Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. H. (V. H.), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. H., veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Z., 2020 m. gegužės 31 d. apie 00.10 val., sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,88 ‰ ), kilus konfliktui, po to kai A. Z. konflikto metu sodybos pastate pastūmė (duomenys neskelbtini) pilietį G. C. bei jiems išėjus į lauką aukščiau minėtu adresu A. Z. tyčia smogė kaire ranka G. C. į veido sritį,

po to dešine ranka į kairį petį bei pakaitomis po kartą spyrė G. C. į dešinę ir kairę kojas,

po to, tęsiant nusikalstamą veiką, užlipus į sodybos pastato antrąjį aukštą, A. Z. tyčia smogus kumščiu G. C. į nosį, o šiam nuo smūgio nukritus ant nugaros ant grindų, ant jo užlipo,

po to, tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su A. Z., A. Z. terasoje pastūmus G. C., po to kumščiu trenkus šiam į veidą, nuo ko G. C. griuvo, jis šiam tyrimo metu nenustatytu įrankiu dūrė į nugarą bei pastūmė, dėl ko G. C. įkrito į tvenkinį, o tuo metu A. Z., neišleisdamas D. M. į lauką padėti G. C., smogė D. M. kumčiu į veido sritį, pataikydamas po kaire akimi bei ne mažiau kaip kartą kumščiu į veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais bendrais veiksmais su A. Z. padarė nukentėjusiajam D. M. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, abiejose rankose ir kairiame kelyje, o jam ir A. Z. bandant atidaryti pirties pastato įėjimo duris ir įsibrauti į vidų, D. M. laikant kaire plaštaka pirties pastato įėjimo durų rankeną iš vidaus – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tokias bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam D. M. padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą bei bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais veikdamas su A. Z. padarė nukentėjusiajam G. C. durtinę – pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su nugaros minkštųjų audinių pažeidimu, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, kairio peties sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmingumu, ribotais judesiais, dešinio kelio sąnario sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, patinimu, odos nubrozdinimus krūtinėje bei galūnėse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą,

be to, jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 00.10 val., sodyboje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,88 promilės) turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš pirties pastato antrame aukšte esančio D. M. lagamino pagrobė pastarajam priklausančią 400 eurų vertės 24 karatų auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą, nukentėjusiajam D. M. priklausantį 400 eurų vertės turtą,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. H. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas neprisipažino. 2020-05-31 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo, apklaustas kaip įtariamasis V. H. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau neteistas. Parodymus duos rusų kalba. Lietuvoje yra apie metus laiko. Turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. 2020-05-30 jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su A. Z.. Minėtu adresu jie gyvena kartu. Namas, kuriame gyvena, yra nuomojamas. Jie ruošėsi išgerti alkoholinių gėrimų – degtinės. Jie su A. Z. pasigamino sau valgyti. Sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus ir valgė. Jiems būnant lauke prie namo, rūkant, jie pastebėjo, kad į kiemą atėjo du jam nepažįstami vyrai. Vienas iš vyrų rankoje laikė, kaip jis suprato, geltonos spalvos alkoholinio gėrimo butelį. Minėti vyrai bendravo anglų kalba, jie paaiškino, kad norėjo užeiti pas juos išgerti kavos. Jie sutiko ir pasiūlė šiems užeiti. Namuose kavos nebuvo, tačiau jie visi kartu sėdo prie stalo ir vartojo jų alkoholinį gėrimą – degtinę, taip pat jų atsineštą geltonos spalvos alkoholinį gėrimą. Po to, kai jie viską išgėrė, vyrai pasakė, kad jie nueis pas juos atgal į pirtį pasiimti raudono vyno. Po ko jie išėjo, pasiėmė vyną ir grįžo kartu su vyno buteliu. Po to jie keturiese išgėrė raudono vyno butelį. Geriant vyną jie bendravo. Išgėrus vyną, minėti vyrai pasiūlė nueiti pas juos į pirtį, kur bus užkurta pirtis. Jie sutiko. Po to minėti vyrai išėjo. Jie su A. Z. paruošė du padėklus vaišių ir po 30 minučių nuėjo pas juos. Jiems atėjus, minėti vyrai turėjo viskio butelį, kurį jie toliau vartojo visi kartu. Po to minėti vyrai pasiūlė išsirengti ir eiti į pirtį. Jie išsirengė iki apatinių ir nuėjo į pirtį. Kurį laiką praleidus pirtyje, jam pasidarė per karšta, todėl jis nusprendė padaryti pertrauką, išeiti į lauką parūkyti ir atsivėsinti. Jam išėjus į lauką, paskui jį išėjo vienas iš vyrų (tamsių plaukų, tamsesnės odos, su akinukais). Jam išėjus jie kartu stovėjo pirmo aukšto balkone, jis ranka sugriebė jam (V. H.) už užpakalio. Jis suprato, kad šis prie jo priekabiauja, tačiau jis galvojo, kad šis yra išgėręs ir netyčia jį užkabino. Jis (V. H.) paklausė kaip tai suprasti. Tačiau šis jam atsakė, kad jis nekreiptų dėmesio ir pasiūlė jam išgerti alaus. Tada jis (G. C.) jam pasakė „aš Tavęs noriu“. Jis atsakė, kad yra normalios orientacijos, po ko šis atsiprašė. Jie kartu grįžo į pirtį. Kurį laiką vėl praleidus pirtyje, jam pasidarė silpna – mano, dėl išgerto alkoholio, todėl jis nusprendė pakilti į antrą aukštą ir atsigulti lovoje. Pakilęs į antrą aukštą, jis ieškojo vietos kur atsigulti. Jam būnant antram aukšte, paskui jį pakilo vienas iš vyrų (tamsesnės odos, su akinukais). Jis išsitraukė iš savo „tašės“ (krepšio) pinigus, prisiartino prie jo ir įdėjo pinigus jam į trumpikes. Jis šiam atsakė, kad jis geriau eis namo. Jis nusileido į pirmą aukštą. Tuo metu jo draugas A. Z. ir kitas – žemesnio ūgio, šviesių plaukų vyras sėdėjo prie stalo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pasakė A. Z. kas įvyko ir, kad jiems reikia eiti iš čia kuo skubiau. Po to į pirmą aukštą nusileido tamsesnės odos vyras su akinukais. Jie su A. Z. pradėjo rengtis, kad išeitų. Tamsesnės odos vyras su akinukais angliškai pradėjo šaukti, kad jie jį apvogė. Jis nusirengė apatinius. Jam nusiėmus apatinius, iš jų iškrito pinigai, kuriuos tamsesnės odos vyras su akinukais įdėjo jam, kai jie buvo antrame aukšte. Jis pasakė, kad jam nereikia jo pinigų. Tada A. Z. išvedė į lauką abu vyrus, kad pasikalbėtų, o jis liko viduje toliau rengtis. Jam besirengiant viduje, jis per lauko duris pamatė, kad A. Z. jau guli ant žemės, o virš jo pasilenkę abu vyrai, kurie jį mušė rankomis ir kojomis. Jis tai pamatęs, iš karto pribėgo ir nustūmė abu vyrus nuo A. Z.. Tada jie pradėjo aiškintis aplinkybes. Jis pasiūlė vyrams parodyti jų kišenes, kad jie tikrai nieko neturi kišenėse. Apžiūrėjus kišenes, jose nieko nebuvo, tačiau žemesnio ūgio šviesių plaukų vyras toliau kalbėjo, kad jie pavogė jam priklausančią auksinę grandinėlę. Tačiau jis negalėjo nusiraminti. Besiaiškinant aplinkybes tarp tamsesnės odos vyro su akinukais ir A. Z. prasidėjo apsistumdymas. Apsistumdymo metu jie abudu nukrito, ir jis pamatė kaip tamsesnės odos vyras su akinukais nuriedėjo į tvenkinį. Jis pribėgo prie tvenkinio, įšoko į tvenkinį ir ištraukė tamsesnės odos vyrą su akinukais, nes jis niekaip negalėjo iš jo išlipti pats. Abu vyrai pasakė, kad tuoj kvies policijos pareigūnus. Tada abu vyrai nuėjo į pirtį, kur užsidarė. Jie kartu su A. Z. nuėjo pas save namo. Po kurio laiko pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jiems reikia kartu su jais važiuoti į policijos komisariatą. Jiems buvo uždėti antrankiai, jie buvo įsodinti į policijos tarnybinį automobilį ir pristatyti į policijos komisariatą. Daugiau apie įvykį jis nieko negali papasakoti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini). 2020-12-17 įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. padarymo, apklaustas kaip įtariamasis V. H. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, visiškai neprisipažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamų abiejų nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau neteistas. Parodymus duos rusų kalba. Nori pasakyti, kad jokių smurtinių veiksmų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kurie yra išvardinti jam pateiktame pranešime apie įtarimą jis nedarė, jų nemušė, nestumdė, jokių smūgių niekam nesudavė. Išsamiai dėl šio epizodo – nukentėjusiųjų sužalojimų buvo davęs ir savo pirminėje apklausoje ir akistatose su nukentėjusiaisiais, todėl savo kaltės dėl pirmo epizodo neprisipažįsta, nes to nedarė. Dėl antro jam inkriminuojamo epizodo – svetimo turto vagystės, nori parodyti, kad nei auksinės grandinėlės su pakabuku, nei pinigų – 120 eurų, iš nukentėjusiojo jis nevogė ir mano, kad tas jį apkalba. Pas jį po įvykio nei pinigų, nei juvelyrinių dirbinių rasta nebuvo. Teigia, kad nukentėjusysis jį apkalba, neva jis tikrino jo lagaminą. Taip, jis buvo užlipęs į pirties antrą aukštą pailsėti, po poros minučių į kambarį atėjo vienas iš nukentėjusiųjų – jis tuo metu ruošėsi atsigulti, ir nukentėjusysis pamatęs jį, priėjo prie jo ir pasiūlė lytiškai santykiauti, tai buvo vyresnis – C. Išgirdęs tai, jis atsikėlė, ir tas netikėtai jam už jo maudymosi šortų, iš priekio užkišo pinigus – jis pastebėjo 50 eurų kupiūrą. Jis iš karto nieko nesakęs nulipo į pirmą aukštą, kur buvo kitas nukentėjusysis D. ir Al. ir, ištraukęs pinigus iš šortų priekio, juos numetė – nepamena kur. Jo maudymosi šortai neturėjo jokių kišenių. Pinigų iš švarko nevogė, grandinėlės su pakabuku nevogė taip pat, todėl savo kaltės dėl vagystės neprisipažįsta. Klausiant ar gali nurodyti A. Z. veiksmus įvykio metu, atsakė, kad jis nusileido iš antro aukšto į pirmą, C. nusileido jam iš paskos ir nukentėjusieji tarpusavyje itališkai kažką kalbėjo, darėsi agresyvūs, ir C. pradėjo rankomis stumdyti A. D. taip pat šaukė ant jų ir pradėjo artintis prie jo, klausė jo anglų kalba, kas ten atsitiko viršuje. A. stūmė nuo savęs C., bet nesmūgiavo. Jis su A. perkalbėjo ir nusprendė išeiti – kol jis rengėsi, A. su C. išėjo į lauką, kas ten vyko jis nematė, bet išėjo į lauką ir D., o jam išėjus į lauką, pastebėjo, kad abu nukentėjusieji kojomis spardo A., kuris gulėjo ant žemės. Jis atstūmė D., A. pabandė atstumti C., kuris galimai neišlaikė pusiausvyros ir įkrito į šalia esantį prūdą (tvenkinį). Jis nuo laiptelio šoko į prūdą ir padėjo C. išplaukti, nes pamatė, kad tas skendo. A. tuo metu sumuštas, kraujuotas gulėjo ant žemės. Nukentėjusieji grįžo į pirtį, užsidarė, o jis padėjo A. apsiprausti, pakėlė jį, ir jie dviese nuėjo į savo namelį. Kiek žino, šiuo meta A. yra Lietuvoje, tikslios jo buvimo vietos nežino. Į antrą aukštą daugiau niekas kitas be jo ir C. užlipęs nebuvo. Jis mano, kad A. lūžo koja šio įvykio metu, kai jis buvo mušamas ( 2 t., b. l. 93-95, 102-104).

