- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-266-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01143-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- V. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2983,31 EUR negrąžintą paskolą, 1 804,16 EUR palūkanas, 879,35 EUR tarpininkavimo mokestį, 16,16 EUR mokėjimo palūkanas, 28,95 EUR delspinigius, 18 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Nurodė, kad ieškovė administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY, kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai) gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai - skolintojai - dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovas, kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_398068, siekdamas sudaryti Vartojimo kredito sutartį su platformoje registruotais skolintojais. Tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 398068, kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 3000 EUR dydžio paskolą refinansavimui, 44 mėnesių terminui, už 28 procentų metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti grafike numatyta tvarka. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė ir ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę, nutraukė sutartį. Nutraukus sutartį atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą. Pažymi, kad sutarties nutraukimas nesustabdė palūkanų skaičiavimo. Taip pat pagal sutarties 2.20 punktą atsakovas įsipareigojo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą mokėti 18 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 2 983,31 EUR negrąžintą kreditą, 1804,16 EUR palūkanų, 879,35 EUR tarpininkavimo mokestį, 16,16 EUR mokėjimo palūkanų, 28,95 EUR delspinigių, 18 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5711,93 EUR sumą nuo bylos iškėlimo 2020 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1036 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, jog ieškovės prašomos priteisti 2983,31 EUR paskolos nėra grąžinęs, tačiau abejoja dėl ieškovės subjektinės teisės reikalauti priteisti šią sumą ieškovei, o ne paskolos davėjams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas, elektroniniu būdu sudarydamas sutartis, pasirašė būtent tokio turinio, kokios yra pateiktos teismui. Teigia, jog mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo dienos. Ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis turinio prasme yra paslėptos netesybos, o Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas netesybų ribojimas 0,05 procento dydžiu taikomas ir nutraukus vartojimo kredito sutartį. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Mano, jog ieškovės paskaičiuotas tarpininkavimo mokestis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, atitinkamai ir ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo pradelsto tarpininkavimo mokesčio, taip pat visiškai nepagrįstas. Procesinės palūkanos laikomos kompensacinėmis, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalies imperatyvi nuostata taip pat taikytina ir procesinėms palūkanoms, kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 procento) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (nepriklausomai nuo to, koks jų pavadinimas). Vartojimo kredito davėjas neturi teisės taikyti jokių kitų papildomų mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus ir nurodė, kad ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos organizatorius, turintis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo V skirsnyje (2015 m. lapkričio 5 d. Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo TAR kodas 201518269) įtvirtintas teises ir pareigas, ji yra įrašyta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir jos veikla yra prižiūrima Lietuvos banko. Ieškovė turi teisę tiek administruoti atsakovo skolą, tiek kreiptis į teismą dėl jos išieškojimo. Automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) įvyksta kai organizatorius išsiunčia skolintojui portalo duomenų bazėje turimu paštu pranešimą apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą. Nutraukus su atsakovu sutartį pagal Bendrųjų sąlygų 9.6 punkto sąlygas, bei sutarties 2.20 punktą, atsakovui atsirado pareiga grąžinti visą kredito sumą, iki sutarties nutraukimo dienos priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei kitus pradelstus mokėjimus (delspinigius už 180 dienas). Abi nuostatos numato, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Skolininko neteisėtas neveikimas ir sutarties pažeidimas, bei dėl šio esminio sutarties pažeidimo nutraukta sutartis ir dėl šios priežasties ieškovės patirti nuostoliai lemia, kad šioje byloje yra visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Pagal Sutarties 2.8 punktą kredito gavėjas įsipareigojo mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o remiantis 2.9 punktu vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Todėl ieškovė reikalauja viso tarpininkavimo mokesčio sumos - 879,35 EUR. Atsakovo įsipareigojimų apskaičiavimo lentelėje apskaičiuoti 0,05 procento delspinigiai neprieštarauja VKĮ 11(8) straipsnio nuostatoms, skaičiuojami už ne daugiau nei 180 dienų, delspinigiai skaičiuojami ir už tarpininkavimo mokestį. Sutarties 2.20 punkte nurodoma, kad kredito gavėjas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą įsipareigoja mokėti 18 proc. dydžio metines palūkanas. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neprieštarauja Teisingumo ministro rekomenduojamiems dydžiams.
5. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas pateiktoje išvadoje nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Ieškovė turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovo, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, turėtų pasisakyti teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes. Dėl delspinigių (netesybų) taikymo nurodo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta „įmokos“ sąvoka turėtų būti suprantama plačiai, kaip vartojimo kredito gavėjo mokėtina mėnesio (ar kito laikotarpio) įsipareigojimų suma pagal sutartį, apimanti tiek grąžinamą vartojimo kredito dalį, tiek palūkanas, taip pat kitas su vartojimo kreditu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, tarpininkavimo mokestį. Ieškovė turi teisę VKĮ ir sutartyje nustatytas 0,05 procento netesybas skaičiuoti nuo visos įmokos, nustatytos sutartyje. Priešingu atveju, laikantis siauresnio „įmokos“ sąvokos aiškinimo, tai yra, kad įmoka apima tik grąžinamą vartojimo kredito dalį ir palūkanas, susidarytų situacija, kad vartojimo kredito davėjas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius turėtų teisę taikyti neriboto dydžio netesybas nuo kitų su vartojimo kredito sutartimi susijusių išlaidų, pavyzdžiui, mėnesinio vartojimo kredito sutarties administravimo mokesčio ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties specialiosios dalies 2.15 papunktyje nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus palūkanų mokėjimo terminą bus laikoma, kad jis iš esmės pažeidė sutartį ir organizatorius skaičiuos padidintas palūkanas, kurios nebus laikomos delspinigiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje yra pateikta kasacinio teismo nuomonė, kad bet kokie sąlyginio pobūdžio mokėjimai pagal sutartį, tai yra atliekami tik tada, kai skolininkas pažeidžia sutartį (vėluoja grąžinti kreditą), kvalifikuotini kaip netesybos.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą, priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinės bylos dalį atsakovui V. L. dėl 16,16 EUR mokėjimo palūkanų priteisimo nutraukė, priteisė iš atsakovo 2983,31 EUR negrąžinto kredito, 444,10 EUR palūkanų, 146,09 EUR tarpininkavimo mokesčio, 28,95 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą 3 602,45 EUR sumą nuo bylos iškėlimo (2020 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 538,91 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei,, priteisė iš ieškovės 491,54 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl sutarties sudarymo ir ieškovės reikalavimo teisės turėjimo į atsakovą nurodė, kad atsakovas prisijungdamas prie skolinimo platformos, teikdamas paraišką turėjo galimybę susipažinti su kredito sutarties turiniu. Pažymėjo, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuri buvo pasirašyta atsakovo 2019 m. rugpjūčio 13 d. Atsakovas parašu patvirtino, kad sutartį perskaitė ir ją pasirašė elektroniniu būdu ir jam buvo pervestos piniginės lėšos. Ta aplinkybė, jog atsakovas galimai neskaitė visų sąlygų, nesudaro pagrindo spręsti, jog sutartis nesudaryta, todėl atsakovas privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, kad atsakovo pozicija dėl ieškovės reikalavimo teisės taip pat prieštarauja Lietuvos banko išvadai, kurioje nurodyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir paskolos davėjas gali susitarti dėl skolos išieškojimo būdo ir kainos. Šiuo atveju ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog toks susitarimas buvo sudarytas.
6.2. Pirmosios instancijos teismas dėl kredito grąžinimo nurodė, kad atsakovui buvo suteiktas kreditas paskolų refinansavimui, atsakovas pripažįsta, jog kreditą gavo. Teismas įvertinęs, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas vykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles, nutarė ieškovei iš atsakovo priteisti 2 983,31 EUR negrąžinto kredito. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl 1 804,16 EUR palūkanų priteisimo nurodė, kad palūkanos nepagrįstai apskaičiuotos ir po sutarties nutraukimo, todėl nutarė šį reikalavimą tenkinti iš dalies priteisiant iš atsakovo ieškovei 444,10 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties nutraukimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad pagal vartojimo kredito sutartį ieškovė turi teisę į tarpininkavimo mokesčio priteisimą, tačiau jos dydis nėra apskaičiuotas tinkamai. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl 20,40 EUR mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, todėl atsižvelgiant į sutarties trukmę, nusprendė priteisti 146,09 EUR tarpininkavimo mokestį, taip pat tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 28,95 EUR sutartinių delspinigių. Dėl 18 procentų metinių procesinių palūkanų teismas nurodė, kad šalys dėl palūkanų dydžio susitarė sudarydami vartojimo kredito sutartį. Teismas sprendė, kad nustatytas palūkanų dydis yra per didelis, pažeidžia atsakovo, kaip vartotojo interesus, todėl nusprendė priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos 2020 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo priteistos 3 602,45 EUR sumos.
