- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-3131-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21768-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Suinteresuotas asmuo
- B. J., O. D.
- Pareiškėjas
- T. J., atstovaujamos biudžetinės įstaigos Nijolės Genytės socialinės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų B. J. ir O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27184-863/2021 pagal pareiškėjos T. J., atstovaujamos biudžetinės įstaigos Nijolės Genytės socialinės globos namų, prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuoti asmenys B. J. ir O. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. J., atstovaujama Nijolės Genytės socialinės globos namų, prašė atnaujinti palikimo, atsiradusio po palikėjo V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmimo terminą. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pareiškėja Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pripažinta neveiksnia, jai nustatyta nuolatinė globa, o globėju paskirti Nijolės Genytės socialinės globos namai.
1.2. Palikėjo V. J. paveldimą turtą sudaro: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste SB ,,(duomenys neskelbtini)“, ½ dalis piniginių lėšų ir ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini). Palikėjo kreditoriai ir suinteresuoti asmenys nėra žinomi.
1.3. Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, nes nebuvo informuota apie palikėjo mirtį ir paveldimą turto dalį iki 2021-06-04 Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, kuris buvo gautas 2021-06-11. Terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, jos yra svarbios, o termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys B. J. ir O. D. atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) mirė V. J.. Suinteresuoti asmenys, kaip įpėdiniai, kreipėsi į Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarę V. S. M.. 2021-05-11 suinteresuotas asmuo O. D. telefonu informavo notarę apie palikėjo dukterį – pareiškėją, kuriai dėl neveiksnumo paskirta globa. Suinteresuoti asmenys 2021-06-03 prieš termino priimti palikimą pasibaigimą, atvyko į minėtą notaro biurą priimti palikimo. Tą pačią dieną buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2021-08-14 suinteresuoti asmenys gavo pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą palikimo priėmimui.
2.2. Pareiškėjos atstovas neveikė kaip atidus, rūpestingas asmuo. Atstovo elgesys kelia pagrįstų abejonių, ar palikimą apskritai siekiama priimti pareiškėjos naudai. Atstovas įstatymu nustatytu 3 mėnesių terminu privalėjo imtis visų būtinų aktyvių veiksmų priimti palikimą pareiškėjos vardu laiku, atnaujinti informaciją dėl savo globotinių šeimos sudėties pokyčių. Atstovas prašymą priimti palikimą grindžia vienintele aplinkybe, kad nežinojo apie pareiškėjos giminaičio mirtį. Gavimo data ant dokumento užrašyta ranka, todėl tikrasis gavimo laikas, nepateikus įrodymų, laikytinas nepagrindžiančiu, kad terminas praleistas laiku negavus informacijos apie palikimo priėmimą. Atstovas pirma sprendė, koks turtas paliekamas, o ne kaip operatyviai pareiškėjai tapti paveldėjimo santykių dalyve. Toks delsimas nepagrįstas, kai įstatymu suteikta teisė priimti palikimą pagal apyrašą, tais atvejais kai palikėjo turtas ir turimi įsipareigojimai nėra žinomi.
2.3. Pareiškėja nuo gimimo yra neveiksni. Vaikystėje pareiškėja augo kartu su suinteresuotais asmenimis ir palikėju, kol dėl keliamo pavojaus aplinkiniams jos šeimai nebuvo įmanoma jos tinkamai prižiūrėti. Pareiškėjos šeimai nebuvo pateikta medicinos mokslu pagrįstų prognozių, kad pareiškėjos būklė kada nors pasikeis. Buvo priimtas šeimai sunkus sprendimas perduoti pareiškėją į specialią įstaigą, kur ją nuolatos prižiūrėtų specialistai ir būtų suteikta kvalifikuota pagalba. Turto dėl sveikatos būklės pareiškėja per savo gyvenimą nėra įgijusi, o ir įgijusi neturėtų galimybės suprasti šio fakto. Pareiškėja dėl savo sunkios sveikatos būklės taip pat neturėjo galimybės naudotis šeimos, įskaitant ir palikėjo, turtu bei suvokti, kad juo naudojasi. Pareiškėjos šeima turtu naudojosi ir lig šiol, po paveldėjimo liudijimo išdavimo, naudoja paveldėto turto dalį, ją prižiūri, išlaiko. Likusi ½ turto dalis nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui palikėjo sutuoktinei B. J.. B. J. nuolat gyvena paveldimame turte, adresu (duomenys neskelbtini).
