- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1010-795/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Vilijos Žukauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ izoliuotuoju, teistas 2015 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams. 2016 m. gegužės 27 d. bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio:
2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 14.15 val., Klaipėdos m., Minijos ir Strėvos gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Mercedes Benz ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 ‰ (promilės) etilo alkoholio.
Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 13.30 val. susipyko su drauge J. D., todėl išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Nuėjo prie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo namo kieme, iš jo pasiėmė 100 ml viskio buteliuką ir nealkoholinio alaus, iš karto abu išgėrė. Automobilio raktelius jis turėjo su savimi. Šiuo automobiliu dažnai važinėja, nors jis priklauso draugei J. D.. Praėjus kuriam laikui sėdo į automobilį ir išvažiavo. Nuvažiavus apie du kilometrus prie Minijos g. - Baltijos pr. sankryžos, jį sustabdė policijos pareigūnai. Nuo paskutinio išgerto alkoholio buvo praėję maždaug apie 30 min. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. (b. l. 86-89, 95-97).
Liudytojas M. U. parodė, kad dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausiąja patrule I. J. 2017 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.15 val. iš Klaipėdos OVS badėtojo gavo pranešimą, kad Klaipėdos m., Minijos g. važiuoja automobilis Mercdes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairuoja galimai girtas vairuotojas. Stovint prie Minijos ir Dubysos gatvių sankryžos, Klaipėdos m., pamatė minėtą automobilį ir sekė jam iš paskos tol, kol galėjo sustabdyti, t. y. iki Minijos ir Strėvos gatvių sankryžos. Važiuodami iš paskos matė, kaip automobilis manevruoja po važiuojamąją dalį. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo D. D.. Vairuotojas kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį alkotesteriu buvo nustatytas 2.79 promilių girtumas. Iškvietus kitą ekipažą, D. D. buvo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Kai automobilis buvo sustabdytas, vairuotojas D. D. patvirtino, jog yra vartojęs alkoholinių gėrimų, teigė jog susipyko su drauge, todėl vartojo alkoholį (b. l. 24-26).
Liudytoja J. D. parodė, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jai, tačiau juo naudojasi ir jos draugas D. D.. 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 10.00-11.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir D. D. įvykus žodiniam konfliktui, D. D. išėjo iš namų. Ar eidamas jis pasiėmė automobilio raktelius, ar ji jam juos davė, nepamena. Tuo metu D. D. buvo visiškai blaivus. Nežinojo, kad D. D. vartojęs alkoholinių gėrimų vairuos automobilį. Automobilį pirko prieš pusmetį, jo vertė 1000 eurų (b. l. 17-20).
Pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 36 d. Klaipėdos m. PK gautas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės I. J. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. 14.15 val., Klaipėdoje, Minijos-Strėvos gatvių sankirtoje patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz ML270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nerišliai kalbėjo, todėl jo blaivumas patikrintas alkotesteriu. Nustačius 2,79 promilių girtumą, vairuotojas pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje nustatymui (b. l. 1, 12).
Transporto priemonės apžiūros protokolu nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 3 d. 15 val. Minijos ir Strėvos g. sankryžoje, Klaipėdoje buvo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz ML270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-30).
Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d., 14 val. 26 min., D. D. iškvėptame ore buvo 2.79 ‰ alkoholio (b. l. 69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 8118/2017(01) konstatuota, kad D. D. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 3 d., 14 val. 50 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilis Mercedes Benz ML 270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. D. vardu (b. l. 13, 44, 50). 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu automobilis ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkei J. D. (b. l. 38-41, 42).