6.4. Pirmosios instancijos teismas dėl 16,16 EUR palūkanų nurodė, kad pagal Lietuvos banko išvadą, prašomos palūkanos galimai prieštarauja teismų praktikai. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog susipažinusi su Lietuvos banko pateikta išvada, reikalavimo dėl 16,16 EUR palūkanų atsisako, todėl teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nutarė ieškovės pateiktą ieškinio atsisakymą dalyje priimti ir civilinę bylą dėl 16,16 EUR palūkanų priteisimo nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisti apelianto naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai teismui iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog apeliantas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles. Teigia kad paskolos davėjai, kuriems priklauso subjektinės teisės reikalauti grąžinti kreditą, yra fiziniai asmenys, kurie per tarpusavio skolinimo platformą paskolino pinigus apeliantui. Tuo tarpu ieškovė šiame teisiniame santykyje laikytina tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi. Nurodo, kad šiuo atveju teismas privalėjo vertinti ir nustatyti faktinę aplinkybę, ar paskolos davėjai (tai yra fiziniai asmenys, kurie skolino atsakovui per tarpusavio skolinimo platformą ir kuriems priklauso subjektinė reikalavimo teisė) savo reikalavimo teisę yra perleidę ieškovei.
7.2. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų (sutarčių, susitarimų), kurie patvirtintų, kad paskolos davėjai savo reikalavimo teises perleido ieškovei. Teismo sprendime taip pat nenurodytas nei vienas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog paskolos davėjai ieškovei yra perleidę savo reikalavimus ieškovei ir kad ieškovė ginčo atveju turi subjektinę reikalavimo teisę. Byloje nėra pateikto dokumento, kuris patvirtintų ne tik reikalavimo teisės perleidimą, bet ir bet kokius susitarimus tarp ieškovės ir paskolos davėjų.
7.3. Apeliantas dėl faktinių aplinkybių vertinimo nurodo, kad ieškovė nėra pateikusi jokių sutarčių ir ar susitarimų su paskolų davėjais. Dėl šios priežasties iš kitų ieškovės pateiktų dokumentų nėra aišku, kokius pašto adresus paskolos davėjai yra ar buvo nurodę ieškovei, kuriais turėtų būti siunčiami pranešimai ir, ar iš tiesų tokie pranešimai buvo išsiųsti. Atitinkamai nėra galimybės patikrinti ieškovės pateiktų 2020 m. kovo 20 d. siųstų el. laiškų adresatų tapatybės ir įsitikinti, jog paskolų davėjų iš tiesų buvo informuoti ir kad reikalavimai buvo perimti. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl to, jog ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles.
7.4. Apeliantas dėl sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad vartojimo kredito sutartis sudaroma raštu patvariojoje laikmenoje. Vartojimo kredito sutarties šalys turi gauti po vieną vartojimo kredito sutarties egzempliorių. Ginčo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog šalių sudaryta sutartis būtų buvusi sudaryta raštu patvariojoje laikmenoje, kaip tai numatyta VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kas savo ruožtu leistų įsitikinti ir nustatyti sudarytos sutarties turinį, nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad prisijungimas prie SAVY platformos atitiktų kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, be to pateiktos sutartys nėra vienodos, todėl kilus abejonėms dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti, apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė dėl sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad atsakovas elektroniniu būdu pateikė įpareigojančią Vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_398068. Paraiškoje yra numatyta, kad kredito gavėjas užsiregistruodamas portale, sutinka su sudaroma sutartimi, įsipareigoja laikytis jos sąlygų. Pažymi, kad kredito gavėjo elektroniniu būdu pasirašyta sutartis sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytinė, atsakovas paraišką užpildė ir pinigus gavo. Teigia, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, jog atsakovas teikė paraišką vartojimo kreditui gauti, naudojosi SAVY platforma, todėl turėjo galimybes susipažinti su dokumentų turiniu. Vien ta aplinkybė, kad paraiškoje yra nuoroda į buvusios redakcijos teisės aktą, nesuteikia pagrindo teigti, jog sutartis nesudaryta.
