Vilniaus apygardos teismo įsakymas

2022-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-352-885/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-23
Bylos Nr.
e1-352-885/2022
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00097-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
A. Y.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-352-885/2022Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00097-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Y. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.30 val. maršrutiniu autobusu Minskas-Vilnius, iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, vykdamas į Lietuvos Respubliką su savimi gabeno 12 700 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių, kas atitinka 12 452,20 Eur sumą, kuriuos laikė su savimi, o kitą dalį – 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių, kas atitinka 1 056,38 Eur sumą – buvo įdėjęs savo rankinėje ir, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1672 dėl į Sajungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005, 3 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus, kuriuose numatyta, kad vežėjai, vežantys grynuosius pinigus, kurių vertė yra 10 000 Eur arba didesnė, raštu arba elektroniniu būdu deklaruoja tuos grynuosius pinigus valstybės narės, per kurią jie atvyksta į Sąjungą arba iš jos išvyksta, kompetentingoms institucijoms ir sudaro joms galimybę atlikti kontrolę; 1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija Nr. XIII-2584, 2019 m. gruodžio 3 d., paskelbta TAR 2019 m. gruodžio 19 d., i. k. 2019-20552) reikalavimą, kuris nustato, kad tais atvejais, kai asmuo per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertę yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti, neužpildė Grynųjų pinigų deklaracijos formos, kuri yra patvirtinta 2021 m. gegužės 11 d. Europos Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, ir privalomu būdu nedeklaravo į Europos Sąjungą gabenantis 12 700 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 12 452,20 Eur sumą ir 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 1 056,38 Eur, iš viso 13 508,58 Eur sumą, tai yra didesnę nei 250 MGL dydžio sumą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje.

2022 m. rugpjūčio 9 d. įtariamuoju apklaustas A. Y. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Įtarimo esmė jam aiški, supranta kuo yra įtariamas. Narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose neregistruotas. 2022 m. rugpjūčio 9 d. maršrutiniu autobusu Minskas-Vilnius vyko į Vilnių per Medininkų kelio postą. Su savimi gabeno virš 10 000 Eur grynųjų pinigų, konkretaus dydžio neatsimena, tačiau jis nurodytas pranešime apie įtarimą. Jis dalyvavo skaičiuojant pinigus, todėl suma nurodyta teisingai. Šie pinigai yra jo šeimos santaupos, už juos jis ketino Lenkijoje įsigyti automobilį. Apie privalomą pinigų deklaravimą jis žinojo, bet muitinio tikrinimo metu sustresavo ir pasakė, kad su savimi gabena mažesnę nei 10 000 Eur grynųjų pinigų sumą, kadangi gabeno JAV dolerius ir Baltarusijos Respublikos rublius. Važiuodamas iš Baltarusijos į Lietuvą žinojo, kad ši suma viršija 10 000 Eur sumą ir žinojo, kad ją būtina deklaruoti. Nežino dėl ko gabenamų pinigų nedeklaravo, tuo momentu paprasčiausiai sustresavo ir pasielgė spontaniškai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Procesinių dokumentų vertimo raštu jam nereikia, nes visus dokumentus į rusų kalbą išvertė vertėjas, o proceso veiksmuose dalyvavo advokatas (1 t., b. l. 58-61).

2022 m. rugpjūčio 11 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. Y. parodė, kad pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Įtarimą suprato, pasilieka prie anksčiau duotų savo parodymų, prašo jais vadovautis. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Procesinių dokumentų vertimo raštu nereikia, kadangi visi dokumentai išversti į jam suprantamą rusų kalbą (1 t., b. l. 78-80).