2.4. Pratęsus terminą priimti palikimą de facto įpėdiniu, o vėliau ir paveldimo turto bendraturčiu, taptų atstovas, kuris administruotų pareiškėjos paveldėtą turto dalį. Atstovas reguliariai pareiškėjai tenkančia turto dalimi turėtų prisidėti prie turto išlaikymo. Kiekvienas su paveldimo turto disponavimu susijęs klausimas iš esmės būtų sprendžiamas atstovo valia bei kiekvienu atveju disponuojant turtu būtų privaloma kreiptis į teismą dėl leidimų gavimo. Atnaujinus terminą priimti palikimą, iš esmės į paveldėjimo santykį įstotų asmuo, kurio galimybė pasirūpinti turtu bei veikti bendrai derinant visų bendraturčių interesus kelia pagrįstų abejonių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-06 nutartimi prašymą tenkino – atnaujino BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namams trijų mėnesių terminą priimti globotinės, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, T. J. vardu palikimą, atsiradusį po V. J. mirties, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-763/2013 pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia. Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-307-763/2013 jos globėju paskirti Pabradės socialinės globos namai, kurie šiuo metu vadinasi Nijolės Genytės socialinės globos namais. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. S2-8159-1156/2021 pakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas ir T. J. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) mirė T. J. tėvas V. J.. Po V. J. mirties liko palikimas: ½ dalis buto/patalpos-buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ½ dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banko sąskaitoje, ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini).
3.2. Palikimą po V. J. mirties 2021-06-03 pareiškimu priėmė įstatyminės įpėdinės – pareiškėjos motina bei sesuo. Apie atsiradusį palikimą pareiškėjos globėjas informuotas Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021-06-04 pranešimu. 2021-08-05 teisme gautas BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namų prašymas dėl termino pareiškėjai palikimui priimti atnaujinimo, tuo pačiu buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismą dėl leidimo priimti neveiksnaus asmens vardu palikimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-8159-1156/2021 leista BĮ Nijolės Genytės socialinės globos namams priimti jų globotinės, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, T. J., vardu palikimą, atsiradusį po V. J. mirties (duomenys neskelbtini).
3.3. Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po V. J. mirties atnaujinimo kreipėsi palikėjo, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, dukters – T. J. globėjas, terminas praleistas nežymiai ir dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, t. y. patys šeimos nariai apie palikėjo mirtį globos įstaigai nepranešė, o notarės pranešimas išsiųstas likus savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos. Kadangi, prieš priimdamas palikimą neveiksnaus asmens vardu, globėjas turi įsivertinti, ar palikimo priėmimas nepažeis jo globotinio teisių ir interesų, bei, nusprendus priimti palikimą, gauti tam teismo leidimą, į teismą dėl leidimo priimti palikimą išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo buvo kreiptasi šiek tiek daugiau nei po mėnesio nuo duomenų apie paveldimą turtą iš notarų biuro gavimo. Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog buvo delsiama priimti palikimą. Termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, atitiks socialinį teisingumą, nes pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė, priims jai pagal įstatymą priklausantį tėvo palikimą, todėl terminas palikimui priimti atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Suinteresuoti asmenys B. J. ir O. D. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos T. J., atstovaujamos Nijolės Genytės socialinės globos namų, prašymo atnaujinti terminą palikėjo V. J. palikimui priimti netenkinti. Nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjos atstovas teigė, kad įstatyme nustatytą terminą praleido, nes nežinojo apie palikėjo mirtį. Kitų priežasčių, kodėl praleistas terminas, atstovas, globos paslaugų teikimo profesionalas, nepateikė. Teismas, atnaujindamas terminą, konstatavo, kad jis buvo praleistas, nes šeimos nariai neinformavo atstovo apie palikėjo mirtį, o notarė apie galimybę priimti palikimą pranešė prieš savaitę iki 3 mėnesių termino pabaigos. Teismas, tenkindamas prašymą, vadovavosi tik aplinkybe, kad kiti asmenys nesiėmė tam tikrų veiksmų – neinformavo atstovo apie palikėjo mirtį. Nei notarui, nei palikimą priėmusiems įpėdiniams, įstatymas neįtvirtina pareigos ieškoti kitų įpėdinių, pranešti jiems apie artimojo mirtį ar su jais bendrauti. Suinteresuoti asmenys 2021-05-11 telefonu informavo notarę apie įpėdinę pareiškėją, tačiau įstatyme nustatytas terminas vis tik buvo praleistas. Suinteresuotiems asmenims išduotas palikimo liudijimas, kurio pareiškėjos atstovas neginčijo, o suinteresuoti asmenys nuo palikėjo mirties išlaiko palikėjo turto dalį. Tinkamas globotinių atstovavimas paveldėjimo santykiuose atstovui objektyviai negali būti neįprastas reiškinys, pateisinantis 3 mėnesių termino praleidimą.
