Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-08-20 · Civilinė byla Nr. e2S-986-730/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-20
Bylos Nr.
e2S-986-730/2020
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00519-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Suinteresuotas asmuo
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-986-730/2020Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00519-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo vykdymo pakeitimo ir baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pareiškimu prašė spręsti klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo pakeitimo, tai yra leisti ieškovei pačiai vykdyti Plungės apylinkės teismo Plungės sprendimą Nr. e2-1944-514/2019 prievolės skolininko sąskaita, duoti leidimą jiems ir jų kviestiems asmenims bei įmonėms įeiti, įvažiuoti į sklypą adresu (duomenys neskelbtini), krautis ir išvežti laikomas naudotas padangų atliekas ir sprendimo įvykdymui reikalingas ieškovo išlaidas išieškoti iš skolininko bei nustatyti kokia tvarka jos apskaičiuojamos ir išieškomos; padidinti Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2VP-612-1037/2020 skirtos baudos dydį už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, baudą skiriant išieškotojo naudai. Nurodė, kad antstoliui vykdyti pateiktas Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-1944-514/2019 dėl teismo įpareigojimo vykdymo, tai yra skolininko V. A. įpareigojimo dėl sodyboje laikomų naudotų padangų atliekų perdavimo atliekas tvarkančioms įmonėms. Nurodė, kad skolininkas teismo įpareigojimo neįvykdė ir nepradėjo vykdyti. Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2VP-612-1037/2020 skolininkui buvo skirta bauda po 3 EUR už kiekvieną nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau skolininkas toliau ignoruoja teismo sprendimą bei antstolio reikalavimus. 2020 m. kovo 12 d. pakartotinai patikrinus teismo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo faktą vietoje, nustatyta, kad skolininkas teismo įpareigojimų neįvykdė.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateiktoje nuomonėje nurodė, kad su antstolio pareiškimu sutinka iš dalies – sutiko su antstolio prašymu padidinti skolininkui teismo skirtos baudos dydį už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo, baudą skiriant išieškotojo naudai, tačiau nesutiko su antstolio prašymu pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nėra valstybės įgalioti asmenys, kuriems valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją, šių pareigūnų veiką reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia teisės vykdyti vykdymo procesą, todėl tokia veikla būtų neteisėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi nutarė antstolio pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos tenkinti iš dalies, pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019, vykdymo tvarką leidžiant ieškovei Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos atsakovo V. A. lėšomis pačiai vykdyti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. e2-1944-514/2019, duoti leidimą ieškovei ir jo kviestiems asmenims bei įmonėms įeiti, įvažiuoti į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), krautis ir išvežti laikomas naudotas padangų atliekas, likusioje dalyje pareiškimo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 V. A. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis priemonių ir sodyboje laikomas naudotų padangų atliekas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. A. sprendimo nevykdo, vykdomojoje byloje duomenų, pateisinančių reikalavimo nevykdymą, taip pat nėra. Teismas atsižvelgęs į suinteresuoto asmens nesutikimus nurodė, kad teismo vertinimu, teismo sprendime nustatytą pareigą naudotų padangų atliekas krautis ir išvežti gali ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus, taip pat nenustatyta, kad skolininko vykdytina prievolė būtų asmeninio pobūdžio. Kadangi ieškove civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 buvo Aplinkos apsaugos departamentas, taip pat nustatyta, jog iki šiol teismo sprendimas skolininko nėra įvykdytas, todėl yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl teismo sprendimo įvykdymui reikalingų ieškovo išlaidų išieškoti apskaičiavimo ir išieškojimo tvarkos nurodė, kad pakeitus teismo sprendimo vykdymo tvarką, išieškotojui leidžiama pačiam atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus (darbus), o su jais susijusias išlaidas išsiieškoti iš skolininko pagal faktiškai patirtas išlaidas.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos nevykdant teismo sprendimo didinimo nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi jau paskirta bauda – po 3 EUR už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo Aplinkos apsaugos departamento naudai. Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju nėra objektyvių duomenų, kurie galėtų pateisinti skolininko elgesį dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau atsižvelgdamas į skolininko įpareigojimų nevykdymo terminą, į aplinkybę, kad skolininkui teismo jau yra paskirta bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo Aplinkos apsaugos departamentas naudai iki įpareigojimo visiško įvykdymo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas nutarė pareiškėjo prašymo dalies dėl skolininkui paskirtos baudos padidinimo netenkinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalį dėl spendimo vykdymo tvarkos pakeitimo panaikinti paliekant Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 vykdymo tvarką ir pakeisti nutarties dalį dėl baudos skyrimo – skirti V. A. už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną iki visiško sprendimo įvykdymo teismo manymu efektyvią baudą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Teigia, kad Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos teisės aktai nesuteikia teisės vykdyti vykdymo proceso, tokie departamento pareigūnų veiksmai, kaip patekimas į sklypą, padangų sukrovimas bei išvežimas būtų neteisėti, o būtent tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotoja bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis vykdymo eigos ir tvarkos.

