Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., antstolis R. K., akcinė bendrovė „Linas Agro“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

33. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0157/18/03215, pradėtą pagal 2018 m. spalio 26 d. Šiaulių apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-618-569/2018 dėl neįvykdytos 2017 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties likusios dalies – 333 721,31 Eur sumos ir 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos išieškojimo iš atsakovės (skolininkės) V. R. (duomenys neskelbtini) ieškovės (išieškotojos) AB „Kauno grūdai“ naudai. Nurodytą vykdomąjį raštą antstolis priėmė vykdyti 2018 m. lapkričio 5 d. patvarkymu Nr. S-18-157-15294. 2018 m. lapkričio 7 d. antstolis atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą (dokumento Nr. S1-1672) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-1674. Iš šių dokumentų matyti, jog iš skolininkės V. R. išieškotina vykdymo išlaidų suma sudaro 14 512,90 Eur, iš jų atlygis antstoliui – 14 028 Eur.

35. Taip pat nustatyta, kad antstolis R. K. 2021 m. sausio 20 d. informavo antstolį A. N. apie tai, kad iš varžytinių parduotas skolininkės turtas ir surašytas varžytinių aktas. Antstolis A. N. 2021 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-21-157-1716, taip pat vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. S-21-157-1715, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-157-1714. Patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolis nurodė, kad prisijungia prie antstolio R. K. vykdomo išieškojimo iš skolininkės turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, ir prašė išieškotą sumą išmokėti išieškotojui, o išieškotas vykdymo išlaidas pervesti į antstolio depozotinę sąskaitą. 2021 m. sausio 21 d. antstolis R. K. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-55-1237, kuriame nurodė, kad iš skolininkės V. R. išieškotos 126 882,91 Eur sumos 104 219,12 Eur dalį skiria skolai vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 dengti, taip pat 1 042,19 Eur dalį skiria atlygiui antstoliui padengti. 2021 m. vasario 18 d. antstolis R. K. priėmė patvarkymą dėl 2021 m. sausio 20 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-21-55-1186 patikslinimo Nr. S-21-55-2707, taip pat 2021 m. vasario 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-21-55-2715, kuriuose iš skolininkės išieškotą papildomą 231,53 Eur sumą paskirstė taip pat skolai vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 dengti 190,43 Eur dalyje ir atlygiui antstoliui 1,91 Eur dalyje dengti.

36. Skolininkė, vertindama antstolio A. N. šioje vykdomojoje byloje priimtus patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kėlė klausimą dėl išieškotų lėšų panaudojimo, taip pat palūkanų ir atitinkamai likusios skolos dalies apskaičiavimo. 2022 m. gegužės 23 d. antstoliui pateiktame skunde skolininkė nurodė, kad elektroninėje vykdomojoje byloje analizuojant antstolio priimtus 2021 m. balandžio 28 d., 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkymus ir antstolio depozitinės sąskaitos išrašą, iš kurio matyti antstoliui pervesta suma (392,70 Eur), skolininkei buvo neaišku, kur buvo panaudota ši suma, todėl ji kreipėsi į antstolį, reikalaudama jo pateikti nurodytą informaciją. Skolininkė taip pat nurodė, kad išanalizavusi 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 25 d. antstolio patvarkymus, skolininkė nesuprato, kodėl susidaro 3 616,45 Eur palūkanų skirtumas ir ką apima bylos vykdymui patiriamos išlaidos ir atlygis antstoliui. Skolininkė, pateikdama skaičiavimus, skunde nurodė, kad jai kyla abejonių, ar nėra išieškomos nepagrįstai didelės palūkanos, todėl reikalavo antstolio pateikti detalią palūkanų apskaičiavimo išklotinę nuo vykdomosios bylos pradžios iki skundo antstoliui pateikimo dienos. Skunde pareiškėja taip pat išreiškė abejones, ar antstolis, vykdydamas nurodytą vykdomąją bylą, nepersiveda sau nepagrįstai didelio atlygio, taip pat teigė, kad antstolis šioje byloje jai neteikia su vykdymu susijusios konkrečios finansinės informacijos.

