- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-714-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18177-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dartekus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Foros Global“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dartekus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Foros Global“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dartekus“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 198,90 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2021 m. sausio 18 d. su atsakove sudarė Miško rangos darbų sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), atlikti stataus miško kirtimo ir traukimo rangos darbus. Sutartį pasirašė atsakovės atstovas D. J.. Atsakovė darbų vykdymo metu sugadino privažiavimo kelią prie žemės sklypo. Atsakovė pripažino šį faktą ir įsipareigojo sutvarkyti kelią, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad, jai nesutvarkius kelio, pati imsis kelio sutvarkymo darbų, o išlaidas už kelio sutvarkymą turės atlyginti atsakovė.
2. Atsakovė kelio neremontavo, todėl ieškovė pasirašė sutartį su MB „Mogida“ dėl žvyro ir betono luitų vežimo ant kelio, užsakė traktorių ir krautuvą žvyro ir luitų atvežimui ant kelio. Ieškovė taip pat pasirašė sutartį su UAB „Deivitra“ dėl žvyro ir atsijų, akmens žvirgždo mišinio pristatymo ant kelio ir ekskavatoriaus nuomos. Iš viso ieškovė patyrė 16 052,55 Eur išlaidų kelio sutvarkymui. Pagal sutartį ieškovė atsakovei už atliktus darbus liko skolinga 853,65 Eur, todėl šią sumą 2021 m. birželio 16 d. pranešimu įskaitė į atsakovės mokėtiną 16 052,55 Eur sumą. Dėl to likusi atsakovės ieškovei atlygintina suma sudaro 15 198,90 Eur.
Šalies argumentai
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė sutarties projektą, su kurio turiniu atsakovė niekada nėra sutikusi, šios sutarties jos atstovas nėra pasirašęs. Šalys tarėsi dėl kitokių sutarties sąlygų, kuriose nėra sutarties 6.1.4 punkto. Atsakovė nepasirašė sutarties ir nepradėjo darbų iki tol, kol šalys žodžiu nesusitarė dėl joms abiem tinkamų sutarties sąlygų. Teismui ieškovės pateiktos sutarties pabaigoje esantis atsakovės atstovo parašas yra suklastotas, nes tai nėra nei atsakovės direktoriaus J. J., nei įgalioto asmens D. J. parašas. Ieškovės pateiktas garso įrašas negali būti leistina įrodinėjimo priemonė, nes jis neatitinka įrodymams keliamų leistinumo reikalavimų. Garso įrašo turinys patvirtina, kad apie telefoninio garso įrašo darymą atsakovė nebuvo informuota, todėl juo galėjo būti pažeistos atsakovės atstovo asmens teisės į privatų gyvenimą. Garso įrašas taip pat neatitinka garso įrašo vientisumo reikalavimų. Ieškovė nepateikė pokalbio įrašymo priemonių charakteristikų, aprašymų ir pan. Nėra aišku, kokia technine priemone jis yra padarytas, kada jis atliktas, pokalbyje dalyvaujančių asmenų kalba yra nenuosekli, nėra aišku, apie kokį kelią yra kalbama.
4. Šalys nebuvo sudariusios susitarimo, kad atsakovė įsipareigoja sutvarkyti ieškinyje nurodomą kelio atkarpą. Atsakovė nežadėjo ieškovei, kad sutvarkys ieškinyje nurodomą kelio atkarpą. Ieškovės laiške nurodomas terminas kelio sutvarkymo darbams atlikti yra neprotingas. Be to, kovo 27-28 dienos buvo nedarbo dienos. Ieškovės pateiktos sutartys ir PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad jose nurodytas išlaidas ieškovė patyrė dėl ieškinyje nurodomo kelio sutvarkymo, o ne dėl kokio nors kito kelio sutvarkymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, ar tikrai ant kelio reikėjo papildomai dėti atsijų, akmens žvirgždo bei betono luitus, nes atsakovė toje vietoje iš viso nematė kelio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Foros Global“ iš atsakovės UAB „Dartekus“ 15 198,90 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 198,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 302,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad atsakovės atstovo parašas sutartyje yra klastotė, nes šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu skirti ekspertizės neprašė. Be to argumentus, kad sutartyje esantis atsakovės atstovo parašas yra klastotė, paneigia ir bylos duomenys. Sutarties paskutiniame lape yra rangovo (atsakovės atstovo) parašas. Aplinkybę, kad sutartį pasirašė atsakovės atstovas, patvirtino ir liudytoju apklaustas E. B., kuris taip pat paaiškino, jog nepasirašius sutarties, įmonė negalėtų atsiskaityti su atsakove. Aplinkybę, kad su atsakove buvo atsiskaityta patvirtino ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. J.. Teismas nenustatė šio liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ir ieškovei palankių parodymų davimu, liudytojas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.