8.2. Ieškovė dėl patvarios laikmenos naudojimo nurodo, kad teismo paprašyta pateikti įrodymus, kokia sutartis buvo pasirašyta, ieškovė pateikė tuos pačius dokumentus, kuriuos pateikė ir ieškovas pdf formatu. Tai įrodo, kad sutartis buvo sudaryta patvarioje laikmenoje, nes pdf dokumento negalima pakeisti. Juos apeliantas galėjo ir gali gauti prisijungęs prie savo vartotojo paskyros, ir šią aplinkybę teismui patvirtino, todėl apeliaciniame skunde teikiami prieštaringi argumentai. Pažymi, kad atsakovo oferta buvo patvirtinta aiškia data ir IP adresu, iš kurio sutartis buvo patvirtinta. Nurodo, kad naudojimosi sutartį ieškovė turi teisę keisti, kadangi priešingu atveju organizatorius negali vystyti ir tobulinti platformos, kurią pats sukūrė ir valdo.
8.3. Ieškovė dėl reikalavimo teisės nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į apelianto skolą. Teigia, kad ieškovė yra SAVY platformos organizatorė ir viena iš organizacinių funkcijų yra skolų administravimas ir teisminis išieškojimas, tai yra ieškovė turi teisę tiek administruoti apelianto skolą, tiek kreiptis į teismą dėl jos išieškojimo. Nurodo, kad automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) įvyksta kai organizatorius išsiunčia skolintojui portalo duomenų bazėje turimu paštu pranešimą apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą. Nurodo, kad apeliantas be pagrindo kvestionuoja teismo sprendimą ir Lietuvos banko nuomonę.
8.4. Ieškovė dėl vartojimo sutarties sudarymo ir reikalavimo perleidimo nurodo, kad teismas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė perėmė reikalavimo teisės į apelianto skolą, todėl turi teisę reikšti reikalavimą. Teigia, kad apeliantas nėra sumokėjęs jokios įmokos pagal sutartį ir reikšdamas apeliacinį skundą stengiasi išvengti prievolės grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
11. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo netinkamai atsižvelgė į faktines aplinkybes, jog ieškovė šioje byloje yra ne paskolos davėja, o tarpininkė - tarpusavio skolinimo platformos administratorė, nurodo, kad paskolos davėjai, kuriems priklauso subjektinės teisės reikalauti grąžinti skolą yra fiziniai asmenys. Pažymi, kad teismas netinkami įvertino rašytinius įrodymus, kadangi nėra duomenų apie paskolos davėjų perleistas reikalavimo teises ieškovei.
12. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 11 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatė bylos faktines aplinkybes spręsdamas klausimą dėl ieškinio pagrįstumo. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo.
13. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas, 2019 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės administruojamojoje skolinimo platformoje SAVY pateikė paraišką (ofertą), kurį yra ir vartojimo kredito specialiosios sąlygos. Šios sutarties pagrindu, apeliantui suteiktas 3000 EUR vartojimo kreditas (1.1.1 punktas), 44 mėnesių laikotarpiui (1.1.2 punktas), taikant 28 procentų dydžio metines vartojimo kredito palūkanas (1.1.3 punktas). Apeliantas taip pat įsipareigojo sumokėti 258 EUR tarpininkavimo mokestį ir mėnesinį 20,40 EUR tarpininkavimo mokestį (2.4 punktas). Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog sutartis tarp šalių yra sudaryta, apeliantui piniginės lėšos buvo perduotos, tačiau apeliantas įsipareigojimų nevykdė. Byloje pateiktas mokėjimų grafikas patvirtina, jog apeliantas sumokėjo 258 EUR tarpininkavimo mokestį ir sekančiais mėnesiais jokios įmokos nebuvo mokamos.
14. Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 straipsnio 1 dalis taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
16. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus teisę perleisti savo reikalavimą kitam asmeniui pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį (cesija) reglamentuoja CK 6.101–6.110 straipsniai. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Kreditoriui įstatymo draudžiama perleisti: reikalavimą be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 straipsnio 5 dalis); reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis); reikalavimą, kuris neatskiriamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.) (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis). Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672/2013).
17. Paskola apeliantui buvo suteikta ieškovės administruojamojoje skolinimo platformą SAVY, kurioje asmenys, kuriems reikalinga paskola, gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o skolinimo platformoje registruoti fiziniai asmenys (skolintojai) gali dalyvauti aukcione, investuodami į tokias paskolas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantui suteikta vartojimo kredito paskola, kurią dalimis suteikė 73 asmenys. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra.
