Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

atsakovo BUAB „Izobara“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotam asmeniui A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl AB „Freda“ finansinio reikalavimo tvirtinimo UAB „Izobara“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „Freda“ reikalauja pripažinti 143 869,06 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį kildina iš Šilumos energijos tiekimo ir 2 MW galios katilinės montažo Sutarties Nr. 40415/S-56, kurios pagrindu UAB „Izobara“ tiekė šilumos energiją adresu Piliakalnio g. 3, Kaune, bei rūpinosi katilinės eksploatavimu ir rūpinosi techniniu jos aptarnavimu, Sutarties priedu Nr. 3, defektų aktu ir sąskaitomis-faktūromis.

BUAB „Izobara“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgaliotas asmuo A. G. su kreditoriniu reikalavimu nesutiko, tvirtino, kad, remiantis vien sąskaitomis ir aktu, reikalauti iš įmonės baudos nėra jokio pagrindo, tačiau teismo posėdžio metu, iš naujo įvertinęs pareiškėjo argumentus ir paaiškinimus, administratorius su AB „Freda“ kreditoriniu reikalavimu sutiko.

Kreditorinis reikalavimas tvirtintinas.

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nenustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Izobara“ ir UAB „Monda“ (vėliau UAB „Monda“ įsipareigojimus, kylančius iš sutarties, perėmė AB „Freda“) buvo sudaryta Šilumos energijos tiekimo ir 2 MW galios katilinės montažo Sutartis Nr. 40415/S-56, kurios pagrindu UAB „Izobara“ tiekė šilumos energiją adresu (duomenys neskelbtini), bei rūpinosi katilinės eksploatavimu ir rūpinosi techniniu jos aptarnavimu. UAB „Izobara“ susidūrus su finansiniais sunkumais, 2013 m. balandžio 29 d. tarp šalių buvo pasirašytas priedas prie Sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad jog UAB „Izobara“ perduoda AB „Freda“ techniškai tvarkingą įrangą, kuria leidžia naudotis pagal jos paskirtį už Sutarties priede nustatytą įrangos nuomos kainą (b.l. 25-26). Sutarties priedo Nr. 3 3.4 punkte šalys taip pat susitarė, kad jeigu perduotai įrangai yra reikalingas remontas, tai remonto išlaidas atlygina UAB „Izobara“ (b.l. 25-26). 2013 m. gegužės 10 d. UAB „Kalvis“ atliko katilinės įrenginių, eksploatuojamų AB „Freda“ katilinėje, apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti trūkumai, kuriuos nedelsiant reikėjo pašalinti, kad įrangą būtų galima eksploatuoti toliau, todėl AB „Freda“ patyrė daug išlaidų, susijusių su įrangos remontu (b.l. 31), kurių pagal bylos duomenis UAB „Izobara taip ir neatlygino. Administratoriui sutikus su AB „Freda“ kreditoriniu reikalavimu, iš esmės ginčo nebeliko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ginčo tarp šalių dėl to, jog Sutarties priedo Nr. 3 3.4 punktas nebuvo tinkamai vykdomas, nėra. Sutarties priedo Nr. 3 3.4 punkte šalys susitarė, kad jeigu perduotai įrangai yra reikalingas remontas, tai remonto išlaidas atlygina UAB „Izobara“. Iš į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (b.l. 28) ir skolų suderinimo akto (b.l. 29) yra akivaizdu, jog UAB „Izobara“ AB „Freda“ dėl Sutarties nevykdymo, remiantis UAB „Kalvis“ apžiūros aktu, liko skolinga 143 689,03 Lt. Būtent šią sumą AB „Freda“ ir prašo įtraukti į BUAB „Izobara“ kreditorinių reikalavimų sąrašą. Administratoriui nepateikus jokių rašytinių įrodymų, kad perduota įranga buvo tvarkinga, o UAB „Izobara“ nenutrūkstamai teikė šios įrangos techninio aptarnavimo paslaugas, ir sutikus su nurodyta kreditorinio reikalavimo suma, teismas nemato jokio teisinio pagrindo netvirtinti AB „Freda“ kreditorinio reikalavimo.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, tvirtintinas AB „Freda“ 143 689,03 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtini AB „Freda“ (į.k. 133386126) 143 689,03 Lt (šimto keturiasdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt devynių litų trijų centų) finansinį reikalavimą UAB „Izobara“ bankroto byloje Nr. B2-384-577/2014.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.