- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-1347-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02903-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- B. P.
- Ieškovas
- V. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-560-887/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės B. P. 2 825,43 Eur turtinės žalos ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nuo 1976 metų iki 2017 m. rugsėjo 30 d. gyveno namo, (duomenys neskelbtini), viename kambaryje, kurį buvo padovanojęs savo mamai B. K.. Po motinos mirties su atsakove susitarė, kad motinai priklausančią namo dalį jie paveldi lygiomis dalimis, t. y. po vieną kambarį, o bendro naudojimosi patalpomis ir įrenginiais naudosis bendrai. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą jis nesikreipė, toliau gyveno tame pačiame kambaryje, naudojosi motinos paliktais baldais ir kitais namų apyvokos reikmenimis, kartu su seserimi mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. 2017 m. rugsėjo mėnesį po konflikto su seserimi ieškovas buvo išvarytas iš namų. Vėliau sužinojo, kad atsakovė, nuslėpdama, jog yra kitas paveldėtojas, viena priėmė visą motinos palikimą. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-97-292/20019 panaikino 1985 m. sausio 14 d. notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusios B. K. ½ turto dalį bei nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po motinos B. K. mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė ½ dalį jos palikimo, faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Išvariusi ieškovą iš jam priklausančių namų, atsakovė jį pažemino, dėl jos tokių neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su gyvenamojo būsto nuoma. Dėl to, kad buvo neteisėtai išvarytas iš savo ir savo motinos namų, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, staiga tapo benamiu, nors namo, statyto jo lėšomis dalį, kurioje jis gyveno, buvo padovanojęs mamai, kitą dalį – seseriai B..
3. Atsakovė B. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog atsakovė laikotarpyje nuo 1979 metų maždaug iki 2013 metų prižiūrėjo pastovių pajamų neturėjusį, negalėjusį savimi pasirūpinti, išsituokusį savo brolį – ieškovą. Jis buvo ūmaus ir konfliktiško charakterio žmogus, reguliariai keldavęs nesantaiką ir konfliktus. Niekas ieškovo iš namų nevarė, jis pats vedė per daug laisvą gyvenimo būdą. Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad po 1997 m. spalio 24 d. ieškovo išdeklaravimo iš jos gyvenamojo namo, ieškovas nuo 2013 m. spalio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2015 m. gruodžio 2 d. – adresu (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-97-292/2019, ieškovas po 6 metų pertraukos vėl pareiškė norą deklaruoti savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir įsikraustyti į jam priklausančią 1/8 gyvenamojo namo ir 1/2 garažo dalis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis su seserimi kartu mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką. Atsakovė mokėjo mokesčius, ieškovas visiškai neprisidėjo. Jeigu ieškovui keturis mėnesius teko kentėti nepatogumus, gyvenant pas svetimus žmones, jis galėjo kreiptis pagalbos į savo sūnų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis iš tiesų sumokėjo 1 980,00 Eur nuomos mokesčio. Ieškovui gyvenant ginčo name taip pat reiktų mokėti komunalinius mokesčius. Be to, ieškovas iki dabar neturi teisinio pagrindo naudotis savo 1/8 dalimi gyvenamojo namo, kadangi žemės sklypas, kuriame yra ginčo namas, ieškovui nepriklauso, dėl ko jis neturi galimybės patekti į namą. Taip pat nėra aišku, kur yra ieškovui, o kur atsakovei priklausančios namo dalys. Jokia teisės norma nepagrįstas ieškovo reikalavimas jam atlyginti 1 000,00 Eur neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės B. P. ieškovui 1 100 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 12 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas konstatavo, kad šiuo metu ginčo patalpose gyvena atsakovė, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad neįleidžia ieškovo apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovas gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), dalių priklausomybės nuosavybės teise.
