Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę iki 2022 m. spalio 31 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 straipsnio 3 dalis).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė centralizuotą šilumos energiją nurodytam butui, tačiau atsakovas už paslaugas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nesumokėjo, susidarė 784,48 Eur įsiskolinimas, nuo kurio ieškovė paskaičiavo 9,28 Eur delspinigių.

Dėl skolos priteisimo

8. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad tarp šalių susiklostė šilumos energijos pirkimo-pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4, 6.383 straipsniai). Nors tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovui atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo ieškovei 916,13 Eur sumą (784,48 Eur, skolą, 2,75 Eur procesines palūkanas, 128,90 Eur bylinėjimosi išlaidas). Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo atsiskaitymo su ieškove faktą, darytina išvada, kad atsakovo turtinė prievolė – skolinis įsipareigojimas už šilumos energiją – yra pasibaigusi, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

10. Ieškovė taip pat prašo priteisti 9,28 Eur delspinigių.

11. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 19 straipsnio 1 dalį šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (ŠŪĮ 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis). Taigi, kaip nurodyta anksčiau, tarp šalių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, todėl šalims visos teisės ir pareigos kyla įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų pagrindu pagal šių norminių aktų nustatytą tvarką bei tarifus.

12. Be to, ieškovė yra savivaldybės valdoma įmonė, ir jai taikomas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550), kurio 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Taigi delspinigiai yra nustatyti įstatymo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Maža to, šiuo atveju paminėtina ir tai, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).

13. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovė savo pareigą tiekti šilumos energiją atsakovo butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją, konstatuotina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę. Esant išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas ir ieškovės apskaičiuoti 9,28 Eur delspinigiai priteistini.

14. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo apeliacine tvarka išnagrinėtose analogiškose bylose laikosi Klaipėdos apygardos teismas (2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-83-265/2021, 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo ieškovei 2,75 Eur procesinių palūkanų nuo 784,48 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki skolos sumokėjimo. Todėl 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos iš atsakovo priteistinos nuo priteistos 9,28 Eur delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 Eur žyminis mokestis, 108,90 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atlygino ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisako.

18. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B. 9,28 Eur (devynių eurų 28 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 9,28 Eur (devynių eurų 28 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.