Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ir atsakovo V. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1047-1071/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl negautų pajamų atlyginimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. L. 1 360,06 Eur negautas pajamas (palūkanas), 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio pajamų, 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad ji administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY, kurioje asmenys, siekiantys gauti kreditą, gali elektroniniu būdu teikti paraiškas vartojimo kreditui gauti, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai (skolintojai) – dalyvauti aukcione ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas sudaryti vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais skolintojais. Atsakovas su skolintojai sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu atsakovui buvo suteikta 3 000 Eur paskola 44 mėn. terminui, taikant 28 proc. metinių palūkanų normą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti paskolą. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę, skolintojų vardu nutraukė sutartį. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo V. L. 2 983,31 Eur negrąžintą kreditą, 444,10 Eur palūkanas, 146,09 Eur tarpininkavimo mokestį, 28,95 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 602,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad minėtu sprendimu iš atsakovo palūkanos ir tarpininkavimo mokestis priteistas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į nuostolius už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti negautas palūkanas, t. y. negautas pajamas, tačiau ši reikalavimo teisė priklauso ne ieškovei, o paskolos davėjams (fiziniams asmenims). Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, kad yra įgijusi minėtą reikalavimo teisę. Be to, ieškovės reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai. Teismui priteisus procesines palūkanas, kurios savo esme laikytinos kompensacinėmis palūkanomis, nėra aišku, kokio dydžio kompensacinės palūkanos bus sumokėtos, ar ši suma neviršys ieškovės prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų). Vadovaujantis teismų praktika, nuostoliai yra įskaitomi į netesybas (kompensacines palūkanas) ir atvirkščiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių ieškovės ginčo laikotarpiu patirtų sąnaudų, kiek ir kokių mokesčių atsakovas šiuo laikotarpiu būtų sumokėjęs ir kt. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Minėtos nuostatos taikytinos ir sprendžiant klausimą dėl ieškinyje nurodyto tarpininkavimo mokesčio ir metinių palūkanų priteisimo. Be to, pagal CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies 5 punktą nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taigi ieškovės reikalavimas dėl negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo vertintinas kaip nepagrįstas.

3. Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, jog Portalo naudojimosi sutarties 12.7 punkte numatyta, kad skolintojas ir paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina, kad organizatorius (ieškovė) gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios sutarties, paskolos ar vartojimo kredito sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, turint tikslą, kad organizatorius vykdytų visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesams ir administruoti skolos grąžinimą. Taigi šiuo atveju ieškovė yra perėmusi reikalavimo teises į atsakovą. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė nagrinėjamu atveju prašo priteisti negautas palūkanas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo ir jos termino pabaigos. Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovui ją tinkamai vykdant ieškovė už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo ir jos termino pabaigos būtų gavusi 1 360,06 Eur palūkanų, todėl atsakovas turi atlyginti šiuos ieškovės patirtus nuostolius. Pagal VKĮ V skirsnį, skolinimo platformos organizatorius gali gauti atlygį už darbą, taip pat pelną už savo veiklą. Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokestį sudaro sutarties sudarymo tarpininkavimo mokestis ir mėnesinis tarpininkavimo mokestis, kuris laikytinas ieškovės pajamomis (pelnu). Reikalavimas dėl 18 proc. metinių palūkanų grindžiamas Sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punkto nuostatomis.

4. Atsakovas pateikė tripliką, nurodydamas, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad paskolos davėjai buvo informuoti apie reikalavimo perėmimą. Portalo naudojimosi sutarties 12.7. punkto nuostatos nereglamentuoja ieškovės galimybės ir teisės perimti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. L. 1 360,06 Eur negautų pajamų (palūkanų), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 360,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 708 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Bendras finansavimas“; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ 105 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. L. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nustatė, kad atsakovas ieškovės administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje SAVY elektroniniu būdu pateikė paskolos paraišką (Oferta). 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarp atsakovo, skolintojų ir ieškovės (organizatorės) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ja atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą su palūkanomis (taikant 28 proc. metinę palūkanų normą) per 44 mėn., t. y. iki 2023 m. balandžio 15 d., ir sumokėti tarpininkavimo mokestį. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 20 d. Sutartį vienašališkai nutraukė. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo 2 983,31 Eur negrąžinto kredito, 444,10 Eur palūkanų, 146,09 Eur tarpininkavimo mokesčio, 28,95 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 602,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 538,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

