Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atnaujintas pareiškėjams T. K. ir D. J. terminas priimti palikimą, atsiradusį po F. J. mirties, pratęsiant palikimui priimti terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. apylinkės teismas pareiškimą patenkino ir atnaujinti pareiškėjams T. K. ir D. J. terminą priimti palikimą, atsiradusį po F. J. mirties, pratęsiant palikimui priimti terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas pripažino, kad CK 5.50 str. nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas, tačiau remdamasis CK 5.57 str.1 d. nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2005-09-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005 pateiktais išaiškinimais, nurodė, jog klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad yra ginčai dėl paveldėtino turto, ir suinteresuotas asmuo G. J., nesutikdamas su pareiškimu, tokių įrodymų teismui nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjai savo tinkamu teisių įgyvendinimu negalėjo pasirūpinti dėl patirtų emocinių išgyvenimų, teisinių žinių stokos, kad terminas praleistas nežymiai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažino, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl šis praleistas terminas atnaujintinas (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 5.50, 5.57 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjai terminą palikimui priimti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama nutartimi teisingai ir pagrįstai pratęstas pareiškėjams terminas palikimui priimti, ar teismas tinkamai nustatė bei įvertino šio termino praleidimo priežastis, ar pagrįstai pripažino jas svarbiomis ir pakankamomis praleistam terminui pratęsti. Absoliučių 2013 m. gegužės 2 d. nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 str. 2 d. atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šio straipsnio 3 d. nuostatos įpareigojo įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą savo paveldėjimo teisės neįgyvendina, laikoma, kad jie palikimo nepriėmė ir jų paveldėjimo teisė pasibaigė (CK 5.50 str.). Kita vertus, CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, nes teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu individualiu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas. Be to, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos gali sudaryti prielaidas terminui pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c. b. Nr. 3K-3-14/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir tuo aspektu, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.). Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus teismas privalo nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias jis laiko svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; konstatavus jų buvimą, įvertini, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; taip pat išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ir visų suinteresuotų asmenų pozicijas dėl termino pratęsimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-06-07 murusi F. J. 2012-05-10 Vilniaus 1-jo notaro biuro notarės patvirtintu testamentu savo turtą paliko pareiškėjams T. K. ir D. J. ir suinteresuotam asmeniui G. J. (b. l. 15-16). Terminas CK CK 5.50 str. 2 d. numatytiems veiksmams atlikti suėjo 2012-09-07. Palikimo atsiradimo vietos notaras (Vilniaus m. 4-ojo notaro biuro) apie numatomą testamento paskelbimą pareiškėjus bei suinteresuotą asmenį informavo 2012-09-03 registruotais laiškais Nr. S-189, S-190 ir S-191 (b. l. 13,16). 2012-05-10 testamentas (kartu su anksčiau F. J. sudarytais testamentais) buvo paskelbtas Vilniaus m. 4-ojo notaro biure 2012-10-04 (b. l. 12-15). Kaip matyti iš šioje byloje esančių pareiškėjų procesinių dokumentų teismo posėdžio protokolo bei pateiktų rašytinių įrodymų (b. l. 28-29, 44-46), savo nesikreipimą laiku dėl motinos ir senelės palikimo priėmimo jie motyvavo tokiomis aplinkybėmis: nežinojimu, kad yra nustatytas terminas tokiems veiksmams atlikti ir reikia kreiptis pas notarą; teisiniu neišprusimu; sunkia psichologine būsena po palikėjos mirties, taip pat T. K. liga (patvirtinta medicinine pažyma) ir D. J. išvykimo į užsienį testamento paskelbimo dieną. Pirmosios instancijos teismas nurodytas priežastis vertino kaip svarbias ir dėl to terminą jiems atnaujino.