7. Nei viena iš atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovas nesirūpino namais, nemokėjo komunalinių mokesčių, yra konfliktiško charakterio, piktnaudžiauja alkoholiu, nesugeba savimi pasirūpinti, o atsakovė broliu rūpintis daugiau nebenori, nepaneigia ieškovo teisės gyventi jam priklausančiame būste. Be to, aplinkybių dėl konfliktiško charakterio ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovės argumentai, kad ieškovo konfliktiškumą patvirtina tai, kad sūnus nepriima jo gyventi pas save bei teismui pateiktas administracinio nusižengimo protokolas dėl ieškovo nubaudimo už necenzūrinių žodžių vartojimą atsakovės atžvilgiu, nepagrįsti, įrodantys tik tai, kad šalys nesutaria ir savo problemas sprendžia teismo bei teisėsaugos institucijų pagalba.
Atsiliepimas
8. Atsakovės atstovas ieškinio reikalavimus ginčijo paaiškinimais, kad liudytoja D. T. nuomos mokestį rinko neteisėtai, ji nepagrindė giminystės ryšio su buto savininke A. J.. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu D. T. ir A. J. giminystės ryšį paaiškino ieškovo atstovė advokatė R. K. bei 2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja D. T.. Teismui paaiškinimai abejonių nesukėlė, nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nuginčytos priešingais įrodymais, atsakovė bei jos atstovas neprašė išreikalauti įrodymų, patvirtinančių D. T. ir A. J. giminystės ryšį. 2018 m. vasario 2 d. nuomos sutartis viešajame registre neįregistruota. Byloje nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas tik kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovas V. K. turėjo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtą žalą dėl kito buto nuomos yra pagrįstas, tačiau nesutiktina su prašomos priteisti žalos dydžiu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2017 metais buvo iškraustytas iš ginčo namo, nes nebuvo savininkas ir neregistruotas ginčo namo adresu. Tik 2019 m. vasario 2 d., įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-97-292/20019, buvo patvirtinta ieškovo nuosavybės teisė į dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei dėl jos neteisėtų veiksmų padarytai žalai priteisti, esant visoms deliktinės atsakomybės sąlygoms, nuo 2019 metų vasario mėnesio iki 2019 metų gruodžio mėnesio (ieškinys teismui paduotas 2019 m. gruodžio 2 d.), t. y. už 10 mėnesių dėl 900,00 Eur (10 x 90) patirtos žalos priteisimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo.
10. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 845,43 Eur, kaip ieškovo patirtą žalą dėl komunalinių mokesčių mokėjimo nuomojamame bute, vertino kaip nepagrįstą, kadangi, gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiame būste, ieškovas taip pat turėtų mokėti komunalinius mokesčius. Aplinkybės, kad gyvenant nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), komunaliniai mokesčiai būtų buvę mažesni, nepagrindė jokiais neginčijamais įrodymais, nepateikė jokių paskaičiavimų, patvirtinančių reikalavimo teisėtumą, todėl ieškinio reikalavimas dėl 845,43 Eur priteisimo atmestinas.
Šalies argumentai
11. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei dėl jos neteisėtų veiksmų atsiradusiai žalai priteisti, todėl sutiktina, kad ieškovas, atsakovei pareikalavus pasišalinti iš ginčo namo, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi artėjo šaltasis sezonas, ieškovas išsikraustė praktiškai be jokių daiktų bei reikėjo skubiai susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Šiuo metu, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui įregistravus nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas ir toliau priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, nes atsakovė ieškovo neįleidžia į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į ginčo dalyką, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturtinės žalos kilimo priežastis, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina ir ieškovui priteistina iš atsakovės 200,00 Eur neturtinės žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė B. P. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama:
12.1. Teismas pažeidė nekilnojamųjų daiktų – 3/8 dalių gyvenamojo namo, 1/2 dalies garažo, 3/8 dalių kiemo statinių ir 317/633 dalių žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės atsakovės B. P. konstitucinę teisę į žemės sklypo neliečiamumą ir nuosavybės teisės saugojimą įstatymais, nustatytą LR Konstitucijos 23 straipsnyje, be teisinio pagrindo ieškovui suteikė teisę naudotis atsakovei priklausančiomis 317/633 žemės sklypo dalimis. Be to, ieškovas teismo sprendimu įgijo teisę naudotis ir valdyti žemės sklypo bendrasavininkių A. Ž. ir E. U. žemės sklypo dalimis, viso 316/633, be jokių apribojimų ar suvaržymų. Teismas pažeidė ir šių žemės sklypo bendrasavininkių žemės nuosavybės teises. Tokiu būdu teismas kitų bendraturčių atžvilgiu pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 4.39 straipsnio 1 dalies, 4.40 straipsnio ir 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto dėl nuosavybės teisės apsaugos nuo neteisėto ribojimo, suvaržymo, paėmimo, kėsinimosi į savininko teisių turinį, neliečiamumo garantijas.