Byla išnagrinėta kaltinamajam V. H. nedalyvaujant (LR BPK 246 straipsnio 1 dalis), jo parodymai pagarsinti teisme vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Nors V. H. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo G. C. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 137-139, 140-142, 2 t., b. l. 3-5) ir teisme duotais parodymais, kad V. H. nepažįsta, nėra giminės, niekada jo nematė išskyrus tą vakarą. Įvyko tai, kad jis su D. nuvyko į sodybą pašvęsti, ramiai praleisti dieną, įvyko tai, ką papasakojo policija. Tą vakarą įvyko konfliktas, nes į sodybą atėjo asmenys. Juos priėmė, jie paėmė grandinėlę ir pinigus. Iš pradžių jis su D. išsikepė ant grilio maistą, po to užsinorėjo kavos, bet kavos aparato neturėjo, todėl nusprendė nueiti paprašyti savininko kavos aparato ir kavos. Ėjo į namą, kuris buvo šalia. To vyro, kuris prieš tai čia buvo, namo kieme sutiko (duomenys neskelbtini). Tada maloniai paklausė galbūt jie turi kavos, ar jie galėtų paimti. Po kavos gerai neprisimena, bet grįžo į išsinuomotą sodybą. Grįžo dviese, o (duomenys neskelbtini) atėjo vėliau. Jie atėjo iš draugiškumo. Tada visi kalbėjosi, po to prisimena, kad išėjo parūkyti į terasą su vienu iš (duomenys neskelbtini) , o kai grįžo, D. jam pasakė, kad vienas iš (duomenys neskelbtini) užlipo į antrą aukštą. Jaunesnis užlipo į antrą aukštą, ne tas stambus, kuris jį mušė, o kitas. Amžiaus iš tiesų nežino, atrodė jaunesnis. Jam D. liepė užlipti į antrą aukštą. Atidarė kambario duris ir aptiko (duomenys neskelbtini), jis buvo įkišęs ranką D. į džinsų (kelnių) kišenes. Kraustė D. kelnių kišenes ir buvo D. kambaryje. Mano, kad atvyko ne laiku, nes mano, kad kažką paėmė. Jis tuo metu, kai jį pamatė, buvo pasilenkęs prie kelnių. Gerai neprisimena, kas buvo toliau, jo išraiška buvo tokia, kad nieko nedaro, ar ieškojo tualeto, neprisimena. Kaip apsirengęs neprisimena, bet tikrai su šortais. Atrodo, kad jis buvo su marškinėliais ir trumpomis kelnėmis. Abu buvo apsirengę. Parodė, kad lyg nieko nedarė, paskui abu nusileido į apačią ir jis pasakė D., kad jam atrodo, kad tas vaikinas kažką pavogė. Gerai neprisimena, bet visi pradėjo įsikarščiuoti ir tada jis išėjo į lauką ir prasidėjo konfliktas. Pradėjo karščiuotis dėl to, kad jie buvo užlipę į jų kambarius į viršų ir kažką paėmė, pirmiausiai, kodėl jie iš viso ten lipo. Klausė, ką jie paėmė ir tas kelnes patraukė ir iškrito pinigai (duomenys neskelbtini) iš už kelnių. Būtent tam, kuris buvo užlipęs į viršų ir kraustė daiktus. D. dar dingo auksinė grandinėlė. Lauke išėjo pakalbėti su tuo vaikinu, nes situacija viduje buvo įtempta. Tas vaikinas trenkė jam du kartus kumščiu ir įspyrė. Kitas trenkė, ne tas, kuriam pinigai iš kelnių iškrito. Trenkė į veidą, kumščiu į nosį ir skruostą, o spyrė į kojas. Kiek kartų trenkė - neatsimena, į kairę ar dešinę pusę – neatsimena. Į petį netrenkė, petys sužalotas buvo, kai į vandens telkinį įkrito. Ir viduje, ir antrame aukšte buvo suduoti smūgiai. Antrame aukšte buvo suduoti smūgiai vėliau, ne tada, kai pamatė, kai kraustė daiktus. Tada, kai buvo užlipę, patikrinti ką jie paėmė, antrą kartą, tada gavo stiprų smūgį kumščiu į nosį, tada daugiau smūgių, tada D. jį ištraukė, nes jis, (duomenys neskelbtini) , buvo ant jo. Viskas šitas vyko antrame aukšte. Pirmi smūgiai buvo lauke, paskui - viduje. Į tvenkinį įstūmė paskutiniu momentu, kai visi nulipo nuo antro aukšto. Po to, kai antrame aukšte gavo smūgį į nosį, bėgo kraujas, tada išėjo į lauką įkvėpti oro, ir pajuto dūrį į nugarą ir jį pastūmė, ir krisdamas į tvenkinį užsigavo petį ir kelį. D. padėjo išlipti iš tvenkinio. Neprisimena kaip, bet jis su tuo jaunesniu vaikinu, kuris apsivogė, jie ištraukė jį. Ligoninėje nustatė, kad dūrė jam į nugarą, po to hematomos veide, petyje. Pinigų buvo pavogta atrodo 60-70 eurų, neprisimena. Ta pinigų suma, kurią padavė D. už išlaidas, tiksliai nematė. Palaiko civilinį ieškinį, jeigu įmanoma, patyrė išlaidų, nori kažką atgauti. Supranta skirtumą tarp moralinės ir turtinės žalos. Jo neturtinė žala susideda iš to, kad buvo sumuštas, apvogtas, po to jeigu nebūtų D. jo išviso čia nebūtų, jo širdyje padaryta žala. Iš jo konkrečiai nieko nepavogė. Patyrė nepatogumų, kentėjo fizinį skausmą, psichologinį skausmą. Pasekmių nejaučia, iki šiol skauda petį, nugarą, meniską. Dėl peties buvo padarytas tyrimas, nustatyta, kad reikalinga operacija, bet dar nesioperavo. Dėl turtinės žalos prašo priteisti ieškinyje nurodytas išlaidas. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad vėliau daugiau pinigų ar nepasigedo - neprisimena, gali būti, kad taip. Tą dieną matė, kad D. nešiojo grandinėlę su pakabuku. Ar jis buvo ją nusiėmęs - nežino, kad buvo užsidėjęs - tai tikrai. Gali būti, kad jis buvo nusiėmęs, kad nekaistų pirtyje, mano, kad taip, bet tiksliai dabar neatsimena, žino, kad jis ją turėjo. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo parodymų patikrinimas vietoje ir parodė kaip buvo suduoti visi smūgiai - teisingai parodė. Jis visada sakė teisybę. Tą vakarą jie gėrė, bet nežino kiek tiksliai, nes buvo sodyboje, ne už vairo, galėjo išgerti, neatsimena kiek. Dvi-tris taures vyno valgydami mėsą, o po to „limončelo“. D. irgi buvo, (duomenys neskelbtini) jaunesnis jam padavė ranką, bet ir D. buvo. Jis buvo sunkus ir pavargęs, (duomenys neskelbtini) jaunesnis ir D. jam padėjo išlipti iš tvenkinio. Gerai neprisimena dėl rūbų, kaip buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) , bet praėjo daug laiko, be to nuo smūgių buvo truputį apsvaigęs, tai detalės, kurių neprisimena. Buvo nusisukęs, nepamatė jokio daikto pas (duomenys neskelbtini) rankose, pajuto dūrį ir stumtelėjimą į nugarą. Teismui parodžius kaltinamojo nuotrauką (t. 4, b. l. 9) nurodė, kad nuotraukoje jaunesnis, kuris pavogė pinigus (4 t., 95-97);

- nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 75-78, 79, 80-81, 126-128, 12-130) ir teisme duotais parodymais, kad atvyko su G. į sodybą. Grilyje kepė mėsos, truputį išgėrė vyno. Po to užsimanė kavos, bet kavą buvo pamiršę. Jiems raktus buvo padavęs savininko sūnus ir jis perduodamas raktus pasakė, kad jei kažko prireiks, jie čia, tai nusprendė tuo pasinaudoti. Kai atvyko į savininko namo teritoriją, rado tuos (duomenys neskelbtini) . Kažkaip paklausė, nes ta pačia kalba nekalbėjo, ar turi kavos ir jie pakvietė juos išgerti kavos. Jau praėjo treji metai, per įvairias apklausas yra viską papasakojęs, dabar gali būti, kad kas įvyko laike taip nuosekliai neprisimena. Bet paskui su G. grįžo į sodybą. Po to pas juos atėjo abu (duomenys neskelbtini). Pradėjo kalbėtis, buvo draugiška aplinka. Kažką gėrė, valgė. Paskui vienas iš dviejų rūpinosi pirties kūrenimu, vienas iš (duomenys neskelbtini). Dėjo malkas į krosnį. Po to jis (teismo pastaba – D.) ir tas jaunesnis nuėjo į pirtį, tuo metu jau marškinėlių neturėjo tas jaunesnis (duomenys neskelbtini), dėl kito neprisimena. Kitas krovė malkas. Po to pastebėjo, kad tas jaunesnis išėjo iš saunos ir užlipo į viršų. G. nuėjo į viršų patikrinti ir neprimena ar jie kartu nulipo, bet jam atrodo, ir jam pasakė, kad jis kraustė jo (teismo pastaba – D.) daiktus. Tada jis vienas nuėjo patikrinti. Iš kart pasižiūrėjo ar yra grandinėlė, nes ją nusiėmė ir įdėjo į kelnių kišenę - jos nebebuvo. Jam ta grandinėlė labai vertinga, ją dovanojo jo tėvas. Neatsirado ta grandinėlė. Dar dingo pinigai, tiksliai neprisimena kiek, ne tik iš kelnių kišenės dingo pinigai, bet ir iš švarko kišenės apačioje dingo pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu ir kiek civiliniame ieškinyje prašo tiek ir dingo, tuo metu tiksliai buvo suskaičiavę, kad 120 Eur. Toliau pastebėjo, kad dingo grandinėlė, pastebėjo, kad dingo pinigai iš džinsų kišenės ir tada nulipo į apačią, pasakė G., kad pavogė. Pradėjo kalbėtis, sakyti, kur grandinėlė, kad ištrauktų grandinėlę. Eigos gerai nepamena. Tada užlipo į viršų pažiūrėti ir jis parodė, kur buvo grandinėlė ir jos nebėra, visi keturi užlipo į viršų. Po to jie nors ir ne ta pačia kalba kalbėjo, pradėjo su G. sakyti, kad apvogė juos. Tada senesnis (duomenys neskelbtini) trenkė G. į veidą, jis (teismo pastaba – D.) ramino juos. Tada patraukė (duomenys neskelbtini) nuo G. ir tas jaunesnis (duomenys neskelbtini) viduje nesudavė jokių smūgių. Tada nulipo į apačią, kitas (duomenys neskelbtini) toliau mušė G., neprisimena ar viduje, ar lauke. Kai G. išėjo į lauką, paskui jį pasekė jaunesnis (duomenys neskelbtini), o vyresnis (duomenys neskelbtini) įėjo į vidų. Jis su vyresniu liko viduje, galbūt jis ketino ir jį sumušti, nežino, ir girdėjo iš lauko sklindantį pagalbos šauksmą, jam pavyko išsilaisvinti iš to, kuris buvo viduje. Šis jo nelaikė, jį mušė. Kai išgirdo G. šaukiant, jis kontratakavo ir jam pavyko išeiti. G. buvo tvenkinyje, jis (teismo pastaba – D.) jaunesniajam sušuko angliškai, kad G. gali numirti ir tada tas jaunesnysis padavė G. ranką ir jis priėjo padavė, nes vienam būtų nepavykę ištraukti. Kai išsilaisvino iš vidaus, G. jau buvo vandenyje, prastos būklės. Toliau jis nuvedė G. į sodybos vidų, o (duomenys neskelbtini) liko lauke. Tada iš karto uždarė duris, rakto nebuvo, tad laikė rankeną ranka, o jie mėgino įeiti. Sužalojimus patyrė, kadangi už apačios laikė rankeną, o iš lauko, nežino kuris, mėgino atidaryti, tai kai laikė stipriai, rankena sulūžo ir jis persipjovė ranką. Vyresnis (duomenys neskelbtini) jį viduje mušė į įvairiais vietas. Detalių neatsimena. Savo civilinį ieškinį palaiko. 520 eurų, už grandinėlę, kurią įvertino 400 eurų, o kita suma - gryni pinigai pavogti. Grandinėlę įvertino pagal svorį, tuo metu panaši grandinėlė su pakabuku tiek kainuotų. Neturtinė žala pasireiškė dėl įvairių aplinkybių, nes ištisas dienas praleido apklausose duodamas parodymus. Tą naktį kaip jautėsi, kaip jautėsi jo žmona, duktė. Patyrė fizinių skausmų, be to tai buvo šokiruojanti patirtis, niekada jo ir draugo gyvenime iki tol to nėra buvę. Po to daugiau tokių vakarėlių neberengė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad matė, kam iškrito pinigai. Kai buvo apačioje, tas jaunesnis vaikinas pasakė, kad nieko nepavogė, patraukė trumpikių gumą ir iškrito pinigai. Jį (teismo pastaba – D.) mušė rimčiau tik tą kartą viduje. Patraukė apatinių ar maudymosi šortų gumą, jis pats juosmens gumą atvertė ir iškrito. Kiek prisimena, jis nedėvėjo marškinėlių, nes prieš tai buvo pirtyje. Išgėrė, kiek neprisimena, bet keletą taurių gėrė, tikrai vyną ir „limočelo“, tik keletą taurių, apie butelius kalba neina. Daiktai antrame aukšte, kurie buvo pavogti, buvo lagaminas ir jo kelnės. Lagamine buvo rūbai kitai dienai. Pinigai tikrai buvo kelnių kišenėje, o grandinėlė, arba buvo kelnėse arba lagamine, anksčiau tiksliau pasakė, dabar neprisimena. Kiek prisimena, lagaminas buvo atidarytas ir kelnės buvo padėtos ant viršaus, kur grandinėlė tiksliai buvo neprisimena, ar buvo kelnių kišenėje, ar tiesiog padėta ant lagamino ar ant kelnių, 20 centimetrų spinduliu, tikrai ten pasidėjo, tik negali patikslinti konkrečios vietos, nepametė. Tuo metu tiksliai buvo prisiminęs, kur padėjo, tada pasižiūrėjo iš kart į tą vietą ir ten tikrino, bet nerado. Prieš tai grandinėlė buvo, o kai užlipo - jau nebebuvo t. 4, b. l. 97-98);

- liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 7-8) ir teisme duotais parodymais, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius. G. yra jos buvęs vaikinas, o D. yra G. draugas, yra pažįstami, nėra giminės. Daug laiko praėjo. Buvo taip, kad jai būnant namuose gavo skambutį, kad jos buvusiam vaikinui G. atsitiko nelaimė, daugiau detalių nebuvo pasakyta, kad juos užpuolė. Paprašė bendrų draugų vykti į tą sodybą ir kažkaip padėti. Atvyko pora draugų jos pasiimti ir kartu nuvyko į tą sodybą. Atvyko draugai M. ir R. Nuvyko su automobiliu. Buvo naktis, tamsu. Atvykus į sodybą ji pamatė, kad jos buvęs draugas visas sudaužytas. Buvo dideliame strese kaip jam padėti, kas atsitiko. Paskui atvyko tyrėja, vėliau ji jai skambino dėl įvykio detalių. Kai pamatė savo draugą sudaužytą, suprato, kad įvyko muštynės, įvykis. Bandė išsiaiškinti. Ir vėliau kartu su draugais nuvežė G. į ligoninę, vėliau su juo grįžo pas ją į namus, kai jį sutvarstė. Kelias dienas jis praleido jos namuose. Žmogus atrodė kraupiai. Buvo visur sužalojimai – praskelta nosis, visi paakiai, ne iškarto, vėliau pradėjo matytis visos mėlynės. Iš karto matė nosies prakirtimą, nugaroje buvo 2-3 cm linija, kaip durtinė žaizda pasirodė. Pabrozdinimai visame kūne. Sakė, kad rankos negalėjo judinti, kurią jau anksčiau yra skaudėję. Žaizdą ant nugaros pamatė iš karto. Kaip apsirengęs buvo jos vaikinas, kai atvyko, neatsimena, greičiausiai, kad marškinėlius, nes buvo vasara. Kai iš ligoninės grįžo namo, tada pamatė tą žaizdą. Iš įvykio vietos ji vežė į ligoninę. Jos vaikai iki šiol atsimena kaip G. atrodė. Visame kūne buvo sužalojimai, mėlynės, ji pirko vaistus, pleistrus ir gydė. Kai atvyko į sodybą be jos ir draugų, be nukentėjusiųjų, įvykio vietoje dar buvo policijos tyrėja, o greitoji neatsimena ar buvo. Dėl daiktų neatsimena, paėmė tik G., ir išvažiavo, jokių daiktų su jais nebuvo. G. verkė, buvo sudėtinga jo būsena, todėl į jo būseną koncentravosi. Nepamena tiksliai ar tuo metu surinko, ar rado kažkokius svetimus daiktus. Kaip D. atrodė matė, palyginus su G. – geriau, ji koncentravosi į G. D. sužalojimų neapžiūrėjo. Kalbėjo tuo metu su D., bet jų bendravimas tuomet buvo ispanų kalba, o tai nėra abiejų gimtoji kalba, tad mažai aplinkybių sužinojo iš D., bendrai pasakė, kad konfliktas, kad susimušė, kad jis buvo sužeistas, kad juos bandė apvogti, o detalėse gali būti netikslumų, nes buitine kalba ispaniškai susikalbėjo. G. ir D. buvo parai pasiėmę sodybą. Nežino tą dieną nuo kada tiksliai jie buvo toje sodyboje. Kada atvyko į sodybą negali pasakyti, suprato, kad pilnai parai išsinuomojo. Kai ji atvyko į sodybą iš pašalinių asmenų daugiau nematė arba nepamena, tuos, kuriuos matė jau minėjo (t. 4, b. l. 92-93);

