurodymus bei patarimus ir informuoti bendrininką apie pareigūnų buvimo vietą, o taip pat veikdami kartu su tyrimo metu nenustatytu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos atvykusiu asmeniu, 2021 m. gegužės 20 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.30 val., E. B. ir E. L. pastarojo (E. L.) vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta priekaba „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0452, turėdami tikslą gabenti kontrabandą, po ko, padedant E. L. ir D. G., t. y. D. G. per telekomunikacinius įrenginius bendraujant su E. L., koordinuojant nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmus, stebint aplinką, turint tikslą informuoti bendrininkus apie tarnybą vykdančių teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą ir siekiant padėti išvengti sulaikymo, o E. L. stebint aplinką ir su bendrininkais E. B. ir D. G. bendraujant per telekomunikacinius įrenginius, gaunant nurodymus ir patarimus iš D. G. bei juos telekomunikacinių įrenginių pagalba perduodant E. B., taip siekiant informuoti bendrininką apie tarnybą vykdančių teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą bei siekiant padėti išvengti sulaikymo, E. B. (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kurio viduriu eina valstybės siena, išvengiant muitinės kontrolės, ne per muitinės postą, iš Baltarusijos Respublikos atplaukusio ir bendrai veikusio asmens perimdamas gabeno šio asmens perduotus privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti valstybei mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 34 843 Eur.

2. Taip pat E. L. ir D. G. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 291 straipsnio 1 dalyje:

2.1. E. L. tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su vykdytoju E. B. bei padėjėju D. G., kuriam iš anksto buvo priskirtas vaidmuo stebėti aplinką, bendraujant telekomunikaciniais įrenginiais, betarpiškai duodamas nurodymus bei patarimus ir informuoti bendrininką apie pareigūnų buvimo vietą, o taip pat kartu su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas jam (E. L.) priskirtą padėjėjo vaidmenį – stebėti aplinką, bendrauti telekomunikaciniais įrenginiais ir informuoti bendrininką apie pareigūnų buvimo vietą, 2021 m. gegužės 20 d., nuo 16.30 val. iki 19.30 val., jo (E. L.) vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta priekaba „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su bendrininku E. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0452, turint tikslą gabenti kontrabandą, jam (E. L.), stebint aplinką ir su bendrininku E. B. bei padėjėju D. G. bendraujant per telekomunikacinius įrenginius, gaudamas nurodymus ir patarimus iš padėjėjo D. G. bei juos telekomunikaciniais įrenginiais perduodamas bendrininkui E. B., turint tikslą informuoti bendrininką apie tarnybą vykdančių teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą ir siekiant išvengti sulaikymo, pastarajam padėjo neteisėtai, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0450 ir Nr. 0449-1, pereiti valstybės sieną, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, perplaukti gumine pripučiama valtimi tvenkinį, kurio viduriu eina valstybės sienos linija, iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, dėl ko tvenkinyje Baltarusijos Respublikos teritorijoje bendrininkas E. B. pasikeitė valtimis su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, buvusiu tvenkinyje Baltarusijos Respublikos pusėje, bei bendrininkas E. B. valtimi perplaukė tvenkinį, taip vėl pereidamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

2.2. D. G. tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su vykdytoju E. B. ir padėjėju E. L., kuriam iš anksto buvo priskirtas vaidmuo stebėti aplinką, bendraujant telekomunikaciniais įrenginiais ir informuoti bendrininką E. B. apie pareigūnų buvimo vietą, o taip pat kartu su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis (D. G.), bendraudamas su padėjėju E. L. per telekomunikacinius įrenginius, koordinuojant nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmus, stebint aplinką, turint tikslą informuoti padėjėją E. L. ir vykdytoją E. B. apie tarnybą vykdančių teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą ir siekiant išvengti sulaikymo, kai tuo metu 2021 m. gegužės 20 d., nuo 16.30 val. iki 19.30 val., padėjėjo E. L. vairuojamu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio buvo prikabinta priekaba „Neptun“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su vykdytoju E. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribas prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, prie valstybės sienos ženklo Nr. 0452, jam (D. G.) ir padėjėjui E. L. stebint aplinką bei bendraujant telekomunikaciniais įrenginiais, padėjo vykdytojui E. B. tvenkiniu, pripučiama gumine valtimi, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų neteisėtai pereiti valstybės sieną, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, perplaukti valtimi tvenkinį, kurio viduriu eina valstybės sienos linija, iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, dėl ko tvenkinyje Baltarusijos Respublikos teritorijoje vykdytojas E. B. pasikeitė valtimis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, buvusiu tvenkinyje Baltarusijos Respublikos pusėje, bei vykdytojas E. B. valtimi perplaukė tvenkinį, taip vėl pereidamas valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. L. ir nuteistojo D. G. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno apeliaciniai skundai atmetami.

5. Nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su ginamajam priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašoma jį iš jam inkriminuotų veikų išteisinti, taip pat reiškiamas alternatyvus prašymas dėl jam paskirtos bausmės švelninimo, atsižvelgus į antraeilį ginamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde keliamas netinkamo bausmės individualizavimo klausimas, prašoma pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei pašalinti iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, faktinių aplinkybių tai, kad jis veikė bendrininkų grupe, kas nepagrįstai pripažinta ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliaciniai skundai argumentuojami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimais, netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu, kas, apeliantų manymu, lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio D. G. bei E. L. priėmimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Be to, nustačius, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199 straipsnio ir 199² straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), teisėjų kolegija patikrino, ar šie pakeitimai švelnina nuteistųjų ( taip pat ir apeliacinio skundo nepadavusio nuteistojo) teisinę padėtį bei dėl to pasisako (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Dėl įrodymų, kuriais grindžiama D. G. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, vertinimo

6. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad, stebėdamas aplinką, pridengdamas bendrininkus (E. B. ir E. L.), bendraudamas telekomunikaciniais įrenginiais ir betarpiškai per E. L. duodamas nurodymus bei patarimus, padėjo E. B. bei E. L. gabenti kontrabandą bei neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino kitų kaltinamųjų – E. B. bei E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nepagrįstai suabejojo ir nesivadovavo būtent E. L. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, paneigiančiais D. G. kaltę – kad jis neprisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo, o E. L. jį apkalbėjo dėl keršto. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

7. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nuosprendį ir gynėjo apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas apeliantui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus, dėl vieno iš jų (pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 291 straipsnio 2 dalį) D. G. išteisindamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, teisiamuosiuose posėdžiuose patikrino teisėtais būdais gautus bylos duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir juos pagrįstai pripažino įrodymais, pagrindžiančiais D. G. kalę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus šioje dalyje, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio nuostatų – juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tyrė bei analizavo tiek D. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistąjį teisinančius įrodymus, t. y. paties D. G. bei kito nuteistojo E. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu, o nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra deklaratyvūs. Vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei pageidauja apeliantas savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

10. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra melagingi, kadangi jis apkalbėjo D. G. dėl pykčio bei keršydamas D. G. dėl nutrūkusios draugystės su buvusia mergina. Šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nenustatyta, be to, E. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas ne vieną, o keletą kartų, taip pat ir dalyvaujant gynėjui, visi jo parodymai buvo detalūs ir nuoseklūs. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir pirminiame E. L. 2021 m. gegužės 21 d. paaiškinime, kur pastarasis nurodė D. G. vaidmenį jam inkriminuotuose nusikaltimuose (t. 4, b. l. 132–133). Pažymėtina ir tai, kad per paskutinę apklausą ikiteisminio tyrimo metu E. L. nurodė patvirtinantis savo ankstesnius parodymus, kuriuos davė dalyvaujant gynėjui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių E. L. galėtų būti nusiteikęs priešiškai prieš D. G. ar būtų suinteresuotas duoti melagingus pastarąjį kaltinančius parodymus ir taip jį apkalbėti. Apygardos teismas vertino, kad pats E. L. nepateikė logiško paaiškinimo dėl pasikeitusių parodymų teisminio nagrinėjimo metu priežasties, taip pat nepaneigė D. G. nurodytos aplinkybės, kad pastarasis su mergina, kuriai anksčiau simpatizavo E. L., gyveno jau kokį pusmetį iki nagrinėjamo įvykio ir per tą laiką tarp nuteistųjų nebuvo jokių konfliktų. Priešingai, nuteistasis nurodė, kad iki nagrinėjamo įvykio tarp jų su D. G. jokių barnių nebuvo, nors pastarasis jau draugavo su jo buvusia mergina, tiksliai net negalėjo įvardinti, kada nutrūko jo ir buvusios merginos santykiai (t. 5, b. l. 176–187).