4.2. Apeliantė dėl baudos skyrimo nurodė, kad skolininkui paskirta bauda yra neefektyvi, neskatina skolininko įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatuoja sprendimo nevykdymo faktą, nustato, kad nėra duomenų pateisinančių teismo sprendimo nevykdymo, tačiau nepagrįstai atsisako skolininkui taikyti įstatyme numatytas sankcijas. Pažymi, kad skolininkui privalomieji nurodymai duodami nuo 2015 metų, jie nevykdomi, o neteisėtas didžiulio kiekio padangų laikymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų kelia grėsmę žmonių saugumui.

Atsiliepimas

5. Pareiškėjas antstolis V. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su teismo sprendimu iš esmės sutinka. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Pareiškėjas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos nurodo, kad naudotų padangų ir jų atliekų neperdavimas atliekas tvarkančioms įmonėms, tai yra teismo sprendimo (įpareigojimo) nevykdymas gali sukelti pavojų žmonių gyvybei arba turtui, kadangi padangos laikomos šalia kitų asmenų sodybų, kur stovi žemės ūkio technika, padangos netoli šienaujamų pievų, pasėlių bei miško plotų. Nurodo, kad pagal Aplinkos apsaugos departamento 9.1 punktą, ieškovei pavesta įgyvendinti valstybės politiką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, taipogi ir taršos prevencijos, atliekų tvarkymo (nuostatų 9.3 punktas). Nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamentą informavo, kad jis privalo būti aktyvus ir gavęs teismo leidimą, nedelsiant imtis priemonių surinkti, pakrauti, nuvežti ir priduoti atliekas.

5.2. Pareiškėjas dėl baudos skyrimo nurodo, kad skolininkas prievolės iš esmės nevykdo, neatliko jokių aktyvių veiksmų duotam teismo įpareigojimui įgyvendinti, kas reiškia, kad galiojanti bauda, jos dydis ar kiti faktoriai skolininkui nebuvo veiksmingi ir jo tinkamai neskatino gerbti teismo sprendimą bei galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Pažymi, kad paskirta bauda per metus sudarys iki 1095 EUR, o išieškotojo išlaidos 12 000 – 15 000 EUR, todėl pritaria apelianto pozicijai ar buvo išlaikytas proceso šalių lygiateisiškumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

7. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti antstolio pareiškimą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo neatsižvelgė į tai, kad apeliantė negali įvykdyti teismo sprendimo, nes ji nėra vykdymo institucija, tai yra ji neturi teisės vykdyti teismo sprendimo ir šiuo atveju teismo sprendimą turi įvykdyti valstybės įgaliotas pareigūnas - antstolis.

8. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 7 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo pakeitimo tvarką.

9. Nagrinėjamu atveju nustatytos tokios faktinės aplinkybės – pareiškėjas antstolis V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0047/19/01917, pradėta pagal Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl V. A. įpareigojimo ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis priemonių ir sodyboje (duomenys neskelbtini), laikomas naudotų padangų atliekas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams įrodančių dokumentų kopijas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolis 2019 m. spalio 17 d. įpareigojimu, 2019 m. lapkričio 7 d. pakartotiniu įpareigojimu reiškė reikalavimus skolininkui nedelsiant įvykdyti teismo įpareigojimą, tačiau teismo sprendimas nėra vykdomas, antstolio 2020 m. kovo 12 d. aktas apie teismo įpareigojimo neįvykdymą su foto fiksacijomis patvirtina, kad V. A. teismo sprendimo neįvykdė.

10. Pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti pareiškėjo pareiškimą dalyje dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo iš esmės nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog skolininkas nevykdo teismo sprendimo, o teismo sprendime nustatytą pareigą naudotų padangų atliekas krautis ir išvežti gali ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus, kadangi prievolė nėra išimtinai asmeninio pobūdžio. Pažymėjo, kad ieškove civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 buvo Aplinkos apsaugos departamentas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dalyje dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Apeliantė nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi iš esmės nurodo, kad šiuo atveju teismo sprendimą turi vykdyti tik valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis. Teigia, kad apeliantė nėra vykdymo institucija, todėl jos veiksmai šalinant naudotas padangas būtų neteisėti.

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 nuspręsta įpareigoti atsakovą V. A. ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos imtis priemonių ir sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), laikomas naudotų padangų atliekas, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijai pateikti atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams įrodančių dokumentų kopijas.