Vertinant aptariamas priežastis, dėl kurių pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti ir kurias apylinkės teismas pripažino svarbiomis, būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo šioje byloje yra testamentiniai įpėdiniai. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra apibrėžiama CK 5.19 str. 1 d., o CK 5.33 str. nustato testamento paskelbimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, jis paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. Jeigu yra keli testamentai, skelbiami visi testamentai. To paties straipsnio 2 dalis įpareigoja testamentą paskelbusį notarą imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Tokio testamento paskelbimo reglamentavimo tikslas yra suteikti galimiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims informaciją apie: 1) testamento buvimą (nes jie apie tai gali ir nežinoti), 2) testamento turinį (palikėjo valią), kadangi ši informacija gali įtakoti įpėdinio pagal testamentą apsisprendimą, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu, pvz., pagal turto apyrašą (CK. 5.50 str., 5.53 str.). Taigi, testamento paskelbimas, atliekamas CK 5.33 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra svarbus suinteresuotų asmenų informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo (testatoriaus) valią gali nulemti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančių asmens elgesį – įpėdinis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti, pateikti notarui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir kt. Nors įstatyme neįtvirtinta, per kokį terminą palikimo atsiradimo vietos notaras privalo atlikti CK 5.33 str. numatytus veiksmus, paprastai šie veiksmai turi būti atlikti iki sueis CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas, priešingu atveju nebus užtikrintas galimų įpėdinių teisių tinkamas realizavimas (jų nežinojimas apie testamentą arba jo turinį gali sutrukdyti jiems apsispręsti dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą). Atsižvelgiant į pirmiau aptartą testamento paskelbimo (kaip galimų įpėdinių informavimo apie testatoriaus valią) tikslą, svarbu, kad ši informacija įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Aplinkybė, kad šis teisinę reikšmę turintis veiksmas buvo atliktas praleidus CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, pripažintina svarbia priežastimi nurodytam terminui atnaujinti (pratęsti), kadangi įpėdiniui pagal testamentą neturint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, yra apsunkinamas jo teisės priimti palikimą tinkamas įgyvendinimas.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad F. J. testamentų (iš viso – 3) paskelbimas įvyko 2012-10-04, t. y. jau pasibaigus CK 5.50 str. 3 d. nustatytam terminui, per kurį pareiškėjai galėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, laikytina, kad jie laiku nerealizavo savo materialinės teisės ir dėl šios objektyvios priežasties. Pažymėtina, kad pareiškėjų nurodytos ir teismo pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastys buvo siejamos būtent su testamentų paskelbimo data, t. y. pareiškėjai įrodinėja savo negalėjimą dalyvauti skelbiant testamentus 2012-10-04 d., kadangi viena jų sirgo, o kitas buvo išvykęs iš Lietuvos į varžybas. Suinteresuotam asmeniui G. J. šių aplinkybių nepaneigus, teismas jas pagrįstai vertino, kaip svarbias, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jomis pateisinamas ne pats CK 5.50 str. 3 d. nustatyto termino praleidimas (jis tuo momentu jau buvo suėjęs), o pagrindžiamas pareiškėjų negalėjimas dalyvauti skelbiant testamentą, kuomet jų dalyvavimas galėjo turėti įtakos pareiškėjų apsisprendimui tiek dėl palikimo priėmimo, tiek ir dėl šio veiksmo atlikimo būdo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie numatomą testamentų paskelbimą pareiškėjams (ir suinteresuotam asmeniui) buvo pranešta 2012-09-03 registruotais laiškais, t. y. likus kelioms dienoms iki termino palikimui priimti pabaigos, todėl tikėtina, kad ir ši informacija pareiškėjus galėjo pasiekti nurodytam terminui jau pasibaigus. Apelianto teiginys, kad pareiškėjai buvo daug kartų kviesti pas notarą, neparemtas jokiais leistinais įrodymais, todėl atmetamas.

Pirmosios instancijos teismui iš esmės tinkamai ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus bei padarius teisingą išvadą, jog terminą palikimui priimti pareiškėjai praleido dėl svarbių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas papildo skundžiamos nutartis motyvuojamąją dalį, konstatuodamas kad palikėjos F. J. testamentų paskelbimas praėjus beveik mėnesiui po to, kai suėjo įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti pripažintinas savarankiška svarbia priežastimi, dėl kurios šis terminas buvo pareiškėjų praleistas ir todėl teismo pratęstas. Nežinodami apie testamentą (arba apie jo turinį) pareiškėjai negalėjo tinkamai atlikti palikimo priėmimo veiksmų per įstatymo nustatytą terminą. Esant šioms aplinkybėms, kitos pareiškėjų nurodomos šio termino praleidimo priežastys (termino svarbos nesuvokimas dėl teisinio neišprusimo, dvasinių išgyvenimų ir pan.) netenka reikšmės, nors pačios savaime šios priežastys nepripažintinos svarbiomis. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas, jis veikia savo rizika. Todėl atskirojo skundo motyvai, susiję su termino praleidimo dėl teisinių žinių stokos bei sunkios pareiškėjų emocinės būklės po testatorės mirties, pripažintini pagrįstais.

Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad su prašymu atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjai į teismą kreipėsi 2012-10-30, apie šį savo ketinimą 2012-10-23 informavę ir palikimo atsiradimo vietos notarą (b. l. 14). Tokia praleisto termino trukmė, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu bei atsižvelgiant į anksčiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, nelaikytina didele. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti praleistas labai nežymiai ir kad toks terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia jo nustatymo tikslams pasiekti. Apelianto teiginiai, kad pareiškėjams buvo žinoma apie sudarytą testamentą, T. K. dalyvavimą jį sudarant ir pan., nepatvirtinami jokiais bylos duomenimis. Tuo tarpu kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens G. J. teisėtus interesus. Tokias aplinkybes turėjo įrodyti pats suinteresuotas asmuo (CPK 178 str.), tačiau jis tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Byloje nesant ginčo dėl teisės, termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, iš esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilines bei civilinio proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Panaikinti teismo priimtą procesinį sprendimą apelianto skundo argumentai prielaidų nesudaro. Todėl skundžiama Vilniaus m. apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Duomenų apie šalių patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 93 str. 1 d.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutarė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą atmesti.