Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. N. pateikė ieškinį, kuriuo prašė atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po dėdės J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o teismui vertinant, kad terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą praleistas, atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

2. Ieškovas paaiškino, kad yra L. N., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sūnus, o ši buvo J. G. sesuo, J. G. yra R. N. dėdė. Nurodė, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini), mirties metu nebuvo susituokęs, o vienintelis sūnus A. G., mirė dar iki jo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), po J. G. mirties liko du jam priklausantys butai.

3. Nurodė, kad apie dėdės mirties faktą sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d. iš Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, ji paaiškino, kad iki jo mirties mirė ir A. G., o iki tol ieškovui niekas nepranešė apie dėdės mirtį, ieškovas nedalyvavo jo laidotuvėse. Pažymėjo, kad jis ilgą laiką nebuvo bendravęs su dėde ir jo sūnumi, nes jo motina mirė dar 1999 metais, jis kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl palaipsniui santykiai atšalo ir nutrūko, dėl to po dėdės mirties jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo informuotas apie dėdės mirtį. Taip pat paaiškino, kad palikimo po dėdės mirties įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė, nes J. G. neturėjo jokių kitų artimų giminaičių (visi jie buvo mirę), testamentas nebuvo surašytas.

4. Pažymėjo, kad dėdės palikimo niekas nepriėmė ir jis perėjo Lietuvos Respublikai (atsakovei), o ieškovas, nežinodamas apie savo, kaip įpėdinio, atsiradusią subjektinę teisę ir pareigą, siekiant priimti palikimą kreiptis į notarą negalėjo jos realizuoti, dėl ko terminą priimti palikimą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. terminą praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojimo apie dėdės mirtį.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nebuvo rūpestingas palikėjo atžvilgiu, nepateikė argumentų, kas jam trukdė nors retkarčiais pasidomėti palikėjo situacija. Atsakovės nuomone, ieškovas turėjo galimybę bendrauti su Z. P., kuri žinojo apie palikėjo situaciją. Nurodė, kad iš tokio ieškovo elgesio nematyti, kad jis ketino įgyvendinti savo kaip paveldėtojo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, sprendė, kad termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios (nuo ieškovo valios nepriklausančios), o subjektyvios priežastys – paties ieškovo nežinojimas apie dėdės mirtį, jis nesidomėjo ne tik apie dėdę, bet ir kitus giminaičius, ir nors žinojo, kad turi dėdę, tačiau su dėde ryšių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Teismas akcentavo, jog nebendravimas su palikėju nesudaro prielaidos teigti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties.

8. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog be ieškovo nežinojimo apie palikėjo mirtį ir iš esmės nesant jokių kitų duomenų apie priežastis, lėmusias termino praleidimą, bei atsižvelgdamas į tai, kad nuo palikimo atsiradimo iki ieškovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai), konstatavo, kad neatnaujinus termino nebus pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai bei ieškovo ir palikimą priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra ieškovo nenaudai.

9. Teismas pažymėjo, kad atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo taip pat atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10. Ieškovas R. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

11. Paaiškina, kad ieškovas negalėjo nustatytu terminu priimti palikimo, nes nežinojo apie patį palikėjo mirties faktą, o nežinodamas, įgijo teisę paveldėti, t. y. nežinodamas, kad jis turi tokią teisę, negalėjo jos realizuoti, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat paaiškino, kad apie dėdės mirtį sužinojo tik po to, kai atsakovė jau buvo priėmusi palikimą, t. y. 2022 m. sausio 25 d., ir nedelsiant kreipėsi į advokatą konsultacijos dėl galimybės priimti palikimą ir nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, kas reiškia, jog per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie palikimo priėmimą ieškovas išreiškė savo valią priimti palikimą, kreipdamasis į teismą dėl termino atnaujinimo.

12. Nurodo, kad skundžiamame sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika negali būti taikoma, nes iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės.

13. Pažymi, kad valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lūkesčių dėl palikimo priėmimo, o palikimas paveldėjimo teise pereina tik siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta bešeimininkio turto atvejų, nes su turtu atsiranda ne tik teisės, bet ir pareigos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nėra nei įpėdinė pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir mirusiojo turtą paveldi tik išimtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima.

14. Pabrėžia, kad įstatyminis įpėdinis turi daugiau teisių ir teisėtų lūkesčių į mirusio dėdės palikimo priėmimą, nei valstybė, kuri palikimą priima išimties tvarka, o tai reiškia, jog termino atnaujinimas šiuo atveju atitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

15. Nurodo, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas esant penktos eilės įpėdiniui pagal įstatymą, turinčiam prieš valstybę pirmumo teisę priimti palikimą, todėl atnaujinus terminą palikimui priimti įpėdiniui pagal įstatymą, paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto R. N. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad iš bylos aplinkybių nematyti, jog būtų buvę pažeisti apelianto interesai.

18. Paaiškina, kad VĮ Turto bankas 2019 m. lapkričio 5 d. gavo Z. P. raštą apie nepriimtą J. G. palikimą, o 2019 m. lapkričio 14 d. raštu informavo Z. P., kad pradėjo J. G. palikimo priėmimo procedūrą, tuo tarpu ieškovas nebuvo rūpestingas palikėjo atžvilgiu: jo nelankė, nebendravo su palikėju, nesirūpino jo sveikatos būsena, jam nepadėjo, palikėju rūpinosi Z. P., palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas apie jo mirtį sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d., iš Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, atsitiktinio susitikimo metu.

19. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kas jam trukdė domėtis palikėjo situacija, bendrauti su Z. P.. Pažymėjo, kad paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus metams laiko nuo Z. P. informavimo, todėl ieškovo argumentas, kad jis nežinojo apie palikėjo mirtį, nėra pateisinama priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti.

