Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė

dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Ramunei Kuzmienei, atsakovei B. P., jos atstovui advokatui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui V. K. nuosavybės teise priklauso 1/8 gyvenamojo namo, 1/2 garažo ir 1/8 kiemo statinių, atsakovei B. P. nuosavybės teise priklauso 3/8 gyvenamojo namo, 1/2 garažo, 3/8 kiemo statinių ir 317/633 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (2020-01-07 Nr. DOK-812). Šiuo metu ginčo patalpose gyvena atsakovė, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji neįleidžia ieškovo apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ieškovas gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) (2019-12-02 Nr. DOK-6371).

Tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), dalių priklausomybės nosavybės teise. Atsakovė patvirtina, kad ji neįleidžia ieškovo į jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Ieškovas vertina, kad, negalėdamas gyventi jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje ir nuomodamasis butą, patiria turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Nuosavybės teisės apsaugos standartai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta: nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Įgyvendinant Konstitucijos nuostatas, nuosavybės teisių apsauga įtvirtinta ir nuosavybės teisių ribojimo galimybės nustatytos CK teisės normose - 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, 4.93 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą, niekas neturi teisės 1) paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe.

Atsakovė savo veiksmus – ieškovo neįleidimo apsigyventi jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, argumentuoja tuo, kad ieškovas nesirūpino namais, nemokėjo komunalinių mokesčių, yra konfliktiško charakterio, piktnaudžiauja alkoholiu, nesugeba savimi pasirūpinti, o atsakovė broliu rūpintis daugiau nebenori. Teismo vertinimu, nei viena iš nurodytų aplinkybių nepaneigia ieškovo teisės gyventi jam priklausančiame būste, juolab, kad aplinkybių dėl konfliktiško charakterio ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovės tvirtinimu ieškovo konfliktiškumą patvirtina tai, kad sūnus nepriima gyventi pas save ieškovo bei teismui pateiktas administracinio nusižengimo protokolas dėl ieškovo nubaudimo už necenzūrinių žodžių vartojimą atsakovės atžvilgiu. Teismas tokius atsakovės argumentus vertina kaip nepagrįstus, tik kaip įrodymą, kad šalys nesutaria ir savo problemas sprendžia teismo bei teisėsaugos institucijų pagalba. Tačiau kaip minėta, tai nepaneigia ieškovo teisės gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame būste.

Atsakovės atstovas ieškinio reikalavimus ginčija paaiškinimais, kad liudytoja D. T. nuomos mokestį rinko neteisėtai, ji nepagrindė giminystės ryšio su buto savininke A. J.. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. parengiamojo teismo posėdžio metu D. T. ir A. J. giminystės ryšį paaiškino ieškovo atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė bei 2020 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja D. T.. Teismui paaiškinimai abejonių nesukėlė, nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nuginčytos priešingais įrodymais, atsakovė bei jos atstovas neprašė išreikalauti įrodymų, patvirtinančių D. T. ir A. J. giminystės ryšį.

Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad neįregistruota nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Tačiau ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai lemia ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų apimtį, finansų įstaigai, skolinančiai lėšas, reikšminga yra žinoti apie sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį ir pan. Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas. Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas netaikytinas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuomos sutarties neįregistravimo teisinių padarinių, pateikta 2018 m. vasario 2 d. nuomos sutartis viešajame registre neįregistruota. Pažymėtina, kad byloje reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, kurią sudaro būsto nuomos išlaidos, t. y. nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas tik kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovas V. K. turėjo išlaidų. Tai, kad jis neišviešintas, jokių ieškovės teisinių interesų, susijusių su sudaryto sandorio dalyku, nepažeidė, todėl nėra pagrindo taikyti ribojimą remtis šiuo sandoriu, įrodinėjant žalos, patirtos dėl turėtų išlaidų nuomojant kitą būstą, faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).

Atsižvelgiant į suformuotą praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtą žalą dėl kito buto nuomos yra pagrįstas, tačiau nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad butą nuomojasi nuo 2018 m. vasario 2 d. - 22 mėnesius, todėl yra sumokėjęs 1 980,00 Eur nuomos mokesčio. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2017 metais buvo iškraustytas iš ginčo namo, nes ieškovas nebuvo savininkas ir neregistruotas ginčo namo adresu. Tik 2019 m. vasario 2 d., įsiteisėjus 2019 m. sausio 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-97-292/20019, buvo patvirtinta ieškovo nuosavybės teisė į dalį nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) (2019-12-02 Nr. DOK-6371). Todėl, teismo vertinimu, ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei dėl jos neteisėtų veiksmų padarytai žalai priteisti, esant visoms deliktinės atsakomybės sąlygoms, nuo 2019 metų vasario mėnesio iki 2019 metų gruodžio mėnesio (ieškinys teismui paduotas 2019-12-02), t. y. už 10 mėnesių dėl 900,00 Eur (10 x 90) patirtos žalos priteisimo dėl nuomos mokesčio mokėjimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 845,43 Eur kaip ieškovo patirtos žalos dėl komunalinių mokesčių mokėjimo nuomojamame bute. Teismas ieškovo reikalavimą vertina, kaip nepagrįstą, kadangi gyvendamas jam nuosavybės teise priklausančiame būste, ieškovas taip pat turėtų mokėti komunalinius mokesčius. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), komunaliniai mokesčiai būtų buvę mažesni, tačiau nurodytos faktinės aplinkybės nepagrindė jokiais neginčijamais įrodymais, nepateikė jokių paskaičiavimų, patvirtinančių reikalavimo teisėtumą. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 845,43 Eur priteisimo atmestinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog dėl to, kad buvo neteisėtai išmestas iš savo ir savo motinos namų, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nes staiga tapo benamiu. Ieškovui skaudu dar ir todėl, kad jo lėšomis pastatyto namo dalį, padovanojo mamai ir dalį ieškovei. Kadangi iš namų buvo išmestas staiga, artėjo šaltasis metų periodas, buvo sudėtinga susirasti gyvenamąjį būstą, be to, galimybes ribojo finansinė padėtis, nes jis pragyvena tik iš senatvės pensijos. Keturis mėnesius gyveno pas pažįstamus labai blogomis sąlygomis. Ieškodamas teisybės, buvo priverstas kreiptis į įvairias teisėsaugos institucijas, tame tarpe ir į teismą.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, tais atvejais, kai siekiama nustatyti ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, būtina tinkamai ir išsamiai įvertinti įrodymus, kurie leistų pagrįsti ieškovo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidas ir bendro pobūdžio pareiškimus apie galimą teisių pažeidimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju - neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent ieškovui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Teismas pirmiau konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei jos neteisėtų veiksmų pasėkoje atsiradusiai žalai priteisti. Todėl sutiktina, kad ieškovas, atsakovei pareikalavus pasišalinti iš ginčo namo, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi artėjo šaltasis sezonas, ieškovas išsikraustė praktiškai be jokių daiktų bei reikėjo skubiai susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Šiuo metu, praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovui įregistravus nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas ir toliau priverstas nuomotis gyvenamąjį būstą, nes atsakovė ieškovo neįleidžia į jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Todėl teismas vertina, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į ginčo dalyką, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturtinės žalos kilimo priežastis, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina ir ieškovui priteistina iš atsakovės 200,00 Eur neturtinės žalos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Kadangi šalims buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Iš dalies tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Eur 1 100,00 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 12 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.