5.2. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju prejudicinę galią turi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020. Minėtu sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovas sudarė Sutartį, todėl privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pirma, atsakovas, prisijungęs elektoriniu būdu prie skolinimo platformos SAVY, turėjo susipažinti su minėtų dokumentų turiniu, kurie įrodo, kad kreditavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta. Antra, atsakovas, kaip atsakingas asmuo, turėjo ir galėjo išsamiai susipažinti su Sutarties turiniu, kuris buvo jam pateiktas elektorinėje erdvėje, todėl teismas nekvestionavo kredito sutarties dėl atsakovo aplaidaus elgesio, nesusipažinus su sutartimi. Trečia, vien ta aplinkybė, kad paraiškoje nurodyta nebegaliojanti akto redakcija, nesuteikė teismui pagrindo teigi, jog Sutartis nepasirašyta, juolab, kad atsakovas atliko nemaža veiksmų prisijungdamas prie ieškovės administruojamos paskolų sistemos, tokiu būdu išreikšdamas valią sudaryti Sutartį. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu taip pat nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles. Atsakovas 2020 m. kovo 20 d. pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir iš SAVY portalo naudojimosi sutarties nuostatų. Apie minėtas aplinkybes ieškovė taip pat pranešė ir skolintojams, išsiųsdama jiems pranešimus el. paštu. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-266-730/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ne tik 2020 m. kovo 30 d. pranešimu, šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir iš SAVY portalo naudojimosi sutarties nuostatų, todėl būtent ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą, ir ji turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles.

5.3. Teismas pažymėjo, kad Sutarties nutraukimas, be kita ko, lėmė atsakovo sutartinės pareigos mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas pasibaigimą, todėl ieškovė, kaip teisių perėmėja, negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti tinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju. Ieškovė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) galėjo tikėtis gauti 28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės 1 360,06 Eur negautų pajamų (palūkanų) faktas byloje yra įrodytas.

5.4. Teismas nurodė, kad Sutartimi šalys sulygo dėl atlygio už tarpininkavimo paslaugas, kurį atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti ir kaip mėnesinį mokestį pagal Sutartyje numatytą grafiką. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui 258 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 20,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punktą kredito gavėjas mėnesinį tarpininkavimo mokestį moka tol, kol vartojimo kredito gavėjas visiškai grąžins vartojimo kreditą. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punkte numatyta, kad mėnesinis tarpininkavimo mokestis – tai mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį įvykdymo. Tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą (Sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė jos patirtų nuostolių (negautų pajamų) teikiant tarpininkavimo paslaugas. Be to, po Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.). kredito gavėjui tarpininkavimo paslaugos nebuvo teikiamos, t. y. organizatorius nevykdo kliento kontrolės (nes sutartis nutraukta), kreditorius negauna kredito grąžinimo įmokų, jų neskirsto skolintojams, nesiunčia priminimų / pranešimų ir kt. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 733,26 Eur tarpininkavimo mokesčio (negautų pajamų) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) priteisimo atmestinas.

5.5. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą kredito gavėjas (atsakovas) įsipareigojo mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą. Analogiškos nuostatos numatytos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punkte. Vis dėlto, teismo vertinimu, Sutartyje numatytos18 proc. dydžio metinės palūkanos yra per didelės, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra laikytinas vartotoju, todėl jam taikytinas vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką atsižvelgti į vartotojo interesus. Atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, rinkoje užsiimanti paskolų administravimu ir išieškojimu. Sutarties nuostatos dėl 18 proc. dydžio metinių palūkanų įtrauktos ieškovės iniciatyva, Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas mažinti nurodytas palūkanas iki įstatyme įtvirtintos 5 proc. dydžio metinių palūkanų normos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalis, kuriomis:

