- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2A-469-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01370-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- G. A.
- Ieškovas
- L. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai) 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 iš atsakovo G. A. priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti išlaikymą dukroms Š. A. ir L. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtino G. A. ir L. B. (dabar – Š.) 2014 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad atsakovas G. A. įsipareigoja mokėti kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį.
2.2. Praėjus 5 metams po šio susitarimo vaikų išlaikymui skirti po 115,85 Eur (400 Lt), iš esmės pasikeitė dukrų Š. ir L. poreikiai. Taikos sutarties sudarymo metu joms buvo atitinkamai 7 ir 5 metai, o šiuo metu joms – 12 ir 10 metų. Dukrų poreikiai, tiek šių poreikių patenkinimo kaštai per pastaruosius 5 metus yra žymiai išaugę. Pažymi, jog per pastaruosius metus labai išaugo prekių ir paslaugų kainos.
2.3. Pasikeitus nepilnamečių dukrų poreikiams, ieškovė nebeturi galimybės padengti didžiosios dalies išlaidų iš priteistų 115 Eur. Nurodė, kad ji su sutuoktiniu V. Š. augina mažametį vaiką A. Š., gim. 2016 m. gegužės 4 d. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas fiziniam, protiniam ir socialiniam vaikų vystymuisi, atsakovas turėtų teikti po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo dydžio Š. A. ir L. A., padidinant išlaikymo dydį, ir priteisė iš atsakovo G. A., dukrų Š. A. ir L. A. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 170 Eur, mokamomis kiekvieną mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. rugpjūčio 12 d. – iki dukrų Š. A. ir L. A. pilnametystės. Kitos ieškinio dalies netenkino.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nurodė, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai. Pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaikų poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo.
4.2. Nurodė, kad šalių vaikų poreikiai pasikeitė, esama priteista suma dukrų išlaikymui, atsižvelgiant į dabartines kainas, šiuo metu neužtikrina dukrų poreikių, nes dukros paaugo, jos susiduria su brendimo laikotarpiui kylančiais sunkumais, joms reikalinga psichologinė pagalba. Konstatavo, jog dukrų padidėję poreikiai ir tinkama jų sveikatos priežiūra reikalauja papildomų išlaidų. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, yra paėmęs būsto paskolą, todėl ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, išlaikymo dydį kiekvienai dukrai padidinant iki 170 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį iš dalies – pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m spalio 15 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo dydžio Š. A. ir L. A., padidinant išlaikymo dydį, ir priteisti iš atsakovo G. A. dukrų Š. A. ir L. A. išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis po 130 Eur mokamomis kiekvieną mėnesį, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo Sprendimo įsiteisėjimo iki dukrų Š. A. ir L. A. pilnametystės. Perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai skundžiamo sprendimo vykdymą nukreipė skubiam vykdymui.
6.2. Nurodė, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Ši bendroji taisyklė neturi išimčių (CK 3.201 straipsnis).
6.3. Nurodė, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kurie yra skirtingo amžiaus, bei kad atsakovas šią pareigą iš esmės vykdo. Teigia, jog iš byloje esančių vykdymo proceso duomenų matyti, jog atsakovas ilgą laiką buvo įsiskolinęs išlaikymo sumas, šios skolų sumos išieškotos dalimis per antstolį iš atsakovo darbo užmokesčio. Tačiau skolas padengus, ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Taigi išlaikymo įsiskolinimo ilgą laiką buvimo ir neišieškojimo faktas iki pat ieškoves kreipimosi į teismą momento rodo, jog atsakovo turtinė padėtis esmingai nepagerėjo, o priešingai – tik pablogėjo.
6.4. Nurodė, kad atsakovui papildomai atsirado prievolė išlaikyti trečią nepilnametį vaiką, atsakovas prisiėmė prievolę bankui dėl būsto įsigijimo, atsakovas neįgijo jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nesurado geriau apmokamo darbo, iš darbo užmokesčio dalimis vykdė išlaikymo įsiskolinimo prievoles ieškovei. Mano, jog nurodytas aplinkybes turėjo nustatyti ir įvertinti teismas, tačiau jokio nurodytų aplinkybių vertinimo nebuvo pateikta.