- liudytojo T. T. (T. T.) ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 12-14) ir teisme duotais parodymais, kad jis yra T. T., V. H. jam nėra giminė, jis pas juos sodyboje gyveno su dar kitu asmeniu. Nukentėjusieji buvo išsinuomoję sodybą, giminės nėra. Tai buvo labai seniai, nelabai atsimena. Čia buvo vakare vėlai, 1 val. nakties, atvažiavo jo dukra ir pasakė, kad prie jų sodybos yra policija. Jie suprato, nes jie šalia sodybos turi namą ir kartu su policija nuvažiavo prie to namo. Paskui atvažiavo greitoji pagalba, vėliau dar vienas policijos ekipažas. Viduje nebuvo, negali pasakyti detalių kaip ten buvo. Antras ekipažas išvežė du, kurie nakvojo kambariuose. Nuomojami kambariai, ten (duomenys neskelbtini) piliečiai gyveno, juos policija išsivežė. Nukentėjusieji gyveno, kur policija stovėjo, apie 20 metrų nuo tvenkinio, namelyje. Daugiau jis nesigilino, labai daug laiko praėjo, ką sakė policijoje - tai taip ir buvo, daugiau neatsimena. (duomenys neskelbtini) piliečiai nebuvo atėję iki įvykio į jo kiemą, ar kažką sakę. Jie buvo teritorijoje, kažkokį tikslą turėjo, sunku pasakyti, nežino. Kur (duomenys neskelbtini) piliečiai su (duomenys neskelbtini) susipažino - nežino. Kai atvyko prie namelio, kur stovėjo policija, buvo atvykusios dvi moterys, vienas ekipažas du žmonės, ir kitas du žmonės ir greitoji. Nukentėjusieji buvo. Kaip atrodė nukentėjusieji - neatsimena. Kai jau visi išvyko, namuose, tame namelyje, buvo kraujas. Po įvykio reikėjo sutvarkyti. Reikėjo durų rankeną pakeisti, pakeitė. Kas ten įvyko nežinojo, vėliau (duomenys neskelbtini) bandė paaiškinti, kas ten įvyko ir dėl ko jie ten susimušė. Kai grąžino policija atgal, tai savijauta vieno (duomenys neskelbtini) piliečio buvo nelabai. Nežino po kelių dienų juos grąžino, po 3-4 dienų, nežino tiksliai. (duomenys neskelbtini) šlubavo, kažką skaudėjo, neatsimena tiksliai ar ranką, ar nugarą, nežino nuo ko konkrečiai, bet buvo muštynės. Pats greičiausiai nusprendė, kad galimai dėl muštynių. Nukentėjusiuosius po šitos nakties matė, vėliau su policija atvažiavo pas juos apklausai. Kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai atrodė tą vakarą, jis negalėjo matyti. Tas aukštesnis vyrukas nukentėjusysis buvo greitojoje, bet buvo tarp jų atstumas. (duomenys neskelbtini) piliečius negalėjo vesti į greitąją, nes iš kitos patalpos juos pasiėmė policija. Nežino ar reikėjo greitosios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) piliečiai iki to įvykio pradėjo gyventi maždaug 2 savaites. Negali tiksliai nurodyti, nes ir pats atvažiuoja - išvažiuoja. Jo sūnus ruošė juos darbui, nes jis turi statybų firmą. (duomenys neskelbtini) piliečiai neturėjo kur gyventi, todėl apgyvendino pas save. (duomenys neskelbtini) piliečiai atvyko gal 5-6 val. vakare, tą pačią įvykio dieną (t. 4, b. l. 93-94);

- liudytojo Ivano Misevičiaus (Ivan Misevič) ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 16-18, 93) ir teisme duotais parodymais, kad tuo metu buvo policijos pareigūnas, V. H. asmeniškai nepažįsta, nukentėjusiuosius prisimena dėl darbinio įvykio. Gavo iškvietimą, kad muštynės pirtyje, kažkoks konfliktas įvyko. Skambinta buvo per tarpininką, gal draugė. Navigacija atvedė prie tokio adreso, jokios pirties nieko nebuvo. Skambino tam, kas iškvietė, bet sakė, kad tas žmogus yra ne vietoje, negalėjo tiksliai pasakyti, kur yra ta pirtis. Tuo metu atvažiavo automobilis ir mergina pasakė, kad gali būti jos tėvų pirtis. Išėjo vyras ir moteris, parodė, kad apie 200 metrų, prie tvenkinio pirtis, kad ten yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Tuomet jie su mikroautobusu visi kartu nuvažiavo. Prie pirties nieko nebuvo. Viduje buvo didelis stalas, matėsi, kad viskas ant grindų, maisto likučiai, grumtynių požymiai, kraujas. Vyrai ramiai sėdėjo prie stalo. Nukentėjusieji bent jau G. C. sėdėjo prie stalo, o kitas neatsimena ar tikrai D. Jie buvo labai draugiški, ramūs. G. buvo be marškinių, be nieko. Kai atsisuko eiti, pamatė pas jį ant nugaros lapą kaip kažkokį prilipdytą ir tada jis nukrito, tuomet pamatė durtinę žaizdą nugaroje ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Paaiškino, kad reikalinga greitoji ir tyrėja. Kol VPK aiškinosi, buvo pirties savininkė, savininkas ir sūnus, kuris buvo išgėręs. Iš pirties savininkų sužinojo, kad jie išnuomojo ir galėjo galimai pas juos būti atėję du (duomenys neskelbtini) kitame name. Savininkų sūnus buvo konfliktiškas, bet šeimos nariai su juo susitvarkė ir jį pašalino iš įvykio vietos. Paskui nežino iš kur atsirado du (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Su savininke moterimi daugiausia buvo bendraujama, ji daugiau visko paaiškino. Kol stovėjo, tie (duomenys neskelbtini) kai pamatė (duomenys neskelbtini), jie pradėjo kitaip elgtis, įtampa susidarė, jis buvo tik dviese su porininke, suprato, jog jeigu kažkas įvyks - nepavyks suvaldyti situacijos, tad liepė jiems grįžti į namus, kad viskas gerai, jeigu jų prireiks - pas juos ateis. Jie vienas ant kito kažką pasakė ir išėjo. Žodis po žodžio, po truputį aiškinantis ir kalbantis paaiškėjo, kad jie visi kartu šventė, kas įvyko neaišku. Tada jis paskambino į VPK, paprašė antro ekipažo. Atvyko dar vienas ekipažas, ar greitoji pirma ar antras ekipažas nepamena. Mobilioji kuopa išsiaiškino, kad (duomenys neskelbtini) piliečius reikia sulaikyti, nes greičiausiai (duomenys neskelbtini) sužalojo (duomenys neskelbtini) piliečius, durtinė žaizda. Tada mobilioji kuopa nuvažiavo, kas parodė, kur gyvena (duomenys neskelbtini) - nežino ir tada sulaikė (duomenys neskelbtini). Atvažiavo tyrėja, greitoji medicinos pagalba ir paskui atvažiavo (duomenys neskelbtini) draugai. Tada (duomenys neskelbtini) piliečiai pradėjo kalbėti apie pinigus ir auksinę grandinėlę, aiškino lyg dingo. Jo porininkė pažiūrėjo, ar rado, ar ne - nežino. Jie paliko tyrėją ir išvyko. Negali pasakyti dėl sužalojimų tiksliai, bet buvo durtinė žaizda, buvo nubrozdinimų, tik jau jie buvo nusiprausę. Žaizda nugaroje jau nekraujavo, nes buvo užklijuota su kažkuo. Nebuvo tekantis kraujas iš tos durtinės žaizdos. Jie iš Vilniaus miesto važiavo, apie 40 minučių po įvykio atvyko, tai kraujas jau turbūt sukrešėjo. Apie įvykį su (duomenys neskelbtini)nebuvo galima susikalbėti, ypač su tuo jaunu. Jie neblaivūs buvo. Sūnus savininko irgi neblaivus, agresyvus, tad jo neklausė. Kaip (duomenys neskelbtini) piliečiai atrodė - negali atsakyti. Akivaizdžių sužalojimų greičiausiai nebuvo, nes nekvietė greitosios medicinos pagalbos, priešingu atveju būtų iškvietęs (t. 4, b. l. 94-95);

- liudytojo Arnoldo Macecovičiaus (Arnold Macecovič) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020-05-31 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. Lovčiku apie 00.08 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba V1711 sulaikyti asmenis, kurie galimai peiliu sužalojo žmogų. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko policijos ekipažas V1711, iš kurių gavo informaciją, kad tarp 4 vyrų, t. y. 2 (duomenys neskelbtini) piliečių ir 2 (duomenys neskelbtini) piliečių įvyko konfliktas, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) piliečiai galimai sumušė (duomenys neskelbtini) piliečius ir galimai sužalojo peiliu. Įvykio vietoje buvo asmenys, bet konkrečiai galimai su minimais (duomenys neskelbtini) piliečiais neteko bendrauti, nes ir pastebėjo, kad buvo atvykus ir greitoji. V1711 ir namo šeimininkai parodė kur gyvena (duomenys neskelbtini), nuvedė į namą, kurio antrame aukšte, gyvenamojoje patalpoje miegojo du (duomenys neskelbtini) piliečiai, tai du vyrai – vienas jaunesnio amžiaus, kitas – vyresnis. Kaip vėliau paaiškėjo, tai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. H., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems buvo pranešta, kad jie bus sulaikyti. (duomenys neskelbtini) piliečiai nesipriešino, matėsi, kad jie apsvaigę nuo alkoholio. Buvo pasodinti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į OVS. Faktinis sulaikymo laikas – 2020-05-31, 02.30 val. Vežant (duomenys neskelbtini) piliečius, su jais neteko bendrauti, tik kad jie pradėjo triukšmauti, rėkauti. Nevertino (duomenys neskelbtini) piliečių fizinės būklės, tačiau iki tarnybinio automobilio ir laiptais nusileido ir kiemu jie patys laisvai atėjo (t. 2, b. l. 29-31);

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojo parodymai buvo pagarsinti, kuriuos Arnoldas Macecovičius patvirtino ir papildomai paaiškino, kad pirtį pamena, kvietė kažkoks ekipažas į pagalbą, važiavo padėti, žino, kad buvo konfliktas, sulaikytas asmuo. Trijų metų įvykis, sunku prisiminti, daug tokių darbe, neprisimena. Patruliams reikėjo pagalbos, atvažiavę aptiko tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)konfliktą (t.4, b. l. 112-113);

- liudytojo Andriaus Lovčiko ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020-05-31 patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. Macesovič apie 00.08 iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) reikalinga pagalba V1711 sulaikyti asmenis, kurie galimai peiliu sužalojo žmogų. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko policijos ekipažas V1711, iš kurių gavo informaciją, kad tarp 4 vyrų, t. y. 2 (duomenys neskelbtini) piliečių ir 2 (duomenys neskelbtini) piliečių įvyko konfliktas, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) piliečiai galimai sumušė (duomenys neskelbtini) pilietį ir galimai sužalojo peiliu. Įvykio vietoje buvo asmenys, bet konkrečiai su minimais (duomenys neskelbtini) piliečiais neteko bendrauti, nes V1711 ir namo šeimininkai parodė kur gyvena (duomenys neskelbtini) , nuvedė į namą. (duomenys neskelbtini) piliečiai, du vyrai – vienas jaunesnio amžiaus, kitas – vyresnis. Kaip paaiškėjo vėliau, tai A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. H., gim. (duomenys neskelbtini) , kurie miegojo. Jiems buvo pranešta, kad jie bus sulaikyti. (duomenys neskelbtini) piliečiai nesipriešino, matėsi, kad jie apsvaigę nuo alkoholio. Buvo pasodinti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į OVS. Faktinis sulaikymo laikas – 2020-05-31, 02.30 val. Vežant (duomenys neskelbtini) piliečius, su jais neteko bendrauti, tik kad jie pradėjo triukšmauti, rėkauti. Nevertino (duomenys neskelbtini) piliečių fizinės būklės, tačiau iki tarnybinio automobilio jie patys laisvai atėjo (t. 2, b. l. 25-27);

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojo parodymai buvo pagarsinti, kuriuos Andrius Lovčikas patvirtino ir papildomai paaiškino, kad supranta į kokią bylą yra pakviestas. Atsimena, kad važiavo į pagalbą kolegei, kuri čia dalyvavo su šiuo esančiu kolega Arnoldu. Ten buvo sodyba, įvyko konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečių, jei neklysta, abstrakčiai pamena, daugiau detalių neatsimena (t. 4, b. l. 113-114);