6.1. Atmestas ieškinio reikalavimas dėl 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo ir priteisti iš atsakovo V. L. 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio ieškovei UAB „Bendras finansavimas“;

6.2. Iš atsakovo V. L. priteista 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 1 360,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti iš atsakovo V. L. 18 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Bendras finansavimas“

6.3. Priteisti iš atsakovo V. L. bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Bendras finansavimas“ .

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti tarpininkavimo mokestį iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punktą Sutarties nutraukimo atveju atsakovas sutinka atlyginti ieškovei minimalius nuostolius, sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Taigi šalys susitarė dėl atsakovo pareigos, nutraukus Sutartį, atlyginti ieškovei minimalius nuostolius, kuriuos sudaro tarpininkavimo mokestis už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutartis termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Ieškovė šių nuostolių papildomai įrodinėti neturi. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas. Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 2, 3 dalys). Sutarties specialiosios dalies 2.9, 2.10, 2.11 punktų nuostatos savo esme lieka galioti ir po Sutarties nutraukimo.

7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neįvertino ieškovės, kaip skolinimo platformos organizatorės, veiklos specifikos. Ieškovės veikla apibrėžta VKĮ V ir VI skirsniuose. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog ieškovė yra perėmusi iš skolintojų reikalavimo teises į atsakovą, šios reikalavimo teisės perimtos su atidėjimu, todėl teismo priteistos negautos palūkanos priklauso skolintojams, o ieškovė turi teisę į tarpininkavimo mokestį.

7.3. Atsakovo skolos administravimas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 17 d. buvo perduotas skolų išieškojimo įmonei, 2020 m. vasario 17 d. buvo parengtas raginimas sumokėti skolą, 2020 m. kovo 20 d. – nutraukta Sutartis. Pažymėtina, kad iki atsakovo skolos administravimo perdavimo trečiajam asmeniui, atsakovui buvo siunčiami priminimai apie skolą. Taigi ieškovė turi teisę gauti atlygį už atliktus darbus.

7.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Sutarties nuostatas dėl tarpininkavimo (administravimo) mokesčio ir mėnesinio tarpininkavimo mokesčio. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktą tarpininkavimo (administravimo) mokestis – kredito gavėjo (atsakovo) organizatoriui (ieškovei) mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimą, įvertinimą, nemokumo galimybės nustatymą ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą suradimą. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo (atsakovo) organizatoriui (ieškovei) mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaitomas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo paskolos sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Sutarties specialiųjų sąlygų 2.20 punkte numatyta 18 proc. procesinių palūkanų norma yra laikytina per didele. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra nesąžiningas, jis nėra sumokėjęs nė vienos įmokos pagal Sutartį, nereagavo į ieškovės pasiūlymus ginčą baigti taikiai.

8. Atsakovas V. L. atsiliepimu į ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos patirtus nuostolius (negautas pajamas) vykdant tarpininkavimo paslaugas po Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.). Be to, ieškovei nutraukus Sutartį, ji nebeteikė tarpininkavimo paslaugų. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas dėl negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo yra laikytinas reikalavimu dėl netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo tarpininkavimo mokestį už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo, nors ieškovė reikalavo priteisti šį mokestį už laikotarpį iki Sutarties įvykdymo (2023 m. balandžio 15 d.).

8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų normą iki 5 proc. Ieškovė šiuo atveju nepateikė argumentų dėl šios skundžiamo sprendimo dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo.

9. Atsakovas V. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Bendras finansavimas“ ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą. Nagrinėjamu atveju paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų (paskolos davėjų) ir atsakovo, o ieškovė laikytina tik tarpusavio skolinimo platformos operatore. Dėl šios priežasties reikalavimo teisė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, o nutraukus Sutartį – dėl nuostolių atlyginimo priklauso paskolos davėjams, o ne ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 nustatytais prejudiciniais faktais. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovė iš paskolos davėjų yra perėmusi reikalavimo teisę dėl paskolos grąžinimo, bet ne teisę atlyginti nuostolius.