6.5. Teigia, kad iš ieškinio ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo padidinimo buvo grindžiami dviem pagrindais, t. y. įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui ir pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Taigi,pagal CPK 12 straipsnio, 178 straipsnio nuostatas bei anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, ieškovė turėjo pareigą įrodyti ir pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą padidinti išlaikymo dydį ir atitinkamai bylą sprendęs teismas turėjo pareigą įvertinti, ar ieškovė tinkamai įvykdė šiai tenkančią įrodinėjimo pareigą. Teigia, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teismas apskritai nenustatinėjo ir nevertino šalių turtinės padėties bei esminio šios padėties pokyčio, kuris sudarytų pagrindą padidinti išlaikymą, neatsakė nė į vieną atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvą, nesigilino į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl realių vaikų poreikių ir realių išlaidų vaikams.
6.6. Teigia, jog ieškovė byloje neįrodė ir nepagrindė, kad ji kas mėnesį abiejų vaikų išlaikymui išleidžia po 1 300 Eur, t. y., kad tokios sumos yra abiejų vaikų mėnesio poreikiai, todėl tokia aplinkybė turėjo būti lemiama teismui vertinti ieškovės nurodytus kaip padidėjusius vaikų poreikius realumo aspektais. Mano, jog tokia aplinkybė duoda pagrindą gana kritiškai ir nepatikimai vertinti ieškovės nurodomas išlaidų vaikų išlaikymui sumas, t. y. esminį vaikų poreikių padidėjimą.
6.7. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertini, jog atsakovo gaunamos pajamos yra kintančios ir nepastovios, sąlygotos sezoniškumo. Pavyzdžiui, atsakovas 2019 m. gruodžio mėnesį gavo 187,61 Eur, kadangi dėl patirtos traumos ilgą laiką buvo nedarbingas. Atsakovas turi įsipareigojimų: 292 Eur mokama pagal būsto paskolos sutartį, 200 Eur išlaikymas dukrai (trečias vaikas), 260 Eur mokėtinas išlaikymas abiem dukroms (šioje byloje), 300 Eur išlaidos kurui į darbą ir atgal bei maistui. Taigi atsakovo gruodžio mėnesio pajamos sudarė 187,61 Eur, o išlaidos apie 1 052 Eur, todėl mano, jog labiau nei akivaizdu, kad atsakovas neturi jokių galimybių mokėti ieškovės reikalaujamą didesnio dydžio išlaikymą, taip pat tai reiškia, jog atsakovo turtinė padėtis ne pagerėjo, bet pablogėjo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Teigia, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė padidinto išlaikymo priteisimo momentą. Mano, jog apeliantas nepagrįstai sutapatina situaciją, kai išlaikymas vaikui yra sumažinamas, su situacija, kai išlaikymas padidinamas. Darė išvadą, kad apeliantas nepagrįstai remiasi jo skunde nurodyta kasacinio teismo nutartimi, t. y. 2018 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-696/2018, kadangi pastarojoje byloje taip pat buvo sprendžiamas ne išlaikymo padidinimo, o jo sumažinimo klausimas.
8.2. Nurodė, kad byloje buvo pateikti detalizuoti išlaidų vaikams apskaičiavimai, o sprendime teismas aptarė įrodymus apie nepilnametėms dukroms teiktas psichologo konsultacijas, apie Š. nuo 2011 m. nepertraukiamai lankomas šokių treniruotes, apie L. diagnozuotą dantų ėduonį ir išlaidas gydymui. Mano, kad apelianto samprotavimai apie pačios ieškovės galimybes teikti dukroms ieškinyje apskaičiuoto dydžio išlaikymą (iš viso 1 322 Eur) yra teisiškai nereikšmingi, kadangi ieškovė ieškiniu nereikalavo su atsakovu pasidalyti būtent tokio dydžio išlaikymo prievolę, neteigė, jog turi galimybę suteikti tokį išlaikymą, o bylos nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, kad vaikus padeda išlaikyti dabartinis sutuoktinis ir mama, maistu iš dalies ieškovės šeima apsirūpina ūkininkaudama.
8.3. Teigia, jog teismui iš atsakovo priteisus Š. ir L. po 170 Eur, bendras išlaikymo dydis 340 Eur iš esmės liko toks pat, kokį atsakovas mokėjo pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. patvirtintą sutartį trims vaikams (400x3/3.4528=347 Eur), kadangi sūnus E. tapo pilnametis, t. y. iš esmės išlaikymo našta dėl išlaikymo sumos padidinimo atsakovui nepakito.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio padidinimo bei išlaikymo priteisimo momento nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skubaus sprendimo vykdymo
12. CPK 281 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK nustatyti ne tik atvejai, kai teismo neįsiteisėjęs sprendimas pagal įstatymą būtų nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis), bet ir atvejai, kai teismui suteikiama teisė nukreipti skubiai vykdyti teismo sprendimą ar jo dalį arba nutartį (CPK 283 straipsnis).
13. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai skundžiamo sprendimo vykdymą nukreipė skubiam vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl reikalavimų pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 iš atsakovo G. A. priteisto išlaikymo dydį (jį padidinant) nepilnametėms dukroms Š. A. ir L. A.. Tai reiškia, jog šioje byloje sprendžiamas ne išlaikymo priteisimo, bet priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas, todėl šiuo atveju CPK 282 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos.
14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas, jog teismo sprendimai ir nutartys dėl išlaikymo priteisimo yra vykdomi skubiai (CPK straipsnio 2 dalies 1 punktas), siekė apsaugoti prioritetiniais laikomus vaikų interesus, todėl nustatė, jog tam, kad nepilnamečių vaikų teisės į tinkamą išlaikymą nebūtų ribojamos dėl ilgai trunkančio bylinėjimosi proceso, leidžiama priimtą sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Šiuo atveju nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 iš atsakovo G. A. buvo priteistas išlaikymas nepilnametėms dukroms Š. A. ir L. A.. Tai reiškia, jog nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (jį padidinant), nepilnamečių dukrų Š. A. ir L. A. teisės į išlaikymo gavimą yra užtikrintos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo tokį teismo sprendimą vykdyti skubiai. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina iš jos pašalinant dalį, kuria nustatytas skubus sprendimo vykdymas.
Dėl išlaikymo priteisimo momento
15. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neteisingai nustatė padidinto išlaikymo priteisimo momentą. Teigia, jog pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Darė išvadą, kad vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Mano, jog ši bendroji taisyklė neturi išimčių (CK 3.201 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose (pvz., CK 3.200 straipsnyje išlaikymo priteisimo momentas – nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Vertinant esamą situaciją tikslinga atsižvelgti į tai, kuris sprendimo būdas (išlaikymo padidinimas nuo teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo dienos, ar išlaikymo padidinimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nusprendus padidinti išlaikymo dydį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, susidarytų situacija, kad vaikui reikalingas (būtinas) ir priteistinas išlaikymas priklausytų nuo bylos išnagrinėjimo operatyvumo (greičiau bus išnagrinėta byla, vaikai greičiau gaus būtiną išlaikymą), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų prioritetiniais laikomų nepilnamečių vaikų interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog šalių vaikų poreikiai pasikeitė, esama priteista suma dukrų išlaikymui, atsižvelgiant į dabartines kainas, šiuo metu neužtikrina dukrų poreikių, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jau ieškinio priėmimo teisme momentu, Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis neatitiko nepilnamečių vaikų poreikių. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esamą situaciją bei, atsižvelgdamas į prioritetiniais laikomus vaikų interesus, pagrįstai nustatė padidinto išlaikymo priteisimo momentą – ieškinio teisme padavimo dieną.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių. Tai, kad CK 3.201 straipsnyje expressis verbis išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant. Taigi šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Nors apeliantas, siekdamas įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė išlaikymo priteisimo momentą, cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika šiuo atveju yra neaktuali. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog apelianto nurodytose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose buvo sprendžiamas ne išlaikymo padidinimo, o jo sumažinimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad šią situaciją įvertinus prioritetiniais laikomų vaikų interesų aspektu, apelianto nurodomose kasacinio teismo išnagrinėtose bylose išnagrinėti klausimai nėra analogiški šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo remtis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.
Dėl priteisto išlaikymo dydžio
19. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
20. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
21. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
22. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovo turtine padėtimi. Teigia, jog atsakovo turtinė padėtis ne tik kad esmingai nepagerėjo, o priešingai – tik pablogėjo. Apelianto nuomone, tokias aplinkybes įrodo tai, kad atsakovas ilgą laiką buvo įsiskolinęs išlaikymo sumas, kurios buvo išieškotos dalimis per antstolį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas anksčiau visai nevykdė arba netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį dabar apeliantui tenka dengti, negali būti laikoma kaip jo turtinę padėtį bloginančia aplinkybe, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybes, jog atsakovui papildomai atsirado prievolė išlaikyti trečią nepilnametį vaiką, jis prisiėmė prievolę bankui dėl būsto įsigijimo, neįgijo jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nesurado geriau apmokamo darbo, tačiau teismas šios savo pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1096-733/2014 iš atsakovo G. A. priteisto išlaikymo dydį ir nustatyti išlaikymą dukroms Š. A. ir L. A. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukrų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad: „Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgtina į aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, yra paėmęs būsto paskolą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymo dydis kiekvienai dukrai keistinas, jį padidinant iki 170 Eur“. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, įvertino apelianto nurodomus argumentus, jog jam papildomai atsirado prievolė išlaikyti trečią nepilnametį vaiką bei kad jis prisiėmė prievolę bankui dėl būsto įsigijimo, ir šių argumentų pagrindu priteisė mažesnį nei ieškovė prašė priteisti išlaikymo dydį, todėl darytina išvada, jog apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino apelianto turtinės padėties, laikytini nepagrįstais.