4.2. Pareiškėjai sulaukus pilnametystės ir būklei progresuojant, vienintelis įmanomas tiesioginis bendravimo su pareiškėja būdas tapo objektyviai neįgyvendinamas, todėl silpni pareiškėjos ir jos šeimos ryšiai neišvengiamai nutrūko. Pareiškėjos būklė susiklostė nuo gimimo, ji neturėjo galimybės naudotis šeimos turtu, gauti pajamų ir įgyti savo turto bei juo disponuoti savo ar kitų asmenų poreikių tenkinimui. Pareiškėjos turtiniai interesai naudotis tiek šeimos turtu, tiek asmeniniu nebuvo ir nėra susiformavę. Pareiškėjos suinteresuotumas naudotis turtu ar konkrečiai paveldima turto dalimi nėra apskritai susiformavęs.
4.3. Teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, tačiau apie šį aspektą teismas iš esmės nepasisakė, nors jis svarbus sprendžiant dėl termino priimti palikimą (ne)atnaujinimo. Globėjas teikė informaciją, kad valdo pareiškėjos banko sąskaitą, tačiau duomenų, jog pareiškėjos valdomą paveldėto turto dalį bus galima išlaikyti, t. y. prižiūrėti ir kai reikalinga remontuoti nepateikė. Atstovas ne tik nenurodė, kaip pareiškėja įgyvendins pareigą rūpintis palikimu, kuriam priimti prašoma atnaujinti terminą, tačiau nenurodė, kaip paveldimu turtu bus užtikrinti pareiškėjos interesai nors neva dėl būtinybės įsivertinti šį aspektą ir buvo delsiama kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Neaišku kuo vadovaudamasis teismas konstatavo, kad atstovui buvo reikalinga daugiau laiko įvertinti, ar palikimo priėmimas atitinka pareiškėjos interesus. Byloje nėra aiškiai išreikšto ir objektyvaus pareiškėjos intereso ne tik naudotis, bet ir rūpintis palikimu. Nesant duomenų, kaip palikimu bus užtikrinti pareiškėjos interesai, galima pagrįstai abejoti siekiu priimti palikimą pareiškėjos naudai.
4.4. Patenkinus pareiškėjos prašymą pratęsti terminą, ji laikoma įstojusi į paveldėjimo santykius nuo (duomenys neskelbtini), tačiau prašyme pratęsti terminą išreikštas tik siekis priimti palikimą, tačiau nėra nieko pasisakyta, ar bus užtikrinta prievolė prisidėti prie paveldimo turto dalies išlaikymo nuo pat palikėjo mirties dienos. Pareiškėjai negalint išlaikyti turto, turto administratorius bus suinteresuotas jį parduoti. Tokiu atveju suinteresuoti asmenys turės išpirkti paveldėto turto dalį, kurią šiuo metu valdo ir išlaiko, o suinteresuotiems asmenims atsisakius šią dalį nupirkti turto administratoriaus pasiūlytomis sąlygomis, suinteresuoti asmenys šį turtą turės išpirkti iš trečiųjų asmenų, kuriems turto administratoriaus valia turto dalis būtų perleista.