20. Pabrėžia, kad valstybė priėmė palikimą būtent todėl, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka neįgyvendino savo kaip paveldėtojo teisių, akcentuoja, kad paveldėjimo teisės liudijimas valstybei išduotas praėjus daugiau kaip trims metams nuo palikėjo mirties, o teisės aktai nenumato, kad praėjus trijų mėnesių terminui po palikėjo mirties ir paveldėtojams nepriėmus palikimo, valstybė dar turėtų kažkurį laikotarpį laukti ir tik po to priimti palikimą, tai reiškia, jog VĮ Turto bankas, gavęs pranešimą apie nepaveldėtą turtą, pagrįstai atliko visus veiksmus reikalingus palikimui valstybės vardu priimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo dėdė J. G., o (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai buvo išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad ieškovas yra palikėjo penktos eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą, kuris per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po dėdės mirties paduoti.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė termino praleidimo priimti palikimą priežasčių ir sprendė, kad termino praleidimą sąlygojo subjektyvios priežastys – paties ieškovo nežinojimas apie dėdės mirtį ir nesidomėjimas. Teismas taip pat sprendė, jog nuo palikimo atsiradimo iki ieškovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai) ir konstatavo, jog neatnaujinus termino nebus pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai bei ieškovo ir palikimą priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra ieškovo nenaudai. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl ginčo esmės.

25. CK 5.50 straipsnyje numatyta, kad palikimo priėmimą sudarantys veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, asmuo, suinteresuotas termino palikimui priimti atnaujinimu, turi teisę kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

27. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Teismų praktikoje vieno mėnesio termino praleidimas nelaikytinas žymiu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-3131-933/2021; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1405-585/2013).

28. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu nurodo, jog jis nežinojo ne tik apie patį palikėjo mirties faktą bet ir apie teisę paveldėti, todėl tokios teisės ir negalėjo realizuoti. Pažymėjo, jog valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lūkesčių dėl palikimo priėmimo, ji nėra nei įpėdinė pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir mirusiojo turtą paveldi tik išimtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima, o šiuo atveju egzistuoja įstatyminis įpėdinis.

29. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog pats ieškovas nesidomėjo ne tik apie dėdę, bet ir apie kitus giminaičius, nors žinojo, kad turi garbaus amžiaus, vienišą dėdę, pats pripažino, kad su juo ryšių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių, jo nelankė, nebendravo su palikėju, nesirūpino jo sveikatos būkle, jam nepadėjo (palikėju rūpinosi Z. P.), t. y. nei iki dėdės mirties, nei po jos per protingą terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie reikštų jo valią dėdės palikimą priimti. Aplinkybė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o ieškovas apie jo mirtį sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d., iš Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra, atsitiktinio susitikimo metu, tik patvirtina, kad ieškovas nesidomėjo dėdės sveikata, juo nesirūpino ir su juo nebendravo. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nežinojo ne tik apie patį palikėjo mirties faktą bet ir apie teisę paveldėti, todėl tokios teisės ir negalėjo realizuoti, tačiau teismo nuomone, tokie ieškovo argumentai nepatvirtina svarbių, nuo apelianto nepriklausančių objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, buvimo. Tokios aplinkybės šioje konkrečioje situacijoje negali būti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinių, priėmusių bei atlygintinai arba neatlygintinai tvarkiusių palikimo priėmimo klausimus, atžvilgiu. Teismas pažymi, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

31. Nors apeliantas nurodo, kad valstybė, mirus asmeniui, netgi neturi teisėtų lūkesčių dėl palikimo priėmimo, nes nėra nei įpėdinė pagal įstatymą, nei pagal testamentą ir mirusiojo turtą paveldi tik išimtinais atvejais, kai niekas palikimo nepriima, o šiuo atveju egzistuoja įstatyminis įpėdinis, tačiau pažymėtina, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini), t. y. po daugiau nei 3 metų laiko, pats apeliantas dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik po 5 metų, todėl spręstina, kad valstybė, priimdama palikimą, atliko visus reikalingus veiksmus palikimui valstybės vardu priimti ir tai atliko teisėtai, nes ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka savo kaip paveldėtojo teisių neįgyvendino.

32. Pirmosios instancijos teismui ieškovas taip pat nurodė, jog buvo išvykęs dirbti į užsienį, dėl ko bendravimas su dėde atšalo ir nutrūko, dėl to po dėdės mirties jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo informuotas apie dėdės mirtį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, net jei ir pripažinti, jog apeliantas tuo laikotarpiu iš tiesų buvo išvykęs į užsienį, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pats buvimo užsienyje faktas mirties momentu neleidžia teigti, kad tai yra svarbi aplinkybė ir būtent dėl to jis neturėjo galimybių sužinoti apie dėdės mirtį bei imtis priemonių tinkamai išreikšti savo valią jo palikimui priimti laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų apie priežastis lėmusias termino praleidimą, o nuo palikimo atsiradimo iki ieškovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai). Spręstina, jog tiek ieškovo paaiškinimai, tiek byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog pastarasis neįrodė svarbių priežasčių nulėmusių termino priimti palikimą praleidimą.

34. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas, taigi, tikėdamasis galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, dėdei esant vyresnio amžiaus (šią aplinkybę ieškovas žinojo), ieškovas privalėjo realiai įvertinti situaciją ir, net ir būdamas išvykęs į užsienį, aktyviau domėtis dėdės sveikatos būkle ar apskritai juo domėtis ir pan. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad apeliantas terminą palikimui priimti praleido dėl priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas, tiek pagal bylos duomenis, tiek pagal formuojamą teismų praktiką, pagrįstai nepripažino svarbiomis.

Dėl procesinės bylos baigties.

35. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.