2022 m. rugpjūčio 9 d. liudytoju apklaustas G. B. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste vyriausiuoju inspektoriumi. Dirba pamainomis nuo 09.00 val. iki kitos dienos 09.00 val. Pagal darbo funkcijas atlieka dokumentinį ir fizinį asmenų, transporto priemonių, daiktų, gabenamų daiktų tikrinimą. 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas dirbti lengvųjų automobilių atvykimo į Lietuvos Respubliką aikštelėje, apie 12.30 val. į Medininkų kelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko maršrutinis autobusas „Setra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vyko maršrutu Minskas-Vilnius. Maršrutinio autobuso keleivių tikrinimo metu, t. y. prieš atliekant kiekvieno asmens fizinį muitinį tikrinimą, kiekvienam keleiviui buvo užduodamas klausimas apie gabenamas prekes, o būtent: ar keleivis su savimi turi daiktų, kuriuos yra būtina deklaruoti ir (ar) pateikti muitinės kontrolei, taip pat, kaip ir visuomet keleivių, vykstančių iš Baltarusijos Respublikos, yra klausiama apie gabenamas akcizines prekes, tokias kaip cigaretes bei alkoholį, taip pat užduodamas klausimas apie gabenamus grynuosius pinigus, kuriuos yra būtina deklaruoti jeigu jų suma viršija 10 000 Eur. Atliekant Baltarusijos Respublikos piliečio A. Y. muitinį tikrinimą, pasiteirauta ar pastarasis gabena daiktus, kuriuos būtina deklaruoti, t. y. jo paklausė ar jis turi daugiau nei leistina cigarečių, alkoholio bei daugiau nei 10 000 Eur. Pastarasis žodžiu atsakė, jog akcizinių prekių daugiau nei leidžiama su savimi neturi, o dėl grynųjų pinigų pasakė, kad deklaruojamos sumos neturi. Atliekant jo dėvimų drabužių patikrą, asmuo prisipažino, kad su savimi turi grynųjų pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur. Pasiteiravus kiek jis su savimi gabena grynųjų pinigų, jis atsakė, kad apie 14 000 JAV dolerių. Tada iš savo kelnių kišenės jis ištraukė JAV dolerius bei iš piniginės pateikė Baltarusijos Respublikos rublius. Kartu su A. Y. šie grynieji pinigai buvo suskaičiuoti ir iš viso rasta 12 700 JAV dolerių ir 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių. Apie įvykį buvo informuotas tos pamainos viršininkas (1 t., b. l. 17-20).

2022 m. rugpjūčio 9 d. savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu G. B. pateikė: 1) Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.); 2) grynuosius pinigus – 12 700 JAV dolerių; 3) grynuosius pinigus – 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių (1 t., b. l. 21-24).

2022 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, esančio kelyje A3 (Vilnius-Minskas), Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav. Posto viduryje yra gelsvos spalvos muitinės administracinis pastatas. Iš šio pastato kairės pusės yra atvykstančių lengvų automobilių ir autobusų muitiniam tikrinimui bei pažymėtas atitinkamais ženklais. Įvykio vieta yra minėto kanalo dalyje po tikrinimo stogine, transporto priemonių ir asmenų muitinio tikrinimo vietoje. Apžiūros metu jokių reikšmingų tyrimui daiktų ir dokumentų neužfiksuota (1 t., b. l. 10-11).

2022 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi pinigai, kurie 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo pateikti savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu. Pinigai išimami iš paketo, pažymėto Nr. 1. Iš viso yra dvi atskiros krūvelės, kurios yra susegtos-apjuostos gumelėmis. 1-ame gumele apjuostamame paketėlyje yra 127 (šimtas dvidešimt septynios) 100 JAV dolerių nominalo kupiūros. Iš viso šiame paketėlyje yra 12 700 JAV dolerių. 2-ame gumele apjuostame paketėlyje yra 27 (dvidešimt septynios) 100 Baltarusijos Respublikos rublių nominalo kupiūros. Iš viso šiame paketėlyje yra 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių. Iš viso pakete Nr. 1 yra 12 700 JAV dolerių ir 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių (1 t., b. l. 25-27).

2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarime priduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodyta, kad 12 700 (dvylika tūkstančių septyni šimtai) JAV dolerių įnešti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos banko“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 700 (du tūkstančiai septyni šimtai) Baltarusijos Respublikos rublių saugomi Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tarnybinėse patalpose esančiame seife (1 t., b. l. 28-29).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. Y. yra kaltinamas padaręs BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus.

