- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- 2-97-292/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- B. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei B. P. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo iš dalies panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – notarė N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 1-3) prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės N. L. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 2-275 į ½ mirusios motinos B. K. turto dalį; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos B. K. mirties jis priėmė palikimą – vieną kambarį gyvenamajame name, esančiame(duomenys neskelbtini).
Ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 1976-09-28 tuometinio Alytaus rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 345 5- tuoju punktu, jam ir jo buvusiai sutuoktinei A. K. buvo pripažinta nuosavybės teisė į namą, esantį(duomenys neskelbtini), kurį jis statė ir įrengė, padedant seseriai B. P. ir jos sutuoktiniui bei motinai.
(duomenys neskelbtini) metais, prasidėjus skyrybų su A. K. procesui, (duomenys neskelbtini) notariškai patvirtinta sutartimi jis jam priklausančią namo dalį ir kiemo įrenginius lygiomis dalimis padovanojo savo motinai B. K. ir seseriai B. P., tačiau ir toliau liko gyventi joms priklausančioje namo dalyje.
(duomenys neskelbtini) mirė jo motina B. K., kuri buvo pašarvota tame kambaryje, kuriame jis gyveno, jis taip pat prisidėjo prie motinos laidotuvių. Po motinos mirties liko du įstatyminiai įpėdiniai- jis ir jo sesuo atsakovė B. P., nes motina testamento nepaliko. Po motinos mirties jis dėl palikimo priėmimo į notarus nesikreipė, nes pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 573 straipsnio nuostatas, mirusiojo palikimas atitenka įstatyminiams paveldėtojams. Po motinos mirties su atsakove buvo sutarę, kad pasidalina po vieną kambarį paveldimo namo dalyje, ir kad bendrai naudosis bendro naudojimo patalpomis ir įrenginiais. Palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nes po motinos mirties jis ir toliau gyveno viename iš namo pirmame aukšte esančių kambarių, ten naudojosi paliktais motinos baldais ir kitais motinos paliktais smulkiais namų apyvokos daiktais. Gyveno tame kambaryje iki 2017 metų rugsėjo mėnesio, kai kilus konfliktui tarp jo ir atsakovės, buvo iškviesta policija ir tik tada jis sužinojo, kad yra išdeklaruotas iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) ir kad jam joks kambarys nepriklauso, nes atsakovė elgėsi nesąžiningai ir neteisėtais būdais užvaldė visą motinos palikimą, t. y. jam nieko nežinant, (duomenys neskelbtini) atsakovė su pareiškimu kreipėsi į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo, nurodydama, kad ji tik viena yra įstatyminė paveldėtoja, o kitų įpėdinių nėra. Prašymo pagrindu notarė N. L. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į po motinos mirties likusį turtą- visą jai priklausiusio namo dalį, tame skaičiuje ir kambarį, kuriame jis nuo 1976 metų iki 2017 m. rugsėjo mėnesio gyveno.
Iki 2017 metų rugsėjo mėnesio jokių su nesusipratimų su atsakove nekilo, jokių pareiškimų, jog jis atsisako palikimo ir išvyksta gyventi kitur, iš jo pusės nebuvo. Jis suprato, kad teisėtai valdo kambarį name ir juo disponuoja kaip teisėtas paveldėtojas, faktiškai pradėjęs palikimą valdyti, net neįtardamas, kad atsakovė priėmė palikimą per notarinę kontorą, ten pareikšdama, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Mokesčius jis mokėjo tiek, kiek nurodydavo atsakovė, kuri savo vardu mokėjo mokesčius, nes su jabuvo sudarytos sutartys.
Šiuo metu jis neturi kur gyventi, yra priverstas nuomotis būstą iš savo nedidelės senatvės pensijos.
Apie nesąžiningus atsakovės veiksmus dėl tyčia klaidingai nurodytų įstatyminių paveldėtojų nebuvimo, jis sužinojo tik 2017 metų rugsėjo mėnesį, tarp jo ir atsakovės kilus konfliktui, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.8 straipsnyje numatyto vienerių metų termino nepraleido.
Atsiliepimas
Atsakovė B. P. ieškinio nepripažįsta, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką (b. l. 71-74, 109-111), o teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.
Kaip matyti iš gyventojų registro išrašų, ieškovas (duomenys neskelbtini) išsideklaravo iš atsakovės gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), vėliau dar 2 kartus keitė ir deklaravo savo gyvenamąją vietą, t. y. nuo 2013-10-11 iki 2015-12-01 deklaravo savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), o nuo 2015-12-02 -(duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė dar vieną savo gyvenamąją vietą-(duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės apibūdina atsakovą, kaip nuolat keičiantį savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini) asmenį nuo (duomenys neskelbtini) metų.
Ieškovas padovanojęs ¼ dalį gyvenamojo namo savo motinai, atsakovės (duomenys neskelbtini) metais po motinos mirties negalėjo būti laikomas potencialiu įpėdiniu, ką ieškovas pats patvirtino savo veiksmais, nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą.