7. Atsakovės atstovas tvirtino, kad miško rangos darbus atliko, bet dėl to sutaręs žodžiu. Tačiau negalėjo tiksliai paaiškinti, dėl kurių tarpusavio įsipareigojimų šalys susitarė žodžiu. Ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti atsakovės teiginiais, kad jokios sutarties su ieškove ji nepasirašė. Net ir nesant rašytinės tarpusavio sutarties, bet atsakovei pripažįstant, kad su ieškove sudarė žodinę sutartį dėl miško rangos darbų atlikimo, šiuos darbus atliko, ieškovė iš dalies už juos atsiskaitė, pripažintina, kad buvo suderinta šalių valia sukurti tarpusavio santykius. Ši šalių valia yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, nesuteikiant lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Dėl to teismas pripažino, kad šalis siejo tarpusavio sudaryta ir pasirašyta sutartis, kurios pagrindu atsakovė atliko miško kirtimo ir traukimo rangos darbus.
Šalies argumentai
8. Ieškovė nurodė sugadinto kelio koordinates, pateikė žemėlapį, kuriame yra kelias. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad žemės sklype yra techninių transporto priemonių padarytos provėžos. Liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant kelio buvo provėžos, kurių gylis siekė 40 cm – 1,20 m. Atsakovės atstovas D. J. paaiškino, kad fotonuotraukose yra ta vieta, kuria važiavo transporto priemonės ir kirtimo metu sandėliuota mediena. Atsakovė neginčijo, kad kelio provėžų nesutvarkė ir kelią remontavo ieškovės samdyti asmenys. Fotonuotraukos patvirtina, kad ant kelio yra betono dalys, kitos statybinės medžiagos, ant dalies kelio atkarpos matyti buldozerio vikšrų žymės.
Žemesnės instancijos teismas
9. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte Nr. SN3-173 nurodoma, kad kelio atkarpa buvo stipriai sugadinta, gyventojui S. P. buvo neįmanoma juo pravažiuoti iki savo namų, jį reikėjo skubiai tvarkyti, kelią sugadino UAB „Dartekus“, atlikdama miško rangos darbus sklype. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad žemės sklype jokio kelio nebuvo, nes šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovės atstovas tvirtino, kad nebuvo nei asfaltuoto, nei žvyruoto kelio, o buvo pieva, tačiau šiuos argumentus paneigia liudytojų parodymai, patvirtinantys, kad buvo pravažiuojamas keliukas, kuriuo taip pat važinėjo ir sodybos savininkas, pravažiuoti keliuku galėjo ir sunkvežimis. Pats atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad iki miško ėjo pėsčiomis, nes buvo apsnigta. Atsakovė smulkiau nedetalizavo, kokiu būdu nustatė, kad prie žemės sklypo nebuvo privažiavimo kelio. Dėl to teismas padarė išvadą, kad žemės sklype yra pravažiuojamas kelias, o ne pieva.
10. Sutartyje tiesiogiai nėra įtvirtinta atsakovės pareiga remontuoti ar atstatyti sugadintą kelią. Atsakovė naudojosi privažiavimo keliu prie žemės sklypo ir jį sugadino. Tai reiškia, kad nustatytas neteisėtas atsakovės elgesys, apgadinant privažiavimo kelią. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė 16 052,55 Eur žalą, kurią sudaro betono ir žvyro atvežimas ant kelio, traktoriaus ir krautuvo nuoma, žvyro ir atsijų, akmens žvirgždo mišinio pristatymas ant kelio, ekskavatoriaus nuoma. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad suremontuoto kelio medžiagos ir atlikti darbai buvo nereikalingi, pertekliniai, per brangūs, kad kelio remonto darbų kaina neatitiktų rinkos kainų.