- liudytojos Dianos Kovševičienės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai budint – patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu Ivanu Misevičiumi, 2020-05-31 apie 00.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėja gavo žinutę nuo nukentėjusiojo – vyro D. M., kad adresu (duomenys neskelbtini). jį patį apvogė – pavogė auksinę grandinėlę, daugiau informacijos nebuvo suteikta. Atvykus į nurodytą vietą, paaiškėjo, kad tai privati valda, kur paaiškėjo kad 2 (duomenys neskelbtini) piliečiai iš šeiminkų buvo išsinuomavę pirtį. Juos pasitiko šeimininkė B., kuri kartu su savo vyru nuvedė juos prie pirties pastato. Ten juos pasitiko du vyrai, kaip paaiškėjo tai (duomenys neskelbtini) piliečiai – D. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei jo draugas G. C., gim. (duomenys neskelbtini). Šito asmens (G. C.) nosis buvo sumušta, šlubavo, bėgo kraujas, bei pastebėjo, kad nugaroje kraujuojanti žaizda, jos manymu – durtinė. Nedelsiant paskambino Vilniaus apskrities VPK OVS, kad yra durtinis sužalojimas, reikalinga greitoji pagalba ir NVRS pareigūnai. Su (duomenys neskelbtini) piliečiais negalima buvo susišnekėti, jie kalbėjo Itališkai, kažkas sakė „no problem" ir, berods, D. kartojo, rodė ant kaklo ir sakė „gold", tai kiek leidžia teigti, kad galimai sakė apie auksinę grandinėlę. Todėl, berods, D. paskambino savo sutuoktinei, su kurią galima buvo susišnekėti lietuviškai. Todėl visą pirminę informaciją pateikė tos sodybos savininkai, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai šventė su dviem (duomenys neskelbtini) piliečiais, kurie tuo metu miegojo kitame pastate. (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo pavartoję alkoholio. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) piliečiais, šeimininkais, prie jų kažkokiu metu atėjo vyras, kaip galima buvo spręsti – (duomenys neskelbtini) pilietis, bet jis buvo stipriai neblaivus, kuris rusiškai aiškino, kad jis su draugu su tais (duomenys neskelbtini) baliavojo ir įvyko konfliktas, ir jie tarpusavyje susimušė. Tas (duomenys neskelbtini) atėjo su dar vienu vyru, kaip suprato tai šeimininkų sūnus. (duomenys neskelbtini) buvo gan agresyviai nusiteikęs – vyrui apie 35 metus, buvo paaiškinta, kad eitų pas save – nuėjo. Tada netrukus pasirodė greitoji pagalba, kuri vienam (duomenys neskelbtini) piliečiui teikė med. pagalbą, o būtent dėl durtinės žaizdos ir kojos, nes tas šlubavo, praktiškai negalėjo eiti. Kai buvo atėjęs (duomenys neskelbtini) pilietis, kiek pavyko išsiaiškinti, muštynės įvyko pirties salėje ir buvo prie tvenkinio, kur vienas iš (duomenys neskelbtini) piliečių buvo įkritęs į tą tvenkinį, o būtent tas atėjęs (duomenys neskelbtini) padėjo tam (duomenys neskelbtini) išbristi iš tvenkinio, išgelbėjo jį. Nei iš vienos, nei iš kitos pusės nepavyko sužinoti konflikto motyvų. Švietė į tvenkinį, gal pavyks ką rasti, bet nieko nerado. Buvo užėję ir į pirties pastatą, apžiūrėjo vizualiai ir pirmą, ir antrą aukštą, bet grandinėlės nerado. Po kiek laiko atvyko kitas policijos ekipažas – V 1931, kurie vieno iš savininkų buvo nuvesti pas (duomenys neskelbtini), o vieną (duomenys neskelbtini) pilietį išvežė greitoji pagalba. Į įvykio vietą atvyko, kaip galima buvo suprasti, vieno iš (duomenys neskelbtini) piliečio –D. sutuoktinė, ir iš jos daugiau galima buvo sužinoti, kad konfliktas įvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai buvo apvogti ir sumušti. Kaip minėjo, buvo užėję į pirties pastatą – žmonių ten nebuvo, išskyrus (duomenys neskelbtini). Prie stalo, pirties viduje, matėsi raudonos spalvos dėmės (galimai kraujas) ant plytelių. Kad peilis ar peiliai voliotųsi, būtų kur nors numesti, nesimatė – aišku, matėsi šakutės, peiliai, nes ant stalo buvo maisto liekanos. Atvyko NVRS pareigūnai, kurie liko aiškintis vietoje. Ji jiems perdavė peilį, kuris gulėjo prie lango, nes prieš tai šeimininkė buvo paminėjusi, kad šitą peilį pastebėjo gulintį pirties salėje ant grindų pirmame aukšte ir padėjo ant spintelės. Kaip suprato, buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, dėl ko yra apklausiama. Kito (duomenys neskelbtini) piliečio jai neteko matyti. Tas (duomenys neskelbtini), kuris buvo priėjęs, ant jo sužalojimų nepastebėjo. (duomenys neskelbtini) piliečio D. greitoji neišvežė, ar jis buvo sužalotas tikrai negali pasakyti. Tas (duomenys neskelbtini) pilietis, kurį vėliau išvežė, kiek pamena, buvo su džinsais, nes jam buvo sunku pakelti koją, kad gydytoja apžiūrėtų. Ant kūno kažkoks drabužis, kuris nugaroje buvo kruvinas. Neatsimins kaip buvo apsirengęs D., tai yra kitas (duomenys neskelbtini) pilietis, ir kaip buvo apsirengęs atėjęs (duomenys neskelbtini). ( II t., b.l. 20-22);

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojos parodymai buvo pagarsinti, kuriuos Diana Kovševičienė patvirtino ir papildomai paaiškino, kad prisiminė, parodymai užrašyti teisingai, parodymus tvirtina (t. 4, b. l. 113);

- nuteistojo A. Z. teisminio nagrinėjimo metu pagarsintais 2022 m. kovo 17 d. teismo posėdyje duotais parodymais (t. 4, b. l. 119-121), kad kaltinimą girdėjo ir jį suprato. Dėl pirmo epizodo, smurto, pilnai sutinka, o dėl vagystės, visiškai su viskuo sutinka, kas buvo – tas buvo. Parodymus duoti sutinka. Jie ten gyveno, ten buvo darbdavio sodyba. Darbdavys E. T., tai buvo statybos įmonė. Prieš pradedant nori atsiprašyti tų žmonių. Problema atsirado dėl to, kad buvo kalbos barjeras, jis iš pat pradžių nesuprato, ko jie iš jo nori. Kai vienoje patalpoje yra keturi vyrai. Juos vaikinai pakvietė į svečius, pakvietė į pirtį. Pirtis nuo namo yra apie 100 metrų atstumu. Nukentėjusieji atėjo į namo teritoriją Nr. 143. H. šiek tiek suprato angliškai, nuketėjusieji į juos kreipėsi anglų kalba. Nukentėjusieji paklausė, kur galėtų pasidaryti kavos. Jam H. vertė į rusų kalbą. Tada susipažino ir juos vaikinai pakvietė į pirtį. Konfliktas prasidėjo pirties viduje. Pirmas nuėjo H., jis atėjo vėliau į pirtį. Sutinka, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konfliktas prasidėjo, nuo to, kad jis su D. sėdėjo vienas prieš kitą. Jis išgirdo klyksmą, bet H. buvo viduje, jo nematė, matė tik kaip jis nusileido. Su nukentėjusiaisiais jie truputį išgėrė už pažintį. Ar buvo prieš tai išgėrę nukentėjusieji – nežino. Iki bendravimo išgėrė 0,5 litro ‚Absoliut“ degtinės. Jis su D. išgėrė dviese po truputį už pažintį. H. pasakė, kad jam po garinės buvo bloga ir jis nuėjo į viršų. Po to, kai nesuprato, ko iš jo reikalaujama, stūmė C. Smogė C, pirmas trenkė. Ar smogė V, jis nematė. Nesuprato ko iš jo nori, buvo išgėręs. Esmė ta, kad iš H trumpikių pradėjo kristi pinigai. O kai šaukė priešais jį, jis nesuprato, jei nebūtų išgėręs, būtų kitaip. Praėjo jau daug laiko, buvo labai girtas ir tiksliai visko neprisimena. D. mušė jis, mušė, nes buvo stipriai apsvaigęs ir nesuprato, ko iš jo nori. D. sudavė ranka į veidą. Neprisimena momento, kai atsidūrė lauke. Šiuo momentu atsako už save, ką padarė. Atgal jis gavo, mano, kad tai normalu. H. kalbėjo su jais anglų kalba, jis nesuprato esmės. H. atėjo prie jo ir pasakė, kad einam į pirtį. H. jam nieko nepasakė, kai jis atsisuko, ko nori tie žmonės, kodėl jis šaukė, nes jis pasakė, kad jie paprašė nuimti trumpikes ir parodyti. Kad nukentėjusieji juos kaltina vagyste, H. jam nieko nesakė apie tai. H. stovėjo jam už nugaros, kai jis palietė apatinius, jam iškrito pinigai. Pinigai iškrito iš trumpikių. H. pasakė, kad jam pasiūlė kažką, kad jam padėjo tuos pinigus į trumpikes. Kiek buvo pinigų, jis neskaičiavo. Ten turbūt buvo eurai. Pas jį su D. įvyko konfliktas, jie atsidūrė lauke, jis nematė ką H. darė su tais pinigais. Paėmė pinigus, juk ne šiaip iš apatinių krito pinigai. Dėl daiktų, pasakė taip – jie buvo kartu ir atsakyti turi kartu. Nori pasakyti, kad tiems žmonėms nieko blogo nelinkėjo. Nežino, iš kur pas H. atsirado pinigai, to nematė. Apvogti iš anksto nesitarė. Jis ėjo su gerais norais, pabūti pirtyje geroje kompanijoje ir išgerti. Dėl auksinės grandinėlės vagystės, tai neturi reikšmės tarėsi ar ne, jie buvo dviese ir atsakyti turi dviese. Jaunesnis iš jų, tai yra H. Barzdą turėjo H. H. ėjo į antrą aukštą. Jis jam pasakė, kad jam pasidarė bloga nuo pirties ir jis eis į antrą aukštą pailsėti. Jis nebuvo antrame aukšte, ką jis ten darė - nežino, užlipęs į antrą aukštą nebuvo. Yra 99 procentais įsitikęs, kad jis galimai pagalvojo, kad jis su jais, jis ten pavogs. Jis nesitikėjo, kad dar kažkas užlips į antrą aukštą. O jam iš paskos užlipo vaikinas, vardo jo nežino, tas kitas, ne D. Vėliau sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl pinigų vagystės. Apačioje kabančius nukentėjusiųjų rūbus jis matė. Vienas apačioje, kur buvo visi rūbai, jis nebuvo, D. buvo su juo priešais, prie stalo, kai H. buvo užlipęs viršuje. Galimai dėl girtumo ne viską prisimena. Dėl pinigų ir grandinėlės vagystės bendrai su H. prisipažįsta. Pinigus matė, kai jie mėtėsi ant grindų, o dėl grandinėlės, buvo momentas, jis apie ją sužinojo vėliau. Kai juos paleido šeimininkas, buvo prie sodybos, jis kalbėjau su juo, o H. nuėjo į pirtį. Dėl 120 eurų, tai matė iškritusius pinigus. Kad matė pinigus iš apatinių, tai faktas. O kur jis juos paėmė - nežino. Faktas yra faktas, pinigai pavogti, jie buvo kartu ir kartu turi atsakyti. Galimai dėl alkoholio neviską prisimena. Alkoholį maišė, kai atvyko policija, jie jį pažadino. Neprisimena, kaip H. pasakojo, kaip jį tempė namo. Pirmas mušti pradėjo jis, o po to jie gynėsi. Nematė, kaip H. užlipo į antrą aukštą, jis buvo jam iš nugaros, tai pastebėjo nukentėjusieji, kad jam buvo bloga. Sužinojo po to iš H., kai pradėjo aiškintis, H. paklausė – „ką tu ten darai“. Pirtį jis kūreno. Kraujo buvo greičiausiai pas D., nes sudavė jam į nosį iš karto. Su alkotesterio panaudojimo rezultatu sutinka, toks galėjo būti. Dabartiniu metu jo šeima Vilniuje, dėl karo Ukrainoje. Buvo baustas už važiavimą be bilieto. Nėra alkoholikas, tiesiog taip atsitiko, bet daugiau negeria dabar. Žmona Lietuvoje jau dirba dvi dienas. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Jų šeima apgyvendinta pas kitą šeimą, įsipareigoja gyventi ten. Jis buvo priėjęs prieš tesimo posėdį, atsiprašė nukentėjusiųjų, atsiprašė ir per posėdį. Prieš posėdį, atsiprašė anglišku žodžiu. Atsiprašo nuoširdžiai jų, nesuprato esmės, net negalvojo, kad vyrų kompanijoje taip gali atsitikti. Dėl patikslinto nukentėjusiojo civilinio ieškinio pilnai sutinka, bet norėtų paprašyti nukentėjusiųjų ir teismo, šiuo metu, dėl tos situacijos, nes lietuvių šeima priėmė kuriam laikui, tiesiog fiziškai nesugebės apmokėti tokios sumos, nes reiks išlaikyti šeimą. Žalą atlyginti nori, bet dėl turtinės padėties ir politinės situacijos nesugebės jos atlyginti. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka. Liudytojų ir nukentėjusių apklausinėti teisme nereikia. Labai gailisi dėl savo veiksmų, labai gailisi. Jo šeimos statusas pabėgėlių. Priėmus teismo nuosprendį, kol šeima saugi, planuoja grįžti į Kijivą, nes ten reikia vaikinams pagalbos. Ukrainos vyrai grįžta visi ginti savo šalies. Grįžti ir ginti savo šalies nori savo valia (t.4, b. l. 119-121);

- 2020 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1457/2020(01), kurioje nurodyta, kad remiantis D. M., gim. (duomenys neskelbtini) apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1. D. M. nustatyti kūno sužalojimai: 1.1. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, abiejose rankose ir kairiame kelyje. 1.2. Pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. 2. Išvados 1.1. punkte nurodyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais). išvados 1.2. punkte nurodytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su aštrų kraštą turinčiu daiktu. 3. Sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-05-31); 4. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 5. Akivaizdžių sužalojimo pasekmių apžiūros metu nekonstatuota. 6. Dėl išvados 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytų sužalojimų žmogus gali jausti fizinį skausmą (t.1, b. l. 54-55);

