Vilniaus apygardos teismo nutartis

atsakovo BUAB „Izobara“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl UAB „Jūros būstas“ finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Izobara“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Jūros būstas“ prašo pripažinti 6 986,34 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro reikalavimas apmokėti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo paslaugos pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras. UAB „Jūros būstas“ paaiškino, kad teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-617 „Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu ir visomis jo vėlesnėmis redakcijomis.

BUAB „Izobara“ administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotas asmuo A. G. su tokiu reikalavimu nesutiko Administratorius tvirtina, kad UAB „Izobara“ neturėjo jokio būsto (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 2005-10-29 turtą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo UAB „IZO turtas“, o 2013-05-27 minėtas nekilnojamasis turtas buvo perduotas AB DNB bankui. Administratorius atkreipia dėmesį, kad 2011-01-03 administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį UAB „Izobara“ vardu pasirašė M. A., veikianti pagal įgaliojimą Nr. Į-58, tačiau šio įgaliojimo kopija nėra pridėta. Taip pat administratorius nurodo, kad iškėlus UAB „IZO turtas“ bankroto bylą, UAB „Jūros būstas“ (buvęs pavadinimas „Marių valdos“) buvo informuotas tikrojo turto savininko apie sutarčių nevykdymą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, administratoriaus vertinimu, UAB „Jūros būstas“ reikalavimas yra nepagrįstas.

Kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012 ).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Jūros būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Marių valdos“) teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas veikdamas 2005 m. balandžio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-617 „Dėl UAB „Marių valdos“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pagrindu ir visomis jo vėlesnėmis redakcijomis (b.l. 88-97). UAB „Jūros būstas“ reikalauja pripažinti 6 986,34 Lt finansinį reikalavimą, kurį sudaro reikalavimas apmokėti būsto, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo paslaugos pagal išrašytas ir neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras (b.l. 16-59), kurios UAB „Izobara“ vardu buvo išrašomos 2011-01-03 administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutarties pagrindu (b.l. 84-86).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.59 straipsnyje nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. CK 6.213 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Visų pirma, pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6. 189 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Izobara“ ir UAB „Jūros būstas“ (buvęs pavadinimas UAB „Marių valdos“) buvo sudaryta administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartis, kurios 1.1 punkte šalys susitarė, jog UAB „Jūros būstas“ įsipareigoja teikti paslaugas gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o UAB „Izobara“ įsipareigoja atsiskaityti už suteiktas paslaugas LR teisės aktuose bei Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (b.l. 84-86). Nors administratorius ir kelia abejones dėl Sutartį UAB „Izobara“ vardu pasirašiusios M. A. įgaliojimo pasirašyti Sutartį UAB „Izobara“ vardu, tačiau reikalavimas šiuo pagrindu minėtą Sutartį pripažinti negaliojančia nebuvo pareikštas, todėl Sutartis yra galiojanti ir turi būti vykdoma.

Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, jog pats administratorius teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „Izobara“ vadovo administratoriui perduotame kreditorių sąraše UAB „Jūros būstas“ buvo įtrauktas kreditoriumi. Teismo vertinimu, ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, jog pati UAB „Izobara“ pripažino savo pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Izobara“ už suteiktas paslaugas pagal UAB „Jūros būstas“ išrašytas sąskaitas apmokėdavo nuo Sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2011-01-03 iki 2012 m. vasario mėnesio (b.l. 16-59). Taigi ir ši aplinkybė suteikia objektyvų pagrindą išvadai, jog UAB „Izobara“ tam pripažino ir vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Pažymėtina, jog teismas, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Taigi, įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, spręstina, kad pareiškėjas UAB „Jūros būstas“ tinkamai pagrindė savo prašomą patvirtinti kreditorinio reikalavimo sumą, todėl tvirtintinas UAB „Jūros būstas“ 6 986,34 Lt finansinis reikalavimas UAB „Izobara“ bankroto byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškėjo UAB „Jūros būstas“ prašymą dėl 6 986,34 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Izobara“ bankroto byloje.

Patvirtinti UAB „Jūros būstas“ (j.a.k. 140514359) 6 986,34 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų trisdešimt keturių centų) finansinį reikalavimą UAB „Izobara“ bankroto byloje Nr. B2-384-577/2014.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.