Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1136-863/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-31
Bylos Nr.: e2-1136-863/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Lysionok
Atsakovas: I. D.
Advokatai: Edgaras Karalius, Mindaugas Kazlauskas

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Kristina Lysionok,sekretoriaujant Francui Rutkovskiui (Franc Rutkovskij),dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui,atsakovei I. D. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,House and Business Travel“ ieškinį atsakovei I. D. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „House and Business Travel“ (toliau – ir Bendrovė, ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Pilkoji kopa“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. D. 65 425,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindžia žemiau nurodytais argumentais.

1.1. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą pradėti vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, pavesdamas jį administruoti UAB „Pilkoji kopa“ atstovui Tomui Puidokui (toliau – nemokumo administratorius). Susipažinęs su bendrovės dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, kad dar 2019 m. spalio 1 d. bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą nuo 2019 m. spalio 1 d. likviduoti bendrovę ir likvidatoriumi paskyrė advokatą R. Ž., kuris 2019 m. spalio 10 d. reikalavimu perduoti bendrovės turtą ir dokumentus kreipėsi į bendrovės vadovę I. D. (atsakovę), kuri šiuo reikalavimu taip pat buvo informuota apie darbo sutarties su ja nutraukimą. Iš nemokumo administratoriui perduotų dokumentų matyti, kad atsakovė vengė likvidatoriui perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, dėl ko likvidatorius kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuriame 2019 m. lapkričio 20 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius atsakovės tyčios neperduoti bendrovės dokumentų ir turto. Iš nemokumo administratoriui perduotų dokumentų taip pat matyti, kad bendrovė, vykdydama savo veiklą, Luminor Bank AS banke turėjo atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią buvo pervedamos iš bendrovės veiklos gaunamos pajamos, mokami darbo užmokesčiai, mokesčiai ir kt., o taip pat su banko kortele susietą sąskaitą, iš kurios kortele buvo atsiskaitoma už bendrovės perkamas prekes ir paslaugas. Atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenimis, bendrovė 2018 metais iš klientų ir / ar partnerių gavo 146 856,35 Eur pajamų / įplaukų, su bendrovės veikla susijusioms sąnaudoms padengti iš atsiskaitomosios sąskaitos buvo pervesta 22 619,27 Eur. Tačiau 2018 metais iš atsiskaitomosios sąskaitos net 130 988 Eur buvo pervesti į kortelinę bendrovės sąskaitą. 2019 metais bendrovė gavo 71 665,83 Eur pajamų, sąnaudų patyrė už 23 266,23 Eur, tuo tarpu per 2019 metus į kortelinę sąskaitą pervesta 51 088 Eur. Kortelinės sąskaitos už 2018-2019 metus duomenimis, iš kortelinės sąskaitos banko kortele buvo nuolat atsiskaitoma už įsigyjamas prekes ir paslaugas, tačiau didžioji lėšų dalis buvo per bankomatus tiesiog išgryninta – 2018 metais per bankomatus buvo išgryninta 119 060 Eur bendrovės lėšų, per 2019 metus – 48 900 Eur bendrovės lėšų. Bendrovės kortelės turėtojo teisės buvo suteiktos atsakovei, tik ji vienintelė turėjo teisę bankomatuose gryninti bendrovės lėšas. Kadangi atsakovė duomenų ir įrodymų, kur panaudojo bankomatuose išgrynintus bendrovės 167 960 Eur, likvidatoriui neteikė, likvidatorius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo bendrovės lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 ir 184 straipsniai). Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, kurį 2020 m. birželio 29 d. nutarimu nutraukė, konstatavus, kad atsakovė ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams pateikė likvidatoriui neteiktus bendrovės dokumentus, todėl prielaidų galimai baudžiamajai atsakomybei nebuvo nustatyta. Likvidatorius, nustatęs, jog ne visi jam perduoti bendrovės kasos išlaidų orderiai patvirtina pinigų išmokėjimo faktą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti bendrovei iš atsakovės 41 390,62 Eur žalą, padarytą dėl 2018 metų rugsėjo-spalio mėnesiais bendrovės išrašytuose, tačiau pinigų gavėjų nepasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, kurias atsakovė privalėjo grąžinti, bet negrąžino į bendrovės kasą. Bendrovei su atsakove sudarius taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė sutartyje nustatytais terminais perves žalos dydžio sumą į bendrovės sąskaitą, o bendrovė atsisakys procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi tą taikos sutartį patvirtino.

1.2. Šiuo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės visą žalą, atsakovės padarytą dėl 2017 – 2019 metais (išskyrus 2018 metų rugsėjo – spalio mėnesiais) bendrovės išrašytuose, tačiau pinigų gavėjų nepasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, kurias atsakovė privalėjo grąžinti, bet negrąžino į bendrovės kasą. Ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, taip pat Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – ir Taisyklės), nuostatomis, numatančiomis reikalavimus kasos darbo organizavimui, kasos operacijų atlikimui, vadovo atsakomybę, ir kt. Pažymi, kad atsakovės 2017-2019 metų pasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nėra nurodyti nei pinigų gavėjų tapatybę patvirtinantys duomenys, nei jų gyvenamoji vieta, taip pat nėra nurodyta ir už ką, kokiu pagrindu fiziniam asmeniui yra išmokami pinigai, o patys bendrovės pinigų gavėjai nėra pasirašę, kad bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas gavo ir priėmė, kas, remiantis Taisyklių nuostatomis, laikoma, jog pinigai pagal kasos išlaidų orderį, kuriame nėra pinigų gavėjo parašo, šiame orderyje nurodytam fiziniam asmeniui nebuvo išmokėti ir turėjo likti bendrovės dispozicijoje, dėl ko bendrovės dalyviams priėmus sprendimą bendrovę likviduoti, šias bendrovės lėšas atsakovė privalėjo grąžinti likvidatoriui kaip bendrovės turtą, o šio turto likvidatoriui negrąžinus, atsakovė turtą privalėjo grąžinti nemokumo administratoriui po to, kai bendrovės kreditorių susirinkimas nusprendė pradėti bendrovės bankroto procedūras ir bendrovė įgijo bankrutuojančio juridinio asmens statusą.

