Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „M.“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-793-233/2020 pagal ieškovės J. P. individualios įmonės (toliau ir J. P. IĮ) ieškinį atsakovams T. M., UAB „M.“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų A. P., dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. esmė

4. 2018-07-09 atsakovas atsiuntė Sutarties dėl patalpų atidalijimo, atskirų vienetų suformavimo bei įregistravimo projektą, kuriame buvo nurodyta, kad nuomininkas nuompinigius už nuomojamą turtą mokės tik baigęs patalpų remonto darbus, po perdavimo akto pasirašymo. Kadangi sutarties sąlygos netenkino, sutartis nebuvo pasirašyta.

5. Nurodė, kad 2018-09-04 išsiuntė UAB „M.“ sąskaitą už naudojimąsi nekilnojamuoju turto, tačiau atsakovas T. M. prašė sąskaitą patikslinti, įrašant, kad nuomojamas ne tik pastatas, tačiau ir kiemo statiniai bei aikštelė, be to, prašė išrašyti dvi sąskaitas, t.y. už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31 - atsakovui T. M., už laikotarpį nuo 2018-02-01 - atsakovei UAB „M.“. Atlikus šiuos patikslinimus, gavo atsakovo T. M. atsakymą, kad prieš atliekant mokėjimą būtina pasirašyti nuomos sutartį.

6. Nurodo, kad atsakovai iki šiol nėra pasirašę nei nekilnojamojo turto nuomos, nei pirkimo - pardavimo sutarties. Atsakovų veiksmai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai neketino ir neketina pirkti nekilnojamojo turto, pasirašyti jos paruoštos rašytinės nuomos sutarties, už turtą mokėti nuomos mokesčio. Teigia, kad šalys susitarė dėl nuomos dalyko bei nuomos kainos, todėl tarp šalių buvo sudaryta žodinė nekilnojamojo turto nuomos sutartis. A. T. M. šalių tarpusavio santykiuose veikė ir veikia kaip fizinis asmuo ir kaip juridinio asmens UAB „M." atstovas.

7. Nurodė, kad atsakovai per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nemokėjo nuomos mokesčio, nors buvo raginami, todėl nuomos mokesčio nemokėjimas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

I. A. skundų ir atsiliepimo į jį esmė

12.2. Teigia, kad suteikdamas pirmenybę žodiniam nuomos sutarčių aiškinimui, teismas nukrypo nuo teismų praktikos, o byloje esantys įrodymai nesudarė pagrindo išvadai, kad šalys buvo sudariusios žodinę patalpų nuomos sutartį nuo 2017-06-01. Teigia, kad ieškovei atsisakant priimti T. M. siūlomas nuomos sąlygas ir pagal jas pasirašyti turto perdavimo-priėmimo aktą laikoma, kad nuomotojas atsisakė nuomos, o neapmokėdami ieškovės išrašomų sąskaitų-faktūrų už ginčo patalpų nuomą, ieškovei nurodė, kad patalpos neišnuomotos. Tam turėjo reikšmės ir nuosavybės inventorizacijos bylų neperdavimas, tyčinis ribojimas susipažinti su ankstesne inventorizacija pilna apimtimi.

12.3. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina įstatyme nustatytos nuomotojo pareigos perduoti patalpas nuomininkui neįvykdymą bei tai, jog atsakovai naudojosi CK 6.484 straipsnyje nustatytais savo teisių gynimo būdais (reikalavo perduoti patalpas, pasirašyti nuomos sutartį, perduoti patalpų inventorizacijos bylą, įregistruoti nuomos sutartį viešajame registre), debetavo pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

16. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-289-219/2019 Nr. e3K-3-237-684/2019 ir kt.).

17. Atsakovė UAB „M.“ su apeliaciniu skundu pateikė 2019-05-16 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą dėl išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų. Apeliantė nenurodė, kodėl minėto įrodymo neteikė pirmosios instancijos teismui ir kodėl ši būtinybė iškilo vėliau. Kadangi įrodymą apeliantė turėjo teisę ir galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, minėtą įrodymą priimti atsisakytina.

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės J. P. individualios įmonės reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar tarp šalių buvo susiklostę negyvenamų patalpų, statinių nuomos teisiniai santykiai, ar atsakovams buvo perduotas nuomojamas turtas ir ar šalys susitarė dėl nuomos kainos dydžio. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė turto nuomos sutartis, tačiau atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio, atsakovai teigė, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta.

20. Civilinio kodekso 6.531 straipsnio 1 dalis nustato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis turi būti rašytinė. Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-449/2012; Nr. 3K-3-103/2013; Nr. 3K-3-251/2013 ir kt.). Dėl paminėto, nesant sudarytos rašytinės nuomos sutarties, ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti, kad pagal šalių žodinę sutartį atsakovui buvo išnuomotas konkretus turtas, šis turtas perduotas bei susitarta dėl nuomos kainos.