11. Teismas atmetė atsakovės teiginius apie ieškovės sąžiningumą, nustatant atsakovei per trumpą terminą suremontuoti kelią, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi dėl termino pratęsimo, manydama, kad jis yra nesąžiningas, per trumpas, t. y. termino pagrįstumo klausimą atsakovė iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovė neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad pagal sutartį ieškovė atsakovei liko skolinga 853,65 Eur, kuriuos ieškovė 2021 m. birželio 16 d. įskaitė į atsakovės mokėtiną 16 052,55 Eur sumą. Atsakovė neginčijo įskaitymo ir jo sąlygų. Teismas atsakovės argumentus, kad pateiktos sąskaitos nepatvirtina, jog medžiagos buvo naudojamos keliui, pripažino prielaidomis, neparemtomis jokiais įrodymais. Aplinkybę, kad buvo remontuojamas ieškinyje nurodytas kelias patvirtino byloje apklausti liudytojai, į bylą pateiktos fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. rugsėjo 16 d. raštas.
12. Byloje taip pat yra pateiktas garso įrašas, kuriuo ieškovė grindžia atsakovės pripažinimą dėl apgadinto kelio ir ketinimo jį atstatyti. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas D. J. nei patvirtino, nei paneigė, kad garso įraše girdimas jo balsas. Liudytojas E. B. parodė, kad išklausius garso įrašą, jame girdimas jo balsas, manė, jog kalbėjo su D., teigė, kad kito įrašo ar pokalbio dėl kelio remonto tarp asmenų nebuvo. Tiek atsakovė, tiek liudytojas E. B. patvirtino, kad dėl miško rangos darbų ir dėl sugadinto kelio bendravo tik telefonu. Teismas pripažino, kad garso įrašas negali būti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovė pripažino savo prievolę sumontuoti kelią. Garso įraše nėra aptariama kelio vieta, nenustatyta įrašo padarymo data, iš pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima atskleisti detaliai atsakovės atstovo tapatybės. Dėl to teismas garso įrašą pripažino nepatikimu ir juo nesirėmė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė UAB „Dartekus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalis siejo tarpusavio sudaryta ir pasirašyta sutartis, pagal kurią atsakovė atliko miško kirtimo ir traukimo rangos darbus. Teismas neatsižvelgė į visas atsakovės nurodytas aplinkybes dėl sutarties (ne)pasirašymo, rėmėsi vien tik ieškovės nurodytais argumentais. Atsakovė, įrodinėdama, kad ant ieškovės pateiktos sutarties yra ne jos vadovo ar kito atstovo parašas, pateikė ir kitą tos pačios sutarties variantą, kuris nebuvo šalių atstovų pasirašytas ir kuriame nebuvo 6.1.4. punkto dėl miško kelio sutvarkymo. Atsakovė pradėjo rangos darbus tik tada, kai ieškovė žodžiu įsipareigojo, kad ji vėliau atsiųs papildytą rašytinį sutarties variantą. Tačiau ieškovė sutarto sutarties varianto neatsiuntė, o į bylą pateikė pirminį sutarties variantą su suklastotu atsakovės atstovo parašu.
13.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sutartyje parašas yra nesuklastotas tik dėl to, kad sutarties paskutiniame lape yra atsakovės atstovo parašas. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pirmajame šios sutarties puslapyje 1.1 punkte rangove yra nurodoma UAB „Dartekus“, atstovaujama direktoriaus J. J., tačiau sutarties antrojo puslapio gale prie „rangovo“ grafos papildomai nėra nurodytas nei vardas, nei pavardė, o tiesiog yra parašas, kuris pagal ieškovės paaiškinimus yra D. J.. Vien ši aplinkybė patvirtina, kad sutartis yra negaliojanti, nes yra pasirašyta netinkamos šalies. Jeigu sutartį būtų pasirašęs D. J., jis būtų turėjęs ne tik pasirašyti, bet ir nurodyti savo vardą ir pavardę, kad būtų aišku, kas iš tiesų sutartį pasirašė. Be to, ieškovė nebuvo pateikusi sutarties su suklastotu parašu originalo. Dėl to atsakovė net negalėjo prašyti teismo skirti parašo ekspertizės, nes rašysenos ekspertizės nėra atliekamos iš kopijų. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
13.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė naudojosi privažiavimo keliu prie žemės sklypo ir jį sugadino. Ieškovė neįrodė, kokios būklės kelias buvo prieš atliekant darbus, bet pateikė tik kelio nuotraukas po visų darbų atlikimo. Teismas išvadą, kad atsakovė sugadino kelią, padarė, remdamasis tik aplinkybe, jog atsakovė tuo keliu naudojosi privažiavimui prie žemės sklypo. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovė sugadino kelią. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas, kad ji pati kreipėsi į įmones dėl kelio sutvarkymo, o šios įmonės pagal išrašytas sąskaitas kelią sutvarkė. Tačiau šie duomenys tik gali įrodyti, kad kelias buvo tvarkytas, bet nepatvirtina, kad kelią sugadino atsakovė. Dėl to darytina išvada, kad kelio sugadinimų faktas ir apimtis (žalos mastas) yra neįrodyti.