1.3. Iš bendrovės kasos išlaidų orderių matyti, kad 2017 metais atsakovė pasirašė kasos išlaidų orderių, kurių pinigų gavėjas savo parašu nepatvirtino, bendrai 5 230 Eur sumai. 2018 metais (išskyrus 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesius) atsakovė pasirašė bendrovės kasos išlaidų orderių už 50 718,54 Eur, 2019 metais – už 9 477,31 Eur sumą. Iš viso ieškinyje nurodytiems fiziniams asmenims 2017 – 2019 metais (išskyrus 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesius) atsakovė, būdama bendrovės vadove, vienintelė turėdama teisę gryninti iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos lėšas, pasirašė bendrovės kasos išlaidų orderių už 65 425,85 Eur, kurių realumo ir teisingumo savo parašais nepatvirtino kasos išlaidų orderiuose nurodyti pinigų gavėjai, taip pat kurių realumas ir (ar) teisingumas nebuvo patikrintas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei likvidatoriui, o vėliau ir nemokumo administratoriui nebuvo pateikti kokie nors jų teisingumą ir realumą pagrindžiantys įrodymai.

1.4. Mano, kad ieškinyje nurodyti atsakovės pasirašyti kasos išlaidų orderiai, kurių nepasirašė juose nurodyti pinigų gavėjai, neįrodo realaus pinigų perdavimo šiuose kasos išlaidų orderiuose nurodytiems pinigų gavėjams fakto, šie pinigai laikytini neišmokėtais, dėl ko pagal Taisyklių nuostatas, atsakovės privalėjo būti, bet nebuvo, grąžinti į bendrovės kasą. Pažymi, kad atsakovė, būdama bendrovės vadove, sistemingai ir tikslingai pažeidinėjo Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, Taisyklių nuostatas, kai bendrovės vardu fiziniams asmenims išrašiusi ir pati pasirašiusi kasos išlaidų orderius 2017 metų Nr. KIO-0000200, 59-60, KIO-0000204-0000205, 2018 metų Nr. 3-24, 26, 28-33, 35-37, 39, 42-44, 46-51, 100, 102, 105-118, 121-125, 2019 metų Nr. 3-4, 7-12, 15-18, 20-21, 26-27, 30- 31, 33, juose nenurodydama ir neužpildydama teisės aktuose reikalaujamų rekvizitų, neužtikrindama, kad šiuose orderiuose nurodyti pinigų gavėjai fiziniai asmenys parašu patvirtintų grynų pinigų gavimo ir orderyje nurodytos sumos teisingumo faktą, neįgyvendino Taisyklių nuostatų ir negrąžino į bendrovės kasą minėtais kasos išlaidų orderiais tariamai išmokėtos sumos, tuo padarydama bendrovei 65 425,85 Eur žalą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė aptariamu laikotarpiu ėjo bendrovės vadovės pareigas, vienintelė bendrovėje turėjo teisę gryninti bendrovės lėšas, pati pasirašinėjo nurodytus kasos išlaidų orderius (vykdė kasos operacijas), todėl tik pačios atsakovės neteisėti veiksmai lėmė žalos bendrovei atsiradimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, be kita ko taikant 3 metų ieškinio senaties terminą, bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Atsakovės vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje yra suėjęs sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Be to, aplinkybė, jog atsakovė netinkamai užpildė kasos išlaidų orderius, kuriuose nepasirašė juose įvardinti pinigų gavėjai, savaime nereiškia, kad juose atvaizduota ūkinė operacija neįvyko ir (ar) ieškovė dėl to patyrė žalos.

2.2. Mano, kad ieškinio senaties termino pradžios eigos momentui įvertinti svarbi yra ta aplinkybė, kad ieškinys šiuo atveju pareikštas bankrutuojančios įmonės vardu. Atsakovės įsitikinimu, būtent nuo 2019 m. spalio 1 d., kai buvo priimtas sprendimas likviduoti ieškovę ir jos likvidatoriumi paskirtas advokatas R. Ž., turėtų būti skaičiuojamas šio ieškinio senaties termino pradžios momentas. Vertinant tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. spalio 3 d., laikytina, jog susiklosčiusioje situacijoje yra praleistas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Taip pat pažymi, kad buvęs ieškovės likvidatorius advokatas R. Ž. dar 2021 m. kovo 16 d. buvo pateikęs atsakovei analogišką ieškinį „Dėl žalos atlyginimo“, tačiau už 2018 m. rugsėjo – spalio mėnesius, dėl kurio Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2- 1919-560/2021 buvo nutraukta ieškovei ir atsakovei sudarius taikos sutartį. Ieškovės valdymo organo įgaliojimus nuo 2019 m. spalio 1 d. turėjo profesionalus teisininkas, todėl ieškinio senaties termino pradžios eigos momentas turi būti skaičiuojamas nuo pastarojo įgaliojimų įgijimo, o ne nuo naujojo nemokumo administratoriaus UAB „Pilkoji kopa“ paskyrimo momento.