37. Antstolis 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės skundą ir jį pateikė apylinkės teismui, nurodydamas, kad patvarkymo rengimo dieną skolos likutį sudaro 283 018,16 Eur, palūkanų likutį sudaro 43 458,49 Eur, ir kad ši finansinė informacija yra matoma Antstolių informacinėje sistemoje. Antstolis taip pat pateikė informaciją apie patvarkymo rengimo dieną apskaičiuotą antstolio atlygį. Antstolis padarė išvadą, kad skolininkė 2022 m. gegužės 22 d. skunde nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriais būtų grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir įpareigojo antstolį išduoti pareiškėjai pažymą apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215, kur panaudota 392,70 Eur suma, antstolio A. N. išieškota iš pareiškėjos V. R. laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d., nuo ko konkrečiai buvo skaičiuotos palūkanos, nurodytos 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 25 d. patvarkymuose, pateikiant detalią palūkanų skaičiavimo išklotinę nuo vykdomosios bylos Nr. 0157/18/03215 pradžios 2018 m. lapkričio 5 d. iki skundo pateikimo 2022 m. gegužės 23 d. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 23 d. skunde nereiškė materialaus teisinio reikalavimo dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, o prašė pateikti informaciją apie vykdymo eigą. Teismas taip pat nustatė pagrindą spręsti dėl antstolio neveikimo nepateikiant pareiškėjai jos prašomos informacijos, kadangi antstolis pareiškėjos prašymus nepagrįstai įvertino kaip skundą dėl jo veiksmų, taip pat į dalį pareiškėjos nurodytų jai neaiškių klausimų 2022 m. gegužės 30 d. patvarkyme pateikė labai formalius atsakymus ir paaiškinimus.

Dėl ginčo esmės

39. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

40. Apeliantas (antstolis) atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog teismo įpareigojimai dėl informacijos pateikimo pareiškėjai yra nepagrįsti, kadangi iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matoma, kokios sumos nurodytu laikotarpiu buvo pervestos kreditoriui ir kokios sumos paskirstytos vykdymo išlaidoms, detalus piniginių lėšų paskirstymas iš antstolio depozitinės sąskaitos buvo pateiktas skolininkei kartu su 2022 m. gegužės 30 d. antstolio patvarkymu, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininkės skundą, be to, skundo dalis dėl 392,70 Eur panaudojimo buvo išnagrinėta prie skundo pridedant detalų pavedimų sąrašą, o bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta informacija apie palūkanų skaičiavimą. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

41. Įvertinus pareiškėjos 2022 m. gegužės 23 d. antstoliui pateikto skundo turinį, matyti, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja iš esmės reikalavo antstolio pateikti informaciją, susijusią su vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 atliekamu išieškotų lėšų paskirstymu, paskirstytų lėšų panaudojimu ir palūkanų apskaičiavimu. Pareiškėja, atkreipdama antstolio dėmesį į, jos manymu, vykdomojoje byloje neteisingai paskirstomas lėšas, išdėstė konkrečius reikalavimus, prašydama antstolio pateikti detalią informaciją apie pareiškėjos nurodytos 392,70 Eur sumos panaudojimą, taip pat palūkanų skaičiavimo išklotinę, apibrėždama šį reikalavimą konkrečiu terminu – nuo vykdomosios bylos pradžios iki 2022 m. gegužės 23 d. skundo pateikimo antstoliui dienos. Pareiškėja antstoliui pateiktame skunde, be kita ko, nurodė, jog į antstolį kreipiasi todėl, kad į jos ankstesnius prašymus ir skundus atsakoma tik formaliai, konkreti informacija, susijusi su skolos išieškojimu, nėra suteikiama.

42. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo procesinio sprendimo vykdymas – tai baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad esminis vykdymo proceso tikslas yra išieškotojo interesų patenkinimas ir apgynimas. Tačiau vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Viena iš antstolio pareigų vykdymo procese yra nurodytos pusiausvyros užtikrinimas – Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

43. CPK 643 straipsnyje įtvirtintos skolininko teisės vykdymo procese, t. y.: 1) dalyvauti (pačiam ar per savo atstovus) atliekant vykdymo veiksmus; 2) susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti išieškojimą; 3) gauti pažymas apie vykdymo eigą; 4) ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; 5) apskųsti antstolio veiksmus; 6) reikšti prašymus, nušalinimus; 7) sudaryti taikos sutartis ir kt. Skolininko prašymų antstoliui vykdymo procese nagrinėjimo tvarką numato CPK 613 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis nurodo patvarkymo surašymo datą, savo vardą ir pavardę, vykdomosios bylos numerį, bylos šalis, sprendžiamo klausimo esmę, motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodomi priimtas sprendimas ir patvarkymo apskundimo tvarka. Patvarkymą antstolis pasirašo ir patvirtina antstolio antspaudu. Reikiamais atvejais patvarkyme nurodomi ir kiti duomenys (CPK 613 straipsnio 2 dalis).

