Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Y. ieškinį atsakovui M. Y. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SEB bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Libano Respublikoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, atitinkamai, nagrinėjama byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui (CPK 784 straipsnio 1 dalis, 785 straipsnis).

15. Ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, kuris nutraukiant santuoką būtų dalinamas, nėra. Pagal AB „Regitra“ 2025 m. kovo 24 d. pažymą ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Ieškovės vardu (duomenys neskelbtini) yra įregistruota negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau toks turtas įregistruotas iki šalių santuokos sudarymo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, kuris nutraukiant santuoką būtų dalinamas. Šalys yra pasirašiusios (duomenys neskelbtini) povedybinę sutartį pagal kurią įtvirtintas visiško atskirumo turto teisinis režimas nuo sutarties sudarymo momento (aptariamos sutarties 2.1 papunktis). Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą AB „SEB bankas“ atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vartojimo kredito paskirtis – būstui remontuoti / baldams pirkti. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus bendrus kreditorinius įsipareigojimus.

16. Šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie bylos nagrinėjimo metu yra nepilnamečiai – sūnaus A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus J. Y., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos 2024 m. kovo 20 d. pažymą matyti, kad ieškovė A. Y., taip pat su ja gyvenantys nepilnamečiai vaikai A. Y. ir J. Y., savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

17. Ieškovė A. Y. prašo teismo panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos santuokos apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės teigimu, atsakovas iš esmės pažeidinėjo savo, kaip sutuoktinio, pareigas žmonai, šeimai, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

18. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

19. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

20. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

21. Teismas pažymi, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinys nėra grindžiamas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis, kurias nustačius, konstatuojama vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Atitinkamai, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo nėra preziumuojama ir turi būti įrodytas atsakovo atliktas esminių santuokinių pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnyje pažeidimas.

23. Teismas pažymi, kad ieškovė atsakovo kaltę grindžia esminių santuokinių pareigų pažeidimu dėl atsakovo charakterio ypatybių, psichologinės būklės (agresijos, grasinimų, nerimo, negebėjimo komunikuoti, kontroliuoti emocijų, fizinio, psichologinio smurto naudojimo), taip pat dėl konflikto Libano Respublikoje, dėl kurio, ieškovės teigimu, ji negalėjo grįžti į Lietuvą suplanuotu laiku ir patyrė 25 000 Eur nuostolių. Visgi, teismas nenustatė duomenų, kurie būtų pagrindas pripažinti atsakovą išimtinai kaltu dėl santuokos iširimo. Nors ieškovė grindžia ieškinį jos atžvilgiu naudotu psichologiniu, fiziniu smurtu, byloje įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nepateikta. Ta aplinkybė, kad atsakovas vartojo atitinkamus vaistus ar atsakovo charakterio ypatumai savaime taip pat nelemia jo kaltės, nenustačius aptariamų aplinkybių įtakos sutuoktinių tarpusavio santykiams. Teismas pastebi, kad nors ieškovė teigia, jog dėl atsakovo elgesio jų bendras gyvenimas nebuvo galimas, tačiau iš procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė po įvardytų atsakovo elgesio apraiškų (agresijos, nerimo sutrikimų, grasinimų) vykdavo pasimatyti, aplankyti atsakovą, matė galimybes išsaugoti santuoką, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovo elgesys buvo toks, dėl kurio jų bendras gyvenimas nebuvo galimas.

24. Teismo vertinimu, ieškovės įvardytas konfliktas Libano Respublikoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė esmines santuokines pareigas ir tokia aplinkybė nulėmė santuokos iširimą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Tripolio šariato teismo teisėjas 2023 m. liepos 20 d. procesiniu sprendimu uždraudė šalių vaikams A. Y. ir J. Y. išvykti iš Libano Respublikos teritorijos ribų be atsakovo M. Y. palydos arba kito, jo įgalioto asmens, palydos. Aptariamas teismo procesinis sprendimas panaikintas Libano Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu, kuriuo A. Y. ir J. Y. leista išvykti už Libano Respublikos teritorijos ribų. Nors aptariami dokumentai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo išvykti iš Libano Respublikos 4 mėnesių laikotarpį, visgi, nurodytas įvykis nėra pakankamas spręsti apie tokių veiksmų priežastis, atsakovo esminių pareigų pažeidimą, atsakovo elgesį visu santuokos laikotarpiu ir šiuo pagrindu konstatuoti išimtinę atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Be to, ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys nebevedė bendro ūkio ir prieš aptariamą įvykį, t. y. nuo 2020 m., kai antrojo šalių sūnaus besilaukianti ieškovė išvyko gyventi į Lietuvą.