24. Apeliaciniu skundu teigiama, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas apskritai nenustatinėjo ir nevertino šalių turtinės padėties bei esminio šios padėties pokyčio, kuris sudarytų pagrindą padidinti išlaikymą, neatsakė nė į vieną atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvą, nesigilino į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl realių vaikų poreikių ir realių išlaidų vaikams. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. turėjo pagrindą konstatuoti, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra išaugę, todėl yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai apie nepilnametėms dukroms teiktas psichologo konsultacijas, pateikti mokėjimo kvitai už 15 konsultacijų po 20 Eur. Ieškovė su sutuoktiniu V. Š. dalyvauja Dvasinės pagalbos centro jaunimui rengiamuose mokymuose šeimoms. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad Š. A. nuo 2011 m. nepertraukiamai lanko šokių treniruotes. Iš 2019 m. spalio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad L. A. diagnozuota toliaregystė. Iš I. K. IĮ išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad Š. A. diagnozuotas dantų ėduonis, pateikti mokėjimo kvitai už gydymą (2019 m. spalio 2 d. – 16 Eur; 2019 m. rugsėjo 9 d. – 25 Eur; 2019 m. spalio 25 d. – 97 Eur; 219 m. spalio 11 d. – 30 Eur; 2019 m. liepos 25 d. – 126 Eur). Visos šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas analizavo vaikams realiai reikalingas bei patiriamas išlaidas, analizavo vaikų poreikius, konstatuodamas, kad šalių dukros susiduria su brendimo laikotarpiui kylančiais sunkumais, joms reikalinga psichologinė pagalba, yra padidėję poreikiai į tinkamą sveikatos priežiūrą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė nė į vieną atsakovo nesutikimo su ieškiniu motyvą, nesigilino į atsakovo nurodytas aplinkybes dėl realių vaikų poreikių ir realių išlaidų vaikams, todėl šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
25. Kaip minėta, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga. Tai reiškia, jog, vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertini, jog atsakovo gaunamos pajamos yra kintančios ir nepastovios, sąlygotos sezoniškumo, todėl jis neturi jokių galimybių mokėti ieškovės reikalaujamą didesnio dydžio išlaikymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Šiuo atveju akcentuotina tai, jog tėvai, žinodami, kad turi pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams bei esant kintančioms pajamoms, sąlygotoms sezoniškumo, privalo savo pajamas skirstyti taip, kad nepilnamečiams vaikams būtų teikiamas nepertraukiamas ir tinkamas išlaikymas, priešingu atveju kiltu grėsmė prioritetiniais laikomiems vaikų interesams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad tai, jog apelianto pajamos yra kintančios, nesudaro pagrindo mažinti skundžiamu teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio.
26. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog sprendimas vykdytinas skubiai, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas patikslintinas, pašalinant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria nustatytas skubus sprendimo vykdymas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdyti skubiai, byloje nebuvo kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo nukreipimo skubiam vykdymui, klausimas dėl sprendimo nukreipimo skubiam vykdymui yra procesinis, todėl aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria nustatytas skubus sprendimo vykdymas, neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų apie pirmosios instancijos teismo sprendimo nukreipimą skubiam vykdymui, t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo išduotus vykdomuosius raštus.
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 500 Eur. Pagrįsdama patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. sausio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija DC Nr. 2020/009, bei 2020 m. sausio 23 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog ieškovė sumokėjo už teisines paslaugas 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant, t. y. pašalinant iš Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimo rezoliucinės dalies dalį, kuria sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptas vykdyti skubiai.
Priteisti ieškovei L. Š. iš atsakovo G. A. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.