13. Atmetami kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylos duomenų, susijusių su nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimais prie bazinių stočių, įvertinimo. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis D. G. gyvena vos už kelių kilometrų nuo minėtų stočių nutolusiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, todėl priklausomai nuo oro sąlygų ir kitų veiksnių pastarojo mobiliojo ryšio telefonas gali jungtis prie vienos ar prie kitos bazinės stoties. Pabrėžtina, kad apygardos teismas, grįsdamas tiek D. G., tiek kitų nuteistųjų kaltę, byloje surinktus duomenis vertino ne atskirai, o visumoje kartu su kitais įrodymais, būtent kurių visetas ir leido teismui padaryti išvadą dėl nuteistojo kaltės. Iš 2021 m. lapkričio 13 d. Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vilmos Žaliaduonytės tarnybinio pranešimo matyti, kad, išanalizavus nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų prisijungimą prie bazinių stočių, nustatyta, kad jie jungėsi prie įvykio vietai artimų bazinių stočių ((duomenys neskelbtini)), D. G., kuris pagal savo vaidmenį stebėdamas aplinką buvo šiek tiek atokiau įvykio vietos, mobiliojo ryšio telefonas jungėsi ir prie įvykio vietai artimos bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78–81). Šie duomenys tinkamai buvo įvertinti apygardos teismo, siejant juos su kitais byloje surinktais įrodymais.

14. Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentais ir dėl neteisingai nustatyto D. G. vaidmens jam inkriminuotose nusikalstamose veikose. Gynėjo teigimu, ginamojo pagalba kitiems nuteistiesiems darant nusikalstamas veikas visiškai nebuvo reikalinga, kadangi byloje nėra surinkta jokių duomenų apie pareigūnų judėjimus, kaip ir nėra patikimų duomenų, kad D. G. perdavė šią informaciją E. L.. Šie skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Padėjėjas yra viena iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, numatyta BK 24 straipsnio 2 dalyje. Juo pripažįstamas asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Pažymėtina, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Šioje byloje D. G. nuteistas už padėjimą kitiems bendrininkams E. B. ir E. L. padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad D. G., kaip padėjėjo, veiksmai 2021 m. gegužės 20 d. vykdant kontrabandą, pasireiškė tuo, kad jis kiek atokiau stebėjo aplinką ir informaciją perdavė automobilyje laukusiam E. L., kuris savo ruožtu informavo tvenkinyje valtimi plaukiojantį E. B., kada jau bus saugu parplaukti valtimi į krantą, o vėliau ir išvažiuoti iš įvykio vietos. Nors D. G. savo kaltę teisiamojo posėdžio metu neigė, tačiau jo prisidėjimas prie nusikalstamų veikų įrodytas, kaip jau buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12, 13 pastraipose, byloje surinktų kitų įrodymų visuma (tai ir E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros metu surinkti duomenys apie tarpusavio susirašinėjimą, balso žinutes, kratų protokoluose bei tarnybiniuose parnešimuose užfiksuoti duomenys). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė ir nuteistųjų bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad bendrininkų grupe nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, įvykdė du vykdytojai E. B. ir tyrimo nenustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos atvykęs asmuo, padedant padėjėjams E. L. ir D. G., o nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje – du vykdytojai E. B. ir E. L., padedant padėjėjui D. G.. Todėl nuteistųjų veiksmai buvo įvertinti ir kvalifikuoti teisingai.