Nesutinka su nurodyta aplinkybe apie tarp jų sudarytą žodinį susitarimą dėl patalpų naudojimosi po motinos mirties. Ji su ieškovu neturėjo jokios bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamų daiktų dėl kurių valdymo ir naudojimosi būtų reikėję sudaryti kad ir žodinį susitarimą su ieškovu. Ji kartais priglausdavo pas save nuo gyvenimo ir išgerto alkoholio pavargusį ieškovą, tačiau nuo geradarystės jokių turtinių teisių ieškovui savintis svetimą nekilnojamąjį daiktą neatsirado, kaip ir teigti, kad jis pradėjo paveldėjimo procedūrą po motinos mirties.
Po motinos mirties atsakovė priėmė po motinos mirties jos paliktas ¼ dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, jais rūpinosi, mokėjo mokesčius už elektros energiją, vandenį, elektrą, komunalinius patarnavimus ir viena išlaikė šį turtą nuo 1997-05-15. Tik ji priėmė ir išsaugojo visus svarbiausius iš motinos priimtus ar su jos mirtimi susijusius dokumentus. Ji kartu su bendraturčiu P. Ž. 2004-12-01 nusipirko ir dalį žemės sklypo prie namo. Dėl išsipirkimo ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, į jokią dalį nepretendavo ir reikšti negalėjo, nes nebuvo priėmęs jokio palikimo.
Ieškovas iki 1997-10-24 gyvenęs pas ją (1997-04-18 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), būdamas (duomenys neskelbtini) firmos savininku, nei vienu litu neprisidėjo prie gyvenamojo namo dalies išlaikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nurodytą ir 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.1.25 str. 1 d. , todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Trečiasis asmuo notarė N. L. į teismo posėdį neatvyko, tačiau jai žinoma apie teismo posėdžio vietą ir laiką, šaukimas įteiktas tinkamai. Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 68-70), kuriame nurodė, kad paveldėjimo byla po B. K. mirties (duomenys neskelbtini), buvo užvesta pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso normas per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. Per nurodytą terminą dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios dukra atsakovė B. P.. Ieškovas žinojo apie motinos mirtį, taip pat žinojo, kad jos vardu yra turto, tačiau nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl tik praėjus 1,5 metų nuo palikėjo mirties, įpėdinei pateikus visus reikalingus paveldėjimo byloje dokumentus, ji išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į jai priklausiusį turtą.
Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių teisės normų, todėl su ieškovo ieškiniu nesutinka. Be to, ieškovas praleido ieškinio senatį, jis buvo nerūpestingas 35 metus, nesirūpino savo kaip įpėdinio teisių įforminimu bei neatliko įpėdinio pareigų, t. y. savo veiksmais ir neveikimu įrodė, kad palikimas jam nerūpi. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ginčo esmė ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovas ginčydamas notarės N. L. (duomenys neskelbtini) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą atsakovei B. P., priėmusiai palikimą jai padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą, pretenduoja į šiame liudijime nurodyto turto paveldėjimą pagal įstatymą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Tokiu būdu tarp šalių yra kilęs ginčas tarp įstatyminių įpėdinių dėl palikimo priėmimo formos (būdo), numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 5.50 str. 2 dalyje.
Jei įforminus paveldėjimą paaiškėjo, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, gali būti skundžiami notaro veiksmai. Tačiau jei tokia tvarka nebuvo pasinaudota, o pakitęs paveldėtų teisių turinys pažeidžia teises, tai pažeidimui nustatyti gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės (CK 1.138 str.).
Iš B. K. paveldėjimo bylos (b. l. 119-130) matyti, kad (duomenys neskelbtini) jai mirus, į notarinę kontorą per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 metų Civilinio kodekso 587 straipsnis) (duomenys neskelbtini) kreipėsi mirusiosios dukra- atsakovė B. P. dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, nurodydama, kad kitų įpėdinių nėra, nors kaip matyti iš bylos medžiagos, palikimo atsiradimo momentu buvo ir kitas įstatyminis įpėdinis- ieškovas.
(duomenys neskelbtini) atsakovei išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/4 dalį gyvenamojo namo su rūsiu ir priestatais bei kiemo įrenginių ir mūrinio garažo, esančių(duomenys neskelbtini), priklausiusių palikėjai pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, pagal kurią būtent ieškovas namo dalį su kiemo įrenginiais padovanojo savo motinai.
Ieškovas dėl palikimo priėmimo į notarinę kontorą nesikreipė, jo teigimu, palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Dėl ieškinio senaties
Atsakovė ir trečiasis asmuo – notarė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išduoto atsakovei panaikinimo, nes ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą.
Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.), todėl pirmiausia turėtų būti svarstomas ieškinio senaties klausimas, tačiau šis klausimas yra neatsiejamai susijęs su nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgijimo tvarka.