18. Byloje pateikta Lietuvos banko išvada (DOK-40296) patvirtina, kad tarpusavio skolinimosi platformos organizatorius (ieškovė) gali su paskolos davėjais susitarti dėl skolos išieškojimo būdo ir kainos, tai yra kas vykdys išieškojimą iš kredito gavėjo ir kaip bus apmokamos ir paskirstytos išlaidos. Toks susitarimas nagrinėjamu atveju yra sudarytas ir įgyvendintas - ieškovės valdomos SAVY portalo naudojimosi sutarties 11.7 punkte nurodyta, kad skolintojas ir paskolos gavėjas sutinka ir patvirtina kad organizatorius gali perimti skolintojų reikalavimo teises šios sutarties, paskolos ar vartojimo kredito sutarties numatytais atvejais, bei kai tai yra būtina užtikrinti paskolos sutarties vykdymą ir skolos išieškojimą, su tikslu, organizatoriui vykdyti visus veiksmus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą. Automatinis skolintojo reikalavimo teisės perleidimas (su teise perleisti trečiajam asmeniui) įvyksta kai organizatorius išsiunčia skolintojui portalo duomenų bazėje turimu el. paštu pranešimą apie automatinį reikalavimo teisės perėmimą. Organizatorius išsiunčia pranešimą paskolos gavėjui apie paskolos ar vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir reikalavimo teisės perleidimą portalo duomenų bazėje esančiu el. pašto adresu, ar paskutiniu žinomu paskolos gavėjo gyvenamosios vietos adresu. Pranešimai (el. laiškais) buvo išsiųsti skolintojams, todėl SAVY portalo naudojimosi sutarties 11.7 punktas buvo įgyvendintas - ieškovė po pranešimų išsiuntimų tiek skolintojams, tiek apeliantui automatiškai perėmė reikalavimus, būtinus tinkamai atstovauti skolintojo interesus ir administruoti skolos grąžinimą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nurodytomis nuostatomis privalo susipažinti visi prie ieškovės valdomos skolinimosi platformos SAVY siekiantys prisijungti asmenys, tai yra tiek skolintojai, tiek ir kredito gavėjai, kadangi minėtos nuostatos nustato portalo (platformos) naudojimosi taisykles. Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas apie sutarties nutraukimą, reikalavimo perleidimą ir reikalavimus grąžinti skolą, palūkanas, bei delspinigius buvo informuotas 2020 m. kovo 30 d. Ginčo dėl aplinkybių, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, nėra, kaip ir apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl skolos fakto ir jų dydžio. Atsižvelgiant į tai, nesutinkama su apelianto argumentais, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimo teisę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kadangi apie reikalavimo teisės perleidimą apeliantas buvo informuotas ne tik nurodytu 2020 m. kovo 30 d. pranešimu, bet apie tai jam turėjo būti žinoma ir iš SAVY portalo naudojimosi sutarties nuostatų, laikytina, kad būtent ieškovė turi teisę reikalauti, jog apeliantas įvykdytų pagal kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę.
20. Apeliantas dėl sutarties sudarymo aplinkybių nurodo, kad vartojimo kredito sutartis turėjo būti sudaryta patvarioje laikmenoje, kiekviena šalis turi gauti po vieną vartojimo kredito sutarties egzempliorių. Ginčo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog šalių sudaryta sutartis būtų buvusi sudaryta raštu patvariojoje laikmenoje, kaip tai numatyta VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje, kas savo ruožtu leistų įsitikinti ir nustatyti sudarytos sutarties turinį, nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kad prisijungimas prie SAVY platformos atitiktų kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, be to pateiktos sutartys nėra vienodos, todėl kilus abejonėms dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai.