15. D. G., pats būdamas pasienio tarnybos pareigūnu, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais prisideda prie bendro nusikalstamo tikslo – nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis cigarečių kontrabandos ir disponavimo jomis Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jis pagrįstai pripažintas BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padėjėju. Pastarojo veiksmai, kurie nustatyti byloje ištirtų įrodymų visuma, atskleidžia jo kaltės turinį ir parodo, kad jis šiuos veiksmus atliko pagal susitarimą padėti E. B. padaryti kontrabandą. Pagal formuojamą teismų praktiką visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus numatytas išimtis. Nors D. G. tiesiogiai nerealizavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties objektyviųjų požymių, pabrėžtina, kad padėjėjas yra ne tas asmuo, kuris realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet tas, be kurio pagalbos nusikalstama veika nebūtų įmanoma arba jos padarymas pasunkėtų. Padėjėjo veiksmai ypatingi tuo, kad jais palengvinamas nusikalstamos veikos sudėties realizavimas vykdytojams. Nereikalaujama, kad nusikalstamos veikos bendrininkai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį. Kaip minėta, šioje byloje įrodyta, kad D. G. padėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 3 dalyje ir BK 199² straipsnio 2 dalyje, stebėdamas aplinką ir pranešinėdamas informaciją kitiems bendrininkams, kas neabejotinai palengvino nusikaltimų padarymą, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį.

16. Pažymėtina ir tai, kad gynėjas skunde, analizuodamas įrodymus, juos vertina selektyviai, akcentuoja tik nuteistajam D. G. palankius įrodymus, kaip jį teisinančius, norėdamas paneigti pastarojo dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme, tačiau nevertina byloje surinktų įrodymų visumos. Toks selektyvus įrodymų vertinimas neduoda pagrindo išvadai, jog D. G. veiksmų apimtis aptariamuose nusikaltimuose buvo nustatyta netinkamai ir dėl to pateiktas netinkamas pastarojo veiksmų teisinis vertinimas. Kaip minėta, kito nuteistojo E. L. parodymai apie esmines veikų padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu dėl D. G. dalyvavimo padarytose nusikalstamose veikose buvo nuoseklūs, atitinkantys kitais bylos įrodymais nustatytus duomenis, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo jais nesivadovauti, grindžiant nuteistojo D. G. kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai, nei nurodyta nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, byloje surinkti duomenys buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei pripažinti įrodymais, kurių visuma pagrindžia nuteistojo D. G. kaltę.

17. Gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytas ir alternatyvus prašymas dėl nuteistajam D. G. paskirtos bausmės švelninimo, atsižvelgiant į antraeilį jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo pasisakys atskirai, aptardama bausmių paskyrimo nuteistiesiems bei BK 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., taikymo klausimus.

Dėl nuteistojo E. L. apeliacinio skundo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių

18. Nuteistojo E. L. skunde, neginčijant kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad pastarasis prisipažino padaręs veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Taip pat nurodoma, jog jo teisinė padėtis buvo nepagrįstai pasunkinta, pripažįstant atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad visus nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teigia neginčijantis aplinkybės, kad nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. B., tačiau nesutinka, kad darant nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, dalyvavo bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, kuri turi būti švelninama. Nuteistojo D. G. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma skirti jo ginamajam mažesnę bausmę – baudą, atsižvelgus į antraeilį pastarojo vaidmenį nusikaltimų padaryme.

19. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems E. L. ir D. G. paskirtų bausmių yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

20. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintas bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, išsamiai įvertino nuteistųjų asmenybes bei juos charakterizuojančius duomenis ir paskyrė bausmes, neperžengdamas sankcijų ribų, kurios nėra aiškiai per griežtos.