12.2. Teismas pažeidęs CPK 178 straipsnio ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino ir visapusiškai neišnagrinėjo aplinkybių, kad ieškovas apskritai neįrodinėjo byloje aplinkybės, ar jis bandė teisėtai, pagal įstatymų reikalavimus, įgyvendinti savo nuosavybės teises, vadovavosi jo turimų nuosavybės teisių turiniu ir apimtimi. Ieškovas, teisme nenusistatęs bendrosios nuosavybės daiktų naudojimosi ir valdymo tvarkos bei kelio servituto, galės patekti prie savo ar į savo nekilnojamuosius daiktus, kurių konkrečia dalimi jis turi teise naudotis, kur ir kokiais atstumais jis galės prieiti, nepažeisdamas trijų žemės sklypo bendrasavininkų teisių, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, netaikė CK 4.75 straipsnio 1 dalies, CK 4.118 straipsnio nuostatų, pažeidė atsakovės bei trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, A. Ž. ir E. U. nuosavybės teises, todėl sprendimas laikytinas negaliojančiu dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Teismas 2020 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu pažeidė CPK 178 straipsnio nuostatą dėl įrodinėjimo pareigos ir sutrukdė atsakovei ją realizuoti, atsisakęs liudytoju kviesti ieškovo sūnų G. K.. Taip atsakovė neteko galimybės įrodyti, kad kiti asmenys, o ne atsakovė, turėjo pareigą ieškovui suteikti gyvenamąjį plotą, išlaikymą, teikti jam kitokią paramą, jeigu jis pats nesugebėjo tinkamai realizuoti savo nuosavybės teisių.
12.3. Teismas negalėjo spręsti žalos priteisimo iš atsakovės klausimo kol neišnagrinėta Alytaus apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-519-292/2020 pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl atsakovės B. P. iškeldinimo, kurioje atsakovė B. P. pateikė priešieškinį dėl V. K. 1/8 dalies gyvenamojo namo, 1/8 dalies kiemo statinių, 1/2 dalies garažo, (duomenys neskelbtini), atidalijimo, išmokant V. K. piniginę kompensaciją. Sprendimas prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 dalies nuostatai, nes anksčiau iškeltoje byloje dėl iškeldinimo / turto atidalijimo nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo. Teismui neištyrus vaiko pareigos išlaikyti savo tėvą ir nepagrįstai perkeliant šią pareigą vyresnei garbingo amžiaus jo seseriai, buvo pažeistos ne tik CK 3.205 straipsnio 1 dalies nuostatos, bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo principai.