21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-576/2013; Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-340/2011; Nr. 3K-3-84/2013). Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylojes Nr. 3K-3-87-969/2017, Nr. e3K-3-42-378/2018, Nr. e3K-3-276-687/2018).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neneigia ir apeliantai, kad tarp atsakovo T. M. ir ieškovės J. P. individualios įmonės 2017 m. pavasarį vyko susitarimai dėl ieškovei priklausančio turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ateityje. Nors atsakovas T. M. nurodė, kad ketino pirkti bet ne nuomoti patalpas, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama pasirašyti negyvenamų patalpų, žemės sklypo ir inventoriaus nuomos sutartis. Nustatyta, kad atsakovo siūlomos pasirašyti 2017-07-19 preliminarios sutarties, kurios 3.1.4.1 punktu buvo numatyta ir 350 Eur + PVM nuomos kaina, ieškovė nepasirašė, o ieškovės siūlomos pasirašyti 2017-08-31 negyvenamų patalpų nuomos sutarties nepasirašė atsakovas T. M.. Nors nuomos sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau atsakovas T. M. neginčija, kad 2017 m. gegužės mėnesį jam ir trečiajam asmeniui A. P. susitariant žodžiu dėl ieškovei priklausančių negyvenamų patalpų pardavimo, atsakovui buvo perduoti negyvenamųjų patalpų raktai, o T. M. nurodžius kad reikalingi patalpų pertvarkymai, siekiant gauti Europos Sąjungos teikiamą paramą verslui vystyti, A. P., atstovavęs ieškovę jos žodiniu pavedimu, pertvarkymams neprieštaravo.

24. Nors šalys rašytinės nuomos sutarties nesudarė ir vėliau, tačiau ieškovė nereikalavo, kad atsakovas T. M. grąžintų faktiškai jam perduotas patalpas, neprieštaravo patalpų pertvarkymams, pradėtų pertvarkymų nestabdė, todėl atmestini apeliantų teiginiai, kad J. P. IĮ atsisakė ketinimo nuomoti turtą. Be to, atsakovas T. M. negrąžino ieškovei jam perduotų patalpų, toliau jomis naudojosi, vykdė patalpų pertvarkymus. Nustatyta, kad ieškovė atsakovui T. M. perdavė dokumentus dėl esamo patalpų išdėstymo, žemės sklypo planą. Byloje nepaneigta, kad ieškovė 2018-08-31 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą dėl žodžiu susitarto nuomos mokesčio mokėjimo už 2017-06-01 - 2018-08-31 laikotarpį ir pateikė UAB „M.“. Iš 2018-09-06 T. M. elektroninio laiško matyti, kad sąskaitos buvo gautos bei buvo prašoma jas patikslinti, nurodant ir nuomą už kiemo įrenginius bei prašoma parašyti dvi atskiras sąskaitas T. M. bei UAB „M.“ vardu. Nustatyta, kad ieškovė patikslino sąskaitą ir 2018-09-06 išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras: mokėtojui T. M. už naudojimąsi pastatu ir statiniais (duomenys neskelbtini), už 8 mėnesius, t.y. nuo 2017-06-01 iki 2018-01-31, po 350 Eur per mėnesį, bendrai 2 800 Eur sumai; mokėtojui UAB „M.“ už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2018-08-31, bendrai 2 964,50 Eur sumai. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018-09-01 iki 2019-04-30 ieškovė kas mėnesį atsakovei UAB „M.” išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už naudojimąsi pastatu ir statiniais, nurodomai 350 Eur (+PVM 21%), t.y. bendrai sumai 423,50 Eur, tačiau atsakovai ieškovės išrašytų ir gautų PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo ir jų neapmokėjo.

25. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog J. P. IĮ įrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), priklausančių ieškovei, nuomos sutartis. Kaip minėta tai patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas, o tai, kad atsakovas T. M. prašė ieškovės išrašyti dvi saskaitas už turto nuomą leidžia konstatuoti, kad jis pripažino nuomos santykių egzistavimą tarp ieškovės, jo bei jo įsteigtos įmonės. Be to, ieškovei sutikus, atsakovas ginčo patalpose įregistravo UAB “M.” buveinę, todėl jam, kaip minėtos įmonės vadovui nurodžius ieškovei kieno vardu išrašyti sąskaitas, darytina išvada, kad nuo įmonės įsteigimo patalpomis naudojosi atsakovo T. M. įsteigta įmonė ir ieškovė tam neprieštaravo, o atsakovai savo nuožiūra naudojosi ginčo patalpomis, vykdė jų remontą ir kitus pakeitimus. Atsakovai nepaneigė, kad atsakovui T. M. ieškovė perdavė prašytus dokumentus dėl patalpų išdėstymo, žemės sklypo planą, raktus nuo patalpų, sutarė žodžiu dėl nuomos mokesčio. Minėti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai, o atsakovai faktiškai naudojosi ginčo patalpomis, jas remontavo, taigi buvo ginčo patalpų nuomininkai. Tai, kad ieškovei priklausančiose patalpose buvo vykdomi pertvarkymai patvirtina ir atsakovo T. M. apeliaciniame skunde nurodyti vykdyti pertvarkymai (išgriauta laiptinė, įrengtas atskiras įėjimas į antrą aukštą, keistas antro aukšto langų išdėstymas ir kt.).

26. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi nuomos sutarčiai sudaryti reikia susitarti dėl dviejų pagrindinių elementų – nuomos sutarties dalyko (išnuomojamo daikto) bei nuomos mokesčio (nuomos kainos). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl nuomos dalyko (9/50 sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) bei 9/50 kiemo statinių (kiemo aikštelė – 2991 kv.m.), esančių adresu (duomenys neskelbtini) bei nuomos kainos (350 Eur + PVM) ir tai laikytina įrodymu, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė nekilnojamojo turto nuomos sutartis. Minėtą išvadą leidžia daryti ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir T. M. ieškovei siųsta 2017-07-19 preliminari sutartis, kurioje nurodytas nuomojamas turtas, nuomos dydis. Esant minėtiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė patalpų nuomos santykiai, nes ieškovė perdavė atsakovams ginčo pastatus bei šio turto naudojimui reikalingus dokumentus, o atsakovai juos priėmė ir naudojosi perduotu turtu (CPK 178, 185 straipsnis).

27. Nors apeliantai teigia, kad nebuvo siekiama nuomotis turto, o siekta jį įsigyti, tačiau teismui nepateikta jokių duomenų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turtu naudotis neatlygintinai (CP 178 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti pakanka, jog ieškovas perduoda ginčo pastatus atsakovams, o šie juos priima (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Kadangi nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, atsakovams kilo pareiga tinkamai, pagal turto paskirtį naudotis turtu, jį išlaikyti bei mokėti nuomos mokestį (CK 6.487, 6.489, 6.493,6.534 straipsniai). Aplinkybė kokiems tikslams buvo siekiama įsigyti turtą, esminės reikšmės neturi.

28. Nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.497 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu, kaip nurodyta šios dalies 3 punkte, nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Pagal CK 6.497 straipsnio 3 dalį nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo išsiųstas 2019-05-30 sprendimas, kuriuo nuspręsta patalpas parduoti ir jų nebenuomoti, kas leidžia konstatuoti, jog atsakovams buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, tam atsakovai neprieštaravo, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovei priklausančio turto nuomos sutartis 2019-04-30 nutrūko abipusiu šalių sutarimu. Kadangi byloje nepaneigta, jog atsakovai nuomos mokesčio už nuomojamą turtą nemokėjo, todėl ieškovė įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį bei reikalauti priteisti nuomos mokestį (CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai, kad už nuomą privaloma mokėti, iš dalies apeliaciniu skundu pripažįsta ir UAB “M.”, nurodydama, kad už 2019 m. vasario-kovo mėnesius 1 270,50 Eur turi mokėti T. M..

29. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovų atsikirtimus, kad dėl nuomos nebuvo susitarta, deklaratyviais, nes, atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras, nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitė už atsakovės suteiktas paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Apeliacinės instancijos teismui priešingi įrodymai nepateikti, todėl teismas neturi pagrindo padaryti priešingas išvadas, nes ieškovė įrodė, jog šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio ir pagrindė nuomos mokesčio mokėjimo terminą (CPK 185 straipsnis).

30. Nors atsakovai ginčijo nuomos sutarties sudarymą bei nuomos mokesčio egzistavimą, tačiau nepaneigta, jog atsakovai naudojosi patalpomis, jas remontavo, joks susitarimas, kad ieškovė patalpas būtų perdavusi neatlygintinai, teismui nebuvo pateiktas. Be to, toks susitarimas būtų nenaudingas ieškovei, nes įmonė nebūtų gavusi jokio pelno, kas prieštarautų privataus juridinio asmens veiklos tikslams, t. y. pelno siekimui.

31. Byloje pateikti įrodymai iš esmės patvirtina, kad atsakovai faktiškai naudojosi ginčo patalpomis, todėl jau vien tai paneigia atsakovų argumentus, jog atsakovai neprivalo sumokėti nuomos mokesčio. Kritiškai vertintini apeliantų teiginiai, kad nepasirašius sąskaitų-faktūrų, neturi pareigos jas apmokėti, nes nurodytos sąskaitos-faktūros nėra nuginčytos, yra galiojančios. Be to, kritiškai vertintini apeliantų teiginiai dėl ieškovės išviliotų lėšų, skirtų turto pertvarkymui, nes atsakovai nepagrindė išlaidų jokiais įrodymais, be to, neprašė teismo priteisti patalpų pagerinimo išlaidų.

32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė įrodė faktą, jog tarp jos ir atsakovų buvo sudaryta ginčo patalpų nuomos sutartis, todėl dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisako, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ( pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliacinių skundų, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovei nepateikus įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.