- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-648-460/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius”
- Atsakovas
- O. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius” (apeliantė) ir atsakovo O. S. (apeliantas) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius” ieškinį atsakovui O. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano Būstas Vilnius” (toliau – ir UAB, namo administratorė) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui O. S., juo prašė priteisti iš atsakovo 117,83 Eur skolos ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu (su vėlesniais pakeitimais) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini)Vilnius, administravimo paslaugas. Taip pat pažymėjo, kad 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu. Atsakovas O. S. yra buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkas. UAB „Mano Būstas Vilnius” suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų mėnesinių mokesčių apskaičiavimas“) ir Vilniaus miesto administravimo nuostatai (IV skyrius „Patalpų savininkų ir valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų mėnesinių įmokų apskaičiavimas“) nustato, kaip kiekvieną mėnesį ieškovas patalpų savininkams, taip pat ir atsakovui apskaičiuoja ir paskirsto mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovo skola už per laikotarpį nuo 2022 metų birželio 1 d. iki 2023 metų sausio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso yra 117,83 Eur. Šią sumą sudaro 116,16 Eur skola ir 1,67 Eur metinės palūkanos. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad skolos laikotarpis yra apskaičiuojamas remiantis Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.55 straipsnyje nustatytu skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimu: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama nebūdavo pateikiama. Ieškovė taip pat nurodė, kad remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.54 straipsnio 1 dalimi ir 6.57 straipsniu UAB “Mano Būstas Vilnius” skaičiuoja 5 procentų metines palūkanas už sumą, kurią atsakovas vėluoja sumokėti.
2. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus nurodydama, kad atsakovas yra buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas O. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi jis laiku ir tinkamai apmoka jam pateiktas sąskaitas. Atsakovas pažymėjo, kad neginčija jog yra buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininkas, nurodė, kad nemoka tik už neteisėtai atliktus darbus, apie ką kiekvieną sykį nurodo atliekamų mokėjimų pranešimuose. Mano, kad yra pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją konstatuojant ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą, todėl ieškovei turėtų būti skirta bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius” iš atsakovo O. S. priteisti 117,83 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 83 centus) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2023 m. gegužės 5 d.) ir 858 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų; netenkinti atsakovo O. S. prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui. Pagrindiniai teismo argumentai:
4.1. Teismas iš ieškovės pateiktų sąskaitų už ginčo laikotarpį, t. y. sąskaitų nuo 2022 m. birželio 30 d. iki 2023 m. sausio 31 d. nustatė, kad ieškovės prašomą priteisti 116,16 Eur skolą sudaro būtent ieškovės teiktos paslaugos - administravimas ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra bei privalomosios kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui. Atsakovo ginčijami administratorės atlikti statybos darbai į šį laikotarpį neįėjo. Atsakovas nenuginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovui darant mokėjimus ir nenurodant pagal kokią sąskaitą ar už kokias paslaugas moka, ieškovė turėjo teisę dengti seniausios skolos likutį, kuris susidarė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovas pateikė įrodymus, kad tik nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedime pradėjo nurodyti mokėjimo paskirtį, t. y. už paslaugas, išskyrus remonto darbus. Teismo vertinimu, atsakovui iki 2022 m. rugsėjo 29 d. nenurodžius mokėjimo paskirties, ieškovė dengė atsakovo skolą už ankstesnį laikotarpį (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).
4.2. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl administratorės atliktų statybos darbų, kurie yra atlikti ne prašomos priteisti skolos laikotarpiu, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovas, teigdamas, jog administratorės atlikti statybos darbai yra neteisėti, tam patvirtinti nepateikė jokių įrodymų. Tai, kad atsakovas pateikė prieštaravimus dėl sprendimo už akių, kuris 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7653-323/2022, nereiškia, kad ieškinys buvo atmestas.
4.3. Teismas sprendė, kad atsakovas nei vieno ieškovės pateikto įrodymo nenuginčijo. Nenuginčijo ir ieškovės atstovės paaiškinimų dėl tarifų perskaičiavimo, neįrodė, kad administratorius neteisingai apskaičiavo naudingą plotą, nepaneigė to, kad jis gavo sąskaitas, kuriose nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo nurodyti atlikti darbai ir jų kana. Atsakovas nepaneigė to, kad jam yra žinoma apie jam skaičiuojamą skolą už administratorės atliktus statybos darbus, t. y. kad jam nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties, ieškovė turės teisę dengti seniausią skolą.