21. E. L. skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, į ką, pasak apelianto, apygardos teismas deramai neatsižvelgė, kaip į reikšmingą bausmės skyrimui aplinkybę. Su šiuo apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė teismų praktikoje pripažįstama, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Savo ruožtu nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K- 7- 107/2013, Nr. 2K-77/2013, Nr. 2K-78/2014, Nr. 2K-479/2014 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, neigė bendrininkavimo su D. G. aplinkybę. Su pirmosios instancijos teismo išvada nepripažinti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sutiktina, atsižvelgus į tai, kad apelianto parodymai negali būti vertinami kaip iš esmės prisidėję prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo, E. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu klaidino teismą, neva D. G. nėra prisidėjęs prie nusikaltimų. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai sutikus su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, daroma išvada, kad apygardos teismas, nepripažindamas E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

23. Taip pat tinkamai buvo nustatyta ir pastarojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., kad nusikaltimus apeliantas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistasis skunde šią aplinkybę ginčija, teigdamas, kad, darant nusikalstamą veiką – kontrabandą, jis tik padėjo vykdytojui E. B., šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti, kaip padėjėjo (BK 24 straipsnio 6 dalis), tačiau kaip jau buvo minėta (žr. 15 pastraipą), BK 24 straipsnio prasme padėjėjas yra viena iš bendrininkavimo, darant nusikalstamą veiką, rūšių, o bendrininkai gali veikti įvairiomis bendrininkavimo formomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrininkai darė nusikalstamas veikas, veikdami bendrininkų grupe. Iš nuteistojo skundo argumentų šiame kontekste akivaizdu, kad E. L. nesutinka su teismo išvada, jog nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 3 dalyje, buvo padaryta veikiant bendrininkų grupe, nes nustatytas vienas vykdytojas E. B. ir du padėjėjai E. L. ir D. G., tuo tarpu įstatymas reikalauja, kad bendrininkų grupėje turi veikti ne mažiau kaip du vykdytojai. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir šios nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupe, kurią sudarė be paminėtų nuteistųjų ir vykdytojas – tyrimo metu nenustatytas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos atvykęs asmuo, perdavęs E. B. kontrabandos dalyką.

24. Pažymėtina ir tai, kad teismas šią aplinkybę pripažįsta arba nepripažįsta kaltininko atsakomybę sunkinančia, atsižvelgęs į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. Šioje byloje įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių visuma nustatyta, kad E. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. B., D. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos atvykusiu asmeniu, įvykdė kontrabandą, t. y. apeliantas, atvykęs kartu su E. B. į įvykio vietą, pasilikęs automobilyje, padėjo pastarajam, gumine valtimi išplaukusiam į (duomenys neskelbtini) tvenkinį perimti cigarečių, stebėdamas aplinką, su vykdytoju E. B. bei kitu padėjėju D. G. bendraudamas per telekomunikacinius įrenginius, gavęs nurodymus ir patarimus iš D. G., juos telekomunikaciniais įrenginiais perduodamas E. B.. Šiais veiksmais padėjėjai, informuodami vykdytoją apie tarnybą vykdančių teisėsaugos pareigūnų buvimo vietą, siekė padėti jam išvengti sulaikymo. Šiuo atveju E. L. veiksmai pasireiškė aplinkos stebėjimu ir nurodymų davimu bendrininkui, kada jau saugu parplaukti į krantą su cigaretėmis, kas pagrįstai buvo pripažinta, kad jis veikė bendrininkaudamas, iš anksto susitaręs su vykdytoju E. B., kuris cigaretes perėmė iš kito bendrininko – iš Baltarusijos Respublikos pusės atplaukusio tyrimo metu nenustatyto asmens, bei kitu padėjėju D. G., teikusiu informaciją apie saugią/nesaugią aplinką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto E. L. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jį veikus bendrininkų grupe, darant nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ką pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas būtent šią nuteistojo E. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaip apibūdinančią jo asmenybę, jos pavojingumą visuomenei, vertino BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste neatsietai nuo kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tiek parinkdamas skirtinų bausmių rūšį, tiek nustatydamas jam skirtinų bausmių – baudų dydžius.