- 2020 m. birželio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1444/2020(01), kurioje nurodyta, kad remiantis G. C., gim (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. G. C. padaryti šie kūno sužalojimai: durtinė – pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su nugaros minkštųjų audinių pažeidimu, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, kairio peties sumušimas, pasireiškęs patinimu, skausmingumu, ribotais judesiais, dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, patinimu, odos nubrozdinimai krūtinėje bei galūnėse. 2. Durtinė – pjautinė žaizda nugaroje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančių pjaunančių savybių įrankiu. Muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairio peties sąnario bei dešinio kelio sąnario sumušimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais, pvz.: rankomis ar kojomis. Poodinės kraujosruvos žastų srityje galėjo būti padarytos suspaudžiant rankų pirštais. Smulkūs odos įdrėskimai krūtinėje, pilve, kojų priekiniuose paviršiuose galėjo būti padaryti kontaktuojant su šiukščiais paviršiais, pvz.: velkant kūną žeme. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, t. y. 2020-05-31, apie 01:10 val. 4.-5. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo metu nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam galėtų būti nustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. (t. 1, b. l. 120-122);

- 2021 m. kovo 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G478/2021(01) atlikus G. C. papildomą kūno tyrimą pagal pateiktus med. dokumentus, magnetinio rezonanso tyrimą, kurioje nurodyta: 1. G. C. padaryti šie sužalojimai; durtinė – pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su nugaros minkštųjų audinių pažeidimu, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, kairio peties sumušimas, pasireiškęs patinimu, skausmingumu, ribotais judesiais, dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, patinimu, odos nubrozdinimai krūtinėje bei galūnėse. 2. Durtinė – pjautinė žaizda nugaroje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu, duriančių pjaunančių savybių įrankiu. Muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairio peties sąnario bei dešinio kelio sąnario sumušimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais: pvz. rankomis ar kojomis. poodinės kraujosruvos žastų srityje galėjo būti padarytos suspaudžiant rankų pirštais. Smulkūs odos įdrėskimai krūtinėje, pilve, kojų priekiniuose paviršiuose galėjo būti padaryti kontaktuojant su šiurkščiais paviršiais: pvz. velkant kūną žeme. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2020-05-31 apie 01:10 val. 4.-5. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskiria atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio peties srities nustatyti degeneraciniai pakitimai yra netrauminės kilmės, todėl nėra vertinami kaip 2020-05-31 patirtų sužalojimo pasekmės (t. 3, b. l. 9-11);

- 2020 m. rugpjūčio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir pridėtomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju D. M.. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). D. M. paaiškina, kad jie 4-iese – jis, jo draugas G. C. ((duomenys neskelbtini) pilietis) ir 2 (duomenys neskelbtini), kuriuos jie pasikvietė pas save prie stalo, kurį parodo, pasidėjo padėklą su valgiu, kurį atsinešė (duomenys neskelbtini) (ant stalo buvo vyno butelis ir alus) bei parodo židinį, kūrenamą kai ruošėsi į pirtį (nuotraukos Nr. 2 ir 3), kurį liko kūrenti vyresnis (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 4), kai jis pats nuėjo į pirtį (nuotrauka Nr. 5). D. M. paaiškino, kad jam pirtinantis pirtyje, kurioje jam užėjus jau buvo jaunesnis (duomenys neskelbtini), šis išėjo po 3 minučių (nuotrauka Nr. 6), o ir jam pačiam išėjus iš pirties, vyresnis (duomenys neskelbtini) vis dar kūreno židinį (nuotrauka Nr. 7). Po to D. M. parodė laiptus, kuriais jaunesnis (duomenys neskelbtini) užlipo į antrą aukštą (nuotrauka Nr. 8) bei paaiškino, kad G. C. sugrįžus į namelį iš lauko, jam pasakė, kad jaunesnis (duomenys neskelbtini) užlipo į antrą aukštą bei aiškino, kad po kurio laiko G. C. užlipo į namelio antrą aukštą paskui (duomenys neskelbtini). D. M. paaiškino, kad po kurio laiko G. C. ir jaunesniam (duomenys neskelbtini) nulipus laiptais, G. C. jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) knisosi po daiktus (nuotraukos Nr. 9 ir 10). D. M. parodė, kad po to visi kalbėjosi namelio pirmame aukšte (nuotrauka Nr. 12) bei parodė vietą kambaryje antrame aukšte, kur buvo jo lagaminas ir kiti daiktai, kuriuos patikrinęs, tarp jų nerado ten buvusios grandinėlės (nuotrauka Nr. 13). Po to D. M. parodė vietą apačioje, kurioje jam nulipus iš antro aukšto, buvo jo draugas ir du (duomenys neskelbtini) bei kur G. C. ginčijosi su dviem (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 14 ir 15). Po to D. M., naudojant manekeną, parodė kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) pastūmė G. C. (nuotrauka Nr. 16) bei paaiškino, kad G. C. ir vyresnis (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką, po to G. C. grįžo iš lauko sumuštas (nuotraukos Nr. 16,17,18). Po to parodė paaiškindamas, kad prisiminė kaip jam nusileidus iš antro aukšto, visiems apačioje aiškinantis žodžiu, iš jaunesnio (duomenys neskelbtini) iškrito pinigai – eurai, po to, kai šis atitraukė maudymosi šortus, kurie (65 ar 75 eurai) nukrito ant grindų (nuotraukos Nr. 19, 20, 21). D. M. po to parodė, kad visi užlipo į viršų, kadangi vyresnysis (duomenys neskelbtini) norėjo žinoti apie ką kalbama, ir kur buvo grandinėlė bei parodė vietą, kur kambariuke lagamine buvo jo grandinėlė (nuotraukos Nr. 22, 23). Naudojant manekeną D. M. parodė kaip G. C. kambariuke antrame aukšte vyresnysis (duomenys neskelbtini) sudavė kelis smūgius į veidą (nuotrauka Nr. 24), po to parodydamas kaip G. C. nukrito at grindų, o vyresnysis (duomenys neskelbtini) jį mušė (nuotrauka Nr. 25) bei kaip jis pats (D. M.) juos išskyrė (nuotrauka Nr. 26). D. M. parodė, kad po to abu (duomenys neskelbtini) nulipo laiptais žemyn, jis padėjo G. C. atsikelti, ir jie abu taip pat nulipo laiptais į apačią, kur netoli stalo ir durų buvo abu (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 27,28,29,30). D. M. parodė terasą, į kurią išėjo visi keturi, kurioje G. C. nuo vyresnio (duomenys neskelbtini) gavo dar smūgių ir spyrių (nuotrauka Nr. 31). D. M. parodė, kad pats užėjęs į namuko vidų, paėmė nuo palangės telefoną norėdamas iškviesti policiją, po to į vidų užėjo vyresnis (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 32,33,34,35). Naudojant manekeną D. M. parodė kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) kumščiu trenkė jam po akimi, po to smogė kumščiu į galvą (nuotraukos Nr. 36,37) bei naudojant manekeną parodė kaip jis pats gindamasis dešinės rankos kumščiu trenkė vyresniam (duomenys neskelbtini) į veido sritį (nuotrauka Nr. 38). Išėjęs į lauką D. M. pamatė, kad G. C. tvenkiny bei parodė vietą, kurioje tuo metu atsisėdęs ant kranto buvo jaunesnis (duomenys neskelbtini), kuris nieko nedarydamas žiūrėjo į jo draugą, kol tas šaukėsi pagalbos (nuotraukos Nr. 39,40). Po to D. M. parodė vietą, kurioje jis pasakė jaunesniam (duomenys neskelbtini), kad trauktų jo draugą iš vandens, kadangi šis skendo bei parodė kaip nuvedė G. C. į vidų ir parodė vietą, kur atsisėdo G. C. (nuotraukos Nr. 41,42,43), o vyresnio (duomenys neskelbtini)viduje nebuvo. Po to D. M. parodydamas paaiškino kaip laikė duris, kadangi (duomenys neskelbtini)norėjo įeiti, o po kelių minučių pastebėjo vyresnį (duomenys neskelbtini)už lango, o tuo metu jis pats skambino telefonu (nuotraukos Nr. 44,45). D. M. parodydamas paaiškino, kaip laikė už durų rankenos, į kurią įvykio dieną susižalojo delną (parodymų patikrinimo vietoje metu rankena pakeista į kitą) (nuotrauka Nr. 46). Po to D. M. pasiūlė nueiti takeliu iki pagrindinio, šeimininkų namo, kur jis po vakarienės nutarė nueiti su savo draugu norėdami kavos bei parodė minėto namo kiemą, kuriame pamatė tris vyrus, iš kurių du buvo minimi (duomenys neskelbtini), o vienas virėjas, kuris įvykyje nedalyvavo (nuotraukos Nr. 47, 48) (t. 1, b. l. 77-80, 81-93);

- 2020 m. rugpjūčio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir pridėtomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju G. C.. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) G. C. parodo išsinuomotą namą, kuriame su draugu D. M. buvo sumušti (nuotrauka Nr. 1), po to paaiškina, kad jie 4-iese – jis, jo draugas D. M. ir 2 (duomenys neskelbtini), kuriuos jie pasikvietė pas save prie stalo, kurį parodo, pasidėjo padėklą su valgiu, kurį atsinešė (duomenys neskelbtini) (ant stalo buvo vyno butelis ir alus) bei parodo pirtį, kurią jis buvo nuėjęs pažiūrėti, kadangi visi ruošėsi „pirtintis“ (nuotraukos Nr. 2 ir 3), paaiškindamas, kad jis išėjo į lauką parūkyti, kadangi pirtis dar nebuvo paruošta (nuotrauka Nr. 4). G. C. paaiškino, kad jam grįžus iš lauko, vyresnis (duomenys neskelbtini) kūreno pirties židinį (nuotrauka Nr. 5). D. M. jam atsakius, kad jaunesnis (duomenys neskelbtini) viršuje, jis užlipo į viršų ir užėjo į kambarį, kuriame buvo D. M. daiktai ir drabužiai (nuotraukos Nr. 6, 7). G. C. naudojant manekeną parodė kaip jam užėjus, jaunesnis (duomenys neskelbtini) buvo pasilenkęs ir įkišęs rankas į džinsus, kurie buvo padėti ant lovos. Minėtas (duomenys neskelbtini) buvo prie D. M. daiktų (nuotraukos Nr. 8,9). Po to paaiškino, kad jis su jaunesniu (duomenys neskelbtini) nulipo laiptais žemyn, kur jis (G. C.) D. M. pasakė, kad greičiausiai kažkas buvo pavogta (nuotraukos Nr. 10, 11). G. C. parodė, kad po to D. M. užlipo į viršų patikrinti, o grįžęs pasakė, kad nėra grandinėlės, ir jie visi apačioje aiškinosi situaciją (nuotraukos Nr. 12,13,14). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip jaunesnis (duomenys neskelbtini) pasitraukė maudymosi šortus ir parodė, kur tuo metu ant grindų iškrito eurai (nuotraukos Nr. 15,16), o po to jis su vyresniu (duomenys neskelbtini) išėjo į lauką bei būdamas lauke prie namelio pasidarė agresyvus, buvo pasiruošęs muštis (nuotraukos Nr. 17,18,19). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) kairės rankos kumščiu jam trenkė į veido sritį, o po to jam (G. C.) pasisukus šonu, smogė dešinės rankos kumščiu, pataikydamas į jo kairįjį petį (nuotraukos Nr. 20 ir 21). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) pakaitomis jam spyrė į vieną ir kitą koją (nuotraukos Nr. 22 ir 23) po ko jis nenorėdamas reaguoti atsitraukė ir grįžęs į namelio vidų, kur buvo D. M. ir jaunesnis (duomenys neskelbtini), D. M. pasakė, kad vyresnis (duomenys neskelbtini) jam kelis kartus sudavė bei paskatino išlikti ramiems (nuotraukos Nr. 24,25). G. C. parodė, kad po to jie visi keturi pakilo į viršų ieškoti grandinėlės ir nuėjo į kambarį, kuriame buvo D. M. daiktai, kuriame jis prieš tai užtiko jaunesnį (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 26, 27). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip tame kambaryje vyresnis (duomenys neskelbtini) labai smarkiai kumščiu (neatsimena kurios rankos) jam trenkė į nosį, bei parodė kaip nuo šio smūgio jis nukrito aukštielninkas (ant nugaros) ant grindų (nuotraukos Nr. 28,29). Po to, naudojant manekeną G. C. parodė, kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) užlipo ant jo bei kaip D. M. atitraukė nuo jo vyresnį (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 30 ir 31). G. C. parodė, kad po to visi keturi nulipo laiptais žemyn, paaiškindamas, kad po smūgio į veidą ir nosį, pablogėjo jo atmintis, jis blogai jautėsi, o namelio pirmame aukšte D. M. norėjo skambinti policijai, o jis pats dėl blogos savijautos norėjo išeiti į lauką (nuotraukos Nr. 32 ir 33). G. C. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo išėję į lauką, parodydamas stalą, nuo kurio galėjo būti paimtas peilis (nuotraukos Nr. 34,35). G. C. parodė, kad jis pats išėjo į lauką bei parodė vietą terasoje, už išėjimo durų, kur tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) (nuotraukos Nr. 36 ir 37). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip vyresnis (duomenys neskelbtini) vėl jį užsipuolė, pastūmė, o po to smarkiai trenkė kumščiu jam į veidą, nuo ko jis sukosi (nuotraukos Nr. 38,39) bei apsisukęs pajuto skausmą nugaroje, parodydamas ant manekeno kurioje vietoje (nuotrauka Nr. 40). Naudojant manekeną G. C. parodė kurioje vietoje nugriuvo, kadangi, greičiausiai, buvo pastumtas (nuotrauka Nr. 41). Naudojant manekeną G. C. parodė kaip griūdamas užsigavo petį ir kelį (nuotraukos N. 42 ir 43). G. C. parodė kurioje vietoje tvenkiny jis atsidūrė šaltame vandenyje ir kapanojosi link kranto iki vietos, kur šaukėsi pagalbos bei kaip buvo ištiesęs ranką, kad jį ištrauktų (nuotraukos Nr. 44, 45, 46 ir 47). G. C. parodė, kad jaunesnysis (duomenys neskelbtini) jį ištraukė, atėjęs D. taip pat davė ranką, po to D. M., kuriam jis buvo pasirėmęs ant peties, jį nuvedė į vidų (nuotraukos Nr. 8,49). G. C. parodė, kad D. M. jį nuvedė į namelio vidų, kur pamatęs pasakė, kad jo nugaroje skylė (nuotraukos Nr. 50,51). G. C. parodė, kad jis atsisėdo ant suoliuko prie stalo, tuo metu D. M. laikė durų rankeną, nes (duomenys neskelbtini) norėjo įsibrauti į vidų. D. M. laikant rankeną, ši sulūžo (parodymų patikrinimo vietoje metu rankena pakeista) (nuotraukos Nr. 52 ir 53). Nukentėjusysis G. C. po to parodė, kad atvykus policininkams ir greitosios medikams, medikai jam suteikė pagalbą dėl žaizdos nugaroje ir išvežė į ligoninę (nuotrauka Nr. 54). Po to G. C. pasiūlė nueiti takeliu iki centrinio, šeimininkų namo, kur jis po vakarienės nutarė nueiti su savo draugu norėdami kavos bei parodė minėto namo kiemą, kuriame pamatė tris vyrus, iš kurių vienas buvo virėjas, kuris įvykyje nedalyvavo, o du buvo minimi (duomenys neskelbtini), kuriuos pasikvietė į savo išsinuomotą namuką ir kurie vėliau jį sumušė (nuotraukos Nr. 55, 56) (t. 1, b. l. 150-153,154-168);