44. Nors pareiškėja 2022 m. gegužės 23 d. kreipimąsi į antstolį pavadino skundu, iš šio dokumento turinio akivaizdu, jog skolininkė siekė gauti informaciją, susijusią su vykdomu išieškojimu. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, taikytinas teisės normas ir procedūras nulemia ne procesinio dokumento pavadinimas, o procesiniame dokumente suformuluotų reikalavimų esmė. Taigi, įvertinęs pareiškėjos reikalavimų turinį, antstolis turėjo pareiškėjos prašymą dėl informacijos pateikimo išnagrinėti CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka pateikdamas jai motyvuotą patvarkymą. Vis dėlto antstolis pareiškėjos prašymą pateikti informaciją įvertino kaip skundą, jį 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymu atmetė ir CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla bei informacija apie vykdymo metu išieškotų lėšų pervedimus (antstolio depozitinės sąskaitos išrašu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinkamos informacijos persiuntimas teismui kartu su skundu CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti laikomas informacijos pareiškėjai (skolininkei) suteikimu, nes šio procesinio veiksmo paskirtis yra ne informuoti skolininką apie vykdymo proceso eigą, o pateikti teismui duomenis, reikalingus antstolio procesiniams veiksmams įvertinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Taigi nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos informacijos skolininkei suteikimas šiuo atveju būtų perteklinis, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skolininkės prašymas dėl informacijos pateikimo antstolio iš esmės nebuvo išnagrinėtas.

45. Be to, nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog antstolio 2022 m. gegužės 30 d. patvarkyme nurodyta informacija, susijusi su palūkanų apskaičiavimu, yra išsami ir ja buvo atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus. Antstolis 2022 m. gegužės 30 d. patvarkyme nurodė, jog šio patvarkymo rengimo dieną skolos likutį sudarė 283 018,16 Eur, palūkanų likutį sudarė 43 458,49 Eur, ši informacija pateikiama ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2022 m. gegužės 23 d. prašymų turinį, akivaizdu, kad ši informacija negali būti laikoma išsamia ataskaita apie palūkanų apskaičiavimą (pažyma apie vykdymo eigą), iš kurios būtų matyti, kaip palūkanos buvo skaičiuojamos nuo vykdymo pradžios. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antstolis pateikė teismui duomenis apie palūkanų apskaičiavimą, kurie nesutapo su vykdomojoje byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, antstolis teismui pateiktame 2023 m. sausio 12 d. palūkanų paskaičiavime nurodė, jog 2020 m. vasario 7 d. skolos likutis su palūkanomis sudarė 357 467,05 Eur, iš jo skola – 333 721,33 Eur, o palūkanos – 23 745,72 Eur (357 467,05 Eur – 333 721,33 Eur), tačiau 2020 m. vasario 7 d. rašte Nr. S1-59982, atsakydamas į vieną iš pareiškėjos paklausimų dėl skolos ir palūkanų likučio, nurodė, kad nepadengta skolos suma 2020 m. vasario 7 d. yra 370 539,51 Eur, iš jų 333 721,33 Eur sudaro skola, palūkanos – 22 502,91 Eur ir 14 315,27 Eur vykdymo išlaidos; antstolio pateiktame palūkanų paskaičiavime eilutėje ties 2021 m. gruodžio 16 d. nurodoma, kad skola lygi 310 642,19 Eur, iš jos 285 578,34 Eur skola, o 25 063,85 Eur palūkanos (310 642,19 Eur – 285 578,34 Eur), tačiau 2021 m. gruodžio 16 d. patvarkyme dėl skundo Nr. S-21-157-29454 antstolis nurodo, kad skolos likutis 2021 m. gruodžio 16 d. sudaro 283 018,66 Eur, o palūkanų likutis 28 490,50 Eur. Pažymėtina ir tai, kad teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu antstolio atstovas nurodė, jog palūkanas antstolis skaičiuoja pagal formulę, į kurią įtraukia metus, prilygintus 360 dienų, o tokį skaičiavimą, antstolio teigimu, pagrindžia tai, jog metai turi 12 mėnesių po 30 dienų. Sutiktina su pareiškėjos atsiliepime nurodytais argumentais, kad šiuo atveju nėra aišku, kodėl antstolis yra pasirinkęs tokį skaičiavimo būdą, kadangi visuotinai žinoma, kad kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. sudaro ne 360, o 365 (keliamaisiais metais – 366) dienos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esant nurodytiems neatitikimams pareiškėjai turėtų būti suteikta jos prašoma informacija apie vykdymo eigą, kurioje pareiškėjai turi būti pateikti ne formalūs, o aiškūs ir tikslūs duomenys apie išieškotų lėšų paskirstymą. Šiuo atveju tinkamas pareiškėjos teisės gauti informaciją apie vykdymo eigą užtikrinimas yra svarbi jos turtinių teisių įgyvendinimo prielaida, kadangi tik gavusi tikslią informaciją pareiškėja gali priimti tolesnius sprendimus dėl savo teisių įgyvendinimo.

46. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog antstolis vykdomąją bylą teismui persiuntė kartu su pareiškėjos skundais, tačiau šią pareigą įvykdė netinkamai – teismas konstatavo, kad elektroninėje byloje nebuvo dalies vykdomosios bylos dokumentų. Be to, iš teismui pateiktos popierinės vykdomosios bylos matyti, jog dokumentai į bylą sudėti ne chronologine tvarka, jie yra dubliuojami, be to, byloje, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra visų išieškotų lėšų patvarkymų. Taigi šios aplinkybės papildomai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog antstolio pateikti atsakymai, kuriais nukreipiama į vykdomąją bylą, yra formalūs, kadangi aiški informacija apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje apskritai nėra išsami ir aiškiai susisteminta.

47. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybių visumą, nustatė, jog antstolis 2022 m. gegužės 30 d. patvarkymu ne tik nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo kaip prašymo pateikti informaciją apie vykdymo eigą, tačiau ir pačiame patvarkyme pateikė tik formalius paaiškinimus, kurie iš esmės neatsakė į pareiškėjos keliamus klausimus. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti nepagrįstą antstolio neveikimą nepateikiant pareiškėjai jos prašomos informacijos, į ką pareiškėja atkreipė dėmesį ir 2022 m. gegužės 23 d. skunde. CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba įpareigoja antstolį veiksmą atlikti. Nagrinėjamu atveju nustatęs antstolio neveikimą, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą įpareigoti antstolį pateikti pareiškėjos skunde konkrečiai nurodytą informaciją. Taigi panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

48. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad antstolio atliktas lėšų paskirstymas šioje vykdomojoje byloje jau buvo įvertintas įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis bylose Nr. e2YT-17907-465/2022 ir e2YT-17905-909/2022, kurias išnagrinėjus pareiškėjos skundai buvo atmesti. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, matyti, kad atskirajame skunde nurodytose bylose iš tiesų buvo keliami klausimai dėl antstolio A. N. išieškotų lėšų, jų paskirstymo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Civilinėje byloje Nr. e2YT-17907-465/2022 pareiškėja skundu prašė panaikinti antstolio 2022 m. gegužės 30 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr.S-22-157-14544, o civilinėje byloje Nr. e2YT-17905-909/2022 teismas nagrinėjo antstolio pateiktą pareiškėjos skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti 2021 m. sausio 20 d. patvarkymą Nr. S-21-157-1715 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Vis dėlto šios bylos ir atskirajame skunde nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo dalykas nesutampa, nes 2022 m. gegužės 23 d. skundu pareiškėja nereiškė reikalavimo dėl konkrečių antstolio patvarkymų panaikinimo, o reikalavimo pateikti informaciją apie vykdymo eigą. Taigi atskirajame skunde nurodytos bylos nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini.

49. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų (antstolio ir skolininkės) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išnagrinėjus bylą buvo patenkinta tik dalis pareiškėjos reikalavimų, t. y. ½ dalis 2022 m. gegužės 23 d. skunde nurodytų reikalavimų, o kiti šio skundo reikalavimai bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjos skundas atmesti, pagrįstai priteisė pareiškėjai proporcingai apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

52. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

53. Atskirąjį skundą atmetus, šiuo atveju spręstinas priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi turinčio proceso dalyvio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, iš apelianto (antstolio) pareiškėjos naudai priteisiamas 453,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93, 98, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

antstolio A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-817-819/2023 palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjos V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš antstolio A. N. 453,75 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.