13.4. Teismas turėjo aiškintis, ar egzistuoja visos sąlygos deliktinės atsakomybės taikymui. Ieškovė neįrodė visų deliktinės atsakomybės sąlygų, t. y. kad būtent atsakovė savo neteisėtais veiksmais sugadino kelią. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją, tačiau pati ieškovė jokios pretenzijos nebuvo pateikusi. Byloje yra tik ieškovės 2021 m. kovo 26 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad atsakovei iki 2021 m. kovo 29 d. nesuremontavus kelio iki sklypo, ieškovė remonto darbus atliks pati ir remontui išleistą sumą išskaičiuos iš už rangos darbus mokamos sumos. Tačiau jokio susitarimo, kad atsakovė būtų įsipareigojusi sutvarkyti kelią, tarp šalių niekada nebuvo. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes.
13.5. Aplinkybę, kad ieškovė tiesiog siekė pasipelnyti atsakovės sąskaita, patvirtina minėtame atsakovės el. laiške nurodytas terminas kelio sutvarkymui nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 29 d. Be to, 2021 m. kovo 27-28 d. buvo ne darbo dienos. Net jei atsakovė ir būtų įsipareigojusi sutvarkyti kelią, tai per tokį trumpą ir neprotingą terminą to padaryti būtų tiesiog neįmanoma. Ieškovės nesąžiningumą įrodo aplinkybė, kad jau kitą dieną po ieškovės nustatyto termino, t. y. 2021 m. kovo 30 d. ieškovė su kita įmone sudarė sutartį dėl kelio remonto. Taigi ieškovė galimai jau viską buvo suplanavusi iš anksto ir tiesiog siekė pasipelnyti atsakovės sąskaita.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Foros Global“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė aplinkybei dėl jos atstovo parašo sutartyje suklastojimo pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu skirti ekspertizės neprašė. Pagal teismų praktiką ginčijant įrodymą dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Taigi įrodyti, kad sutartį pasirašęs asmuo yra ne atsakovės atstovas, o kitas asmuo, turėjo atsakovė. Atsakovė savarankiško reikalavimo pripažinti sutartį negaliojančia byloje nereiškė. Aplinkybę, kad atsakovės atstovas buvo pasirašęs sutartį, patvirtino liudytojas E. B.. Pagal sutartį su atsakove buvo atsiskaityta, todėl sutartis buvo pasirašyta ir faktiškai vykdoma abiejų šalių.
14.2. Kelio sugadinimo faktą patvirtina liudytojų parodymai ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. rugsėjo 16 d. raštas, kuriame nurodyta, kad kelio atkarpa buvo stipriai sugadinta, jį reikėjo skubiai tvarkyti, kelią sugadino atsakovė. Atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuota ta vieta, kuria važiavo atsakovės sunkioji technika, t. y. atsakovė pripažino, kad sunkiąja technika važinėjo keliu, gabeno medieną ir ją sandėliavo, taip pat pripažino, kad provėžos, kurių gylis siekė 40 cm – 1,20 m, buvo padarytos atsakovės sunkiosios technikos.