2.3. Remdamasi teismų praktika, pažymi, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai buvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

2.4. Sutinka, kad byloje nėra ginčo, jog minėti kasos išlaidų orderiai juose nurodytų pinigų gavėjų pasirašyti nebuvo. Tačiau kiti bylos duomenys ir prie atsiliepimo į ieškinį pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji (atsakovė) kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas juose įvardintiems asmenims – taksi vairuotojams – išmokėjo ir (ar) jokios žalos ieškovei nepadarė.

2.5. Mano, kad ieškovė akivaizdžiai paviršutiniškai ir netinkamai interpretuoja ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00073-20 nustatytas aplinkybes ir (ar) jų teisinę (įrodomąją) reikšmę sprendžiant atsakovės, kaip buvusios ieškovės vadovės, civilinės atsakomybės klausimą. Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro M. G. 2021 m. birželio 29 d. nutarime nutrauki minėtą ikiteisminį tyrimą buvo vertinti ne tik aptariami kasos išlaidų orderiai, bet ir visų kitų ieškovės buhalterinės apskaitos duomenų (dokumentų) visetas, apklausti liudytojai. Vien tai, kad pačiame ieškinyje pripažįstama, jog bent dalis kasos išlaidų orderiuose nurodytų pinigų sumų juose įvardintiems gavėjams buvo išmokėta, tačiau ieškinyje reikalaujama iš atsakovės priteisti visą kiekviename kasos išlaidų orderyje nurodytą pinigų sumą, rodo ieškinio motyvuojamosios dalies ir formuluojamo reikalavimo nelogiškumą ir (ar) prieštaringumą.

2.6. Nurodo, kad ieškovė, vadovaujama atsakovės, iš esmės užsiėmė taksi paslaugų (pavėžėjimo) ūkine – komercine veikla. Iš ieškovės banko sąskaitų duomenų matyti, jog esminę jos pajamų dalį sudarė mokėjimai iš šias paslaugas organizuojančių platformų, tokių kaip „UBER“, „Taxify“. Aptariamoje situacijoje akivaizdu, kad neįmanoma vykdyti taksi (pavėžėjimo) veiklos be sąnaudų automobiliams, degalams, atlygio vairuotojams. Pagal ieškinyje dėstomą argumentaciją ir logiką galima susidaryti įspūdį, kad ieškovė pajamas iš nurodytų platformų gavo nepatyrusi jokių sąnaudų, kas reiškia, jog iš atsakovės priteisus ir išieškojus reikalaujamą pinigų sumą, ieškovė iš esmės nepagrįstai ir nesąžiningai praturtėtų formaliu pagrindu, t. y. tik dėl to, kad daugelyje kasos išlaidų orderių nėra juose nurodytų pinigų gavėjų parašų.

2.7. Atkreipia dėmesį, kad atsakovei paneigti prezumpciją, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos nebuvo išmokėtos, remiantis juose įvardintų pinigų gavėjų paaiškinimais (liudijimais), komplikuota, nes didžioji dalis tokių galimų liudytojų buvo užsieniečiai, kurie neturėjo Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, apskritai neaišku, ar jie šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje. Visų taksi vairuotojų nepavyko apklausti net ikiteisminio tyrimo metu, kur turimos žymiai didesnės galimybės ir priemonės tokius asmeninis surasti ir (ar) juos apklausti. Mano, kad ieškinyje nėra įrodytas pats žalos ieškovei faktas, o formaliu pagrindu iš esmės siekiama nubausti atsakovę už netinkamą ieškovės kasos išlaidų orderių įforminimą.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, jog Bendrovės pinigai buvo išimti iš kortelės, įnešti į kasą, o iš kasos iškeliavo nežinia kur. Likvidavimo procedūros metu taikiai buvo susitarta tik dėl nuostolių už kelis mėnesius.

Atsiliepimas

4. Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog likvidavimo proceso metu paaiškėjo, jog Bendrovė yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Su bendrovės likvidatoriumi buvo susitarta, jog atsakovė šią skolą padengs, o bendrovė neturės jai jokių pretenzijų, todėl ir buvo sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties sudarymas negali būti vertinamas kaip ankstesnėje byloje pareikšto ieškinio pripažinimas, nes taikos susitarimą lėmė visai kitos aplinkybės, atsakovė tikėjosi, jog po taikos pasirašymo jai nebus jokių pretenzijų.