- 2020 m. liepos 1 d. akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo A. Z. protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 1 , b. l. 61-65);

- 2020 m. liepos 15 d. akistatos tarp nukentėjusiojo D. M. ir įtariamojo V. H. protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 1 , b. l. 69-73);

- 2020 m. liepos 1 d. akistatos tarp nukentėjusiojo G. C. ir įtariamojo A. Z. protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 1, b. l. 131-134);

- 2020 m. liepos 15 d. akistatos tarp nukentėjusiojo G. C. ir įtariamojo V. H. protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu esminių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 1, b. l. 143-147);

- 2020 m. gegužės 31 d. protokolu – pareiškimu, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2020-05-31 apie 00:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jo ir jo draugo (duomenys neskelbtini) piliečio G. C., gim. (duomenys neskelbtini), bei jam nepažįstamų, anksčiau nematytų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurių duomenų nurodyti negali, kilo konfliktas. Konflikto metu minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai sudavė jam ne mažiau kaip 3 smūgius kumščiais į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Kiek ir kokių smūgių (duomenys neskelbtini) piliečiai sudavė jo draugui G. C., patikslinti negali, tačiau dėl patirtų sužalojimų, G. C. buvo išgabentas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 15-18);

- 2020 m. gegužės 31 d. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas G. C., gim. (duomenys neskelbtini), pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad 2020-05-31 apie 00:10 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jo, jo draugo –(duomenys neskelbtini) piliečio D. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei jam nepažįstamų, anksčiau nematytų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurių duomenų nurodyti negali, kilo konfliktas. Konflikto metu minėti (duomenys neskelbtini) piliečiai sudavė jam ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu į veido sritį, vieną kartą kumščiu smogė jam į jo kairįjį petį, po ko spyrė jam į jo kairiąją bei dešiniąją kojas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Kiek ir kokių smūgių (duomenys neskelbtini) piliečiai sudavė jo draugui D. M., patikslinti negali, kadangi tuo metu jau buvo be sąmonės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 19-20);

- 2020 m. gegužės 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir pridėtomis fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros objektas – pirtis aukščiau minėtu adresu. Protokole nurodyta, kad pirtis stovi šalia miškingos vietovės, teritorija neaptverta, pirtis medinė, iš dešinės pusės prie pastato stovi pavėsinė, iš kairės pusės yra „prūdas“ (tvenkinys). Einant link pirties takeliu, kuris išklotas iš akmenų, šalia medinių laiptų ant akmens matosi raudonos spalvos sudžiūvusio skysčio lašų. Pakilus laiptais, patenkama į terasą, ant kurios lentų matosi taip pat raudonos spalvos skysčio lašai, kurių nuoplova paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Žiūrint tiesiai, iš dešinės pusės yra įėjimo į pirtį durys, taip pat iš kairės pusės yra laiptai nusileisti į „prūdą“ (tvenkinį). Nusileidus laiptais, patenkama ant liepto, kuris įrengtas ant kranto. Pakilus laiptais atgal į terasą bei užėjus į pirties vidų, patenkama į salę, kurioje žiūrint tiesiai, viduryje salės ant grindų plytelių matoma raudonos spalvos skysčio dėmė, nuo kurios buvo paimta nuoplova bei supakuota į voką Nr. 2. Salėje prie įėjimo į lauką durų stovi šaldytuvas, ant kurio guli du peiliai, ant jų ašmenų jokių pėdsakų nesimato. Peiliai paimti ir supakuoti į voką Nr. 3. Salėje iš kairės pusės stovi didelis stalas, ant kurio stovi buteliai nuo alkoholio (3 buteliai nuo alaus ir vienas nuo vyno), guli maistas, matosi girtavimo pėdsakai. Šalia stalo iš dešinės pusės yra laiptai, vedantys į 2 aukštą. Pakilus laiptais, patenkama į poilsio kambarį, kuriame prie sienos stovi lova, iš kairės nuo laiptų pusės yra durys į kitą kambarį, kurio viduje stovi dvi lovos. Apžiūros metu kambariai tvarkingi, muštynių arba girtavimo požymių nenustatyta. Nusileidus į pirties apačią, už laiptų iš kairės pusės yra koridorius, kuriame iš dešinės pusės stovi stalas, ant kurio sudėti indai bei maistas. Žiūrint tiesiai – stovi dušo kabina, jai iš dešinės pusės yra durys į tualetą, iš kairės pusės nuo dušo kabinos yra durys į garinę, kurioje aplinka tvarkinga. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų aptikta nebuvo (t. 1, b. l. 21-32);

- 2020 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota J. P. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų drabužių, dokumentų ir piniginės apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – drabužiai, pakuotė Nr. 1. Apžiūrimi daiktai supakuoti į juodos spalvos polietileninį maišą, ant kurio lipnia juosta pritvirtintas rudos spalvos popierius, ant kurio yra užrašas „Drabužiai. Pakuotė Nr. 1. Priklijuoti 3 bar kodai. Nr.1-IBPS-V-1248842-20(1). Reg. data: 2020-05-30. Dok.: J. P. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas. Objektas ir eil. Nr. Mėlynos spalvos liemenė, Nr. 1 IT Nr. 01-1-20985-20. Nr.2-IBPS-V-1248842-20(2). Reg. data: 2020-05-30. Dok.:J. P. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas. Objektas ir eil. Nr. Pilkos spalvos džemperis , Nr. 2 IT Nr. 01-1-20985-20. Nr.3-IBPS-V-1248842-20(3). Reg. data: 2020-05-30. Dok.:J. P. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas. Objektas ir eil. Nr. Mėlynos spalvos džemperis, Nr. 3 IT Nr. 01-1-20985-20". Išardžius pakuotę, joje yra mėlynos spalvos rankšluostis, 150x70 cm. išmatavimų, be ypatingų požymių. Pilkos spalvos džemperis yra su kapišonu, užrašu „OCEAN“ M, priekyje užtraukiamas užtrauktuku, turintis 2 kišenes, kuriose nieko nėra. Ant džemperio priekio užtraukus užtrauktuką ant emblemos užrašas „DAKESES JEANS“. Tamsiai mėlynos spalvos berankovis džemperis yra su kapišonu, jo pamušalas kailinis, baltos spalvos. Džemperis su užtrauktuku, turintis 2 kišenes apačioje ir vieną užtraukiamą kišenę kairėje pusėje viršuje bei vieną vidinę kišenė kairėje. Kišenių turinys: bordo spalvos šratinukas, du žibintuvėliai (raudonos ir juodos spalvų), cigarečių „KENT“ pakelis, kuriame 2 cigaretės, apsauginė mėlynos spalvos kaukė, 64 centai monetomis( 2 vnt. – 20 cnt., 2 vnt. – 10 cnt., viena 2 centų nominalo moneta ir dvi vieno cento nominalo monetos. Vidinėje kišenėje rasta juodos spalvos odinė piniginė, kurioje yra 2 nuotraukos, parduotuvių tinklo „Maxima“ nuolaidų kortelė „ačiū“ kortelė, degalinės „VIADA Plus“ kortelė, „PILDYK ID kortelė“, „www.caravan.lt kortelė“, informacinė kortelė, vizitinė kirpėjos kortelė bei 50 eurų nominalo banknotas (S44085516082), taip pat polietileninis užspaudžiamas maišelis, folijos gabaliukas, į kurį įvyniotas vienas medinis krapštukas, apvalus metalinis medalionas (pakabukas), su viduryje esančią kiauryme. Ant vienos medaliono (pakabuko) pusės yra popierinis lipdukas, kuriame neaiškus užrašas (t. 1, b. l. 33-34);

- 2020 m. birželio 11 d. Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) Vilniaus skyriaus atsakymu į paklausimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 30 d. ir 31 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du skambučiai dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau minėtu laikotarpiu, centro informacinėje sistemoje yra nustatytas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (nurodytas telefono numeris su Italijos kodu – 39). Minėtų skambučių garso įrašų kopijos išsiųstos elektroninio pašto adresu. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį (t. 1, b. l. 36);

- Padarytų garso įrašų „2020_05_31_00-38-0...“ ir „2020_05_31_00-22-5...“ iš aukščiau minėto numerio stenogramos anglų kalba ir vertimai į lietuvių kalbą : Garso įrašo „2020_05_31_00-22-5...“ stenogramos vertimas į lietuvių kalbą: O1 – Bendrojo pagalbos centro autoatsakiklis. O2 – Bendrojo pagalbos centro operatorė moteris. O3 – Bendrojo pagalbos centro operatorius vyras. V – Vyras, kuris kreipiasi į policiją skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. O1 – Sveiki, Jūs paskambinote skubios pagalbos numeriu vienas vienas du. Prašome palaukti, kol atsilieps operatorius. O2 – Vienas vienas du. V. – Sveiki! Ar Jūs kalbate angliškai? O2 – Minutėlę. O3 – Sveiki! V. – Sveiki! O3 – Kaip aš galėčiau. V. – Sveiki! O3 – Jums padėti? V. – Hmm… Mes turime vieną problemą. Mes esame sodyboje. O3 – Taip. V. – Ir du vyrukai užpuolė mus. O3 – Užpuolė Jus ar mušėsi tarpusavyje? V. – Ne ne vienas... mūsų kompanija. O3 – Taigi, Jūs turite konfliktą. V. – Taip, ir jie pavogė iš mūsų pinigus, o taip pat ir auksą. O3 – Taigi, jie paėmė auksą ir pinigus iš Jūsų? V. – Taip, pinigus mes susigrąžinome, bet aukso nesusigrąžinome. Ir vienas vyrukas yra ne viduje arba ne mūsų sodyboje.O3 – O kitas pabėgo? V. – Kitas yra šalia čia. O3 – Ar Jūs žinote adresą? V. – Taip. O3 – Ar galite man pasakyti? V. – Taip, žinoma, palaukite sekundėlę. Adresas yra penki du du nulis. O3 – Ką Jūs turite omenyje penki du du nulis? Aš turiu omenyje man yra reikalingas kaip ir miestas arba kaimas arba gatvės pavadinimas. V. –(duomenys neskelbtini). O3 – (duomenys neskelbtini)? V. – (duomenys neskelbtini). O3 – Ar tai yra gatvės pavadinimas ar kaimo pavadinimas? V. – Tai yra kaip miesto pavadinimas, tai yra tik. O3 – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), galbūt? V. – (duomenys neskelbtini). O3 – Aaa... taip. Ir ar Jūs žinote gatvės pavadinimą arba kažką? Arba… V. – Taigi, surasti šią vietą nėra lengva. Tai yra penki du du nulis (duomenys neskelbtini) vienas penki. O3 – nulis. Penki du du nulis (duomenys neskelbtini) vienas penki nulis? V. – Adresas yra penki du du nulis (duomenys neskelbtini) vienas penki du vienas nulis. O3 – Vienas penkti vienas nulis, teisingai? V. – Taip, teisingai. O3 – Pasakykite savo vardą ir pavardę, prašau? V. – D. M.. O3 – M.? V. – Taip. O3 – Gerai, taigi policija atvažiuoja pas Jus. Prašau palaukti. V. – Labai gerai. Gerai. Mes laukiame policijos ir tikiuosi surasite mano… O3 – Aha… Palaukite, mes atvažiuojame. V. – Gerai, dėkoju (t. 1, b. l. 43-44);

- Garso įrašo „2020_05_31_00-38-0...“ stenogramos vertimu į lietuvių kalbą: O – Bendrojo pagalbos centro operatorius vyras. V – Vyras, kuris kreipiasi į policiją skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. O – Vienas vienas du, klausom. V. – Sveiki! Ar Jūs kalbate angliškai? O – Taip. V. – Gerai…. apie...viena problema...žmonės. O. – Aaaa…V. – Aaaa…. viena problema… aaaa….O. – Apie ką? V. – Apie jie ateiti čia….aaaa... pavogti tai, ką mes turime. O. – … aš nesuprantu. V. – Atvykti…Tam tikri tam tikri žmonės, kurie gyvena netoli sodybos. O. – Ryšys yra labai labai prastas. V. – Aa…nes...O. -….V. – Gerai. Ar geriau girdite? Sveiki! Taip, aš girdžiu. O. – Atsiprašau, ryšys yra labai labai blogas. V. – Taip, aš žinau, aš žinau. Ar dabar mane geriau girdite? O. – Taip. V. – Gerai. Taigi, mes turėjome vieną problemą su žmonėmis, kurie gyvena name šalia sodybos, kurią mes nuomojamės. O. – A a policija jau važiuoja pas Jus. V. – Taip taip taip aš pamiršau paminėti vieną dalyką. Kai jie atvyks į pagrindinę gatvę, tai nėra vieta, kurią mes turime. Ši vieta yra kiek toliau. O. – Taigi, prašau pasakykite man savo adresą. V. – Tai… Tai yra tas pats adresas, kurį mes minėjome prieš tai, bet ši vieta yra kiek... Jūs turite įvažiuoti į šią vietą, o tada pasukti į dešinę pusę. O. – Gerai, tada laukite policijos. V. – Gerai. Mes esame čia, nes mes norime sugrįžti į namus, nes jeigu to nepadarysime, tai čia nėra saugu. O. – Gerai, gerai laukite policijos, gerai? V. – Labai Jums dėkoju. Labai Jums dėkoju (t. , b. l. 37-40);