2017 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas už 1500 eurų (b. l. 51).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, analogiško automobilio Mercedes Benz ML 270 CDI vertė 2017 m. lapkričio mėn. – 2984 Eur be PVM (b. l. 52).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. D. 2017 m. rugpjūčio 3 d. vairavo automobilį Mercedes Benz ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,62 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis D. D. prisipažino vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtina, kad D. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,62 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo nusikalstama veika įrodyta. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį. Nusikaltimą D. D. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis D. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas didelį pavojų ne tik sau, bet ir visam eismo saugumui. Anksčiau D. D. kartą teistas 2015 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį. Skirtą bausmę atlikęs 2016 m. gegužės 27 d. (b. l. 66-68). Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis). Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi keturias galiojančias administracines nuobaudas pagal ANK 484 straipsnį už girto pasirodymą viešoje vietoje (b. l. 60-65). D. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. D. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, D. D. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, žymiai mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas šios bausmės vidurkis. Baudos dydis parenkamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusia BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija (Lietuvos Respublikos 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 28 d. redakcija), nustačiusia mažesnius šios bausmės dydžius ir skiriama 90 MGL (3389,4 Eur) bauda.
Kaltinamasis D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama bausmė – 60 MGL (2259,6 Eur)dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., 14 val. 15 min., iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., 14 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 70-72, 74).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktais, D. D. skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnyje: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dabartinė BK 281 straipsnio 7 dalies redakcija įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d. (2016 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), taigi teismų praktika šios kategorijos bylose, o būtent – turto (transporto priemonės) ar šio turto vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimo klausimais, yra vis dar besiformuojanti. Skirtinguose Lietuvos apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtose bylose priimtų naujausių sprendimų analizė rodo visiškai aiškią teismų praktikos tendenciją – neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-870/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-659-493/2017; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-222-334/2017 ir Nr. 1A-236-334/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-290/2017; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-360/2017 ir kt.). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais ((2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos (lot. conditio sine qua non) (2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).
Nustatyta, kad D. D. vairavo J. D. priklausantį automobilį Mercedes Benz ML270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2.62 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonės, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nustatyta, kad automobilis Mercedes Benz ML270, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. D. ir ikiteisminio tyrimo metu yra grąžintas savininkei (b. l. 38-41, 42).
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti automobilio Mercedes Benz ML270 vertę atitinkančią pinigų sumą – 3610 eurų. Prokurorė šio automobilio vertę nustatė pagal VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis prokurorės pateikta vidutinė analogiško Mercedes Benz ML270 kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas D. D. vairuotas automobilis Mercedes Benz ML270, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis prašo sumažinti prokurorės prašomo konfiskuotino turto vertę (b. l. 105). Transporto priemonės savininkė J. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilį vertina 1000 eurų (b. l. 17). Byloje pateikta 2017 m. sausio 26 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, jog automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. įsigijo už 1500 eurų (b. l. 51). Automobilio techninė apžiūra yra galiojanti (b. l. 45), 2017 metų pradžioje, automobilio rida siekė 290 000 km. Taigi netikėti transporto priemonės savininkės parodymais ir jos nurodyta galima verte nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs tai, kad automobilis įgytas prieš dešimt mėnesių už 1500 Eur, konstatuoja, kad kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nustatytos transporto priemonės vertės (3610 eurų) neįrodė. Iš kaltinamojo D. D. išieškoma konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma 1500 Eur.
Skaitmeninė laikmena (CD) su nuotraukomis, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamajam D. D. paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 98-99, 101), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama. Kaltinamojo asmens dokumentas – vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje, perduodamas VĮ „Regitra“.
Kaltinamasis D. D. prašo leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per vienerius metus (b. l. 105).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad bausmės - baudos įvykdymas visų pirma yra savanoriškas veiksmas, todėl kaltinamojo prašymas tenkinamas ir nustatoma, kad paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (3389,4 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 60 MGL (2259,6 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2017 m. rugpjūčio 3 d., 14 val. 15 min., iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., 14 val. (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad bauda, kurią D. D. turi sumokėti yra 58 MGL dydžio (2184,28 Eur).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, D. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1500 Eur vertės turto konfiskavimą.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. kovo 19 d. D. D., grąžinti dokumentą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Skaitmeninę laikmeną (CD) nuosprendžiu įsiteisėjus saugoti baudžiamojoje byloje.
Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.
Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, D. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.