Vilniaus apygardos teismo įsakymas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Tuklerio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. H. (P. H.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendrovėje, neteistas, kaltinamasis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. H., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1675 2018 m. spalio 23 d. „Dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad „vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms“ bei pažeisdamas 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XIII-2584) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad „kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje“, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., vykdamas dviračiu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus rajone, Medininkų sen., Medininkų kaime, Pasieniečių g. 26, neteisėtai, nepateikdamas muitinės kontrolei, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus, t. y. – 13 000 Eur, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumos. Šiais savo veiksmais P. H. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

2022 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriam užfiksuota, kad G. B., be kita ko, pateikė pas P. H. aptiktus pinigus, t. y. 13 000 Eur (b. l. 19-24).

2022 m. liepos 5 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti pinigai, pateikti G. B. savanoriško daiktų pateikimo protokolu. Nustatyta, kad buvo pateikta 13 000 Eur, įvairaus nominalo banknotais (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas P. H. parodė, kad nuo psichikos sveikatos sutrikimų, alkoholio ir narkotinės priklausomybės nesigydė, į įskaitą neįrašytas. Dėl pranešime apie įtarimą išvardintų aplinkybių gali paaiškinti, kad 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., iš Baltarusijos į Lietuvą vyko dviračiu per Medininkų kelio postą. Muitinio tikrinimo metu muitininkas klausė, ar veža cigaretes ir alkoholį, kurie viršija leistiną normą, bei klausė apie gabenamą grynųjų pinigų sumą iki 10 000 Eur ar daugiau. Atsakė, kad iki 10 000 Eur, ir parodė turėtus pinigus rankinuke. Po to pareigūnas atliko detalesnę paviršutinę apžiūrą ir šortų kairėje kišenėje rado pinigus, nuvedė jį į administracines patalpas ir suskaičiavo, kiek bendrai gabeno pinigų. Viso buvo 13 000 Eur. Pinigai buvo skirti automobilio pirkimui. Pinigus, gabentus šortuose tiesiog pamiršo paduoti savo draugui, kuris kartu su juo kirto sieną. Prisipažįsta, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, viskas įvyko dėl neapdairumo. Prašo tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirtą baudą leisti sumokėti per 24 mėnesius, taip pat konfiskuoti kuo mažesnę pinigų sumą (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas G. B. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, esančiame Vilniaus raj., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26. Eina vyriausiojo inspektoriaus pareigas. Pagal darbo funkcijas atlieka transporto priemonių, krovinių, asmenų, kertančių Baltarusijos-Lietuvos pasienį, tikrinimą ir dokumentinį forminimą. 2022 m. liepos 5 d., apie 07.00 val., jam dirbant atvykstančių į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos, lengvųjų automobilių ir keleivinių autobusų tikrinimo aikštelėje, į tikrinimo vietą dviračiu privažiavo, kaip vėliau nustatė iš dokumentų, Baltarusijos pilietis P. H., gim. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant tikrinimą, šio paklausė, ar šis negabena daugiau nei leistina cigarečių ir alkoholio, ar neturi su savimi deklaruotinos pinigų sumos. Pažymi, kad gabenant su savimi virš 10 000 Eur, asmuo privalo tai deklaruoti muitinės pareigūnui, pirma, nors žodžiu, po to šis turi užpildyti popierinę muitinės deklaraciją. P. H. žodžiu deklaravo, kad normą viršijančių cigarečių ir alkoholio negabena, bei su savimi turi apie 7 500 Eur. Tada ištraukė iš prie savęs turėto mažo rankinuko, pinigus. Vizualiai pažiūrėjo ir nutarė atlikti šio asmens paviršutinį detalesnį tikrinimą. Tikrinimo metu, kelnių kairėje kišenėje užčiuopė kažką panašaus į piniginius banknotus. Paprašė šio ištraukti iš kišenės užčiuoptus daiktus. P. H. ištraukė pinigus. Dar kartą paklausė, kiek pinigų konkrečiai šis gabena. P. H. atsakė, kad tikslios sumos pasakyti negali, bet tikrai daugiau nei 10 000 Eur. Tada P. H. buvo palydėtas į tarnybines patalpas, kur suskaičiavus, šiam dalyvaujant, visus pas šį turėtus pinigus, nustatė, jog šis gabeno lygiai 13 000 Eur, o būtent, kad iš kišenės ištrauktų pinigų suma sudarė 7 000 Eur, o paties P. H. pateiktų iš minėto rankinuko pinigų suma sudarė 6 000 Eur. Kadangi P. H. gabeno didesnę, nei privaloma deklaruoti pinigų sumą, tai apie įvykį informuota Muitinės kriminalinė tarnyba. Apie pinigų kilmę ir paskirtį, P. H. nieko neaiškino (b. l. 15-18).