25. Teismas nustatė, kad nuo šalių santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, šalys daugiau nei metus neveda bendro ūkio, faktiškai gyvena skirtingose šalyse, nepalaiko tarpusavio ryšių. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad abiejų šalių elgesys galėjo sąlygoti santuokinių santykių nutraukimą, šeimos iširimą, abu sutuoktiniai negebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti, todėl tokioje situacijoje negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai šalys jau gana ilgą laiką nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeimyninių santykių, nenustačius, jog dėl santuokos nutraukimo išimtinai kaltas yra tik atsakovas, teismas padaro išvadą, kad šalių santuoka yra formali ir jos išsaugoti nėra jokių galimybių, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

26. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnyje nustatyta buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarka ir sąlygos. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys).

27. Konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalys netenka teisės reikalauti viena iš kitos išlaikymo, nors šalys tokio reikalavimo ir nėra pareiškusios (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

28. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo po santuokos nutraukimo ieškovei A. Y. palikti santuokinę pavardę „Y.“. Kadangi ginčo dėl to nėra, o atsakovo pavardė yra prigimtinė, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokoje turėta pavardė – „Y.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė – „Y.“.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

30. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko, turi nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

31. Teismų praktikoje pažymima, kad vaiko interesus nulemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai, kitokie asmenybės bruožai, požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010 ir kt.).

32. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2020 m.) gyvena su motina A. Y., yra užtikrinamas vaikų ugdymas, tinkamas aprūpinimas. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad ieškovė A. Y. nuo 2022 m. sausio 17 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2022 m. sausio 17 d. šiuo adresu deklaruotas šalių sūnus A. Y.; nuo 2021 m. balandžio 7 d. šalių sūnus J. Y. (Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos seniūnijos 2024 m. kovo 20 d. pažymos duomenys). Šalių sūnus A. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje pradėjo lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę ((duomenys neskelbtini) pažyma apie A. Y. mokymąsi), šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) klasėje. Dėl šalių sūnaus J. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudaryta mokymo sutartis su (duomenys neskelbtini).

33. Teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenimas su motina neatitiktų jų interesų. Tarnybos Skyriaus 2025 m. birželio 11 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad ieškovė su vaikais gyvena gyvenamojo namo dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso ieškovės tėvams; namo dalis, kurioje su vaikais gyvena ieškovė, yra trečiame aukšte (apie 60 kv. m.), gyvenamojoje dalyje yra 4 kambariai, iš kurių – trys miegamieji; aptariamoje namo dalyje yra visi patogumai, dujinis šildymas; aplinka švari, tvarkinga, yra užtikrinti vaikams reikalingi namų apyvokos daiktai. Teismas pažymi, kad šalių sūnus A. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausiamas nurodė, kad gyvendamas su mama jaučiasi gerai, visko turi, nori gyventi su mama ir broliu, nieko nekeisti; kito šalių sūnaus J. Y. išklausyti nepavyko dėl jo mažo amžiaus (Tarnybos Skyriaus 2025 m. birželio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Be to, Tarnybos Skyrius, įvertinęs ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, atsižvelgdamas į nepilnamečio A. Y. išsakytą nuomonę, į tai, kad mažamečiai ilgą laikotarpį gyvena kartu su motina jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje, išreiškė nuomonę, jog A. Y. ir J. Y. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus.

34. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padaro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių yra būtinas vaikų įprastos aplinkos pakeitimas, byloje nenustatyta. Šalių nepilnamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove, kuri jais rūpinasi, užtikrina jų ugdymui, lavinimuisi reikalingas priemones, kuriama vaikų socialinė aplinka. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad vaikai faktiškai gyvena su motina, dabartinė aplinka vaikams yra tinkama, o ieškovė tinkamai rūpinasi vaikų sveikata ir ugdymu, užtikrina vaikų teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų A. Y. ir J. Y. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove A. Y.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

36. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kita ko, turi nustatyti dalyvavimo nepilnamečius vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

37. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja telefonu, per kitas nuotolinio ryšio priemones, pastaruoju metu gyvi susitikimai su atsakovu nevyksta, o pagal ieškovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus paskutinį kartą šalių vaikai su atsakovu matėsi prieš ketverius metus. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad tokia bendravimo tvarka nepilnamečiams vaikams iš esmės tinka. Šalių sūnus A. Y. Tarnybos Skyriaus atstovams nurodė, kad su tėvu (atsakovu) bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, susiskambina vaizdu vieną kartą per savaitę, kartais rečiau, kartais dažniau. Pasakojo, kad vaikas džiaugiasi, kai gauna dovanų iš tėčio, jam patinka susiskambinti su tėčiu. Norėtų bendrauti dažniau, pavyzdžiui, vieną kartą per savaitę susiskambinti, o susitikti kartą per du mėnesius (Tarnybos Skyriaus 2025 m. birželio 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji padeda jaunesniam vaikui J. Y. komunikuoti su atsakovu telefonu (dėl mažo vaiko amžiaus prireikia vertimo pagalbos). Taigi, ir šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai bendrauja su atsakovu iš esmės nuotolinio ryšio priemonėmis, teismas nenustatė duomenų, kad ieškovė tokiam bendravimui sudarytų kliūtis. Tarnybos Skyriaus vertinimu, ieškovės ieškinyje siūloma nepilnamečių bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka, atsižvelgiant į jų amžių bei brandą, yra atitinkanti mažamečių vaikų interesus (Tarnybos Skyriaus 2025 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje nurodyti duomenys).

38. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovės prašoma nustatyti šalių nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo tvarka atitinka šiuo metu taikomą bendravimo praktiką; ieškovė ir atsakovas gyvena skirtingose šalyse, todėl bendravimas su šalių nepilnamečiais vaikais gali būti vykdomas ir praktikoje yra vykdomas nuotolinio ryšio priemonėmis; tokia bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus ir jiems patiems iš esmės yra tinkama; prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra užkertamas kelias atsakovui gyvai matytis su vaikais jam esant Lietuvoje, sprendžia, jog nustačius ieškinyje nurodytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką bus užtikrinti vaikų interesai, todėl ieškinys šioje dalyje patenkinamas. Teismo vertinimu, nustačius tokią bendravimo tvarką, atsakovui bus užtikrinta galimybė bendrauti su nepilnamečiais vaikais, o tvarkos įgyvendinimas priklausys nuo skyrium gyvenančio tėvo noro ir pastangų palaikyti su šalių sūnumis.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo

40. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį teismas turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.).

41. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mažesnis, nei minimalios mėnesinės algos dydžio, išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

42. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (1 straipsnio 1 dalis) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

43. Teismo sprendimo priėmimo dieną orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra 1 038 Eur minimali mėnesinė alga (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 777 Eur. Nustatytas 777 Eur vienam vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas 122,50 Eur valstybės mokama išmoka vaikui, o likusi suma 654,50 Eur (777 Eur – 122,50 Eur) padalinama tarp tėvų lygiomis dalimis. Taigi orientacinis išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudaro 327,25 Eur ((777 Eur–122,50 Eur)/2) sumą.

44. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo po 462 Eur išlaikymą kiekvienam iš vaikų mokamomis periodinėmis išmokomis grindžia toliau nurodytais vaikų poreikiais. Ieškovės teigimu, šalių sūnaus A. Y. asmeninius poreikius sudaro (per mėnesį): prailginta mokyklos grupė (55 Eur); maitinimas mokykloje (70 Eur); vaistai, vitaminai, odontologas (45 Eur); mokyklos reikmenys (5 Eur); psichologo konsultacija (35 Eur); futbolas (40 Eur); korepetitorius mokyklai (100 Eur), iš viso – 350 Eur. Ieškovė nurodo, kad šalių sūnaus J. Y. asmeninius poreikius sudaro (per mėnesį): darželis (60 Eur); vaistai, vitaminai, odontologas (35 Eur); darželio reikmenys (5 Eur); karate (50 Eur), iš viso – 150 Eur. Pagal ieškinyje pateiktą detalizaciją šalių vaikų bendrus poreikius sudaro: transporto išlaidos (80 Eur); maistas (300 Eur); ūkinės prekės (180 Eur); pramogos (40 Eur); komunaliniai mokesčiai (250 Eur); auklė (100 Eur); kita (30 Eur), iš viso – 980 Eur. Taigi, bendros ieškovės nurodytos išlaidos vaikų poreikiams sudaro 1 480 Eur (350 Eur išlaidos A. Y. poreikiams; 150 Eur išlaidos J. Y. poreikiams; 980 Eur išlaidos abiejų nepilnamečių vaikų bendriems poreikiams).

45. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė visų ieškinyje nurodytų vaikų poreikių. Ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė konkrečių išlaidų, reikalingų mokesčiams (250 Eur), ūkinėms reikmėms (180 Eur), ieškinyje nurodytų „kitų“ išlaidų (30 Eur). Visgi, teismas nustatė objektyvias aplinkybes paskirti didesnį, nei minimali orientacinė suma, periodinio išlaikymo šalių vaikams dydį. Viena vertus, teismo posėdžio metu ieškovė didesnį, nei orientacinį, išlaikymo dydį, papildomai grindė aplinkybėmis, kad šalių sūnus A. Y. turi specialių poreikių. Teismas nustatė, kad šalių vaikui A. Y. buvo paskirtas psichiatrinis gydymas ((duomenys neskelbtini) klinikos pažyma); A. Y. 2022–2023 m. laikotarpiu lankė individualias ir grupines psichologės konsultacijas, kurių metu pastebėta, kad mokiniui sunku sukaupti dėmesį, jį paskirstyti ir išlaikyti, vaikas greitai išsiblaško ((duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (duomenys neskelbtini) pažyma). Be to, A. Y. specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo metu (2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, mokymosi sunkumai dėl emocinės krizės ir nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai; rekomenduota teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad nepilnamečio vaiko A. Y. išlaikymui reikalingos papildomos lėšos, siekiant užtikrinti jo tinkamą ugdymą ir lavinimą, specialius ugdymosi poreikius.

46. Kita vertus, teismas pastebi, kad individualiu bylos atveju ieškovei vienai tenka abiejų šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir rūpinimasis. Teismas, remdamasis byloje esančia medžiaga, nustatė, kad ieškovė yra dirbantis asmuo, pagal ieškovės paaiškinimus jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) (po mokesčių). Teismas pažymi, kad iš esmės ieškovei šiuo metu vienai tenka ne tik materialiai išlaikyti vaikus, bet ir jais rūpintis, nes iš esmės atsakovas su vaikais gyvai nebendrauja arba toks bendravimas vyksta tik epizodiškai. Taigi, ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, lavinimo užtikrinimas, sveikatos priežiūra, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą.

47. Teismas, įvertinęs aptartus duomenis, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas ieškinio reikalavimą dėl 462 Eur periodinio išlaikymo kiekvienam iš vaikų priteisimo patenkinti iš dalies. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, nustatė, kad šalių sūnaus A. Y. išlaikymui yra reikalingos papildomos lėšos, siekiant užtikrinti jo tinkamą ugdymą ir lavinimą, specialius ugdymosi poreikius, taip pat abiem šalių vaikams reikalingos papildomos išlaidos dėl išimtinai ieškovei tenkančios vaikų priežiūros. Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovas prie vaikų priežiūros iš esmės neprisideda su atskiromis išimtinis dėl drabužių vaikams atsiuntimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad šiuo individualiu atveju egzistuoja pagrindas išlaikymą periodinėmis išmokomis vaikams nustatyti nemažinant vaikui reikalingo išlaikymo dydžio 122,50 Eur valstybės mokama išmoka vaikui, kuri nagrinėjamu atveju iš esmės yra skiriama papildomiems vaikų poreikiams ir priežiūrai patenkinti. Atitinkamai, išlaikymo vienam nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, įvertinus papildomus vaikų poreikius, sudaro 388,50 Eur ((777 Eur/2), suapvalinus iki dešimčių – 390 Eur sumą. Teismo vertinimu, suapvalinta, t. y. 390 Eur išlaikymo kiekvienam iš šalių vaikų suma, atitinka realius vaikų poreikius ir jų geriausius interesus bei užtikrina, kad išlaikymo dydis būtų nustatytas atsižvelgiant į abiejų tėvų padėtį ir byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, kad atsakovo realios pajamos negali būti įvertintos dėl atsakovo nedalyvavimo bylos procese. Aptariamas išlaikymo dydis taip pat nustatomas įvertinus aplinkybę, kad išlaikymas turi būti skiriamas dviems nepilnamečiams vaikams, o abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos šalių nepilnamečių vaikų interesų naudai.

48. Taigi, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. Y. ir J. Y. išlaikymui po 462 Eur per mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikai sulauks pilnametystės patenkinamas iš dalies – teismas nusprendžia priteisti iš atsakovo M. Y. nepilnamečiams vaikams A. Y. ir J. Y. išlaikymą kiekvienam po 390 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės A. Y. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ieškovė paskiriama vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

49. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „SEB bankas“. Kadangi aptariama vartojimo kredito sutartis sudaryta po (duomenys neskelbtini) povedybinės šalių sutarties, pagal kurią įtvirtintas visiško atskirumo turto teisinis režimas nuo sutarties sudarymo momento (aptariamos sutarties 2.1 papunktis), ieškovės prievolė AB „SEB bankas“ atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstama asmenine ieškovės prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

51. Kadangi teismo sprendimas iš esmės priimtas ieškovės naudai, teismas vertina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

52. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vis dėlto, ieškovė CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

53. Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį. Teismo sprendimą priėmus iš esmės ieškovės naudai, jos sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 250 Eur žyminis mokestis (462 x 2 x 12 mėn. x 0,03) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteisiama 250 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

54. Valstybė šioje byloje patyrė 9,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta išlaidų suma viršija minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, todėl, teismo sprendimą priėmus iš esmės ieškovės naudai, yra priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Dėl kuratoriaus išlaidų apmokėjimo

55. Teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir paskyrė atsakovo M. Y. kuratore advokatę S. Černiūtę. Atsakovo kuratorė 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui pažymą apie kuratoriaus apmokėjimą ir atstovavimą.

56. Vadovaujantis Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 (toliau – Tvarkos aprašas), 23 punktu, atlyginimas už kuratoriaus darbą, išskyrus darbą vykdymo procese – atstovavimą, apskaičiuojamas taikant šiame apraše nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra minimali mėnesinė alga (MMA). Už vienos darbo dienos kuratoriaus darbą civilinių bylų procese mokama 0,15 MMA (Tvarkos aprašo 24 punktas).

57. Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikoma minimali mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur. Atitinkamai, už vienos darbo dienos (8 val.) kuratoriaus darbą civilinių bylų procese mokama suma yra 155,70 Eur (1 038 Eur x 0,15), o viena kuratoriaus darbo valanda apmokama 19,46 Eur (155,70 Eur / 8 val.). Atsakovo kuratorė advokatė S. Černiūtė pateikė teismui pažymą apie kuratoriaus apmokėjimą ir atstovavimą, iš kurios duomenų matyti, kad kuratorės atstovavimas byloje valandomis truko 6 val. ir 30 min. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 25 punkte nurodytomis skaičiavimo taisyklėmis, atstovavimo laikas apvalinamas iki 7 valandų. Atitinkamai, kuratorės išlaidos už atsakovo atstovavimą byloje sudaro 136,22 Eur (19,46 Eur x 7 val.).

58. Pagal Tvarkos aprašo 30 punktą, kuratoriui atlyginimas už atstovavimą, taip pat ir kuratoriaus turėtos išlaidos dėl atvykimo, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos mokamos iš šalies, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas, į teismo sąskaitą įmokėtų atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovė A. Y., kurios iniciatyva byloje paskirta atsakovo kuratorė, į teismo sąskaitą iš anksto nėra apmokėjusi išlaidų už kuravimą, teismas įpareigoja ieškovę A. Y. per 7 kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos į Kauno apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942349, depozitinę sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615, esančią Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemoje VIKSVA, sumokėti 136,22 Eur (kuratorės išlaidos už atsakovo atstovavimą byloje) įmoką už atsakovo M. Y. kuratorės S. Černiūtės atstovavimą byloje ir pateikti į bylą kuratoriaus išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 39 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos tarp ieškovės A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), sudarytos (duomenys neskelbtini) Libano Respublikoje, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokoje turėtą pavardę – „Y.“, o atsakovui – prigimtinė pavardę – „Y.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. Y., gimęs (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiais vaikais A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja: i) nuotoliniu būdu du kartus per savaitę nuo 19.00 val. iki 20.00 val. iš anksto suderintomis darbo dienomis ir savaitgaliais nuo 9.00 val. iki 11.00 val. Lietuvos laiku. Bendravimas vyksta vaizdo skambučiu per Facebook Messenger, vartotojo vardu: (duomenys neskelbtini); ii) atsakovui M. Y., gimusiam (duomenys neskelbtini), atvykus į Lietuvą, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais Lietuvoje viešoje vietoje nuo 10.00 val. iki 18.00 val., visomis savaitės dienomis, kai nepilnamečiams vaikams nereikia eiti į ugdymo įstaigą arba nėra būrelių, psichologės konsultacijų.

Priteisti iš atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, pervedant lėšas į ieškovės A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriama šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti toliau nurodytą prievolę asmenine ieškovės A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole: prievolė kreditorei akcinei bendrovei „SEB bankas“, juridinio asmens kodas 112021238, pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 111 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), 9,20 Eur (devynis eurus ir 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją (įmokos kodas 5662).

Įpareigoti ieškovę A. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos į Kauno apylinkės teismo, juridinio asmens kodas 302942349, depozitinę sąskaitą Nr. LT16 4040 0636 1000 1615, esančią Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo sistemoje VIKSVA, sumokėti 136,22 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 22 centus) įmoką už atsakovo M. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), kuratoriaus atstovavimą byloje ir pateikti į bylą kuratoriaus išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.