5. Atsakovė I. D. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su Bendrovės likvidatoriumi išsiskyrė taikiai, todėl nesitikėjo naujų reikalavimų. Pripažįsta, kad netinkamai įformino kasos išlaidų orderius, tačiau tuo metu dirbo viena, buvo ir valytoja ir kasininkė, ir direktorė, todėl darbo gausa lėmė nedėmesingumą, tačiau jokių pinigų nepasisavino. Paaiškino, jog kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi kartą į mėnesį, o su vairuotojais tekdavo atsiskaityti kelis kartus per mėnesį, pinigus išmokėdavo, o vėliau sugaudyti vairuotojus, kad jie pasirašytų kasos išlaidų orderiuose buvo labai sunku. Kiek mokėti kiekvienam vairuotojui žinojo iš Uberio ir Taksify programėlių, turėjo prisijungimą prie šių programėlių, matė kiek kiekvienas vairuotojas uždirbo pajamų, atsispausdindavo ataskaitas sąnaudoms pagrįsti. Dabar prisijungimo prie šių programų neturinti ir tokių duomenų pateikti neturi galimybių.

6. Baigiamose kalbose ieškovės atstovas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino netinkamą savo kaip vadovės pareigų vykdymą, atsakovės elgesio negalima pateisinti užimtumu ar laiko stoka. Nesilaikymas imperatyvių finansinių dokumentų pildymo reikalavimų nesuderinamas su įmonės vadovo statusu. Byloje nėra jokių įrodymų dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėm, todėl tai patvirtina, jog įmonei buvo padaryta žala.

7. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog netinkamas finansinių dokumentų – orderių užpildymas ir iš to kylanti prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-199-855/2022 yra pažymėjęs, jog netinkamai išrašyti orderiai turi būti vertinami kartu su kitais finansiniais dokumentais, o tokio vertinimo nesant, nėra pakankamo pagrindo įmonei padarytos žalos nustatymui. Atkreipė dėmesį, jog ikiteisminio tyrimo metu atsakovės veiksmai buvo tiriami per svetimo turto pasisavinimo prizmę, netinkamai užpildyti orderiai buvo ištirti visų Bendrovės dokumentų kontekste ir prokuroras nerado pagrindo abejoti atsakovės veiksmų teisėtumu. Mano, jog pinigų išmokėjimo realumą byloje patvirtina dvi aplinkybės: i) įmonė gavo pajamų iš savo veiklos, o bet kokia veikla negalima be sąnaudų; ii) nė vienas vairuotojas nėra pareiškęs Bendrovei jokių pretenzijų ar nusiskundimų dėl neišmokėtų sumų. Kartu pažymėjo, jog ieškinio senaties termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo

8. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis)). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi pirmiausia nustatyti pažeidimo ir tik tada taikyti senatį. Taikant senatį, ieškinys atmetamas ne todėl, kad yra pažeidimas, bet taikoma senatis, o todėl, kad nepriklausomai nuo to, būtų ar nebūtų nustatytas pažeidimas, pažeistos teisės nebūtų įmanoma apginti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

10. Nagrinėjamoje byloje spendžiamas nemokumo administratorės pareikštas ieškinys dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo. Tarp šalių nėra ginčo, jog byloje pareikštiems reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Atsakovės vertinimu, ieškinio senaties terminas yra suėjęs, todėl ieškinys dėl praleisto ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas. Ieškovės nuomone, ji nepraleido ieškinio senaties termino. Bylos šalys nesutaria dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios:

10.1. Atsakovė mano, kad ieškinio senaties pradžios terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 1 d., kai buvo priimtas sprendimas likviduoti ieškovę ir jos likvidatoriumi buvo paskirtas advokatas R. Ž..

10.2. Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo momento, kada nemokumo administratorė gavo įgalinimus veikti Bendrovės vardu, jų tarpe įgalinimus pareikšti ieškinį dėl žalos bendrovei padarymo.

11. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento bylose pagal bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratoriaus ieškinį, yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo administratoriaus reikalavimams, nesusijusiems su įmonės sudarytų sandorių pripažinimu negaliojančiais, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužino ar turėjo sužinoti nemokumo administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016).

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. spalio 1 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą likviduoti Bendrovę ir likvidatoriumi paskyrė advokatą R. Ž.. 2022 m. rugpjūčio 16 d. bendrovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą pradėti vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka, pavesdamas administruoti bankroto procesą UAB „Pilkoji kopa“.

14. Iš šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 17 d. Bendrovės likvidatorius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei I. D. dėl 41 390,62 Eur žalos, padarytos dėl 2018 metų rugsėjo – spalio mėnesiais bendrovės išrašytuose, tačiau pinigų gavėjų nepasirašytuose bendrovės kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų. Ieškinio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1919-560/2021 buvo nutraukta teismui 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.

15. Atsakovė teigia, jog nagrinėjamu atveju trejų metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo bendrovės kaip likviduojamos statuso gavimo – 2019 m. spalio 1 d., kuomet bendrovės likvidatoriumi tapo profesionalus teisininkas, o ne nuo naujo nemokumo administratoriaus – UAB „Pilkoji kopa“ paskyrimo momento. Su tokia atsakovės pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip minėta, senaties terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo bendrovės tam tikro statuso (likviduojamos ar bankrutuojančios) įgijimo, o nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017). Konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą. Savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007).

17. Pagal CK 2.110 straipsnio 2 dalį nuo likvidatoriaus paskyrimo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų, kas nagrinėjamu atveju įvyko 2019 m. spalio 1 d. Iš bylos duomenų matyti, jog nepaisant įgalinimų praradimo, bendrovės valdymo organai dokumentų likvidatoriui iš karto neperdavė. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00073-20, bendrovės dokumentai likvidatoriui buvo perduoti tik ikiteisminio tyrimo metu – 2020 m. gegužės 4 d. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad apie bendrovės finansinių dokumentų netinkamą pildymą ir galimą žalą Bendrovės likvidatoriui tapo žinoma ne anksčiau nei 2020 m. gegužės 4 d. bei nuo šios dienos prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Paskutinė diena pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo – 2023 m. gegužės 4 d. Nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas 2022 m. spalio 5 d., tad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.

18. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškinį bendrovės vardu pareiškė nemokumo administratorė, kuriai apie galimai bendrovės pažeistas teises tapo (privalėjo tapti žinoma) dar vėliau - nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., kai buvo priimtas sprendimas vykdyti bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka (duomenų, kad likvidatorius neperdavė nemokumo administratorei Bendrovės dokumentų byloje nėra). Nemokumo administratorei, skirtingai nei likvidatoriui, įstatymas numato pareigą patikrinti įmonės sudarytus sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo. Kadangi likvidavimo procedūra juridinio asmens dalyvių sprendimu gali būti pradėta ir vykdoma tik įmonei nesant nemokiai (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, toliau – ABĮ, 73 straipsnio 3 dalis), juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti jo veiklą. Tuo tarpu įmonei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius turi siekti kuo labiau patenkinti nemokios bendrovės kreditorių reikalavimus. Būtent todėl bankroto administratoriui įstatymo leidėjo valia yra įtvirtintos pareigos dėl bankrutuojančios bendrovės sandorių ir veiklos įvertinimo, o esant pagrindui – pareikšti ieškinius dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Įvertinus skirtingą likviduojamos mokios ir likviduojamos dėl bankroto bendrovių prigimtį, taip pat skirtingą likvidatoriaus ir nemokumo administratoriaus pareigų apimtį, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo momento kai nemokumo administratorius galėjimo sužinoti apie nemokios Bendrovės teisių pažeidimą, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., nes likvidatoriaus galimybės įvertinti mokios bendrovės veiklą ir finansinius dokumentus neturėtų įtakoti (riboti) nemokios bendrovės administratoriaus teisių ginti Bendrovės pažeistas teises.

19. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties termino, kaip savarankiško pagrindo atmesti ieškinį, taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškinys buvo pareikštas nepraleidus įstatymo nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo

20. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Nemokumo administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens valdymo organai netenka savo įgaliojimų (JANĮ 56 straipsnio 1 dalis); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis per teismo nustatytus terminus (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kt. Pažymėtina, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis JANĮ 94 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės nemokumo administratorė ieškininius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovei, kaip buvusiai bendrovės vadovei, atsakingai už bendrovės turto apskaitos vedimą ir tokio turto išsaugojimą.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

23. Pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalių nuostatas juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Šie veiklos principai įpareigoja įmonės valdymo organus veikti išimtinai įmonės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią įmonės veiklą.

24. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ: bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas); už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas).

25. Pareigą rūpintis finansine atskaitomybe taip pat detalizuoja kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. 2020 m. vasario 24 d. galiojusios Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ, šiuo metu Finansinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

26. Būtent bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 6 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai). Kadangi šios pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016;kt.).

27. Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės Bendrovei vadovavimo metu – ginčo laikotarpiu 2017 - 2019 metais (išskyrus 2018 metų rugsėjo – spalio mėnesius), atsakovė, kaip Bendrovės vadovė ir kasininkė savo parašu patvirtino kasos išlaidų orderius dėl 65 425,85 Eur Bendrovės grynųjų lėšų išmokėjimo orderiuose nurodytiems fiziniams asmenims (orderiai: 2017 metų Nr. KIO-0000200, 59-60, KIO-0000204-0000205, 2018 metų Nr. 3-24, 26, 28-33, 35-37, 39, 42-44, 46-51, 100, 102, 105-118, 121-125, 2019 metų Nr. 3-4, 7-12, 15-18, 20-21, 26-27, 30- 31, 33).

28. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusias Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (nuo 2017 m. gruodžio 20 d. įsigaliojusi redakcija, toliau - Taisyklės) pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Biudžetinių įstaigų kasos pajamų orderį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma (Taisyklių 4-5 punktai). Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną (Taisyklių 11 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju visi ginčo dalyku esantys kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti fiziniams asmenims, kurie nebuvo Bendrovės darbuotojai, visi orderiai pasirašyti tik atsakovės, orderiuose, be vardo ir pavardės, nenurodyti jokie kiti Taisyklėse nurodyti fizinį asmenį identifikuojantys duomenys. Netinkama finansinių dokumentų įforminimą tiek atsiliepime į ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu pripažino pati atsakovė, dėl to tarp šalių ginčo nėra, todėl egzistuoja pirma atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga (nustatyti neteisėti veiksmai).

30. Pagal Taisyklių 19 punktą jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Remdamasi šia nuostata ieškovė grindžia bendrovei padarytą žalą, nurodydama, jog pinigų gavėjų nepasirašyti kasos išlaidų orderiai nepatvirtina realaus pinigų išmokėjimo (panaudojimo Bendrovės reikmėms arba pagal bendrovės įsipareigojimus kitiems subjektams), todėl orderiuose nurodytos sumos privalėjo būti grąžintos į kasą, o jų negrąžinus – Bendrovei buvo padaryta žala dėl orderiuose nurodytų sumų, kas nagrinėjamu atveju sudaro 65 425,85 Eur.