Motyvuojamoji dalis

P. H. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. H. kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, jog kontrabandos, kaip nusikalstamos veikos, dalyku gali būti ir grynieji pinigai, nes jų gabenimas per valstybės sieną yra reglamentuotas ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte kaip vienas iš atvejų, kada turi būti deklaruojamos grynųjų pinigų sumos yra įvardinta situacija, kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau ir – Reglamentas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 EUR arba didesnė, deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę. Jeigu pateikiama neteisinga arba neišsami informacija arba nesudaroma galimybė atlikti grynųjų pinigų kontrolę, grynųjų pinigų deklaravimo pareiga laikoma neįvykdyta. Pagal aptariamą Reglamentą „vežėju“ laikomas į Sąjungą atvykstantis arba iš jos išvykstantis fizinis asmuo, su savimi, savo bagaže arba savo transporto priemonėje vežantis grynuosius pinigus (Reglamento 2 straipsnio 1 dalies h punktas). Kad patikrintų, kaip vykdoma 3 straipsnyje nustatyta pareiga deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, kompetentingos institucijos įgaliojamos, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, tikrinti fizinius asmenis, jų bagažą ir transporto priemones (Reglamento 5 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo P. H. kaltė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 13 000 Eur, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal prokuroro pateiktą pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. H. pateiktame kaltinime nurodytas neteisingas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento numeris bei pateikta netinkama šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies formuluotė, kuri yra pakeista Reglamentu Nr. 2018/1672, kuris taikomas nuo 2021 m. birželio 3 d. (Reglamento 21 straipsnis). Taip pat kaltinime pateikta neatnaujinta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcija, todėl šias aplinkybes teismas tikslina ir nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes apibrėžia pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių teisės aktų formuluotes. Pabrėžtina, kad minėtų teisės aktų normų turinys yra nepasikeitęs, todėl šios patikslintos aplinkybės nedaro nusikalstamos kvalifikavimui ir kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimui.

P. H. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokuroras, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu jis pritaria, prašė paskirto dydžio baudą leisti sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius, kadangi šiuo metu kaltinamojo darbo uždarbis yra nedidelis – sudaro apie 300 Eur per mėnesį.

Dėl P. H. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtinus BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Remdamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju P. H. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai – grynųjų pinigų kontrabandą, kuriuo žala nepadaryta. P. H. yra baustas už administracinius nusižengimus, tačiau visi nusižengimai susiję su transporto priemonės valdymu (b. l. 43-46), todėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos kontekste tai nerodo išskirtinio kaltinamojo asmenybės pavojingumo. Kadangi kaltinamasis yra neteistas (b. l. 42), tai leidžia spręsti, kad jis neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų, ir nėra linkęs piktybiškai elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms bei sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti, kaip padarytą atsitiktinai, kartu, jo visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad P. H. padarė teisingas išvadas dėl savo netinkamo elgesio, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. P. H. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. H. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą piniginę bausmės rūšį – baudą. Teismo įsitikinimą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagrįstumo sustiprina ir ta aplinkybė, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai.

Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu už sunkų nusikaltimą skiriama nuo 150 MGL iki 6 000 MGL dydžio bauda. Prokuroras siūlo P. H. skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą. Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. H. sutiko su prokuroro siūlomu baudos dydžiu, tačiau prašė nustatyti ilgesnį, t. y. dvidešimt keturių mėnesių, sumokėjimo terminą (b. l. 82-85). Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, taip pat išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas P. H. už nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, įvertinęs tiek padaryto nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, tiek ir paties kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skirtina minimali – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

P. H. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgdamas į P. H. prašymą ir į tai, kad kaltinamojo mėnesinės pajamos yra nedidelės (kaip nurodė pats kaltinamasis, jos sudaro apie 300 Eur per mėnesį), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalimi, teismas P. H. nustato dvidešimt keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 5 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, t. y. 3 000 Eur, saugomoms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje, laikotarpiui nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. sausio 5 d. (b. l. 63-66, 67-70, 76-77). Nagrinėjamu atveju prokuroras pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo konfiskuoti minėtą 3 000 Eur sumą, į kurią yra apribota P. H. nuosavybės teisė.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kontrabandos dalykas, t. y. per valstybės sieną gabenami pinigai, taip pat yra konfiskuotinas turtas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo per valstybės sieną vežti nedeklaruoti grynieji pinigai būtų gauti iš neteisėtos veiklos, be to, gabenta suma 3 000 Eur suma viršijo tą sumą, nuo kurios atsiranda pareiga deklaruoti per valstybės sieną vežamus grynuosius pinigus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma konfiskuotina pinigų suma yra proporcinga, atitinkanti tiek įstatymų reikalavimus, tiek ir šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga kaip nusikalstamos veikos dalyką konfiskuoti dalį nedeklaruotų grynųjų pinigų, kuri viršija sumą, nuo kurios asmeniui kyla pareiga deklaruoti per valstybės sieną gabenamą grynųjų pinigų sumą – 3 000 Eur. Byloje P. H. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, turto konfiskavimą įvykdžius, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 ir 425 straipsniais,

nusprendžia:

P. H. (P. H.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. H. (P. H.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, P. H. (P. H.) nustatyti dvidešimt keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta paskirta bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti P. H. (P. H.) priklausančią 3 000 Eur sumą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje. Į šią sumą taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, turto konfiskavimą įvykdžius, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per dvejus metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank" AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.