- 2020 m. gruodžio 11 d. apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21328-20), kuriame užfiksuota garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – Centras) apžiūra, padarant suvestinę. Skambučio į Centrą data yra 2020-05-31 00 val. 06 min. 11 sek., įrašo trukmė – 5 min. 3 sekundės. Nurodyta, kad pasinaudojus kompiuteriu buvo padarytas garso įrašo aprašas. I motes balsas: Vienas vienas du. II moters balsas: Laba diena. I moters balsas: Laba diena. II moters balsas: Mano vyrą apiplėšė. Prašė, kad policiją iškviesčiau. I moters: O sakykite, kokiu adresu? II moters balsas: Sakė, (duomenys neskelbtini) sodyba. I moters: O čia kur ta (duomenys neskelbtini) sodyba? II moters: Nu netoli Nemenčinės. I moters balsas: O kodėl jis pats neskambina? II moters balsas: Kaip? I moters balsas: Kodėl jis pats neskambina? II moters balsas: Todėl, kad jis užsienietis, ir jo telefonas itališkas neveikia, sako. I moters balsas: (duomenys neskelbtini) sodyba, čia sakėte kur? II moters: Šalia Nemenčinės. Tuoj aš pasakysiu tikslesnį adresą. (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini). Sakė iškviesti policiją, nes užpuolė (duomenys neskelbtini) ir atėmė auksines grandinėles ir ten dar kažką sakė. Nesupratau, nes jis išvykęs į sodybą su draugu ir sakė, nesusitvarko. I moters balsas: O dar Jūs man pasakykite, čia kokia (duomenys neskelbtini) kaimas, o čia Vilniaus rajonas? II moters balsas: Taip, čia Vilniaus rajonas. I moters balsas: O seniūnija kokia, nežinote? II moters balsas: Kaip? I moters balsas: Seniūnija kokia, nežinote? II moters balsas: Šalia Nemenčinės. Žinokite aš negaliu, aš tik matau atsidariusi „Facebook“, kad tai yra (duomenys neskelbtini) kaimas. Į moters balsas: Kokia sakėte, (duomenys neskelbtini), ar ne? II moters balsas: Kaip? I moters balsas: (duomenys neskelbtini), tai Jūs paimkite telefoną į rankas, kad girdėtumėte. II moters balsas: Aš girdžiu. I moters balsas: (duomenys neskelbtini) sakėte, ar ne? II moters balsas: Ne, ne (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini), tuoj aš pasakysiu jums – (duomenys neskelbtini). I moters balsas: Oj, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimas. II moters balsas: Bet čia yra koordinatės, tai yra 5220 Pakalnės. I moters balsas: O ką čia Jūs man pasakėt? II moters balsas: Koordinatės. I moters balsas: Koordinatės, tai turi būti daugiau, turi būti X ir Y. II moters balsas: Nu ne, čia va, jeigu „Facebook", šitam „Vibery“ man išsiuntė koordinatės, tai yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), va tokį va kodą duoda, pagal kurį jie nuvažiavo šiandien, jie ten. Nes išsinuomota sodyba yra, ir žmonės buvo ir sakė paskambinti policijai, nes užpuolė ir susimušė ten, kaip supratau, ir atėmė daiktus. I moters: Bet žinokite, (duomenys neskelbtini)kaimas prie, ne bet tai ne (duomenys neskelbtini) kaimas. Nes Vilniaus rajone tokio nėra. Nebent Medininkų seniūnija būtų. II moters balsas: (duomenys neskelbtini), va taip ir vadinasi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir va tą kodą įveskite (duomenys neskelbtini) . I moters balsas: 15210. II moters balsas: Ir tikrai jeigu „Google mapsą“ žiūrint, tikrai išmeta, ten prie ežeriuko tokio. I moters balsas: Koks ežeriukas, nežinote? II moters balsas: Nežinau žinokite, dieve. Prieš, man kaip sakau, tik vyras važiavo. I moters balsas: O jis angliškai kalba? II moters balsas: Taip, angliškai kalba. I moters balsas: Tai jeigu jis angliškai kalba, mes irgi angliškai kalbame, o šita iš itališko numerio tai irgi galima prisiskambinti, čia gi nemokamas numeris. Ar jis 911 skambintų ar 112, jis vis tiek mums prisiskambins. II moters balsas: Aš galiu vyro numerį duoti, šiaip jau, ta prasme. I moters balsas: Pasakykite, prašau, numerį. II moters balsas: Tuojau, (nurodo numerį), D. I moters balsas: Bet žiūrėkite, Jūs man du kartus pasakėte 39 392. Tai turbūt vieną kartą, ar ne 39. II moters balsas: Pakartoja tą patį telefono numerį. I moters balsas: Supratau. Vardas D., taip? II moters balsas: Taip. I moters balsas: O jūsų vardas, pavardė? II moters balsas: Mano G. G.- M. Vyras D. M.. Nes aš esu Vilniaus mieste, name ir aš nežinau, kas ten tiksliai įvyko. Bet supratau, kad apiplėšė kažkas. I moters balsas: O greitoji jiems nereikalinga? II moters balsas: Nu vat nežinau, kaip supratau ne, nu nesakė greitosios iškviesti. I moters balsas: Nu čia viskas dabar, nesenai įvyko? II moters balsas: Taip, nu aš supratau, kad taip. Nu vat, čia tik dabar staigiai man skambino. I moters balsas: Gerai, ačiū. II moters balsas: Ačiū Jums. I moters balsas: Viso. (t. 2, b. l. 91-92);

- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutartimi, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-31-927-2023 išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-41-269/2022, nes 2022 m sausio 10 d. V. H. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta jo paieška.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. H. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. Nagrinėjamu atveju įvertinus specialistų išvadas, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuteistojo A. Z. teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus, Bendrojo pagalbos centro garso įrašus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad V. H. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. Z., sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,88 ‰ ), kilus konfliktui, po to, kai A. Z. konflikto metu sodybos pastate pastūmė (duomenys neskelbtini) pilietį G. C. bei jiems išėjus į lauką aukščiau minėtu adresu A. Z. tyčia smogė kaire ranka G. C. į veido sritį, po to dešine ranka į kairį petį bei pakaitomis po kartą spyrė G. C. į dešinę ir kairę kojas, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, užlipus į sodybos pastato antrąjį aukštą, A. Z. tyčia smogus kumščiu G. C. į nosį, o šiam nuo smūgio nukritus ant nugaros ant grindų, ant jo užlipo, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, veikdamas kartu su A. Z., A. Z. terasoje pastūmus G. C., po to kumščiu trenkus šiam į veidą, nuo ko G. C. griuvo, jis šiam tyrimo metu nenustatytu įrankiu dūrė į nugarą bei pastūmė, dėl ko G. C. įkrito į tvenkinį, o tuo metu A. Z. neišleisdamas D. M. į lauką padėti G. C., smogė D. M. kumščiu į veido sritį, pataikydamas po kaire akimi bei ne mažiau kaip kartą kumščiu į veidą, tokiu būdu ir šiais savo tyčiniais smurtiniais bendrais veiksmais su A. Z. padarė nukentėjusiajam D. M. odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, abiejose rankose ir kairiame kelyje, o jam ir A. Z. bandant atidaryti pirties pastato įėjimo duris ir įsibrauti į vidų, D. M. laikant kaire plaštaka pirties pastato įėjimo durų rankeną iš vidaus – pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, tokias bendrais savo veiksmais nukentėjusiajam D. M. padarė sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą bei bendrais tyčiniais smurtiniais veiksmais veikdamas su A. Z. padarė nukentėjusiajam G. C. durtinę – pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su nugaros minkštųjų audinių pažeidimu, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, kairio peties sumušimą, pasireiškusį patinimu, skausmingumu, ribotais judesiais, dešinio kelio sąnario sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, patinimu, odos nubrozdinimus krūtinėje bei galūnėse, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Nors V. H. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusieji 2020 m. gegužės 31 d. protokoluose-pareiškimuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai D. M. sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, o G. C. ne mažiau kaip keturis smūgius į veido sritį, vieną kartą į petį bei kartą spyrė į koją. Nukentėjusieji nuo pat pirmųjų savo parodymų laikėsi vieningos pozicijos bei davė išsamius, nuoseklius bei vieningus parodymus. Nukentėjusysis G. C. tvirtino, jog konfliktas kilo dėl to, jog užtiko kaltinamąjį V. H. rausiantis tarp nukentėjusiojo daiktų, kurie buvo antrame aukšte, kambaryje, D. M. lagamine. Būtent tuomet abu (duomenys neskelbtini) piliečiai tapo agresyvūs bei aiškinantis situaciją pirmieji sudavė smūgius nukentėjusiesiems nepaisant to, jog abu nukentėjusieji ragino konfliktą spręsti ramiai ir taikiai. Tiek D. M., tiek G. C. tvirtino, kad būtent kaltinamasis V. H. smurtinius veiksmus panaudojo prieš G. C. tuo metu, kai jie abu liko dviese lauke, po ko nukentėjusysis G. C. staiga pajuto stiprų, į dūrį panašų skausmą nugaros srityje bei buvo įstumtas į vandens telkinį esantį greta pirties pastato. Pažymėtina, kad vykstant konfliktui ir A. Z. intesyviai naudojant smurtą tiek prieš D. M., tiek prieš G. C., kaltinamasis palaikė tokus A. Z. veiksmus, nesistengė jų nutraukti ir galiausiai pats panaudojo aktyvius smurtinius veiksmus taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo G. C. sveikatą. Teismo vertinimu, V. H. kartu su A. Z. veikė vieninga tyčia, siekdamas sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados (t.1, b. l. 54-55, 120-122, t. 3, b. l. 9-11).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ivanas Misevičius taip pat patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusieji buvo akivaizdžiai sužaloti, dėl šios priežasties buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Taip pat pažymėjo, jog aiškinantis aplinkybes pasirodė ir (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie, pasak liudytojo, neturėjo akivaizdžiai matomų sužalojimų. Nukentėjusieji pamatę (duomenys neskelbtini)piliečius iki tol buvę gana ramūs, pradėjo kitaip elgtis, kilo įtampa, todėl (duomenys neskelbtini)piliečių buvo paprašyta eiti į savo gyvenamąsias patalpas. Liudytoja J. P. taip pat apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog atvykus į įvykio vietą matė sumuštą tuometinį savo vaikiną G. C.. Tvirtino, jog nukentėjusysis verkė, jo psichologinė būsena buvo sudėtinga, o sužalojimai buvo visame kūne, dėl kurių kartu su nukentėjusiuoju vyko į gydymo įstaigą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Z. atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis byloje Nr. 1-41-298/2022, iš kurios išskirta ši baudžiamoji byla Nr. 1-31-927/2023, bei A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, jog bendrais veiksmais su V. H. sužalojo nukentėjusiuosius G. C. ir D. M., padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis A. Z., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad būtent jis pats pirmas pastūmė vieną iš nukentėjusiųjų, tai yra pradėjo smurtauti, taip pat sutiko, kad sudavė kaltinime nurodytus smūgius, o nukentėjusieji gynėsi.

Aptarti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su A. Z., tyčia vartojo smurtą prieš nukentėjusiuosius D. M. ir G. C.. Todėl teismas daro išvadą, kad jo veika teisingai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos – D. M. turto vagystės

Kaltinamasis V. H. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (baudžiamojo įstatymo redakcija XIII-1682 2018-12-04 TAR, 2018, Nr. 2018-20234 galiojusi veikos padarymo metu). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 5 MGL (250 eurų), kai pagrobto turto vertė neviršija 250 MGL (12 500 eurų) dydžio sumos. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė (svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-517-203/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-6/2012).

Kaltinamasis V. H. buvo kaltintas tuo, jog iš pirties pastato antrame aukšte esančio D. M. lagamino pagrobė pastarajam priklausančią 400 eurų vertės 24 karatų auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku bei iš sodybos pirmame aukšte ant pakabos kabėjusio D. M. švarko vidinėje kišenėje buvusios piniginės, pagrobė 120 eurų, tokiu būdu kartu su A. Z. bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. M. priklausantį 520 eurų vertės turtą.

Iš byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. M. pasigedo jam priklausančios auksinės grandinėlės su pakabuku iš karto, kai kaltinamasis V. H. buvo aptiktas besirausiantis po D. M. daiktus. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog įvykio dieną buvo su auksine grandinėle, kurią nusiėmė tik prieš ruošiantis eiti į pirtį ir įsidėjo į kelnių kišenę, kurios buvo padėtos antrame aukšte buvusiame kambaryje ant jam priklausančio lagamino. Pažymėjo, kad taip pat pasigedo džinsų kišenėje buvusių grynųjų pinigų. Pradėjus aiškintis dėl galimos vagystės su (duomenys neskelbtini) piliečiais, iš už V. H. šortų juosmens gumos iškrito pinigai, kurie, kaip teigė nukentėjusysis D. M. , būtent buvo tie patys, kuriuos šis buvo palikęs savo džinsų kišenėje. G. C. savo parodymuose teigė, kad pastebėjęs, kad V. H. vienas užlipo į antrą aukštą, nusekė jam iš paskos ir užtiko jį besirausiant po D. M. daiktus. Pažymėjo, kad V. H. buvo sutrikęs, bandė teisintis, kad nieko nedaro. Po to G. C. nulipo į pirmąjį pirties aukštą ir apie tai informavo D. M.. Tiek nukentėjusysis D. M., tiek G. C. teigė, jog iš kart po to, kai iš V. H. šortų iškrito pinigai, jie visi užlipo į antrą aukštą, kadangi buvo siekiama išsiaiškinti ar tikrai V. H. galėjo pagrobti D. M. priklausantį turtą. Nukentėjusysis D. M. tvirtino, kad auksinės grandinėlės nebebuvo, taip nebebuvo pinigų kelnių kišenėje. Būtent tuo metu (duomenys neskelbtini) piliečiai tapo agresyvūs ir pradėjo naudoti smurtą prieš nukentėjusiuosius.

Nors savo baigiamojoje kalboje kaltinamojo V. H. gynėjas advokatas teigė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kad nukentėjusysis D. M. iš viso turėjo aptariamą auksinę grandinėlę, tačiau teismas su šia gynėjo pozicija nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog iš kart po to kai įvyko konfliktas D. M. skambino į bendrąjį pagalbos centrą bei nurodė, kad buvo pavogta jam priklausanti auksinė grandinėlė. Liudytojas Ivanas Misevičius, kuris tuo metu vykdė savo, kaip policijos pareigūno funkcijas, ir pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą taip pat tvirtino, jog D. M. tvirtino, jog buvo pavogta jam priklausanti auksinė grandinėlė. Vien ta aplinkybė, jog grandinėlė nebuvo rasta niekaip nešalina kaltinamojo V. H. atsakomybės, o nuoseklūs nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, bendrojo pagalbos centro garso įrašai leidžia daryti išvadą, kad V. H. pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausančią auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, kurios vertė 400 Eur.