Šalies argumentai
12.4. Teismas, priteisdamas turtinę žalą, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Motyvas, kad teismui nesukėlė abejonių ieškovo atstovės advokatės R. K. paaiškinimas 2020 m. vasario 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ar liudytojos D. T. paaiškinimai 2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdyje apie D. T. ir A. J. giminystės ryšį, ir pastarosios teisę sudaryti nurodyto buto nuomos sutartį, rinkti nuomos mokesčius ir būti atstove be įgaliojimo ar pavedimo, prieštarauja CPK 177 straipsnio 3 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jis nuomojosi iš D. T., o ne kitais pagrindais naudojosi ne jos vardu registruotu butu, (duomenys neskelbtini). Todėl patirtų išlaidų buto nuomai suma iš atsakovės priteista nepagrįstai. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai priteisė 200,00 Eur neturtinės žalos. Ieškovas neįrodė, kad jis turėjo kokių nors teisėtų materialinių išlaidų buto nuomai, kad kreipėsi pagalbos į savo sūnų G. K. dėl gyvenamosios vietos suteikimo ar dėl materialinio išlaikymo priteisimo CK 3.205 straipsnio 1-3 dalių pagrindais, kad bandė įgyvendinti savo nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teises. Neįrodęs, kad atliko šiuos veiksmus ir tinkamai pradėjo rūpintis savo turtinėmis ir asmeninėmis teisėmis, ieškovas neįrodė, kad jis patyrė nors kokią neturtinę žalą. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui buvo priteista 200,00 Eur neturtinės žalos suma, naikintina CK 6.250 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes jis neįrodė, kad ne dėl savo, o dėl atsakovės kaltės patyrė jo nurodytus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, staiga tapus benamiu artėjant šaltajam metų periodui, buvo sudėtinga susirasti gyvenamąjį būstą, nes jį ribojo finansinė padėtis.
13. Apeliantė su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, o 2020 m. rugpjūčio 27 d. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-519-292/2020.
Atsiliepimas
14. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsiliepime nurodė, kad teismas sprendimu priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsakovės nuosavybės teisių klausimas byloje nebuvo sprendžiamas. Ieškovas nesikėsina į atsakovei priklausančią nuosavybę. Įsiteisėjusio 2019 m. sausio 2 d. teismo sprendimo pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė neleidžia laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismas nesprendė žemės sklypo naudojimosi tvarkos, o tik pasakė, kad atsakovė, neleisdama ieškovui naudotis jam teisėtai priklausančia gyvenamojo būsto dalimi, padarė turtinės ir neturtinės žalos. Bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi ir valdymo tvarkos nustatymo klausimų sprendimas nepaneigia atsakovės pareigos netrukdyti ir kitiems savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu ir iš to kylančios pareigos atlyginti žalą. Apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą trečiųjų asmenų A. Ž. ir E. U. materialiųjų teisių, kadangi jos nėra susijusios su ginčo dalyku. Byloje ieškovui reikėjo įrodyti ne D. T. ir A. J. giminystės ryšį, o kad ieškovas nuomojosi gyvenamąjį būstą ir dėl to patyrė išlaidų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo apie D. T. ir A. J. giminystės ryšį, neprašė teismo įpareigoti pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Kad D. T. ieškovui nuomojo savo motinai, kurią slaugė ir prižiūrėjo savo namuose, butą patvirtina notaro išduotas liudijimas, kuriame nurodyta, kad D. T. – mirusiosios A. J. dukra, kaip testamentinė įpėdinė, priėmė palikimą. Šis liudijimas yra naujas įrodymas, kurio pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovui būstą privalėjo suteikti sūnus. Kol ieškovas pats gali savimi pasirūpinti, jis turi teisę pasirinkti, kur ir su kuo gyventi. Ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė turi pareigą ar prievolę suteikti jam gyvenamąjį plotą, ieškovui priklauso dalis gyvenamojo namo, kuria atsakovė jam neleidžia naudotis, tuo pažeisdama ieškovės teises bei darydama turtinę žalą, nes jis priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą ir kiekvieną mėnesį mokėdamas nuomos mokestį patiria išlaidų, kurių gyvendamas jam priklausančioje namo dalyje nepatirtų.
16. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. birželio 25 d. notaro liudijimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
18. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismo sprendimas laikytinas negaliojančiu, kadangi turi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje A. Ž. ir E. U. materialiųjų teisių.
19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).
20. Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
21. Nagrinėjamoje byloje vertindamas apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad šiuo sprendimu būtų pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių A. Ž. ir E. U. teisių ir pareigų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Apeliantė pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-519-292/2020, kuriuos prašė prijunti prie bylos. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. birželio 25 d. notaro liudijimą.
23. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 str. 2 d.), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 str.). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
24. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti ir pateikti dėl jų paaiškinimus, todėl atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti mokėjimo kvitai priimtini ir vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais.
25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas V. K. ir atsakovė B. P. yra dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis gyvenamojo namo, ½ dalis garažo ir 1/8 dalis kiemo statinių, atsakovei B. P. nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis garažo, 3/8 dalys kiemo statinių ir 317/633 dalys žemės sklypo. Ieškovas nuosavybės teises įgijo 2019 m. liepos 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2903 pagrindu. Šiuo metu ginčo patalpose gyvena atsakovė, kuri pripažino, kad neįleidžia ieškovo apsigyventi ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendime (civilinė byla Nr. e2-519-292/2020).
26. Ieškovas gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) (2018 m. vasario 2 d. nuomos sutartis). Iš kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto 2020 m. birželio 25 d. Alytaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės išduoto liudijimo matyti, kad D. T. yra A. J. dukra, po mirusiosios mirties priėmusi palikimą testamentinė įpėdinė, todėl visi apeliantės argumentai apie tai, kad teismas netinkamai vertino D. T. ir A. J. giminystės ryšius atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Nuomos sutartis sudaryta raštu, nors nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu (CK 6.579 str. 2 d.), ji nėra pripažinta negaliojančia. o apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių jos teiginius, kad ieškovas galimai nesinuomojo buto iš D. T., o naudojosi juo kitais pagrindais.
27. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
28. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinės atsakomybės taikymui turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp jų ir prašomos priteisti žalos atsiradimo ir atsakovo kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo.
29. Byloje nėra ginčo dėl dalies nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui V. K. ir atsakovei B. P.. Atsakovė pripažino, jog neleidžia ieškovui naudotis jam priklausančiu turtu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės argumentai, kad ieškovas nesirūpino namais, nemokėjo komunalinių mokesčių, yra konfliktiško charakterio, piktnaudžiauja alkoholiu, nesugeba savimi pasirūpinti, o atsakovė broliu rūpintis daugiau nebenori, nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais, ir laikytini neteisėtais veiksmais, ribojančiais ieškovo teisę naudotis jam priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Būtent dėl atsakovės kaltės ieškovas, negalėdamas naudotis jam priklausančia turto dalimi, turi nuomotis kitą gyvenamąjį būstą (priežastinis ryšys), todėl visos šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą tik dėl nuomos mokesčio sumokėto nuo 2019 m. vasario mėnesio, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 2 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-97-292/20019, buvo patvirtinta ieškovo nuosavybės teisė į dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 metų gruodžio mėnesio, t. y. už 10 mėnesių. Apeliantė, savo nesutikimą su teismo išvada grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad D. T. neturėjo teisės sudaryti nuomos sutarties, kad faktas apie nuomos sutarties sudarymą ar pratęsimą nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, pvz. notariškai patvirtintu įgaliojimu, ir jokių jos teiginius patvirtinančių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus ar liudytojos D. T. parodymus, nepateikė.
31. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog ieškovas kreipėsi į savo sūnų dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos suteikimo, ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, jog jis patyrė kokius nors nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.
32. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas, atsakovei pareikalavus pasišalinti iš ginčo namo, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes reikėjo skubiai susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Be to, šiuo metu, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui įregistravus nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas ir toliau priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, nes atsakovė ieškovo neįleidžia į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentus dėl ginčo dalyką, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturtinės žalos kilimo priežastis, pritartina pirmosios instancijos išvadai, kad 200 Eur suma yra pakankama neturtinės žalos atlyginimui.
33. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
34. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178 str., 185 str.) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
36. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai (dėl naudojimosi tvarkos turtu, atsakovės iškeldinimo, servitutų nustatymo, sūnaus pareigos išlaikyti tėvą) nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
38. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Tuo tarpu ieškovui iš atsakovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai – 2020 m. liepos 9 d. pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1074255, 2020 m. liepos 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 12).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėja
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. sprendim ą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.