9.2. VKĮ įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju teismui iš atsakovo priteisus nuostolius (negautas mokėjimo (pelno) palūkanas), jam buvo pritaikyti papildomi mokesčiai, taip pažeidžiant VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovui grąžinus paskolą iki 2023 m. balandžio 15 d. ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

9.3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, be kita ko, priteisė iš atsakovo 28,95 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Kita vertus, CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu priteisti 28,95 Eur delspinigiai ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją, todėl ieškovės nuostoliai jau yra kompensuoti. Atsakovas, vadovaudamasis VKĮ 17 straipsnio 1 dalimi, taip pat turėjo teisę įvykdyti vartojimo kredito sutartį anksčiau laiko ir taip nemokėti mokėjimo (pelno) palūkanų.

9.4. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjai buvo fiziniai asmenys, todėl apskaičiuodamas negautų pajamų (grynojo pelno) sumą pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti šių asmenų valstybei mokėtinus mokesčius.

10. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ atsiliepimu į atsakovo V. L. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

10.1. Ieškovės reikalavimo teisę į atsakovą yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, ginčo reikalavimo teisių perleidimas įtvirtintas Portalo naudojimosi sutarties 12.7 punkte, kuriame numatyta, jog skolintojas ir paskolos gavėjas (atsakovas) sutinka ir patvirtina kad organizatorė (ieškovė) gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios sutarties, paskolos ar vartojimo kredito sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, turint tikslą, kad organizatorius vykdytų visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesams ir administruoti skolos grąžinimą. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje neįtvirtintas susitarimas dėl reikalavimo teisės ir jos perleidimo skaidymo į atskiras dalis.

10.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo 28,95 Eur delspinigius už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.). Nei civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, nei šioje civilinėje byloje ieškovė nereiškia reikalavimo dėl delspinigių ar netesybų priteisimo. Šiuo atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) atlyginimo. Taigi nagrinėjamu atveju VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos netaikytinos. Be to, reikalavimas pareikštas už kitą laikotarpį nei civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės

13. Atsakovo teigimu, ieškovė nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės į jį, kadangi paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp fizinių asmenų (paskolos davėjų) ir atsakovo, o ieškovė laikytina tik tarpusavio skolinimo platformos operatore. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 nustatytais prejudiciniais faktais, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar ieškovė iš paskolos davėjų yra perėmusi reikalavimo teisę dėl paskolos grąžinimo, bet ne teisę atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

14. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).

15. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės administruojamoje skolinimo platformoje SAVY elektroniniu būdu pateikė paraišką paskolai gauti. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tarp atsakovo, skolintojų ir ieškovės (organizatorės) buvo sudaryta Sutartis, ja atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą ir įvykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles. Atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. kovo 20 d. Sutartį vienašališkai nutraukė. Po Sutarties nutraukimo ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos pagal Sutartį priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo 2 983,31 Eur negrąžinto kredito, 444,10 Eur palūkanų (iki Sutarties nutraukimo), 146,09 Eur tarpininkavimo mokesčio (iki Sutarties nutraukimo), 28,95 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 602,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 538,91 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-266-730/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-781/2022 Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų pagal Sutartį neįvykdytas prievoles, ir reikšti šioje byloje atsakovui reikalavimus šios sutarties pagrindu. Teismas pažymėjo, jog tiek atsakovas, tiek kredito davėjai, atlikę SAVY portalo naudojimosi sutarties 3.1–3.3 punktuose nurodytus veiksmus, šią sutartį vykdė, t. y. vykdė savo įsipareigojimus ir šios sutarties sąlygos jiems buvo (yra) žinomos, nes su SAVY portalo naudojimosi sutartimi privalo susipažinti visi prie ieškovės valdomos skolinimosi platformos SAVY siekiantys prisijungti asmenys, t. y. tiek skolintojai, tiek ir kredito gavėjai. Be to, atsakovas SAVY portalo naudojimosi sutartį gavo el. paštu. Atsakovas savo pasirašytos paraiškos, kuri yra dalis Sutarties, iii punktu dar kartą patvirtino, kad jis, kaip kredito gavėjas, užsiregistravo portale, sutiko su SAVY portalo naudojimosi sutartimi ir įsipareigoja laikytis jos sąlygų. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad išieškojimo vykdymo procedūra, vartojimo kredito gavėjui laiku nevykdant vartojimo kredito sutartyje nurodytų finansinių įsipareigojimų, pagal SAVY portalo naudojimosi sutartį, taigi ir tokiu atveju įvyksiantį kredito davėjų reikalavimo perleidimą tiek atsakovui, tiek ir kredito davėjams buvo žinomi. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog kredito davėjų reikalavimo perleidimo ieškovei sutartis nebuvo sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Nagrinėjamoje byloje teismų taip pat nustatyta, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. kovo 20 d. pranešimu ir apie tai jam turėjo būti žinoma ir iš SAVY portalo naudojimosi sutarties nuostatų, apie tai buvo pranešta ir skolintojams el. paštu. Taigi tiek atsakovui, tiek ir kredito davėjams apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta SAVY portalo naudojimosi sutarties 11.7 punkte nustatyta tvarka. Nuo to momento, kai atsakovas gavo duomenis, patvirtinančius apie kredito davėjų reikalavimo perleidimą ieškovei, pradėjo veikti pradinių kreditorių ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis atsakovo atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą ieškovė galėjo (gali) panaudoti prieš atsakovą.

17. Taigi kasacinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi yra konstatavęs, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal Sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors anksčiau minėta nutartis buvo priimta civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl piniginių prievolių pagal Sutartį už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo vykdymo, o šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl piniginių prievolių už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo vykdymo, tačiau kasacinis teismas minėta nutartimi neišskyrė atskirų reikalavimo teisių pagal Sutartį (ne)perleidimo, t. y. konstatavo, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų visas pagal Sutartį neįvykdytas prievoles. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir pateikti išaiškinimai yra laikytini prejudiciniais faktais šioje byloje.

18. Be to, SAVY portalo naudojimosi sutarties 11.7 punkte nustatyta, kad skolintojas ir paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina, kad organizatorius gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios sutarties, paskolos ar vartojimo kredito sutarties nustatytais atvejais ir kai tai yra būtina paskolos sutarties vykdymui ir skolos išieškojimui užtikrinti, turint tikslą, kad organizatorius vykdytų visus veiksmus, būtinus skolintojo interesams tinkamai atstovauti ir skolos grąžinimui administruoti. Automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) įvyksta, kai organizatorius išsiunčia skolintojui portalo duomenų bazėje turimu el. paštu pranešimą apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą. Organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie paskolos ar vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir reikalavimo teisės perleidimą portalo duomenų bazėje esančiu el. pašto adresu ar paskutiniu žinomu paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu.

19. Taigi SAVY portalo naudojimosi sutarties 11.7 punkte nėra išskirta ieškovės teisė perimti reikalavimo teisę tik į atskiras iš Sutarties kylančias kredito gavėjo prievoles. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2020 m. kovo 20 d. pranešime, kuriuo ieškovė pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą ir reikalavimo perleidimą, pastaroji neišskyrė atskirų reikalavimo teisių (ne)perėmimo, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų visas pagal Sutartį neįvykdytas prievoles, įskaitant reikalavimą dėl negautų pajamų (palūkanų) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo ir Sutarties pabaigos atlyginimo.

Dėl negautų pajamų (palūkanų) priteisimo

20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 1 360,06 Eur negautų pajamų (palūkanų) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, pažeidė VKĮ įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kadangi minėtas ieškinio reikalavimas yra laikytinas reikalavimu dėl netesybų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

21. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

22. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė Sutartį. Minėta Sutartis atsakovui tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų ir Sutartyje nustatytu terminu nemokant mėnesinių įmokų buvo nutraukta 2020 m. kovo 20 d. Remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, atsakovui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties kredito sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus teisę reikalauti negautų pajamų, t. y. priteisti tokią pinigų sumą, kurią kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti kaip mokėjimo (pelno) palūkanas, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, kad toks reikalavimas reiškia ne reikalavimą priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po kredito sutarties nutraukimo, bet reikalavimą atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas).