31. Kasacinis teismas dėl kasos pajamų orderio kaip įrodinėjimo priemonės yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pareiga paneigti šią prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo mokėjimų žiniaraštyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti. Ji gali būti paneigta įrodinėjimo procese CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis, viena iš kurių gali būti pinigų gavėjo, kurio parašo nėra mokėjimų žiniaraštyje, paaiškinimai (parodymai). Pažymėtina, kad jokie įrodymai (pvz., rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai) teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus, nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/20152018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018).

32. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į ieškinį ir jos atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdžiuose metu rėmėsi minėta kasacinio teismo praktika ir pripažino pareigą paneigti prezumpciją dėl pinigų neišmokėjimo pagal pinigų gavėjų nepasirašytus kasos išlaidų orderius. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, naudodamasi CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis minėtą prezumpciją paneigė.

33. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, jog aptariamu laikotarpiu atsakovė vienintelė turėjo galimybę išgryninti bendrovės lėšas iš kortelinės sąskaitos. Iš ginčo kasos išlaidų orderių išrašytų už 2017 metus matyti, kad visi jie buvo išrašyti vienam fiziniam asmeniui – R. K., kaip paaiškino šalys – bendrovės vienam iš akcininkų, pinigų išmokėjimo pagrindas – už patalpų nuomą. Į bylą pateikti tokie penki kasos išlaidų orderiai, išrašyti už patalpų nuomą 2017 metų sausio – gegužės mėnesiais. Atsakovė atsiliepime į ieškinį dėl nurodytų kasos išlaidų orderių nepasisakė, bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovės atstovas nurodė, jog tikėtina pinigai buvo mokami už bendrovės patalpų nuomą, galimai Jogailos gatvėje. Kituose ginčo kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose 2018 ir 2019 metais, joks jų išmokėjimo pagrindas nenurodytas. Kaip paaiškino atsakovė atsiliepime į ieškinį bei bylos nagrinėjimo metu, šie kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti asmenims, nuomojantiems Bendrovės automobilius ir su jais vykdžiusiems taksi paslaugų (pavėžėjimo) veiklą.

34. Pagal Taisyklių 11 punktą Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Nagrinėjamu atveju tokie dokumentai ginčo kasos išlaidų orderiuose nenurodyti.

35. Vertinant 2017 metais išrašytus ginčo išlaidų orderius, atkreiptinas dėmesys, jog nors juose nurodyta, jog pinigai išmokami už patalpų nuomą, atsakovė jokių nuomos santykius pagrindžiančių rašytinių ar kitokių įrodymų nepateikė: byloje nėra duomenų apie tai, kad Bendrovė su jos akcininku būtų sudariusi rašytinę patalpų nuomos sutartį, toks dokumentas nebuvo perduotas nemokumo administratorei, taip pat atsakovės atstovas nurodė tokios sutarties tarp bendrovės dokumentų neradęs; byloje nėra duomenų, kad Bendrovės akcininkas – R. K. (kaip nurodė atsakovės atstovas, Rusijos pilietis) turėjo Lietuvoje nekilnojamojo turto, kuris galėjo būti nuomojamas, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas negalėjo tiksliai nurodyti, kur buvo nuomojamos patalpos.

36. Kaip jau minėta, 2018 ir 2019 metais išrašytuose ginčo kasos išlaidų orderiuose jų išmokėjimo pagrindas nenurodytas. Tačiau, atsakovė pateikė į bylą eilę su fiziniais asmenimis sudarytų Automobilių nuomos ir bendradarbiavimo sutarčių, kurių pagrindu fiziniams asmenims buvo nuomojamos transporto priemonės keleivių pavėžėjimo veiklai vykdyti. Iš minėtų, turiniu identiškų, sutarčių sąlygų matyti, jog jomis iš esmės buvo susitarta dėl keleivių pavėžėjimo paslaugų teikimo, gaunant užsakymus per tam tikrą kompiuterinę programą („Uber“, „Taxify“) už atitinkamą automobilio nuomos mokestį. Sutarčių 3.3. punktuose numatyta, jog piniginės lėšos, gautos iš pavėžėtų keleivių nuomininkui naudojantis transporto priemone, bus surenkamos į „Uber“ banko sąskaitą, vėliau pervedamos į Bendrovės sąskaitą, Bendrovė, išskaičiavusi nuomos mokestį už visą automobilio nuomą per sulygtą terminą iš gautų lėšų perves likutį į nuomininko nurodytą banko sąskaitą arba išmokės grynaisiais pinigais per 15 kalendorinių dienų nuo nuomojamos transporto priemonės grąžinimo.

37. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, jog dauguma transporto priemones nuomojančių asmenų buvo užsieniečiai, neturintys Lietuvoje banko sąskaitų, todėl pinigai jiems buvo išmokami grynais pinigais. Tam tikslui į Bendrovės banko sąskaitą gautos lėšos buvo pervedamos į kortelinę sąskaitą ir išgryninamos bankomatuose. Išgrynintos lėšos buvo iš karto įnešamos į kasą ir išmokamos vairuotojams, su vairuotojais buvo atsiskaitoma kelis kartus per mėnesį, tuo tarpu kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi tik kartą per mėnesį, todėl pinigų išmokėjimas ir kasos išlaidų orderių išrašymas nesutapo, dėl ko buvo sunku surinkti vairuotojų parašus, patvirtinančius pinigų jiems išmokėjimą. Vertinant tokius atsakovės paaiškinimus byloje esančių įrodymų kontekste, pažymėtina, jog viena vertus atsakovė pagrindė pinigų, nurodytų ginčo kasos išlaidų orderiuose, teisinį pagrindą, įrodė, jog tarp orderiuose nurodytų fizinių asmenų ir Bendrovės buvo susiklostę atitinkamų transporto priemonių nuomos santykiai; tai patvirtina su fiziniais asmenimis sudarytos nuomos sutartys. Apie tai, jog minėtos sutartys buvo realiai vykdomos, patvirtina Bendrovės banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog bendrovė periodiškai gaudavo pajamų iš Amsterdamo bendrovės „Uber“ ir Estijos bendrovės „Taxify“. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog kiekvienam vairuotojui priklausančias išmokėti sumas apskaičiuodavo atitinkamos kompiuterinės programėlės duomenimis ir atsispausdindavo ataskaitas išmokėtoms sumoms ir sąnaudoms pagrįsti, tačiau tokių dokumentų į bylą nepateikta. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, jog šiuo metu atsakovė neturi galimybių prisijungti prie minėtų programų, o programų turėtojos atsisakė tokius duomenis pateikti. Tačiau jokių įrodymų tokiems teiginiams pagrįsi atstovas nurodė negalintis pateikti.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog ne visi Bendrovės vairuotojams išrašyti kasos išlaidų orderiai yra nepasirašyti pinigų gavėjų, t. y. iš bylos medžiagos (šalių paaiškinimų ir ikiteisminio tyrimo metų nustatytų faktinių aplinkybių) matyti, jog nemokumo administratorei perduotose dokumentuose esama ir pinigų gavėjų pasirašytų kasos išlaidų orderių, dėl minėtų orderių nemokumo administratorė atsakovei pretenzijų neturi. Iš nustatytų aplinkybių spręstina, kad reikalavimas dėl paslaugų gavėjų parašų buvimo orderiuose atsakovei buvo žinomas, bet jos ne visuomet paisomas /įgyvendinamas. Taigi, atsakovės nerūpestingas ir lengvabūdiškas pareigų vykdymas lėmė faktinę situaciją, kuomet kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų teisingumą ir išmokėjimo realumą nėra galimybių patikrinti, nes į bylą nepateikti pirminiai jų išrašymą pagrindžiantys dokumentai.

39. Nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu rėmėsi Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-199-855/2022, tačiau pažymėtina, jog minėtoje civilinėje byloje teismas kaip tik atkreipė dėmesį, jog nesirems eksperto išvadomis dėl to, jog kasos išlaidų orderiai nebuvo vertinami sistemiškai su kitais įmonės finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos dokumentais, įmonės sutartimis ir pan., kuriuose galėjo atsispindėti formalius trūkumus turinčiuose kasos išlaidų orderiuose esančios finansinės operacijos. Minėtoje byloje apie pinigų išmokėjimą pagal kasos išlaidų orderius teismas vertino remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, jų tarpe liudytojų parodymai. Nagrinėjamu atveju, į bylą nebuvo pateikta jokių finansinių ar kitokių dokumentų, kurių kontekste teismas galėtų patikrinti kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų pagrįstumą, t. y. įsitikinti, jog remiantis pasirašytų nuomos sutarčių pagrindu atitinkamiems asmenims Bendrovei kilo pareiga išmokėti minėtuose orderiuose nurodytas sumas, t. y. kad orderiuose nurodytas asmuo faktiškai naudojosi bendrovės transporto priemone, uždirbo bendrovei tam tikras pajamas, iš kurių išskaičiavus konkretų nuomos mokestį pagal odometro duomenis (Sutarčių punktas 3.2.) Bendrovė privalėjo išmokėti atitinkamas sumas ir pan.

40. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat nurodė, jog kasos išlaidų orderiai turėtų būti vertinami ikiteisminio tyrimo metu atlikto Bendrovės buhalterinių dokumentų patikrinimo (apžiūros) kontekste, nes prokuroras, įvertinęs visus Bendrovės dokumentus, priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Su tokia atsakovės atstovo pozicija sutiktina tik iš dalies.

41. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, ikiteisminio tyrimo duomenys, jų nesant konstatuotų įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kurio nebuvo priimta, turi ne prejudicinę, o paprasto rašytinio įrodymo galią, todėl juos teismai turėjo pagrindą ne išskirti, o vertinti kartu su visais įrodymais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 30 punktas). Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstai teismų nevertintas kaip oficialusis rašytinis dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų duomenų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią, kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų duomenų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti CPK 6, 12–14 straipsniuose įtvirtinti civilinio proceso principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

42. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika ir įvertinęs ginčo dalyku esančius kasos išlaidų orderius atlikto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo kontekste, teismas visgi neturi pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir 2020 m. birželio 29 d. nutarime nutraukti tyrimą paminėti faktiniai duomenys, sudaro pagrindą pripažinti, jog pinigų neišmokėjimo prezumpcija nagrinėjamoje byloje buvo paneigta. Visų pirma pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu atliekant Bendrovės buhalterinės apskaitos apžiūrą buvo siekiama atsakyti į tyrimui užduotą klausimą: 1) Ar laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. iš Bendrovės banko Luminor Bank AS esančios kortelinės sąskaitos išgrynintos lėšos yra apskaitytos bendrovės buhalterinėje apskaitoje? Jeigu taip, kaip jos buvo panaudotos? Taigi, vien iš tyrimo tikslo (užduoto klausimo), ką patvirtina ir pačio tyrimo metu vertinti duomenys, matyti, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu atlikto veiksmo objektu nebuvo 2017 metais išrašyti kasos išlaidų orderiai už patalpų nuomą, kurie yra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir kurių išmokėjimo pagrindžiančių pirminių dokumentų į bylą nepateikta. Vertindamas 2018 -2019 metais iš bankomatų išgrynintas lėšas (2018 metais per bankomatus išgryninta 119 000 Eur, per 2019 metus – 48 900 Eur) ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas pastebėjo, jog įmonės vadovė lėšų panaudojimą pagrindžiančių duomenų nepateikė, tačiau vadovė paaiškino, jog išgryninti pinigai yra apskaityti įmonės buhalterijoje, piniginės lėšos buvo gryninamos tam, kad atsiskaityti su pavėžėjais, kadangi dauguma jų pageidavo atsiskaitymo grynais pinigais. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, jog prokuroras tokį sprendimą priėmė, vadovaudamasis dviejų pasirinktinai liudytojais apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtino aplinkybę dėl vykdomo atsiskaitymo su vairuotojais grynais pinigais, taip pat dėl to, jog jiems nerūpėjo pasirašymas atsiskaitymo dokumentuose, bei buhalterės parodymais apie tai, jog tvarkant buhalterinius dokumentus trūkumų ar neteisėtų išlaidų nebuvo nustatyta, kažkokių dokumentų klastojimo, piniginių lėšų pasisavinimo ar išvaistymo nepastebėjo. Prokuroras pažymėjo, jog nenustatė objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad įmonės lėšos buvo panaudotos ne įmonės reikmėm (pasisavintos), todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl baudžiamajam persekiojimui būtinų duomenų (įrodymų) nesurinkimo, tačiau tai savaime nereiškia, jog atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes, be kito ko, prokuroro sprendimas nebuvo priimtas išteisinamais pagrindais, o įrodinėjimo standartas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai civilinėje byloje yra visai kitokie nei baudžiamojoje byloje.

43. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų – J. J. (J. J.) ir L. G. parodymus civilinės bylos kontekste, atkreiptinas dėmesys, jog viena vertus, ieškovė neprašė šių liudytojų apklausti nagrinėjamoje byloje, antra vertus, šių asmenų duoti paaiškinimai niekaip nepatvirtina ginčo orderiuose nurodytų pinigų teisingumą ir faktišką išmokėjimą gavėjams. Pažymėtina, jog nei vienas iš apklaustų vairuotojų negalėjo nurodyti konkrečių, jiems priklausančių išmokėti ar išmokėtų sumų, tik iš esmės patvirtino, jog pinigai buvo išmokami grynais pinigais, taip pat tai, jog jiems nerūpėjo pasirašyti atsiskaitymo dokumentuose. Bendrovės buvusi buhalterė D. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie orderiuose nurodytų sumų apskaičiavimą t. y. kas išrašydavo kasos išlaidų orderius ir tai, ar buhalterei buvo žinoma, kokia suma turi būti išmokėta kiekvienam vairuotojui; ar vadovė pateikdavo tam tikras ataskaitas/ išrašus iš pavėžėjimo paslaugų programėlių vairuotojų pajamoms pagrįsti, ar tokie išrašai/ataskaitos buvo saugomi kaip buhalteriniai dokumentai ir pan. Apklausti šį asmenį nagrinėjamoje byloje atsakovė taip pat neprašė, o ikiteisminio tyrimo metu buhalterės nurodytos aplinkybės apie tai, jog jai nekilo įtarimų dėl dokumentų klastojimo ar švaistymo, nei patvirtina, nei paneigia, orderiuose nurodytų pinigų išmokėjimą, nes byloje nenustatyta, ar buhalterė galėjo patikrinti ir ar tikrino orderiuose nurodytų lėšų teisingumą (ar jai buvo prieinami duomenys iš kompiuterinių programų, kurių pagrindu buvo teikiamos pavėžėjimo paslaugas, prisijungimą prie kurių turėjo atsakovė).

44. Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir šalių patektų įrodymų visumą, teismas remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į tai, jog į bylą nebuvo pateikti pakankami pirminiai dokumentai, pagrindžiantys ginčo kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas, sprendžia, jog atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl orderiuose nurodytų sumų neišmokėjimo, todėl esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovės priteistina orderiuose nurodyta Bendrovei padaryta žala.

45. Ieškovė pareiškė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymas ar šalių sudaryta sutartis nenumato kitaip. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda įstatymo pagrindu.

46. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo 2022 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas nurodė, jog prašymo dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo byloje nereiškia.

48. Patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1 207 Eur žyminio mokesčio (CPK 79, 93 ir 96 straipsniai). Be to, iš atsakovės taip pat priteistina 2,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes bendra valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiama 1 209,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei BUAB „House and Business Travel“, juridinio asmens kodas 302692785, iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 425,85 Eur (šešiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 85 euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 209,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus ir 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Šios lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pateikti į bylą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Kristina Lysionok