- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-13297-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08815-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- R. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Irina Lemežytė
- Kategorijos
atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovo R. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo atnaujinti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po dėdės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties; panaikinti 2020-11-18 Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. DJ-8691; teismui vertinant, kad terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą praleistas, atnaujinti terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.
Ieškovas nurodo, kad ieškovas yra L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus, kuri mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovo motina L. N. buvo J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sesuo. J. G. yra R. N. dėdė. J. G. mirė (duomenys neskelbtini) Mirties metu J. G. nebuvo susituokęs, o vienintelis sūnus A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė dar iki jo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) Po J. G. mirties liko du jam priklausantys butai. Pareiškėjas apie savo dėdės mirties faktą sužinojo tik 2022 m. sausio 25 d. iš Z. P., kuri yra J. G. buvusios sutuoktinės dukra. Atsitiktinio susitikimo metu ieškovas, bendraudamas su Z. P. apie tai, kaip jai klostosi, ieškovui, pradėjus domėtis artimaisiais giminaičiais, paaiškėjo, kad dėdė J. G. mirė. Taip pat Z. P. paaiškino, kad iki jo mirties mirė ir A. G.. Iki tol ieškovui niekas nepranešė apie dėdės mirtį, ieškovas nedalyvavo jo laidotuvėse. Pažymėtina, kad ieškovas ilgą laiką nebuvo bendravęs su dėde ir jo sūnumi, nes paties ieškovo motina mirė dar (duomenys neskelbtini) metais, ieškovas kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl palaipsniui santykiai atšalo ir nutrūko. Taigi po dėdės mirties ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes nebuvo informuotas, kad jo dėdė mirė. Palikimo po dėdės mirties įstatyminiai įpėdiniai nepriėmė, nes J. G. neturėjo jokių kitų artimųgiminaičių, testamentas nebuvo surašytas. Kaip nurodyta, J. G. buvo išsituokęs, turėjo sūnų A. G., tačiau jis mirė anksčiau už savo tėvą, sesuo L. N. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat turėjo brolį O. N., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat galėtų būti įpėdinis, tačiau jis mirė (duomenys neskelbtini). Pradėjus aiškintis dėl galimybės priimti palikimą, paaiškėjo, kad dėdės palikimo niekas nepriėmė ir jis perėjo Lietuvos Respublikai (atsakovei). Ieškovas susidūrė su sunkumais siekiant nustatyti giminystės ryšį, nes jo motinos L. N. santuokos liudijime ikisantuokinė pavardė buvo nurodyta Jefimova. Siekiant įrodyti giminystės ryšį buvo kreiptasi į gyventojų registrą su prašymu pateikti L. N. ir jos brolio motinos A. G. šeimos sudėtį, tačiau buvo gauta pažyma, kad A. G. turi tik vieną vaiką – J. G.. Pradėjus aiškintis, kodėl dukra L. N. nenurodyta pažymoje, paaiškėjo, kad Gyventojų registre buvo nepilnai sutvarkyti duomenys ir tik 2022 m. kovo 29 d. buvo gauta pažyma, kurioje nurodyta pilna A. G. šeimos sudėtis. Taigi Ieškovas, nežinodamas apie savo, kaip įpėdinio, atsiradusią subjektinę teisę ir pareigą, siekiant priimti palikimą kreiptis į notarą negalėjo jos realizuoti, dėl ko terminą priimti palikimą praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. terminą praleido dėl objektyvių priežasčių – nežinojimo apie dėdės mirtį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nebuvo rūpestingas palikėjo atžvilgiu, nepateikė argumentų kas jam trukdė nors retkarčiais pasidomėti palikėjo situacija. Be to matyti, kad ieškovas turėjo galimybę bendrauti su Z.P., kuri žinojo apie palikėjo situaciją. Iš tokio ieškovo elgesio matyti, kad jis neketino įgyvendinti savo kaip paveldėtojo interesų.
Teismo posėdyje ieškovas ir atsakovės atstovas rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.
Liudytoja Z. P. nurodė, kad ieškovą pažįsta kaip kaimyną. 2022 sausį ji prie parduotuvės sutiko ieškovą R. N., kurį gan seniai matė ir papasakojo visas žinomas naujienas apie pažįstamus, taip pat apie J. G. mirtį. Ieškovas iš jos sužinojo apie dėdės mirtį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo dėdė J. G.. 2020-11-18 Lietuvos Respublikai išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. DJ-8691.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011, 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016, 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).
Nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovas yra palikėjo penktos eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovas per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po dėdės mirties paduoti.
Pagal ieškovo paaiškinimus nustatyta, kad ieškovas pagrindine termino praleidimo priežastimi įvardija nežinojimą apie dėdės mirtį, apie kurią ieškovas sužinojo atsitiktinai sutikęs liudytoją. Taip pat ieškovas nurodo, kad ieškovas ilgą laiką nebuvo bendravęs su dėde ir jo sūnumi, be to, ieškovas kurį laiką buvo išvykęs dirbti į užsienį, todėl palaipsniui santykiai atšalo ir nutrūko.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodyta teismų praktika darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimą sąlygojo ne objektyvios(nuo ieškovo valios nepriklausančios) priežastys, o subjektyvios priežastys – paties ieškovo nežinojimas apie dėdės mirtį, nes ieškovas nesidomėjone tik apie dėdę, bet ir kitus giminaičius, nors ieškovas žinojo, kad turi dėdę, tačiau, kaip ir pats pripažino, su dėde ryšių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių. Pažymėtina, kad nebendravimas su palikėju nesudaro prielaidos teigti, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Be ieškovo nežinojimo apie palikėjo mirtį iš esmės nesant jokių kitų duomenų apiepriežastis lėmusias termino praleidimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nuo palikimo atsiradimo iki ieškovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (beveik 5 metai), nėra pagrindo konstatuoti, kad neatnaujinus termino bus pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai bei ieškovo ir palikimą priėmusios atsakovės interesų pusiausvyra ieškovo nenaudai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta reikalavimas atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti atmestinas.
Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, išvestinis reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo taip pat atmestinas.
Atmetus ieškinį, 2022-04-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Nustatytina, kad teismo sprendimui įsiteisėjus laikytina, kad 2022-04-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos(CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškinį.
Nustatyti, kad 2022-04-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Nustatyti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus yra laikoma, kad 2022-04-15 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, teismo sprendimo kopiją išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.