4.4. Teismas, įvertinęs tiek bylos sudėtingumą, tiek į tai, kad ieškovė turėjo patirti papildomas išlaidas advokato teisinei pagalbai dėl to, kad teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi konstatavo advokato padėjėjo M. B. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek į ieškovės atstovės nurodytą prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, nusprendė, kad jog už advokato padėjėjo atstovavimą teisme yra pagrįstos 774,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos už ieškovės atstovavimą teisme.
4.5. Atsakovo prašymą ieškovui taikyti CPK 95 straipsnį, t. y. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu teismas laikė nepagrįstu, nes Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1299-323/2023 dėl UAB „Mano Būstas Vilnius” ieškinio atsakovui O. S. dėl skolos priteisimo palikimo nenagrinėtu, neužkerta kelio ieškovui kreiptis į teismą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
2. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinti pilna apimtimi bei jas priteisti iš atsakovo O. S.. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Ieškovė akcentuoja, kad ieškovės patirtos ir iš atsakovo nepriteistos 532 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovės atstovo M. B. suteiktas teisines paslaugas, t. y. už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje priežastiniu ryšiu niekaip nėra susijusios su ieškovės atstovo M. B. teiktais prašymais dėl teismo posėdžių atidėjimo pirmosios instancijos teisme. Šių nepriteistų bylinėjimosi išlaidų (532 Eur) susidarymo priežastys yra už ieškovės atstovo M. B. pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje.
5.2. Akcentuoja, kad ieškovės atstovas M. B. neišrašė jokių sąskaitų ieškovei už pateiktus prašymus atidėti teismo posėdį.
5.3. Ieškovė pažymi, kad ji nepatyrė jokių papildomų bylinėjimosi išlaidų, kurių būtų prašoma priteisti iš atsakovo ieškovei dėl to, kad: (i) ieškovės atstovas M. B. teikė teismui prašymus atidėti teismo posėdį ir (ii) dėl prašymų teikimo teismas konstatavo ieškovės atstovo M. B. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
5.4. Ieškovė nurodo, kad teismas nenurodė pagrįstų priežasčių netaikyti bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, numatytos CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir dėl to nepriteisti iš atsakovo ieškovei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio ir prašymo rengimą.
5.5. Ieškovė paaiškina, kad teismas sprendime pripažino, jog ieškovės ieškinys buvo pareikštas pagrįstai. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovė privalėjo dalyvauti civilinėje byloje tam, kad apgintų savo teisėtus interesus ir teises, teismas, nepriteisdamas ieškovės patirtų 242 Eur bylinėjimosi išlaidų už patikslinto ieškinio ir prašymo rengimą neteisingai ir nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į ieškovės teisių apgynimą teisminiu būdu.
5.6. Teismas suklydo apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą (60 Eur), žyminį mokestį (21 Eur), nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje (2,64 Eur) bei už ieškovės atstovės suteiktas teisines paslaugas, apie kurias buvo pateikti rašytiniai įrodymai byloje, t. y. už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje (484 Eur), taip pat už pasirengimą ir atstovavimą 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdyje (399,30 Eur). Šių bylinėjimosi išlaidų bendra suma turėtų būti ne 858 Eur, o 966,94 Eur. Dėl šio suklydimo papildomai susidarė 108,94 Eur nepriteistų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Bylai, kurios vertė yra 117 Eur su centais ir kuri teisine ir apimties prasme tikrai nėra sudėtinga, yra pasitelkiami net trys advokatai. Teismai turi sutramdyti nesąžiningus verslo subjektus.
6.2. Pabrėžia, kad tarp atsakovo ir ieškovės yra vartotojo ir viešąją paslaugą teikiančio asmens teisinis santykis, kur vartotojas yra pripažįstamas silpnesniąja puse.
Šalies argumentai
4. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Teismas, jeigu vertinti, kad užskaitoma senoji skola, turėjo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškinio sumą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., o likusią ieškinio dalį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atmesti, nes atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedime pradėjo nurodyti mokėjimo paskirtį.
7.2. Ieškovė neturi teisės reikalauti atlygio už atliktus statybos darbus, kadangi šie darbai nebuvo būtini, apie jų atlikimą atsakovas nebuvo informuotas, nedavė sutikimo.