14.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, suteikdama atsakovei per trumpą terminą keliui sutvarkyti. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodyta, kad gyventojas negalėjo sugadintu keliu nuvažiuoti iki savo namų. Dėl to buvo itin svarbu kuo greičiau sutvarkyti sugadintą kelią. Atsakovė visiškai nesureagavo į ieškovės 2021 m. kovo 26 d. elektroninį laišką. Dėl atsakovės kaltės sugadinto kelio ieškovė patyrė faktinius nuostolius ir teismui pateikė juos patvirtinančius įrodymus. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė siekė pasipelnyti. Atsakovė nepateikė kelio remonto sąmatos ar savo skaičiavimų, už kokią sumą ji pati būtų suremontavusi kelią. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Byloje kilo ginčas dėl 15 198,90 Eur nuotolių atlyginimo, patirtų atliekant sugadinto kelio tvarkymo darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2021 m. sausio 18 d. sudarė miško rangos darbų sutartį Nr. 6594, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. vasario 21 d. miškų ūkio paskirties 2,18 ha ploto žemės sklypo biržėje atlikti stataus miško kirtimo ir traukimo darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus, mokėdama po 12,50 Eur už 1 m³ (el.b., failas 1, l. 6-7). Atsakovė 2021 m. kovo 8 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė už atliktas medienos ruošos paslaugas ir miško valymą turėjo sumokėti atsakovei 4 023,25 Eur (el.b., failas 1, l. 65), ieškovė šią sumą atsakovei sumokėjo (el.b., failas 1, l. 66).
16. Ieškovė 2021 m. kovo 26 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad ji darbų vykdymo metu sugadino privažiavimo kelią prie žemės sklypo, todėl atsakovė turėjo per kuo trumpesnį laiką suremontuoti kelią iki sklypo, tačiau iki šiol kelias nėra suremontuotas, todėl atsakovei iki 2021 m. kovo 29 d. nesuremontavus kelio, ieškovė kelio remonto darbus atliks pati ir remontui skirtą sumą išskaičiuos iš už rangos darbus mokamos sumos. Ieškovė 2021 m. kovo 30 d. atsakovei el. laišku nurodė, kad iki šiol negavo jokio atsakymo, todėl 2021 m. kovo 30 d. pradeda remonto darbus prie sklypo (el.b., failas 1, l. 8).
17. Ieškovė 2021 m. kovo 30 d. su MB „Mogida“ sudarė sutartį, pagal kurią MB „Mogida“ įsipareigojo atvežti žvyro, betono luitų ant apgadinto kelio, išnuomoti traktorių ir krautuvą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti pagal pateiktą sąskaitą faktūrą (el.b., failas 1, l. 10-11). MB „Mogida“ 2021 m. balandžio 8 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovė už atliktus darbus turėjo sumokėti 2 013,51 Eur (el.b., failas 1, l. 13). Ieškovė šią sumą sumokėjo 2021 m. balandžio 8 d. (el.b., failas 1, l. 14).
18. Ieškovė 2021 m. balandžio 2 d. su UAB „Deivitra“ sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Deivitra“ įsipareigojo pristatyti žvyrą, atsijų/akmens žvirgždo mišinį ant apgadinto kelio, išnuomoti ekskavatorių, o ieškovė įsipareigojo sumokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (el.b., failas 1, l. 15). UAB „Deivitra“ pateikė ieškovei 2021 m. balandžio 9 d., 14 d., 15 d. ir 20 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškovė turėjo sumokėti iš viso 14 039,04 Eur (el.b., failas 1, l. 18; 21; 23; 25). Šią sumą ieškovė sumokėjo (el.b., failas 1, l. 19-20; 22; 24; 26). Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. pranešimu apie įskaitymą nurodė atsakovei, kad už padarytą žalą sumokėjo 16 052,55 Eur, ieškovė atsakovei pagal sutartį yra skolinga 853,65 Eur, todėl ieškovė taiko įskaitymą ir prašo atsakovę iki 2021 m. birželio 21 d. sumokėti ieškovei 15 198,90 Eur (el.b., failas 1, l. 27). Kadangi atsakovė nurodytos sumos nesumokėjo, ieškovė pateikė ieškinį teismui.
Dėl sutarties sudarymo fakto
19. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalis siejo sudaryta ir pasirašyta sutartis, nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad jos atstovo parašas sutartyje yra suklastotas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais, neatsižvelgė į tai, kad sutarties 1.1 punkte atsakovės atstovu nurodytas jos direktorius J. J., o parašas sutarties gale pagal ieškovės paaiškinimus yra D. J., nors prie parašo nėra nurodytas nei jo vardas, nei pavardė. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nepateikė teismui pasirašytos sutarties originalo, o rašysenos ekspertizė neatliekama pagal dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
20. Ieškovė teismui pateikė 2021 m. sausio 18 d. miško rangos darbų sutartį Nr. 6594, kurios 6.1.4 punkte nurodyta, kad užsakovė įsipareigoja savo lėšomis sutvarkyti miško kelią, vedantį į biržę, jei kelias sugadintas ne dėl rangovo kaltės. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad atsakovė (rangovė) yra atstovaujama direktoriaus J. J., o 1.2 punkte, kad ieškovė (užsakovė) yra atstovaujama direktoriaus J. K.. Sutarties pabaigoje prie žodžio „užsakovas“ nurodyta, kad pasirašo E. B., ir yra parašas, prie žodžio „rangovas“ yra tik parašas (el.b., failas 1, l. 6-7).
21. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pradėjo rangos darbus tik tada, kai ieškovė žodžiu pažadėjo, jog pagal šalių suderėtas sąlygas ji vėliau atsiųs pataisytą sutarties variantą, tačiau jo neatsiuntė (el.b., failas 1, l. 48-53). Kartu atsakovė pateikė teismui 2021 m. sausio 18 d. miško rangos darbų sutartį Nr. 6594, kurioje nėra 6.4.1 punkto (el.b., failas 1, l. 54-55). Ši sutartis pasirašyta tik ieškovės atstovo E. B.. Triplike atsakovė teigė, kad nepradėjo darbų iki tol, kol šalys žodžiu nesusitarė dėl abiem šalims tinkamų sutarties sąlygų, t. y. papildomai sutartimi turėjo būti suderinti keliai, kuriais bus vykstama, bei sandėliavimo vieta; be to, šalys susitarė, kad visa atsakomybė dėl kelių būklės liks ieškovei (el.b., failas 1, l. 69-72).
22. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
23. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017). Taigi aplinkybes, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę kitokie teisiniai santykiai, nei ieškovės pateiktoje sutartyje, turi pareigą įrodyti tokias aplinkybes nurodanti šalis, šiuo atveju atsakovė.
24. Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ginčijant įrodymus, pvz. dėl jo suklastojimo, pareiga tai pagrįsti išlieka teigiančiajam. Jei kyla ginčas dėl įrodymo tikrumo ir patikimumo, teismui reikšminga specialistų, ekspertų pateikiama informacija, kuri tam tikras aplinkybes patvirtina ar paneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Jeigu skolininkas teigia, kad tam tikrame dokumente yra ne jo parašas, tai jam tenka pareiga įrodyti šį faktą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016). Taigi nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovės pateiktoje sutartyje atsakovės atstovo parašas yra suklastotas.
25. Pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi ieškovės pateiktos sutarties sudarymo aplinkybes. Šią sutartį pasirašęs ieškovės atstovas E. B., apklaustas liudytoju, teismo posėdyje parodė, kad sutartį pasirašė atsakovės atstovas D. J.. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovės vadovas yra J. J. (el.b., failas 1, l. 41-42). Byloje yra pateiktas 2018 m. rugsėjo 17 d. įgaliojimas, kuriuo J. J. buvo įgaliojęs D. J. atstovauti UAB „Dartekus“ (el.b., failas 1, l. 56-57). Taigi pripažintina, kad D. J. pasirašyta sutartis yra laikoma sudaryta tinkamai ir galiojančia. Vien aplinkybė, kad prie parašo nėra nurodyta pasirašančiojo asmens vardas ir pavardė, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti šį parašą negaliojančiu, nes byloje yra kitų duomenų, patvirtinančių pasirašiusio asmens tapatybę.
26. Aplinkybė, kad ieškovė pateikė teismui tik sutarties kopiją, nėra pagrindas atsakovę atleisti nuo įrodinėjimo pareigos. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. birželio 25 d. nutartimi nustačius ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti aiškiai įskaitomą miško rangos darbų sutartį, ieškovė 2021 m. birželio 28 d. pateikė teismui nufotografuotą sutartį, kurioje matyti, kad šalių atstovų parašai padaryti skirtingomis spalvomis rašančiomis rašymo priemonėmis. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, tikėtina, turi sutarties originalą. Atsakovė turėjo galimybę pagal CPK 199 straipsnio nuostatas prašyti teismo išreikalauti iš ieškovės šios sutarties originalą dėl galimo rašysenos ekspertizės skyrimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
27. Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, nes jos sąlygos buvo vykdomos, atsakovė atliko miško kirtimo darbus, o ieškovė jai sumokėjo už atliktus darbus. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.162 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
29. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių yra išsami ir išplėtota. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovės pateiktame sutarties variante nėra 6.1.4 punkto, o taip pat nėra ir sąlygų, kurios atleistų rangovę nuo atsakomybės už sutarties metu padarytą žalą, taip pat ir žalą keliams, vedantiems į žemės sklypą, neatleidžia jos nuo atsakomybės, nes šalių ikisutariniame etape įvykęs šalių valios apsikeitimas parodo, kad ieškovė išreiškė valią, jog atsakovė atliktų darbus veikdama laikantis bendro rūpestingumo ir atidumo reikalavimo. Be to, aplinkybė, jog sutartyje nėra numatytas rašytinis atsakovės įsipareigojimas atlikti darbus, nedarant žalos, nėra teisiškai reikšminga, nes nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuostolius iš atsakovės priteisė pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas.
Dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius
31. Apeliaciniu skundu atsakovė teigia, kad byloje nėra duomenų, kokios būklės buvo kelias prieš atsakovei pradedant vykdyti darbus, ieškovės pateiktos sutartys dėl kelio tvarkymo nepatvirtina, kad kelią sugadino atsakovė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent atsakovė sugadino kelią, taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė nustatydama per trumpą ir neprotingą terminą kelio sutvarkymui, buvo nesąžininga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
32. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).
33. Civilinėje teisėje veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
34. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021).
35. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovė vykdė žemės sklype miško kirtimo ir traukimo darbus, kurie pagal sutarties sąlygas turėjo būti vykdomi nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu nurodė, kad dėl sugadinto privažiavimo kelio prie miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje kreipėsi S. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris šia kelio atkarpa važiuoja iš namų. Kelias buvo stipriai sugadintas, gyventojui buvo neįmanoma juo pravažiuoti iki savo namų, reikėjo skubiai jį tvarkyti. Minėtą kelią sugadino UAB „Dartekus“, atlikdama miško rangos darbus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Foros Global“ užsakymą, kelio sutvarkymo darbais rūpinosi UAB „Foros Global“ (el.b., failas 1, l. 87).
36. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. lapkričio 25 d., metu liudytojai E. B. ir V. P. patvirtino apie kelyje, vedančiame į kirtimo vietą, paliktas provėžas po atsakovės vykdytų darbų. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad aplinkybė, jog būtent atsakovė sugadino kelią, buvo įrodyta tik ieškovės pateiktais duomenimis, patvirtinančiais, kad ieškovė tvarkiusi kelią. Tiek liudytojų parodymai, tiek (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas patvirtino, kad po atsakovės atliktų darbų vykdymo keliu buvo sunku pravažiuoti, jį reikėjo sutvarkyti.
37. Pripažintina, kad atsakovė, vykdydama miško kirtimo ir traukimo darbus ir palikdama kelyje dideles provėžas, dėl kurių kiti gyventojai negalėjo pravažiuoti, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, todėl privalėjo kuo greičiau sutvarkyti kelią. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad miško kirtimo darbai buvo baigti 2021 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje. Tačiau ieškovės elektroninis laiškas patvirtina, kad 2021 m. kovo 26 d. kelias dar nebuvo sutvarkytas (el.b., failas 1, l. 8). Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovė buvo nesąžininga, nustatydama jai pernelyg trumpą terminą kelio sutvarkymui ir jau iš karto kitą dieną sudarydama sutartį su kita įmone dėl kelio tvarkymo.
38. Ieškovės 2021 m. kovo 30 d. el. laiško turinys (el.b., failas 1, l. 8) patvirtina, kad atsakovė iš viso nieko neatsakė į ieškovės 2021 m. kovo 26 d. laišką, t. y. neprašė pratęsti suteikto termino, nenurodė, kokių veiksmų ketina imtis dėl kelio sutvarkymo. Dėl to pripažintina, kad ieškovė, nesulaukusi jokio atsakymo, turėjo teisę ir pareigą kuo greičiau surasti kitą įmonę, kuri sutvarkytų kelią. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė turi atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl kelio sutvarkymo (CK 6.263 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti jai iš ieškovės 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėta suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 2 338,70 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to ieškovei priteistinos 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
netenkinti atsakovės UAB „Dartekus“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Foros Global“, juridinio asmens kodas: 304832129, iš atsakovės UAB „Dartekus“, juridinio asmens kodas: 304771758, 1 089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus 00 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.