4.5. Jeigu pareiškėja bent ribotai galėtų naudotis paveldimu turtu bei patenkinti savo interesus naudojant turtą ar iš turto gauta nauda, neprieštarautų termino priimti palikimą pratęsimui. Atnaujinus terminą ir priėmus palikimą pareiškėjos vardu, jos padėtis apskritai nepasikeis, o suinteresuotų asmenų iš esmės pablogės atsiradus de facto naujam bendraturčiui, ir jam egzistuojant patiriant suvaržymus valdyti nuosavybės teise priklausantį turtą. Teismas, priimdamas nutartį, neanalizavo, kaip atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, šiuo atveju taip pat pirmos eilės įpėdinių ir su jais paveldinčių asmenų, priėmusių palikimą, interesai.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja T. J., atstovaujama Nijolės Genytės socialinės globos namų, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-06 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad:
5.1. Pareiškėjos atstovas nėra juridinį faktą registruojantis asmuo, todėl apie globotinių artimųjų asmenų mirtį bei palikimo fakto atsiradimą negali sužinoti be trečiųjų asmenų valios ir informacijos pateikimo. Globos namų nusistovėjusioje praktikoje įprastai apie globotinių artimųjų mirtį bei palikimo fakto atsiradimą geranoriškai informuoja kiti globotinių artimieji. Suinteresuoti asmenys, žinodami apie pareiškėjos egzistavimą ir jos gyvenamąją vietą, vengdami žmogiškosios pareigos ir galimai siekdami finansinės naudos, neinformavo pareiškėjos apie artimojo giminaičio mirtį. Suinteresuoti asmenys žinojo apie palikimo gavėjos egzistavimą, todėl privalėjo informuoti globos namus ne tik apie atstovaujamosios artimojo giminaičio mirtį, bet ir apie palikimo atsiradimo laiką.
5.2. Suinteresuotų asmenų teiginiai apie pareiškėjos fizinę ir protinę būklę, kuri buvo nuo gimimo, negali būti pripažinti teisėta priežastimi atsisakyti pareiškėją pripažinti teisėta mirusiojo turto paveldėtoja. Pareiškėja neturėjo galimybės prisidėti prie palikėjo laidotuvių nei pati, nei per atstovą, nes suinteresuoti asmenys, žinodami apie pareiškėjos egzistavimą ir gyvenamąją vietą globos įstaigoje, mirties faktą nuslėpė iki pat palikimo termino priėmimo pabaigos. Vengimas suteikti informaciją apie mirties faktą bei palikimo atsiradimą pareiškėjai, kurios suinteresuotiems asmenims net nereikia ieškoti, yra siekis pasipelnyti.
5.3. Suinteresuoti asmenys, perduodami pareiškėją globos namų globai, buvo įsitikinę, kad pareiškėjai bus užtikrinta pilna ir nuolatinė globa, globos namai teismo sprendimu buvo įpareigoti ir prisiėmė pilną atsakomybę užtikrinti pareiškėjos interesų tinkamą įgyvendinimą bei pareigą rūpintis visais, įskaitant, bet neapsiribojant ir finansiniais pareiškėjos klausimais. Suinteresuoti asmenys galimai manipuliuoja teismui teikiama informacija. Visos piniginės lėšos gautos priėmus palikimą, taip pat lėšos, gautos pardavus ar kitaip perleidus paveldėtą nekilnojamąjį turtą, bus pervestos į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą ir bus naudojamos tik asmeniškai pareiškėjos interesų užtikrinimui, visi paveldėto turto išlaikymo klausimai bus sprendžiami nedelsiant, todėl teisėtų kitų turto bendrasavininkių interesų balanso principas neturėtų būti priežastis sukelti padarinių kitam teisėtam turto paveldėtojui įgyvendinti teisės aktų nustatytas paveldėjimo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui
9. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-763/2013 pareiškėja T. J. buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 4). Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-307-763/2013 neveiksnios T. J. globėju paskirta Pabradės socialinės globos namų administracija (b. l. 5).