25. Apeliaciniuose skunduose nurodoma ir tai, jog pirmos instancijos teismo paskirtos baudos tiek E. L., tiek D. G. yra pernelyg didelės, neatitinkančios baudžiamosios teisės principų ir bausmės paskirties, bei paskirtos neatsižvelgiant į jų antraeilį vaidmenį, todėl, lyginant su vykdytojui E. B. paskirtomis bausmėmis, pripažintinos per griežtomis. Todėl prašoma paskirti mažesnio dydžio baudas. Su šiais skundų argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems E. L. ir D. G., tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai sunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nuteistieji veikė tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltininkų asmenybes (nustatė, kad E. L. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų nėra, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba. D. G. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos sumokėtos, yra įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, nuo 2021 m. gegužės 27 d. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio pareigų, tarnybos metu apdovanotas už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą). Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistųjų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį (E. L. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, veikė kaip padėjėjas, darydamas nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, veikė kaip vykdytojas. D. G. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas kaip padėjėjas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K- 429- 303/2015, Nr. 2K-477-746/2015, Nr. 2K-39-895/2016).

26. Pirmosios instancijos teismas E. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskyrė 240 MGL dydžio, t. y. 12 000 eurų baudą; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), taip pat paskyrė 240 MGL dydžio, t. y. 12 000 eurų baudą. D. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirta 240 MGL dydžio, t. y. 12 000 eurų bauda, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), paskirta 210 MGL dydžio, t. y. 10 500 eurų bauda (past. – skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodant 10 000 eurų). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir tinkamai įvertino šių nuteistųjų asmenybių ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems E. L. ir D. G. parinko švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatydamas baudų dydžius, ženkliai mažesnius už įstatyme numatytą baudos, skiriamos už sunkius nusikaltimus, vidurkį, Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, jog nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neproporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms, ir laikytinos per griežtomis. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės, taip pat ir apėmimo būdu paskirtos subendrintos bausmės yra teisingos ir ne per griežtos.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo

27. Baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymo metu ir skundžiamo Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojo BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 199² straipsnio 2 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, tačiau, vykstant bylos apeliaciniam procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė šių nusikalstamų veikų teisinis vertinimas – pasikeitė privalomų pateikti muitinei gabenamų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną daiktų bei akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, o taip pat sumažintas maksimalus straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis nuo aštuonerių metų iki šešerių metų. Tuo pačiu šios nusikalstamos veikos tapo nebe sunkiais, o apysunkiais nusikaltimais (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kadangi procesinio sprendimo priėmimo metu galiojanti BK 199 straipsnio 3 dalies ir BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jų nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuotinos į BK 199 straipsnio 2 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir sprendžiamas naujų bausmių paskyrimo klausimas.

28. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV- 1925 redakcijoje minėtų BK straipsnių pakeitimai liečia ir apeliacinio skundo nepadavusį nuteistąjį E. B., kurio nusikalstamos veikos, jam padarius kontrabandą ir neteisėtai disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis), buvo kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Kaip minėta, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš sunkių nusikaltimų tapo apysunkiais, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei BPK 320 straipsnio 5 dalimi nuteistojo E. B. nusikalstamos veikos taip pat perkvalifikuotinos pagal 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos BK bei spręstinas skirtinų bausmių klausimas.

29. Nuteistųjų asmenybių ir veikų pavojingumo vertinimas išsamiai aptartas skundžiamame pirmosios instancijos nuosprendyje, taip pat apeliacinių skundų ribose patikrintas šiame procesiniame sprendime. Todėl teisėjų kolegija, sutikdama su tokiu vertinimu, jo nekartoja. Skundžiamame nuosprendyje nusikalstamų veikų, numatytų BK 199² straipsnio 2 dalyje, vykdytojams E. L. ir E. B. buvo paskirta 240 MGL dydžio bauda bei E. B. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį – 260 MGL dydžio bauda. Atitinkamai šių veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, padėjėjams E. L. ir D. G. buvo paskirta 240 MGL dydžio bauda bei D. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį buvo paskirta 210 MGL dydžio bauda. Nusikalstamų veikų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, kaip jau minėta, nuteistųjų padarytos veikos buvo priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą numatyta nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Įsigaliojus naujajai BK redakcijai, minėti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą numatyta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Įvertinus šiuos pakeitimus, perkvalifikavus nuteistųjų E. L., D. G. ir E. B. veikas pagal naują BK 199 straipsnio 2 dalies bei BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, skiriamos irgi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytų baudų minimumui artimesnės bausmės.

30. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu (vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu). Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaltininkas neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą), toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos, BK 199² straipsnyje nustatytos, nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K- 24-654/2023, Nr. 2K-30-788/2023). Tokios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistųjų E. L., D. G. ir E. B. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai ir už jas paskirtų bausmių bendrinti apėmimo būdu.

31. Kita vertus, teisėjų kolegija negali šio pažeidimo ištaisyti, kadangi už realia sutaptimi padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu, būtų sunkinama nuteistųjų teisinė padėtis, o tai daryti, nesant prokuroro apeliacinio skundo, draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Todėl nuteistiesiems E. L., D. G. ir E. B. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendyje taikytas bausmių bendrinimo būdas nekeičiamas, t. y. perkvalifikavus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal naują BK redakciją, jiems paskirtos naujos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

32. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-274-487/2023. Šioje pažymoje nurodoma, kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. L., buvo patirtos 126,67 Eur dydžio išlaidos. Šios išlaidos susidarė už gynėjo suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

33. Baigiamųjų kalbų metu E. L. gynėja prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų atlyginimo netenkinti.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).

35. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, siekiant užtikrinti būtinąjį gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese, nuteistajam E. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatė Laureta Ulbienė. Ta pačia nutartimi nuteistajam buvo išaiškinta, kad dėl būtino gynėjo dalyvavimo jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nors pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais pripažįstama, kad teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą (kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais), tokia situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė. Apeliacinis procesas buvo inicijuotas ir vyko pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tiek skundo padavimo metu, tiek šios nutarties priėmimo metu nuteistojo laisvė nėra suvaržyta, reali laisvės atėmimo bausmė nėra paskirta. Kaip minėta, paskiriant nuteistajam E. L. gynėją, jam buvo išaiškinta, kad patirtos išlaidos gali būti išieškomos iš jo paties. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pirmosios instancijos teisme susidariusių išlaidų atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad E. L. gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau, bylos duomenimis, jis turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas (t. 6, b. l. 44), yra darbingo amžiaus. Nesant duomenų apie prastą nuteistojo finansinę padėtį, dėl kurios būtų apsunkinta asmens galimybė sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, mažinti šių išlaidų dydį ar jų visai nepriteisti pagrindo nėra. Todėl, atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pobūdį bei įvertinus duomenis apie nuteistojo turtinę padėtį, patirtų išlaidų dydį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 126,67 Eur išieškotinos iš nuteistojo E. L..

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. L. (E. L.) ir nuteistojo D. G. (D. G.) gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno apeliacinius skundus atmesti.

E. L. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL dydžio ( 5000 Eur) baudą.

E. L. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL dydžio (7500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL dydžio (7500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 20 d., 19.32 val., iki 2021 m. gegužės 22 d., 14.15 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bausmė yra 148 MGL (7400 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

D. G. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 100 MGL dydžio (5000 Eur) baudą.

D. G. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 120 MGL dydžio (6000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL dydžio (6000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 24 d., 16.17 val., iki 2021 m. gegužės 26 d., 15.14 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bausmė yra 118 MGL dydžio (5900 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

E. B. (E. B.) nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 200 MGL dydžio (10 000 Eur) dydžio baudą.

E. B. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) perkvalifikuoti į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 150 MGL dydžio (7500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL dydžio (10 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gegužės 20 d., 19.32 val., iki 2021 m. gegužės 22 d., 14.37 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, bei laikyti, jog galutinė bausmė yra 198 MGL dydžio (9900 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš E. L. 126,67 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus, 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.