7.3. Atsakovui nesuprantama, kodėl byloje ieškovei buvo reikalingas advokatas, kodėl jis buvo keičiamas.
7.4. Tiek valstybės, tiek savivaldos institucijos turi ginti vartotojus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su atsakovo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Jokių įrodymų dėl egzistuojančių neva neteisėtų remonto darbų, apie kuriuos ieškovė būtų žinojuis ir būtų supratusi, apie ką atsakovas kalba ir nurodo mokėjimo pavedimuose, neegzistuoja ir nebuvo įrodyta.
8.2. Atsakovas nurodo apie neva atliktus statybos darbus, kurie nėra apskritai šio ieškinio dalykas, kadangi ieškovės pateiktose sąskaitose faktūros jokie statybų darbai apskritai nėra nurodyti.
8.3. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė ne vartojimo, o daiktiniai teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami būtent CK numatytoje 4 knygoje prie daiktinės teisės santykių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1.1. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad buto / patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini)3, Vilnius (bendras plotas 32,22 kv. m, gyvenamas plotas 17,12 kv. m) ir buto/ patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (bendras plotas 32,81 kv. m, gyvenamas plotas 17,68 kv. m), savininkas yra O. S.
1.2. Ieškovė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendro naudojimo objektų administratorė.
Dėl atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, nusprendė, kad ieškovė savo reikalavimus pagrindė ir įrodė, o atsakovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo tenkino.
3. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad jeigu teismas nurodė, kad atsakovas pateikė įrodymus, kad tik nuo 2022 m .rugsėjo 29 d. mokėjimo pavedime pradėjo nurodyti mokėjimo paskirtį, t. y. už paslaugas, turėjo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti ieškinio sumą nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., o likusią ieškinio dalį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. atmesti.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams.
5. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; šiam tikslui jie steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo minimas 2022 m. rugsėjo 29 d. pavedimas ir jo paskirtyje yra nurodomas toks pats teiginys, kaip ir ankstesniuose atsakovo 2022 m. mokėjimuose (mokėjimai pateikti su atsakovo atsiliepimu į ieškinį) – „už paslaugas, išskyrus neteisėtus remonto darbus“ (et. 1, b. l. 54, 58, 59, 60, 61).
7. Kitas aspektas tas, kad CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.
8. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
9. Ištyrus byloje esančius duomenis pritartina teismui, jog kadangi atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaitydamas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. mokėjimo paskirtyje nedetalizuodavo, už kokias paslaugas nesutinka mokėti, už kokius konkrečius darbus / paslaugas nesutinka mokėti, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovo nurodyta informacija ieškovei būdavo perduodama tinkamai ir laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikštą CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytą skolininko pareiškimą, atitinkamai ieškovė teisėtai pasinaudojo CK 6.55 straipsniu ir pagrįstai rėmėsi seniausios skolos dengimo taisykle.
10. Svarbu tai, jog kaip nurodyta anksčiau, ieškinio reikalavimas (ginčo dalykas) yra atsakovo 116,16 Eur skola už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 metų sausio 31 d. už ieškovės suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei ieškovės apskaičiuotos 1,67 Eur metinės palūkanos. Nors atsakovas mokėjimo nurodymuose, procesiniuose dokumentuose nurodo apie ieškovės atliktus (jo nuomone neteisėtus) statybos darbus, minėti darbai, kaip teisingai sprendė teismas, nėra šio ieškinio dalykas, ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose jokie statybų darbai nėra nurodyti, jie buvo atlikti ne prašomos priteisti skolos laikotarpiu. Nors atsakovas daug pateikia teiginių apie ieškovės atliktus statybos darbus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, šio klausimo giliau nebeanalizuodamas prideda, kad ne bet kokie atsiliepimo į ieškinį argumentai padeda nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, atitinkamai ir teismas turi pasisakyti ne dėl visų atsiliepimo į ieškinį argumentų. Teismas turi pasisakyti tik dėl tų atsiliepimo į ieškinį argumentų, kurie tiesiogiai susiję su ieškinyje nurodytais jo faktinį pagrindą sudarančiais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022).
11. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis yra paslaugų vartotojas, neatleidžia atsakovo nuo pareigų / prievolių, kurios yra nustatytos įstatymu (CK 4.82 - 4.86 straipsniai).
