Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo skolininkei K. R.; suinteresuoti asmenys: išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir skolininkė K. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

5. Byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį (antstolei, išieškotojai ir skolininkei teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties patvirtintos kopijos ir teismo šaukimai įteikti per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) CPK 175¹ straipsnio 9–10 dalyse nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę K. R. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę; 2) atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu atmetė Inspekcijos ieškinį (žr. civilinę bylą Nr. e2-1330-341/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Antstolė A. S. 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Inspekcijos pateiktą šios nutarties 12 punkte nurodytą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąją raštą.

13. Antstolė A. S. kitu 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininkę K. R. raštu informuoti antstolę apie vykdomojo dokumento tinkamą įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

14. Skolininkė pateikė antstolei 2023 m. birželio 27 d. skundą, kuriame prašė panaikinti 2023 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, ir 2023 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nurodydama, kad Inspekcija nepagrįstai pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes skolininkė teismo nustatytu terminu įteisino ūkinį pastatą ir įregistravo NTR. Ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – teismo sprendimas bei 2020 m. birželio 29 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Tačiau antstolė 2023 m. liepos 3 d. patvarkymu netenkino skolininkės skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkino skolininkės K. R. skundo dėl antstolės A. S. veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą (žr. civilines bylas Nr. 2YT-15080-592/2023 ir Nr. 2S-2404-936/2023).

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Inspekcija 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė panaikinti skolininkės K. R. surašytos ir valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria deklaruotas I grupės nesudėtingojo statinio – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas: (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas, galiojimą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7308-1141/2023 patenkino Inspekcijos ieškinį ir panaikino aptariamos 2020 m. birželio 29 d. deklaracijos galiojimą. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą paliko nepakeistą (žr. civilinę bylą Nr. e2A-112-538/2024).

Dėl pagrindo taikyti skolininkei teismo sprendime nurodytas pasekmes pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį

18. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet taip pat ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas. Asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos.

19. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

20. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiame šios nutarties 10 punkte nurodytame teismo sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės. Byloje nėra ginčo, kad skolininkė nėra įvykdžiusi šios nutarties 10 punkte nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, t. y. per sprendime nustatytą terminą neįteisino valstybinės žemės sklype esančio ūkinio pastato, taip pat nėra nugriovusi šio pastato. Todėl antstolė, surašiusi sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama taikyti aptariamo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytą ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

22. Tačiau akcentuotina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog teismui sprendžiant klausimą taikyti sprendime nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes ar ne, turi būti ne tik įvertintos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, bet taip pat ir patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo neįvykdymo pasekmių taikymo. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023 26 punktą).

23. Kitaip tariant, CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės negali būti taikomos formaliai vien tik dėl to, kad teismo sprendimas neįvykdytas. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti taip pat ir sprendimo neįvykdymo priežastis, atsižvelgti į nustatytas bylos aplinkybes ir vadovautis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais.

24. Suinteresuoto asmens skolininkės teigimu, ji neįvykdė teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių, taip pat deda visas įmanomas ir nuo jos priklausančias pastangas tam, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir ūkinis pastatas būtų įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių įteisinimo procedūra užtruko. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Todėl, anot skolininkės, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybių visetą, pasekmių taikymas yra neproporcinga priemonė. Teismas pritaria tokiems skolininkės argumentams dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

25. Byloje nėra ginčo, kad skolininkė per teismo sprendime, nurodytame šios nutarties 10 punkte, nustatytą terminą parengė ir pateikė VĮ Registrų centrui 2020 m. birželio 29 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistravo ginčo ūkinį pastatą NTR; ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus numeris; įregistravimo pagrindas – teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas byloje Nr. e2A-568-614/2020 ir 2020 m. birželio 29 d. aptariama deklaracija. Inspekcija atliko tyrimą dėl deklaracijos teisėtumo ir nustatė, kad skolininkė teikdama VĮ Registrų centrui deklaraciją apie statybos užbaigimą, nepateikė NŽT sutikimo statyti statinį nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Todėl Inspekcija kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl aptariamos deklaracijos panaikinimo. Teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7308-1141/2023 tenkino Inspekcijos ieškinį ir panaikino deklaraciją. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-112-558/2024 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismų konstatuota, kad skolininkė pateikė VĮ Registrų centrui deklaraciją nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, o deklaracija negali suponuoti ūkinio pastato statybos teisėtumo. Taigi NTR esantys duomenys apie ūkinio pastato įregistravimą neteko galios nuo 2024 m. vasario 22 d.

26. Kita vertus, šios bylos kontekste svarbu tai, kad iš skolininkės pateiktų dokumentų ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje taip pat nustatyta, jog skolininkė nuo teismo sprendimo, nurodyto šios nutarties 10 punkte, priėmimo momento ne tik parengė ir pateikė VĮ Registrų centrui pirmiau nurodytą deklaraciją, tačiau dar iki antstolės 2024 m. vasario 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo ir teismo procesinio sprendimo, kuriuo panaikinta deklaracija, įsiteisėjimo dienos, taip pat ir atliko kitus aktyvius veiksmus, dėjo pastangas, kad ginčo sklypas būtų suformuotas ir pertvarkytas siekiu įteisinti ginčo ūkinį pastatą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo skolininkė parengė sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei pateikė jį Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT). Pastaroji dar 2021 m. sausio 29 d. raštu atsisakė derinti projektą, nes jame nustatė trūkumus. Todėl po aptariamo NŽT atsakymo gavimo skolininkė parengė naują projektą, kurį pateikė NŽT kartu su 2024 m. kovo 1 d. prašymu. Tačiau NŽT 2024 m. kovo mėn. raštu atsisakė derinti projektą, motyvuodama tuo, kad jame nustatė trūkumus bei nurodė juos ištaisyti. Skolininkė pateikė į bylą aiškinamąjį raštą, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad po aptariamo NŽT 2024 m. kovo mėn. rašto ji parengė ir pateikė NŽT naują projektą, pateikė aiškinamąjį raštą, tačiau šiai dienai dar nėra gautas NŽT atsakymas dėl projekto derinimo (žr. dokumentą Nr. DOK-60624).

27. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningą skolininkės elgesį vengiant vykdyti teismo sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkė sąmoningai nevykdo teismo sprendimo ir sąmoningai nepašalina savavališkos statybos padarinių bei nesiima jokių veiksmų, kad įteisintų statybą. Priešingai, pirmiau šioje nurodytų aplinkybių visetas patvirtina, kad skolininkė nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad jį įvykdytų, t. y. įteisintų statybą, tačiau įteisinimo procedūros užtrūko.

28. Nepaisant to, kad ginčo sklypas yra valstybinėje žemėje, visgi byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl sprendimo nevykdymo padaryta realios žalos, realių praradimų. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 2 dalyje nustatytos pasekmės negali būti taikomos formaliai. Todėl vien tik formali priežastis, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas, o ginčo sklypas yra valstybinėje žemėje, nėra pakankamas ir svarus pagrindas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybių visetą, skolininkės elgesį, jos dedamas pastangas ūkinio pastato statybai įteisinti, taikyti suinteresuotam asmeniui negatyvias teisines pasekmes, įtvirtintas CPK 771 straipsnio 2 dalyje.

29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, konstatuotina, kad šios nutarties 10 punkte nurodytas teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl suinteresuoto asmens skolininkės K. R. nesąžiningų, sąmoningų ir kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, konstatuotina kad šiuo konkrečiu atveju suinteresuotam asmeniui negali tekti sprendime nustatytos jo neįvykdymo pasekmės ir Inspekcijai suteikta teisė nugriauti ūkinį pastatą (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Todėl antstolės prašymas taikyti vykdomajame rašte nurodytas pasekmes atmetamas.

Dėl pagrindo taikyti skolininkei procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį

30. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

31. Nagrinėjamojoje byloje antstolė pareiškime prašo tik taikyti vykdomajame rašte nurodytas neįvykdymo pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti valstybinės žemės sklype pastatytą ūkinį pastatą bei sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis, bet neprašo skirti baudos pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Tokį prašymą dėl baudos skyrimo pareiškė tik išieškotoja savo atsiliepime į antstolės pareiškimą. Skolininkės atstovas teismo posėdyje iškėlė klausimą, ar šiuo atveju apskritai gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, kuomet to neprašo antstolė. Todėl teismas pirmiausia pasisakys, ar nagrinėjamojoje byloje apskritai spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, nesant antstolės suformuluoto tokio prašymo, bet esant išieškotojos prašymui.

32. Pažymėtina, kad CPK 616 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vykdymo procese nustatytais atvejais kalti asmenys už proceso pažeidimus gali būti baudžiami pinigine bauda (be kita ko bauda pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį) arba areštu CPK 106, 108 straipsniuose nustatyta tvarka. Taip pat įstatyme aiškiai nustatyti asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tokių sankcijų taikymo. Remiantis CPK 616 straipsnio 2 dalimi, prašymą teismui taikyti CPK 616 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas (be kita ko baudą) gali pateikti antstolis arba vykdymo proceso šalys. Pagal CPK 633 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išieškotoja, kaip vykdymo proceso šalis, šiuo konkrečiu atveju antstolei perdavus teismui aktą, turi teisę prašyti teismo papildomai skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

33. Teismas, pasisakydamas dėl skolininkės argumentų, kad bauda šiuo atveju apskritai negali būti jai paskirta, nes skolininkės prievolė nėra išskirtinai asmeninio pobūdžio, pažymi, kad šiai bylai aktualioje naujausioje teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 281, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektų aiškinamajame rašte numatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projektu siekiama nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog bauda už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas gali paskirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023 52 punktą; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2244-936/2022 49 punktą ir kt.).

34. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 25 punktą). Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad pagrindą skirti baudą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

35. Tačiau šioje byloje, kaip jau pirmiau šioje nutartyje nurodyta, tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai negu teigia Inspekcija, suinteresuotam asmeniui bauda negali būti paskirta, nes teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl suinteresuoto asmens skolininkės K. R. nesąžiningų, sąmoningų ir kaltų veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad skolininkė nuo pat teismo sprendimo įsiteisėjimo ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įteisintų statybą, tačiau įteisinimo procedūros užtrūko. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad skolininkė pateikė į bylą aiškinamąjį raštą, taip pat duomenis, patvirtinančius, kad po aptariamo NŽT 2024 m. kovo mėn. rašto ji parengė ir pateikė NŽT naują projektą, pateikė aiškinamąjį raštą, tačiau šiai dienai dar nėra gautas NŽT atsakymas dėl projekto derinimo (žr. dokumentą Nr. DOK-60624). Taigi skolininkė ne tik atliko, tačiau ir toliau atlieka aktyvius veiksmus ir deda visas nuo jos priklausančias pastangas, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas ir ūkinis pastatas būtų įteisintas. Todėl vien tik formali priežastis, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas, o ginčo sklypas yra valstybinėje žemėje, nėra pakankamas ir svarus pagrindas šiuo konkrečiu atveju taikyti suinteresuotam asmeniui procesines teisines sankcijas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Akivaizdu, kad baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų ir būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos paskirtimi. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo taip pat atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

Netenkinti antstolės A. S. prašymo taikyti vykdomajame rašte nurodytas pasekmes ir išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymo skirti baudą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.