10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimu Nr. 2YT-143-405/2017 buvo pakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo T. J. pripažinta neveiksnia, ir T. J. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; politinių teisių įgyvendinimo.
11. Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021-06-04 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl paveldėjimo Nijolės Genytės socialinės globos namams, kaip T. J. globėjui, buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. J. tėvas ir 2021-06-03 buvo užvesta paveldėjimo byla. Pranešime nurodyta, kad globėjas iki 3 mėn. nuo palikėjo mirties gali pateikti notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimo/atsisakymą/prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo laiku palikimą priėmusiems įpėdiniams (b. l. 7).
12. Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021-06-17 pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl paveldėjimo Nijolės Genytės socialinės globos namai buvo informuoti, kad paminėtame notaro biure buvo užvesta palikėjo V. J. paveldėjimo byla, kurio paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus mieste SB ,,(duomenys neskelbtini)“, ½ dalis piniginių lėšų ir ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
13. 2021-08-09 Testamentų registro išrašo duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Vilniaus miesto pirmajame notaro biure 2021-06-03 palikėjo V. J. palikimą priėmė B. J. ir O. D. (b. l. 12-13).
14. Pagal 2021-08-12 Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. (duomenys neskelbtini) mirė būdamas santuokoje, jo sutuoktinė B. J., vaikai O. D. ir T. J. (b. l. 28).
15. Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro 2021-08-19 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) po V. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė B. J. ir mirusiojo dukra O. D., paveldėtojų valia dėl mirusiojo dukros T. J. palikimo priėmimo praleidus nustatytą terminą palikimui priimti nėra išreikšta (b. l. 24).
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-8159-1156/2021 pareiškėjui Nijolės Genytės socialinės globos namams buvo leista priimti jų globotinės, neveiksnios paveldėjimo teisinių santykių srityse, T. J. vardu palikimą, atsiradusį po V. J. mirties (duomenys neskelbtini).
Dėl papildomai suinteresuotų asmenų teiktų paaiškinimų
17. 2021-11-23 suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateikė atsikirtimus į pareiškėjos atsiliepimą, kuriuose nurodė papildomas aplinkybes, dėl kurių suinteresuotų asmenų atskirasis skundas turėtų būti tenkintinas.
18. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Pagal CPK 338 straipsnio nuostatas ši taisyklė taikoma ir paduodant atskiruosius skundus.
19. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/ 2015).
20. Suinteresuotų asmenų teiktais atsikirtimais akcentuojamas skundžiamos nutarties neteisėtumas, nurodomos papildomos aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta. Įvertinus, jog šiuo atveju suinteresuoti asmenys savo teisę į apeliaciją įgyvendino pateikę atskirąjį skundą, suinteresuotų asmenų atsikirtimus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų (ne)pagrįstumo
21. Paveldėjimo atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 3 dalį, mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą, t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).
22. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė, t. y. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
23. Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
24. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, terminą praleidęs asmuo gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
25. Nustatyta, kad palikėjas V. J. mirė (duomenys neskelbtini), palikėjas testamento sudaręs nebuvo (b. l. 12, 28). Palikėjo pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą yra jo dukros O. D. ir T. J., kurios pareiškėjo palikimą gali paveldėti kartu su palikėją pergyvenusia jo sutuoktine B. J. (b. l. 28). Bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo O. D., kuri yra pirmos eilės įpėdinė, ir B. J., kuri turi teisę paveldėti kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, pareiškimą Vilniaus miesto pirmajam notaro biurui dėl palikimo priėmimo pateikė 2021-06-03. Trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo įpėdiniai turėjo pareikšti savo valią apie palikimo priėmimą, suėjo 2021-06-12, iki šios datos paveldėjimo bylą užvedusiame notarų biure kitų įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo gauta nebuvo.