12. CPK 771 straipsnyje nustatytos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinės pasekmės ir antstolio procesiniai veiksmai, kurių jis privalo imtis, kai vykdymo procese nustatomas (įrodomas) tokių sprendimų neįvykdymo faktas. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (nutarties 11 punktas), surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

13. Kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006). Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai. Be to, galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina ir su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai. Tačiau teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

14. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo vykdoma vykdomoji byla, kurioje teismo sprendimu išduotas vykdomasis raštas nėra numatytos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės (nutarties 11 punktas). Vertinant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo galimumą pareikšto reikalavimo ribose pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju skolininkas V. A. vengia vykdyti ir iš esmės nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai – elektroninio susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad V. A. yra žinoma apie vykdymo procesą, tačiau V. A. ignoruoja antstolio įpareigojimus įvykdyti teismo sprendimą. Patikrinus Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-612-1037/2020 nutarta V. A. už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 nevykdymą skirti baudą – po 3 EUR už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos naudai. Kaip matyti skolininkas V. A. vykdymo procese elgiasi nesąžiningai, nevykdydamas teismo sprendimo pažeidžia išieškotojo interesus, dėl ko antstolis pagrįstai teikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, leidžiant, tai yra suteikiant galimybę išieškotojai pašalinti skolininko laikomas naudotų padangų atliekas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog šiuo konkrečiu atveju pakeitus sprendimo vykdymo tvarką bus pažeisti išieškotojos interesai. Pirmiausia pažymėtina, kad tiek antstolis, tiek išieškotoja vykdymo proceso metu turi bendradarbiauti ir kooperuotis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas, atkreipiant dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju skolininko nesąžiningi veiksmai, pagal byloje pateiktas foto fiksacijas turi didelį neigiamą poveikį aplinkos apsaugai, kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei, kuo grindžiamas tiek apeliantės atskirasis skundas, bei pareiškėjo antstolio V. D. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, nustatęs skolininko nesąžiningumą, skolininko atliekamų veiksmų pavojingumą gamtai, žmonių gyvybei bei sveikatai ir teismo sprendimo įvykdymo galimybes, pagrįstai nutarė suteikti apeliantei galimybę, tai yra teisę imtis veiksmų pašalinti aplinką teršiančius objektus, nurodytus Plungės apylinkės. teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019.

16. Teismo vertinimu, būtina pažymėti tai, kad vien sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas neatleidžia skolininko V. A. nuo pareigos įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o antstolis V. D. privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei išieškotojas neturi lėšų sprendimui ar privalomajam nurodymui įvykdyti, teismas išieškotojo prašymu priima nutartį išieškoti reikiamas lėšas iš skolininko (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudos

17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutardamas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos padidinimo netinkamai atsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, kad skolininkui paskirta bauda yra neefektyvi, neskatina skolininko įvykdyti prievolę, nors byloje nėra jokių duomenų pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą. Pareiškėjas teikdamas atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą nurodė, kad skolininkas prievolės iš esmės nevykdo, neatliko jokių aktyvių veiksmų, kas reiškia, kad galiojanti bauda, jos dydis ar kiti faktoriai skolininkui nebuvo veiksmingi ir jo tinkamai neskatino gerbti teismo sprendimą.

18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 17 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas netenkinti pareiškėjo prašymo dalies dėl baudos padidinimo skolininkui dėl teismo sprendimo nevykdymo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

19. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Baudos dydį nustato teismas, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

21. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes (nutarties 9-15 punktai), tai yra jog skolininkas V. A. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, į tai, jog nuo baudos paskyrimo momento Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2VP-612-1037/2020, tai yra daugiau kaip pusmetį skolininkas nesiėmė aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimų ir byloje nėra jokių pateisinančių įrodymų dėl ko teismo sprendimas nėra vykdomas sutinkama su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nutardamas atmesti pareiškėjo prašymą dėl baudos padidinimo apeliantui netinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir išieškotojos teisėtus interesus.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu paskyrus apeliantui baudą, tačiau apeliantui toliau, tai yra daugiau kaip pusę metų nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, žinant apie daromą žalą aplinkai, bei kylantį pavojų žmonių saugumui, jis veikia nesąžiningai, apeliantui paskirta bauda yra neefektyvi dėl ko nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl baudos padidinimo panaikinama ir šioje dalyje nutariama klausimą išspręsti iš esmės - Telšių apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi Nr. 2VP-612-1037/2020 paskirtą 3 EUR baudą padidinti iki 6 EUR, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos naudai.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 7-22 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis panaikinama iš dalies ir dalyje dėl baudos skyrimo skolininkui išsprendžiama iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl baudos padidinimo skolininkui V. A. panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės:

Padidinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutartimi paskirtos baudos dydį, V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1944-514/2019 nevykdymą iki 6 EUR (šešių eurų) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos naudai.

Teisėja Erinija Kazlauskienė