Įstatyme (CK 5.50 str. 2 d.) įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai - faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie alternatyvūs būdai buvo numatyti ir 1964 metų Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2000-07-01.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 str. 2 p.). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos B. K. mirties momento – (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 str. 1 d.) ir šis turtas įpėdiniams (tiek ieškovui, tiek atsakovei), kaip įstatyminiams įpėdiniams priklauso nuosavybės teise nuo šio momento.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, būdamas įstatyminiu įpėdiniu, nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamo turto Nekilnojamo turto registre, o atsakovė išsiėmė paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėjimo pagal įstatymą ir įregistravo paveldėtą turtą nuosavybės teise, bet ne savo dalį, o visą turtą nuosavybės teise priklausiusį ir kitam įstatyminiam įpėdiniui (ieškovui). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (toliau- LAT) ne kartą yra nurodyta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą yra įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kuris suteikia paveldėtą turtą ne tik valdyti ir juo naudotis, tačiau juo ir disponuoti, t. y. visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 str.) įtvirtintas savininko teises. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Mirusiosios B. K. vaikai turtą paveldėjo lygiomis dalimis ir tapo paveldėto turto bendraturčiais.
Iš B. K. paveldėjimo bylos neginčijamai nustatyta, kad atsakovė visą turtą, o ne savo dalį paveldėjo dėl to, jog nuslėpė, kad yra ir kitas įpėdinis- ieškovas. Todėl atsakovė nuosavybės teises į paveldėtą turtą įgijo be teisinio pagrindo.
Pripažintina, kad šalis (įstatyminius įpėdinius) sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš nepagrįsto turto gavimo (CK 6.237 str.). Ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių dėl nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo teisėtumo, o ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.). Tokiu būdu, teisių į teisminę gynybą įgyvendinimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., Lietuvos respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str.).
Tokiu būdu, ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, nes byloje nėra ginčo, kad apie pažeistą teisę (paveldėjimo teisės liudijimo į visą likusį mirusiosios turtą išdavimo atsakovei) ieškovas sužinojo tik 2017 metų rugsėjo mėnesį, po su atsakove kilusio konflikto, kai ieškovas buvo paprašytas palikti gyvenamąjį namą, nes jis nėra jo savininkas ir nėra jame deklaravęs savo gyvenamosios vietos.
Dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas turtą faktiškai pradedant valdyti.
Ieškovas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Šis ieškovo reikalavimas vertintinas kaip jo pareiškimas, jog jis, kaip įstatyminis įpėdinis, tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą ir šis ginčas turi būti nagrinėtinas kaip ginčas tarp bendraturčių. CK 5.51 straipsnis ir LAT savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą. Sprendžiant iš įstatyminių įpėdinių ieškovo ir atsakovės veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio, nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė perėmė mirusiosios turtą pagal įstatymą ieškovas- faktiniu valdymu (iki motinos mirties ir po jos mirties gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kad vėliau po motinos mirties jis kitose vietose deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar priėmęs palikimą, gyveno kitur), o atsakovė - kreipdamasi į notarinę kontorą. Įpėdiniui nėra būtina su pareiškimu į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atsakovės pateikti įrodymai apie mokesčių mokėjimą nepaneigia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis duodavo pinigų mokesčiams sumokėti, nes atsakovė valdo didesniąją namo dalį, su ja sudarytos sutartys su paslaugomis teikiančiomis organizacijomis, todėl vertinant įrodymų visumą, vadovautinasi tikėtinumo principu, t. y. kad ieškovo nurodytos aplinkybės daugiau buvo, negu, kad jų nebuvo. Atsakovė neneigia, kad ieškovas prisidėjo (surado darbininkus) prie garažo remonto. Tiek ieškovo, tiek atsakovės liudytojų parodymai daugiau charakterizuoja ieškovą kaip asmenybę, tačiau nepaneigia, jo, kaip įstatyminio įpėdinio, palikimo priėmimo fakto. Atsakovės neigimas ieškovo palikimo priėmimo fakto buvimo, ir teigimas, kad ji viena priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, laikytina tik atsakovės gynybos pozicija.
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo
Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, pasisakė, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kilę iš nepagrįsto turto gavimo, atsakovei B. P. išsiimant paveldėjimo teisės liudijimus, nuslėpus apie kito įpėdinio buvimą. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 ir 3 dalis, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis neturėjo ar negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita visa tai buvo įgyta ir įgytas turtas turi būti grąžintas natūra. Ieškovas ir atsakovė turtą paveldėjo lygiomis dalimis, todėl atsakovė nuosavybės teises į visą paveldėtą turtą įgijo be teisinio pagrindo. Notarės išduotas paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ½ dalies turto paveldėjimo, vadovaujantis bendru teisės principu, pagal kurį niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų nesąžiningų veiksmų.
Turtas turi būti grąžintas natūra, tačiau ne ta apimtimi, kuria prašo ieškovas- vieną kambarį. Grąžintina ½ dalis B. K. palikto turto. Todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – jo sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d. ir 4 d. ), o taip pat išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 92 str.).
Ieškovas turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) notarės N. L. išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į mirusios B. K. ½ turto dalį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo tikslu, kad po B. K. mirties(duomenys neskelbtini), V. K. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė ½ dalį jos palikimo, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Priteisti iš B. P. V. K. 100 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso - 400 eurų.
Priteisti iš B. P. 25,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.