21. Byloje nustatyta, kad apeliantas registruodamasis SAVY skolinimo platformoje ir sudarydamas vartojimo kredito sutartį pasirašė elektroniniu parašu. Paraiškos (ofertos) xi sąlygoje nurodyta, kad kredito gavėjo portale atlikti veiksmai (kuriuos patvirtina kredito gavėjo paspaudimas ant mygtuko „sutinku“, pažymėjimas ant „varnelės“, dokumentų ir asmens duomenų pateikimas organizatoriui) yra laikomi kredito gavėjo parašu, turinčiu Elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinę galią, o šiais veiksmais patvirtinta paraiška bei bendrosios sąlygos yra laikomi vienu originaliu dokumentu, sudarytu rašytine forma, ir sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir rašytinė paraiška bei bendrosios sąlygos, patvirtintos kredito gavėjo parašu. Pažymėtina, jog vii sąlygoje taip pat nurodyta, kad sutartis yra sudaroma aukciono būdu ir laikoma automatiškai sudaryta nuo aukciono pabaigos momento tarp kredito gavėjo ir skolintojo (-ų), kuris (-ie) laimėjo aukcioną. Aukcionas sėkmingai pasibaigia kai siūlymai atitinka paraišką (sutapus kredito terminui, palūkanoms, ir kredito sumai), arba organizatoriaus siūlymu kredito gavėjas sutinka su mažesne Vartojimo kredito suma. Nagrinėjamu atveju 73 skolintojams sutikus paskolinti apeliantui pinigines lėšas, ši sutartis, vadovaujantis vii sąlyga, buvo laikoma automatiškai sudaryta ir šios sutarties sąlygų apeliantas turėjo laikytis.
22. VKĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vartojimo kredito sutartis sudaroma raštu patvariojoje laikmenoje. Vartojimo kredito sutarties šalys turi gauti po vieną vartojimo kredito sutarties egzempliorių. VKĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateikta patvariosios laikmenos samprata - laikmena (popierius, kompiuterio diskelis, vienkartinio įrašymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), vartojimo kredito gavėjo kompiuterio standusis diskas, kuriame įrašytas elektroninis paštas ir kita, išskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka šioje dalyje nurodytų patvariosios laikmenos požymių), kuri suteikia galimybę vartojimo kredito gavėjui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimybę jam skirtą informaciją laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtį, ir taip, kad ja būtų galima pasinaudoti ateityje ir kad būtų galima laikomą informaciją atkurti jos nepakeičiant.
23. ESTT sprendimuose yra atskleidęs patvariosios laikmenos sampratą nurodydamas, kad tai priemonė, kuri suteikia galimybę vartotojui saugoti jam asmeniškai skirtą informaciją taip, kad su ja būtų galima susipažinti ateityje, informacijos paskirtį atitinkančiu laikotarpiu, ir kuri suteikia galimybę saugomą informaciją atgaminti nepakeistą. Ši laikmena, analogiškai popierinei laikmenai, turi užtikrinti vartotojui, kad jis turės šioje nuostatoje nurodytą informaciją, kad prireikus galėtų įgyvendinti savo teises. Šiuo klausimu svarbi yra vartotojui suteikta galimybė išsaugoti jam asmeniškai skirtą informaciją, garantija, kad jos turinys nebus pakeistas ir ji bus prieinama reikiamą laiką bei galimybė atgaminti nepakitusią informaciją (ESTT 2012 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Content Services Ltd prieš B., C-49/11).
24. Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis, pateikta kaip paraiška, automatiškai įsigaliojo 73 skolintojams sutikus paskolinti apeliantui pinigines lėšas. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės argumentais, kad pateiktoje paraiškoje yra užfiksuotas tikslus paraiškos (ofertos) patvirtinimo data, laikas, bei IP adresas, iš kurio sutartis (Nr. oferta_398068) buvo automatiškai patvirtinta ir automatiškai patvirtintą vartojimo kredito sutartį turėjo tiek ieškovė, tiek apeliantas. Apeliantas neigdamas sutarties pasirašymo aplinkybes nėra pateikęs įrodymų, kad sutartį patvirtino ne jis, ar jo vardu trečias asmuo, ar kad sutarties sąlygos yra pakeistos, nei teikiant tvirtinti sutartį Nr. oferta_398068, apeliantas taip pat neprašė byloje skirti informacinių technologijų ekspertizės, teigdamas, jog sutartys nebuvo tinkamai sudarytos (CPK 178 straipsnis), todėl teismo vertinimu šiuo atveju apeliantas tiek turėdamas galimybę prisijungti prie SAVY skolinimosi platformos, tiek pateikdamas sugeneruotą paraišką (ofertą) dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, žinojo ir suprato vartojimo kredito sutarties sąlygas.
25. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į vartojimo kredito sutarties sąlygas, šalių elgesį sutartinių santykių metu, nesutinkama su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturi reikalavimo teisės į apeliantą, ir nesutinkama su apelianto argumentais, jog sutarties sąlygos nėra aiškios ar parengtos netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.