12. Butų ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016, 14 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nė vieno ieškovės pateikto įrodymo nenuginčijo, nenuginčijo ir ieškovės apskaičiavimų, atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais, kad jis kreipėsi į namo administratorių ir jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jį dominančiais buhalteriniais ar statybos darbus pagrindžiančiais dokumentais.
14. Byloje taikomos bendrosios civilinio proceso teisėje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika bei tinkamai pritaikęs proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tinkamai ir visapusiškai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, pagrindė savo daromas išvadas, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.
Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų
16. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės patirtos ir iš atsakovo nepriteistos 532 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovės atstovo M. B. suteiktas teisines paslaugas, t. y. už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje priežastiniu ryšiu niekaip nėra susijusios su ieškovės atstovo M. B. teiktais prašymais dėl teismo posėdžių atidėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovės nuomone, teismas suklydo apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų bendra suma turėtų būti ne 858 Eur, o 966,94 Eur. Dėl šio suklydimo papildomai susidarė 108,94 Eur nepriteistų bylinėjimosi išlaidų.
17. Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
18. Remiantis išplėtota kasacinio teismo praktika, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje yra aktualus atstovavimo išlaidų būtinumo kriterijus bei išlaidų įkainiai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
21. Ieškovė prašė ir pateikė įrodymus atlyginti tokias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1) 21,00 Eur žyminio mokesčio; 60,00 Eur ieškinio parengimą; 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje; 2) už advokato padėjėjos V. D. teiktas teisines paslaugas: (i) už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje prašė atlyginti 484 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-53591); (ii) už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2024 m. vasario 19 d. teismo posėdyje prašė atlyginti 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-8231); iš viso prašė atlyginti 883,30 Eur; 3) už advokato padėjėjo M. B. teiktas teisines paslaugas, t. y. (i) už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje prašė atlyginti 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-37437); (ii) už patikslinto ieškinio ir prašymo rengimą prašė atlyginti 242 EUR bylinėjimosi išlaidas (DOK-37437); iš viso prašė atlyginti 774,40 Eur; iš viso ieškovė prašė atlyginti 1741,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti skolos suma (117,83 Eur) sudarė tik 6,8 procentus ieškovės prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio. Kita aspektas tas, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme atstovavo trys atstovai. Suprantama, kad nedraudžiama turėti didelį kiekį atstovų, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad atstovavimo išlaidos turi būti būtinos bei pagrįstos. Įdomu tai, kad jeigu šiuo atveju už ieškinį buvo patirta 60 Eur išlaidų suma, tai vėliau už dviejų atstovų pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose buvo prašoma atlyginti žymiai didesnė atstovavimo išlaidų suma. Svarbu ir tai, kad keičiant atstovus kiekvienas iš jų turėjo papildomai / iš naujo susipažinti su bylos duomenimis, o tai neabejotinai didino ieškovės patirtas išlaidas.
22. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
24. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad byla materialiuoju aspektu nebuvo sudėtinga, byla nereikalavo specialių teisinių žinių, ginčo suma nedidelė, byloje sprendžiami klausimai ieškovei nebuvo nauji, jie kasdieniai jos veikloje, dėl to, teismo vertinimu, ieškovės atstovų išlaidos / įkainiai keičiantis jiems / atstovams nebuvo būtinos. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose nurodyti kriterijai (bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ginčo sumos dydis, laiko sąnaudos, sprendžiamų klausimų naujumas ir pan.), esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
25. Vien aplinkybė, kad bylos nagrinėjimas truko keletą posėdžių, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad visas ieškovės patirtas išlaidas turi atlyginti atsakovas, nesudėtingoje byloje bylinėjimosi išlaidos, vertinant skolos dydį, neturi tapti papildomu atsakovo nubaudimu ir (ar) papildoma našta.
26. Taigi, ieškovės 1741,34 Eur patirtų išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo principo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023).
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo kompleksiniu vertinimu (bendrai įvertinus ieškovės patirtas išlaidas), teisingomis ir sąžiningomis nagrinėjamu atveju laikytinos pirmosios instancijos teismo advokato teisinei pagalbai apmokėti priteistos 858 Eur išlaidos.
28. Dėl nurodomų argumentų ieškovės skundas netenkinamas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
30. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantų apeliacinių skundų reikalavimų netenkinus, apeliantams už skundus patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
32. Šalys įrodymų apie patirtas išlaidas už atsiliepimus į apeliacinius skundus nepateikė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.