26. Kaip matyti iš Sutarties specialiųjų sąlygų, Sutartimi šalys susitarė, kad 3 000 Eur vartojimo kreditas atsakovui suteikiamas 44 mėn. laikotarpiui už 28 proc. metinę palūkanų normą. Tokio dydžio palūkanų paskolos davėjai galėjo tikėtis gauti iš atsakovo jam sudarytą vartojimo kredito sutartį vykdant tinkamai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir ieškovės naudai priteistinos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjai pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir kitų apygardos teismų nagrinėtose civilinėse bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-232-855/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-432/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-601/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-826/2021).

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) galėjo tikėtis gauti 28 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Tačiau ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1 360,06 Eur, t. y. 28 proc. mokėjimo palūkanas už visą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nepriklausomai nuo to, ar atsakovas iki 2023 m. balandžio 15 d. grąžins jai kreditą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė iš atsakovo 444,10 Eur palūkanų. Kaip matyti iš teismo sprendimo, minėtos palūkanos priteistos už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 15 d., todėl šiuo atveju spręstina dėl ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) galėjo tikėtis gauti 28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kuris, pagal kartu su Sutartimi pateiktą mokėjimo grafiką, sudarė: 2020 m. gegužės 15 d. – 2 610,28 Eur; 2020 m. birželio 15 d. –2 560,13 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 2 508,90 Eur, 2020 m. rugpjūčio 15 d. – 2 456,56 Eur; 2020 m. rugsėjo 15 d. – 2 403,09 Eur; 2020 m. spalio 15 d. – 2 348,46 Eur; 2020 m. lapkričio 15 d. – 2 292,65 Eur; 2020 m. gruodžio 15 d. – 2 235,63 Eur; 2021 m. sausio 15 d. – 2 177,37 Eur; 2021 m. vasario 15 d. – 2 117,85 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 2 057,03 Eur; 2021 m. balandžio 15 d. – 1 994,89 Eur; 2021 m. gegužės 15 d. – 1 931,40 Eur; 2021 m. birželio 15 d. – 1 866,53 Eur; 2021 m. liepos 15 d. – 1 800,24 Eur; 2021 m. rugpjūčio 15 d. – 1 732,50 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. – 1 663,28 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 1 592,54 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. – 1 520,25 Eur; 2021 m. gruodžio 15 d. – 1 446,38 Eur; 2022 m. sausio 15 d. – 1 370,89 Eur; 2022 m. vasario 15 d. – 1 293,74 Eur; 2022 m. kovo 15 d. – 1 214,89 Eur; 2022 m. balandžio 15 d. – 1 134,31 Eur; 2022 m. gegužės 15 d. – 1 051,95 Eur; 2022 m. birželio 15 d. – 967,78 Eur; 2022 m. liepos 15 d. – 881,76 Eur; 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 793,84 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. – 703,97 Eur; 2022 m. spalio 15 d. – 612,12 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. – 518,23 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. – 422,27 Eur; 2023 m. sausio 15 d. – 324,19 Eur; 2023 m. vasario 15 d. – 223,93 Eur; 2023 m. kovo 15 d. – 121,44 Eur; 2023 m. balandžio 15 d. – 16,69 Eur.

30. Atsakovo teigimu, šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų (pelno palūkanų) priteisimo, taikytinos VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Taigi tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų (pelno palūkanų) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) priteisimo, o ne dėl Sutartyje nustatytų kompensuojamųjų palūkanų, mokėtinų esant sutarties pažeidimui, t. y. netesybų, priteisimo, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatos šiuo atveju netaikytinos.

33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog Klaipėdos apylinkės teismui 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 iš atsakovo priteisus 28,95 Eur delspinigius ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ieškovės nuostoliai jau yra kompensuoti.

34. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

35. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

36. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

37. Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).

38. Nagrinėjamos bylos atveju Sutartimi šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1, 9.2 punktai, specialiųjų sąlygų 2.12 punktas). Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020 priteisė ieškovei iš atsakovo 28,95 Eur delspinigius už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 602,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje civilinėje byloje ieškovei iš atsakovo priteistos negautos pajamos (palūkanos) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Taigi šiuo atveju netesybos (28,95 Eur delspinigiai) ir nuostoliai (negautos pajamos), taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už skirtingą laikotarpį, todėl nėra pagrindo netesybų (delspinigių) įskaityti į nuostolius ir procesines palūkanas.

Dėl negauto tarpininkavimo mokesčio

39. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) priteisimo. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Sutarties nuostatas dėl tarpininkavimo (administravimo) mokesčio ir mėnesinio tarpininkavimo mokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo negautą mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kurį atsakovas Sutartimi įsipareigojo mokėti iki visiško kredito grąžinimo.

40. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) sutinka sumokėti organizatorei (ieškovei) 258 Eur Sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 20,40 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir bendrosiose sąlygose. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktą mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo (atsakovo) organizatorei (ieškovei) mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo (atsakovo) organizatorei (ieškovei) mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą. Taigi nagrinėjamu atveju Sutartyje įtirtintas dvejopo pobūdžio tarpininkavimo mokestis – vienkartinė suma, mokama už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą, ir mėnesinis mokestis, mokamas už tolimesnes, t. y. po Sutarties sudarymo, teikiamas tarpininkavimo paslaugas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo reiškia dvejopu pagrindu. Viena vertus, ieškovės teigimu, šis mokestis laikytinas jos negautomis pajamomis (nuostoliais), kadangi atsakovas šį mokestį (po 20,40 Eur) būtų mokėjęs iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Kita vertus, Sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punkte įtvirtinta atsakovo pareiga, nutraukus Sutartį, sumokėti tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos, t. y. minėtas mokestis skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

42. Vertindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte numatyta, jog kredito gavėjas (atsakovas) mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą. Tai reiškia, kad ieškovė tinkamu Sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti po 20,40 Eur tarpininkavimo mokesčio kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Vis dėlto, kaip matyti iš nutarties 40 punkte nurodytų aplinkybių, mėnesinis tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už ieškovės teikiamas paslaugas (tarpininkavimą), susijusias su Sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi Sutartį, ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovo mokamų įmokų ir kt.

43. Sutarties specialiųjų sąlygų 2.10 punkte nustatyta, kad Sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas (atsakovas) sutinka organizatorei (ieškovei) atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki Sutarties termino pabaigos. Taigi, vadovaujantis Sutartimi, mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius dėl netinkamo Sutarties vykdymo, t. y. sutartinės netesybos.

44. Kaip jau minėta, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 733,26 Eur tarpininkavimo mokestį, t. y. po 20,40 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aišku, koks ginčo laikotarpiu atsakovo pradelstos sumokėti sumos dydis, taip pat, kaip atsakovas iki 2023 m. balandžio 15 d. vykdys savo prievoles ieškovei (kaip keisis jo skolos dydis), todėl teismas negali įvertinti, ar ieškovės reikalaujama 733,26 Eur tarpininkavimo mokesčio (netesybų) suma atitiks VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas.

45. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 733,26 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Šios teismo sprendimo dalies naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo

46. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistiną metinių procesinių palūkanų dydį nuo 18 proc. iki 5 proc.

47. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).

48. Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymu numatytos palūkanos. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

49. Sutarčių teisę reglamentuojančios CK normos akcentuoja sutarčių laisvės principą, įtvirtina sudarančių sutartį šalių teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas ir sudaryti neprieštaraujančias įstatymams sutartis (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

50. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.7 punkte nustatyta, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Sutarties specialiųjų sąlygų 2.21 punkte. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Sutartyje įtvirtintų procesinių palūkanų dydis (18 proc.) žymiai didesnis už įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį (5 proc.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas yra vartotojas, t. y. silpnesnioji sandorio šalis, sutartį sudarė prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos.

51. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje nustatytos 18 proc. dydžio palūkanos neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą, todėl yra pagrindas šias palūkanas mažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius), tinkamai nesivadovavo teismų praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą vartojimo kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to nepagrįstai apskaičiavo ieškovei priteistinas negautas pajamas (nuostolius) iš karto už visą laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nepriklausomai nuo to, ar atsakovas iki 2023 m. balandžio 15 d. grąžins kreditą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai pakeičiama.

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

54. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) priteisimo pakeista, tačiau šis ieškovės reikalavimas yra iš esmės patenkintinas, t. y. vietoje skundžiamu sprendimu nurodytos 1 360,06 Eur sumos nustatyta iš atsakovo išieškotinos sumos apskaičiavimo tvarka, todėl šios aplinkybės neturi esminės įtakos ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

56. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių bylinėjimo išlaidas, ir ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė patyrė 2 392 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis, 1 080 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 296 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą ir apeliacinio skundo parengimą atlyginimas.

59. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas patyrė 31 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

60. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) priteisimo, tačiau šis ieškovės reikalavimas yra iš esmės patenkintinas, t. y. vietoje skundžiamu sprendimu nurodytos 1 360,06 Eur sumos nustatyta iš atsakovo išieškotinos sumos apskaičiavimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, atsakovui nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 1 296 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L. 28 proc. dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nuo negrąžinto kredito sumos, ne didesnės kaip pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų mėnesį turėjęs būti vartojimo kredito likutis (2020 m. gegužės 15 d. – 2 610,28 Eur; 2020 m. birželio 15 d. –2 560,13 Eur; 2020 m. liepos 15 d. – 2 508,90 Eur, 2020 m. rugpjūčio 15 d. – 2 456,56 Eur; 2020 m. rugsėjo 15 d. – 2 403,09 Eur; 2020 m. spalio 15 d. – 2 348,46 Eur; 2020 m. lapkričio 15 d. – 2 292,65 Eur; 2020 m. gruodžio 15 d. – 2 235,63 Eur; 2021 m. sausio 15 d. – 2 177,37 Eur; 2021 m. vasario 15 d. – 2 117,85 Eur; 2021 m. kovo 15 d. – 2 057,03 Eur; 2021 m. balandžio 15 d. – 1 994,89 Eur; 2021 m. gegužės 15 d. – 1 931,40 Eur; 2021 m. birželio 15 d. – 1 866,53 Eur; 2021 m. liepos 15 d. – 1 800,24 Eur; 2021 m. rugpjūčio 15 d. – 1 732,50 Eur; 2021 m. rugsėjo 15 d. – 1 663,28 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 1 592,54 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. – 1 520,25 Eur; 2021 m. gruodžio 15 d. – 1 446,38 Eur; 2022 m. sausio 15 d. – 1 370,89 Eur; 2022 m. vasario 15 d. – 1 293,74 Eur; 2022 m. kovo 15 d. – 1 214,89 Eur; 2022 m. balandžio 15 d. – 1 134,31 Eur; 2022 m. gegužės 15 d. – 1 051,95 Eur; 2022 m. birželio 15 d. – 967,78 Eur; 2022 m. liepos 15 d. – 881,76 Eur; 2022 m. rugpjūčio 15 d. – 793,84 Eur; 2022 m. rugsėjo 15 d. – 703,97 Eur; 2022 m. spalio 15 d. – 612,12 Eur; 2022 m. lapkričio 15 d. – 518,23 Eur; 2022 m. gruodžio 15 d. – 422,27 Eur; 2023 m. sausio 15 d. – 324,19 Eur; 2023 m. vasario 15 d. – 223,93 Eur; 2023 m. kovo 15 d. – 121,44 Eur; 2023 m. balandžio 15 d. – 16,69 Eur), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 28 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 708 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ 105 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. L..

Priteisti iš atsakovo V. L. 1 296 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“.