26. Suinteresuoti asmenys O. D. ir B. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atnaujintas terminas palikimui priimti kitai pirmos eilės palikėjo įpėdinei pareiškėjai T. J.. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino termino praleidimą lėmusių priežasčių.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
28. Pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nurodė, kad ji yra neveiksni, jos teises ir pareigas įgyvendina globėjas Nijolės Genytės socialinės globos namai, tačiau pareiškėjos globėjas iki 2021-06-04 Vilniaus miesto pirmojo notarų biuro pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo nebuvo informuotas apie pareiškėjos tėvo mirtį ir palikimo atsiradimo faktą, šis pranešimas buvo gautas tik 2021-06-11.
29. Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde akcentuoja pareiškėjos globėjo delsimą atliekant veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu pareiškėjos vardu bei nepakankamą domėjimąsi pareiškėjos šeimos nariais. Suinteresuotų asmenų vertinimu, nežinojimas apie palikėjo mirtį nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Nors nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir gali lemti atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą, tačiau sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinamos kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727). Šiuo atveju itin aktualu, kad pareiškėja Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo pripažinta neveiksnia (b. l. 4), Švenčionių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jai paskirtas globėjas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-05-26 sprendimu, pakeitus (duomenys neskelbtini) sprendimą, pareiškėja pripažinta neveiksnia, be kita ko, ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taigi pareiškėja savarankiškai įgyvendinti savo teisės priimti jai artimo asmens palikimą negalėjo. Kita vertus, pareiškėjos nežinojimo apie jai artimo asmens mirtį negalima prilyginti eilinei situacijai. Esminė aplinkybė yra tai, kad pareiškėjos interesus įgyvendina jos globėjas, o globėjo ir pareiškėjos artimųjų nesieja nei giminystės, nei kitokie artimi, nei teisiniai ryšiai, todėl negalima laikyti, kad pareiškėjos globėjas objektyviai galėjo tokią informaciją sužinoti, jos jam neperdavus.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjos įvardinta aplinkybė dėl jos neveiksnumo paveldėjimo santykių srityje kaip pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, turi būti vertinama kaip objektyvus jos galimybių savarankiškai priimti palikimą neturėjimas. Pareiškėjos teises ir pareigas įgyvendina paskirtas globėjas Nijolės Genytės socialinės globos namai, todėl turi būti atsižvelgiama ar globėjas rūpestingai įgyvendino savo pareigas pareiškėjos atžvilgiu, atliekant su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos globėjas tik 2021-06-04 pranešimu buvo informuotas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė T. J. tėvas ir 2021-06-03 buvo užvesta paveldėjimo byla (b. l. 7), šį pranešimą nurodė gavęs tik 2021-06-11. Kaip minėta, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas, per kurį privaloma įgyvendinti teisę priimti palikimą, suėjo 2021-06-12. Bylos duomenimis pareiškėjos globėjas dėl teismo leidimo palikimui priimti kreipėsi 2021-08-05, tą pačią dieną pareiškėjos globėjas taip pat pateikė teismui prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas nežymiai – mažiau nei du mėnesius, t. y. pareiškėjos atstovas (globėjas) į teismą dėl leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu bei su prašymu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti kreipėsi 2021-08-05. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos atstovas, kreipdamasis į teismą dėl leidimo palikimui priimti neveiksnaus asmens vardu, taip pat prašant atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, privalėjo įvertinti ar palikimo priėmimas nepažeis jo globotinio teisių ir interesų, nes tokią pareigą jam įtvirtina įstatymai (CK 3.244 straipsnis), taip pat privalėjo surinkti duomenis, pagrindžiančius pareiškime išdėstytas aplinkybes (CPK 576 straipsnio 1 dalis, 581 straipsnio 1 dalis), kas neabejotinai reikalauja papildomo laiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos atstovas, įgyvendindamas pareiškėjos, kaip pirmos eilės įpėdinės, teisę priimti palikimą, elgėsi sąžiningai ir nedelsiant atliko būtinus veiksmus V. J. palikimui priimti. Todėl bylos aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistavo priežastys, pateisinančios termino praleidimą.