Teismas pažymi, jog V. H. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, jog pagrobė iš sodybos pirmame aukšte ant pakabos kabėjusio D. M. švarko vidinėje kišenėje buvusios piniginės 120 eurų. Bylos duomenys patvirtina, jog pirmame aukšte ant pakabos kabėjo D. M. priklausantis švarkas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats nukentėjusysis šių pinigų pasigedo tik kitą dieną ir aplinkybė dėl šių pinigų dingimo užfiksuota tik 2020 m. lapkričio 24 d. papildomos D. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat svarbi aplinkybė, jog tiek nukentėjusiųjų, tiek paties kaltinamojo V. H. bei nuteistojo A. Z. teisiamajame posėdyje duotuose parodymuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai visuomet buvo kartu su nukentėjusiaisiais ir tik tuo metu, kai V. H. užlipo į antrą aukštą bei rausėsi D. M. daiktuose, kaltinamasis kurį laiką patalpoje buvo vienas. Byloje nėra duomenų, kad V. H. būtų buvęs vienas pirmame aukšte, kur kabojo D. M. švarkas, kuriame buvo piniginė su dingusiais pinigais, taip pat nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, jog būtų matę, kad kuris nors iš (duomenys neskelbtini) piliečių būtų atlikęs kažkokius veiksmus prie D. M. švarko.

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis V. H. atliko jam inkriminuotus veiksmus, o būtent – iš sodybos pirmame aukšte ant pakabos kabėjusio D. M. švarko vidinėje kišenėje buvusios piniginės pagrobė 120 eurų. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog D. M. po įvykio taip pat pasigedo 120 eurų, buvusių piniginėje, kuri buvo švarko, kabojusio pirmame pirties aukšte, kišenėje neleidžia daryti išvados, jog šiuos pinigus neabejotinai pagrobė kaltinamasis V. H.. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepatvirtina jokie baudžiamojo proceso metu surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir kaltinimas tikslintas dalyje dėl bendros pagrobto turto vertės, nurodant, kad V. H. pagrobė nedidelės vertės svetimą, t.y. nukentėjusiajam D. M. priklausantį 400 eurų vertės turtą.

Taip pat įvertinus aplinkybę, jog A. Z. atžvilgiu dėl tos pačios veikos jau yra priimtas ir įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-41-269-2022), kuriuo jis yra išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (baudžiamojo įstatymo redakcija XIII-1682 2018-12-04 TAR, 2018, Nr. 2018-20234 galiojusi veikos padarymo metu) padarymo, aplinkybė, jog kaltinamasis V. H. svetimą turtą pagrobė veikdamas kartu su A. Z. bei bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą, taip pat šalintina iš kaltinimo.

Atsižvelgiant į tai, jog V. H. pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 400 eurų (8 MGL), pagal veikos padarymo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (baudžiamojo įstatymo redakcija XIII-1682 2018-12-04 TAR, 2018, Nr. 2018-20234 galiojusi veikos padarymo metu). Teismas pažymi, jog nuosprendžio priėmimo metu jau yra įsigaliojusi nauja BK 190 straipsnio redakcija, reglamentuojanti pagrobto turto vertės sampratą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) pakeitė nedidelės vertės sampratą ir šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra nedidelės vertės kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir yra priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams. Įvertinus tai jog V. H. pagrobė svetimą turtą – auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku, kurios vertė yra 400 eurų (8 MGL) ir pagal naują BK 190 straipsnio redakciją tai atitinka nedidelės vertės turtą bei į tai, jog naujoji įstatymo redakcija švelnina kaltinamojo atsakomybę, kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, redakcija įsigaliojusi nuo 2023-06-01).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į V. H. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 178 straipsnio 5 dalyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (t. 2, b. l. 77), baustas administracine tvarka, tik dalis iš paskirtų baudų yra sumokėta (t. 2, b. l. 78-80), nevedęs, vidurinio išsilavinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-41-298/2022 kaltinamasis V. H. pasislėpė nuo teismo, pažeisdamas jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dėl šios priežasties Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė pakeista į griežtesnę – kardomąjį kalinimą-suėmimą, nenustatant suėmimo termino ir paskelbta paieška, o šios nutarties pagrindu Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2022 m. sausio 10 d. išdavė Europos arešto orderį kaltinamajam V. H.. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog smurtinis nusikaltimas buvo padarytas būtent dėl to, jog kaltinamasis taip bandė išvengti atsakomybės už svetimo turto pagrobimą, tai yra pagrobęs svetimą turtą ir tai pastebėjus nukentėjusiesiems bei šiems bandant spręsti konfliktą, kaltinamasis kartu su A. Z. panaudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius. Kaltinamasis nuo proceso pradžios neprisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis, jis pasislėpęs nuo teismo, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, nedirba, dėl ko nėra galimybės bausmės tikslų pasiekti paskyrus jam baudą arba laisvės apribojimą, todėl BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – areštą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – taip pat arešto bausmę, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. H. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. 02.30 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 14.00 val. (t. 1, b. l. 52-53, 56), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis D. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 520 eurų turtinę žalą, t. y. 120 eurų, kurie buvo pagrobti įvykio metu iš jo švarko kišenėje buvusios piniginės bei 400 eurų dėl pagrobtos auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku, taip pat 3000 eurų neturtinę žalą dėl V. H. veiksmų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog auksinės grandinėlės vertę nurodė atsižvelgęs į tuo metu buvusias panašių auksinių papuošalų kainas. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir didelį diskomfortą. Jam teko lankytis pas gydytojus, kadangi net ir po įvykio jam skaudėdavo galvą, atsirado miego problemų, dėl ko gėrė vaistus nuo skausmo (pateiktos receptų kopijos bei 2020-08-07 medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ir 2020-08-18 ambulatorinio apsilankymo aprašymo formos kopija). Taip pat pažymi, jog pagrobta auksinė grandinėlė su auksiniu pakabuku turėjo itin didelę moralinę vertę, nes tai buvo jam artimo žmogaus dovana. Nukentėjusysis D. M. savo civiliniame ieškinyje teigia, jog dėl prieš jį panaudoto smurto, ko pasėkoje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat juto fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus jam neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala, kurią jam turi atlyginti kalti asmenys (t. 3, b. l. 98-99). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje D. M. savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog už grandinėlę prašo priteisti 400 eurų, o kita suma - gryni pinigai pavogti. Grandinėlę įvertino pagal svorį, tuo metu panaši grandinėlė su pakabuku tiek kainuotų. Teigė, jog neturtinė žala pasireiškė dėl įvairių aplinkybių, nes ištisas dienas praleido apklausose duodamas parodymus, tą naktį kaip jautėsi, kaip jautėsi jo žmona, duktė. Patyrė fizinių skausmų, be to tai buvo šokiruojanti patirtis, niekada jo ir draugo gyvenime iki tol to nėra buvę, po to daugiau tokių vakarėlių neberengė (t. 3, b. l. 97-98).

Nukentėjusysis G. C. pateikė civilinį ieškinį, kurį patikslino, juo prašė atlyginti 240 eurų turtinę žalą, t. y. 79 eurus už gydytojo traumatologo konsultaciją ir 161 eurą už magnetinio rezonanso tyrimą, taip pat 3000 eurų neturtinę žalą dėl V. H. veiksmų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 100-101, 113-114). Prie civilinio ieškinio pateikė kvitus už medicininių paslaugų apmokėjimą ( t. 3, b. l. 115). Nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog net ir praėjus keliems mėnesiams po įvykio jautė diskomfortą ir nepatogumus dėl jaučiamo skausmo ir dėl šios priežasties vyko į gydytojo traumatologo konsultaciją, taip pat buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Kreipdamasis dėl konsultacijų bei apmokėdamas už paskirtus tyrimus patyrė turtinę žalą, siekiančią 240 eurų. Jeigu nebūtų buvęs sumuštas, dėl patiriamų skausmų ir diskomforto nebūtų reikėję kreiptis į medikus papildomoms konsultacijos, mokėti už atliekamus tyrimus, todėl mano, kad jo turėtos išlaidos apmokant už šias konsultacijas ir tyrimus, laikytinos jo patirta turtine žala, kurią jam turi atlyginti kalti asmenys. Taip pat ieškinyje teigiama, jog G. C. dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patvirtina ir byloje esantys duomenys, jis patyrė fizinį skausmą ir didelį diskomfortą. Jam teko lankytis pas gydytojus, vartoti medikamentus, ilgą laiką jautė diskomfortą, jo fizinė veikla buvo apribota, taigi, jam buvo padaryta neturinė žala, kurią turi atlyginti kalti asmenys. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje G. C. savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog jo neturtinė žala susideda iš to, kad buvo sumuštas, o jeigu nebūtų D., jo išviso čia nebūtų, jo širdyje padaryta žala. Teigė, kad patyrė nepatogumų, kentėjo fizinį skausmą, psichologinį skausmą, iki šiol skauda petį, nugarą, meniską. Dėl peties buvo padarytas tyrimas, nustatyta, kad reikalinga operacija, bet dar nesioperavo. Dėl turtinės žalos prašė priteisti ieškinyje nurodytas išlaidas (t. 3, b. l. 95-97).

Kaltinamojo gynėjas advokatas sakydamas baigiamąją kalbą prašė civilinių ieškinių netenkinti.

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. M. ir G. C. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos tenkinti visiškai. Dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti pažymėjo, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą, tačiau ji mažintina atsižvelgiant į patirtus sužalojimus ir teismų praktiką.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, daro išvadą, kad D. M. civiliniu ieškiniu prašoma 520 eurų turtinė žala priteistina iš dalies. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog aplinkybė, kad kaltinamasis V. H. iš sodybos pirmame aukšte ant pakabos kabėjusio D. M. švarko vidinėje kišenėje buvusios piniginės, pagrobė 120 eurų pašalinta iš kaltinimo įvertinus tai, jog šios aplinkybės nepatvirtina jokie baudžiamojo proceso metu surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir D. M. iš kaltinamojo V. H. priteistina 400 eurų turtinė žala. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus duomenis, nukentėjusiojo parodymus, daro išvadą, kad G. C. civiliniu ieškiniu prašoma 240 eurų turtinė žala yra pagrįsta įrodymais ir priteistina iš kaltinamojo V. H..

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenka tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

Pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įprastiniu atveju už nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 eurų iki 2900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015; 2K-95-222/2017 ir kt.).

Sprendžiant klausimą dėl D. M. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis D. M. patyrė neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį (į tai, kad nukentėjusiajam bendrais kaltinamojo V. H. ir nuteistojo A. Z. veiksmais buvo padaryti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, pilve, nugaroje, abiejose rankose ir kairiame kelyje, pjautinė žaizda plaštakoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), į patirtus neigiamus nukentėjusiojo išgyvenimus. Jis patyrė stresą, nepatogumus dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat dėl pagrobto jam priklausiusio didelę moralinę vertę jam turėjusio jo turto – auksinės grandinėlės su pakabuku, pagrobimo. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į tai, kad šio nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos dvi nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo D. M. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam D. M. priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. H. (BPK 115 straipsnis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Sprendžiant klausimą dėl G. C. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusysis G. C. patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajam nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį (į tai, kad nukentėjusiajam bendrais kaltinamojo V. H. ir nuteistojo A. Z. veiksmais buvo padaryti sužalojimai, t. y. durtinė – pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su nugaros minkštųjų audinių pažeidimu, muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, dešinio kelio sąnario sumušimas, pasireiškęs skausmingumu, patinimu, odos nubrozdinimai krūtinėje bei galūnėse, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), į patirtus neigiamus nukentėjusiojo išgyvenimus. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jam iki šiol skauda petį, nugarą, meniską, o ir praėjus kuriam laikui po įvykio teko papildomai kreiptis į medikus dėl išlikusių skausmų. Dėl įvykio nukentėjusysis G. C. patyrė stresą, baimę, nepatogumus dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kurio pasekmes teigia jaučiantis iki šiol. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismų praktiką, į tai, kad šis nukentėjusysis patyrė daugiau sužalojimų nei D. M., teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo G. C. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam G. C. priteistinas 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo V. H. (BPK 115 straipsnis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl kitų klausimų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam V. H.suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 599,18 eurų suma (t. 4, b. l. 129-130).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis V. H. nemoka proceso kalbos, taip pat buvo atsižvelgta į gynybos interesų prieštaravimus (BPK 51 straipsnio 3, 4 dalis). Kaltinamajam buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Viktoras Muravskis. Teismas, atsižvelgęs į būtiną gynėjo dalyvavimą, taip pat į tai, jog 2023 m. liepos 19 d. nutarties šioje baudžiamojoje byloje pagrindu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. H. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują nuoplova nuo terasos lentos, supakuota į voką Nr. 1; 2) raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo plytelių, esančių pirties salėje, supakuota į voką Nr.2; 3. du peiliai, paimti nuo šaldytuvo, supakuoti į voką Nr. 3, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – vokas su laikmena (DVD-R) su garso įrašais, gautais iš BPC, saugomas byloje (prisegtas prie I tomo viršelio), G. C. Medicinos diagnostikos centro tyrimo aprašymo elektroninė laikmena, 2 spalvotos nuotraukos ir 6 fotonuotraukos, kurie nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-269/2022, pripažinti dokumentais šioje baudžiamoje byloje – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-41-269/2022.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. H. (V. H.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

V. H. (V. H.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai V. H. (V. H.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. 02.30 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 14.00 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. H. (V. H.) 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. C. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. H. (V. H.) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam V. H. (V. H.) suteiktą teisinę pagalbą 599,18 eurų priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują nuoplovą nuo terasos lentos, supakuotą į voką Nr. 1; 2) raudonos spalvos skysčio nuoplovą nuo plytelių, esančių pirties salėje, supakuotą į voką Nr.2; 3. du peilius, paimtus nuo šaldytuvo, supakuotus į voką Nr. 3, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugykloje – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – voką su laikmena (DVD-R) su garso įrašais, gautais iš BPC, saugomas byloje (prisegtas prie I tomo viršelio), G. C. Medicinos diagnostikos centro tyrimo aprašymo elektroninė laikmena, 2 spalvotos nuotraukos ir 6 fotonuotraukos, kurie nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-269/2022, pripažinti dokumentais šioje baudžiamoje byloje – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-41-269/2022.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.