Kaltinamojo A. Y., liudytojo G. B. parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, savanoriškas daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, o taip pat ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog A. Y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad aptariamas nusikaltimas buvo įvykdytas nedeklaravus gabentų grynųjų pinigų, kadangi jie buvo laikomi kaltinamojo kelnių kišenėje ir jo piniginėje. Gabentų piniginių lėšų bendra vertė sudaro 13 508,58 Eur sumą, kuri viršija 250 MGL (12 500 Eur) dydžio sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad A. Y. padarė BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. Y. buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su juo pasirašytinai sutiko. Jis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo įsakymo sąlygomis, tačiau prašė jam paskirtą baudą išskaičiuoti iš paimtų pinigų, taip pat į baudos dydį įskaičiuoti jam paskirtą 1 000 Eur užstatą (1 t., b. l. 109-113).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, konstatuoja, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1-2 dalys).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. Y. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi ir tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad A. Y. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, vedęs, šiuo metu nedirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad A. Y. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis parinktinas minimalus (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos skirti baudos dydis, t. y. 150 MGL (7 500 Eur), yra pakankamai adekvatus ir padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi šis baudžiamasis procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Y. prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Kaltinamajam A. Y. paskirta kardomoji priemonė – 1 000 Eur užstatas (1 t., b. l. 96-99) – yra paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina ir užstatas yra nukreipiamas baudos sumokėjimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, be kita ko, prašo iš kaltinamojo A. Y. konfiskuoti dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 1 000 Eur (iš 12 700 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarė 12 452,20 Eur sumą), kaip nusikalstamos veikos rezultatą, o likusią dalį bei 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 1 056,38 Eur sumą, sprendimui įsigaliojus grąžinti kaltinamajam.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1-2 dalys). BK 72 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad BK uždraustos veikos rezultatu yra pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė iš kaltinamojo prašo konfiskuoti dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 1 000 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Teismas neturi pagrindo sutikti su prokurorės pateiktu vertinimu, kad A. Y. gabenti pinigai turi būti pripažįstami nusikalstamos veikos rezultatu, tačiau kartu pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kontrabandos dalykas, t. y. per valstybės sieną gabenami pinigai, taip pat yra konfiskuotinas turtas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019). Baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo per valstybės sieną vežti pinigai būtų gauti iš neteisėtos veiklos, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad tai yra jo šeimos santaupos, už kurias jis tikėjosi įsigyti automobilį Lenkijoje. Taip pat pabrėžtina, kad gabenta suma 3 508,58 Eur viršija tą sumą, nuo kurios asmeniui atsiranda pareiga deklaruoti per valstybės sieną vežamus grynuosius pinigus. Teismo nuomone, prokurorės siūloma konfiskuotina pinigų suma yra proporcinga, atitinkanti tiek įstatymų reikalavimus, tiek ir nagrinėjamu klausimu formuojamą teismų praktiką bei individualias nagrinėjamos situacijos aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga kaip nusikalstamos veikos dalyką konfiskuoti dalį nedeklaruotų pinigų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Y. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 150 MGL (7 500 Eur) (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Y. skirti 100 MGL (5 000 Eur) (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

A. Y. paskirtą kardomąją priemonę – 1 000 Eur (vieno tūkstančių eurų) dydžio užstatą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti ir užstatą nukreipti baudos sumokėjimui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, konfiskuoti iš A. Y. dalį kontrabanda gabentų piniginių lėšų – 1 000 Eur (iš 12 700 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarė 12 452,20 Eur sumą);

3000 Eur (iš 12 700 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarė 12 452,20 Eur sumą) nukreipti baudos sumokėjimui;

o likusią dalį (iš 12 700 JAV dolerių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudarė 12 452,20 Eur sumą) bei 2 700 Baltarusijos Respublikos rublių, kurių bendra suma pagal 2022 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos banko nustatytą kursą sudaro 1 056,38 Eur sumą, teismo baudžiamajam įsakymui įsigaliojus grąžinti kaltinamajam.

Išaiškinti A. Y., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Arūnas Bartkus