31. Suinteresuoti asmenys taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino termino priimti palikimą atnaujinimo įtakos palikimą priėmusiems įpėdiniams (suinteresuotų asmenų nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentas yra tai, kad pareiškėja yra neveiksni). Suinteresuotų asmenų vertinimu, pareiškėja neturėjo galimybės naudotis šeimos turtu, įgyti savo turto bei juo disponuoti savo ar kitų asmenų poreikių tenkinimui, o intereso šiuo turtu naudotis nebuvo ir jis nėra susiformavęs. Atnaujinus terminą ir priėmus palikimą pareiškėjos vardu, jos padėtis apskritai nepasikeis, o suinteresuotų asmenų iš esmės pablogės atsiradus naujam bendraturčiui ir jam egzistuojant valdant nuosavybės teise priklausantį turtą.
32. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/ 2017).
33. Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad globėjas turi veikti ne savo nuožiūra ir ne savo ar kitų asmenų interesais, o būtent išskirtinai globotinio interesais, todėl globotinio vardu atliekami veiksmai ne tik neturi prieštarauti globotinio interesams, bet turi būti jam naudingi (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Globėjas, siekdamas priimti palikimą pareiškėjos vardu, kreipėsi dėl teismo leidimo. Šį prašymą tenkindamas Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-08-16 nutartimi nurodė, kad nėra duomenų apie palikėjo skolas ar kitus skolinius įsipareigojimus, todėl palikimo priėmimas atitinka neveiksnaus tam tikrose srityse asmens teisėtus interesus, nes priėmus palikimą T. J. turtinė padėtis gerokai pagerės, ji įgis nuosavybės teises į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banko sąskaitoje. Nagrinėjant suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad palikėjo palikimo priėmimas neatitinka pareiškėjos interesų. Pareiškėja yra neveiksni tam tikrose srityse, kaip suinteresuoti asmenys nurodė, duomenų apie pareiškėjos sveikatos pagerėjimą nėra, jai reikalinga institucinė priežiūra, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, jos turtinė padėtis pagerės, o vien tai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad pareiškėja neturi intereso priimti palikimą.
34. Suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėja paveldėtu turtu niekuomet nesinaudojo, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi įstatymas paveldėjimo santykių nesieja su tam tikrais asmens sentimentaliais ar kitokiais ryšiais su paveldu turtu. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 5.19 straipsnio 1 ir 3 dalį testatorius gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, be to, jis gali atimti paveldėjimo teisę iš vieno ar kelių, ar visų įpėdinių. Nagrinėjamu atveju palikėjas neišreiškė valios, kad jo dukra ir pirmos eilės įpėdinė T. J. neįgytų teisės paveldėti.
35. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tai, ar atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti kitų asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir ar tai nesukeltų šių asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nurodo, kad: pirma, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, ji turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą su kitais pirmos eilės įpėdiniais; antra, laikotarpis, praleistas nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo buvo praleistas nežymiai, todėl išlaikomas pareiškėjos ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyros balansas; trečia, duomenų, kad per laikotarpį nuo termino palikimui priimti pabaigos iki kreipimosi į teismą dėl šio termino atnaujinimo būtų spėjusios pasikeisti esminės aplinkybės, susijusios su paveldimu turtu (pvz. perleista nuosavybės teisė), nėra; ketvirta, suinteresuoto asmens B. J. padėtis pareiškėjai priėmus jai priklausančią palikimo dalį nepakistų, kadangi B. J., tiek pareiškėjai priėmus palikimą, tiek jo nepriėmus, paveldėtų ketvirtadalį palikėjo palikimo; penkta, tai, kad pareiškėja taps palikėjui priklausiusio ir pavedėto kartu su suinteresuotais asmenimis turto bendraturte, automatiškai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir interesų, kadangi neveiksnus asmuo nuosavybės teises, taip pat ir pareigas, susijusias su paveldėtu turtu, galės įgyvendinti per savo globėją ar paskirtą turto administratorių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas pažeidžia suinteresuotų asmenų interesus.
36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
37. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba panaikinti. Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuotų asmenų atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.