Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės G. S.-J. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V. J. ir G. S.-J. prašymą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tretieji asmenys (kreditoriai) UAB „General Financing“, UAB „Verslo kreditai“, UAB „Legal Balance“, antstolė B. P., antstolis D. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis V. M., antstolis V. M., antstolė I. B., antstolė V. M., L. J., E. D., UAB Sauda“, antstolis M. D., antstolis A. B., UAB „Foodout.lt“, antstolis A. N., SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Ginčas byloje yra kilęs dėl sutuoktinų prievolių pripažinimo solidariosiomis prievolėmis. Pareiškėjui V. J. (duomenys neskelbtini) mirus 2019 10 01 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ši apeliacine tvarka nagrinėjama byla buvo sustabdyta. Per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjo teisių perėmėjų neatsiradus 2020 02 17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi byla atnaujinta. Todėl byla dalyje dėl apelianto V. J. apeliacinio skundo nagrinėjimo nutraukiama.

23. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 07 03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 03 30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

25. Trečiasis asmuo UAB „Legal Balance“ (toliau kreditorius) ginčijo šalių sutarties 3.6,3.7,3.8 ir 3.15 punktus ir reikalavo nustatyti, kad pagal prievoles įvardijamas šiuose punktuose pareiškėjai privalo atsakyti solidariai.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių prievolių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Auščiausio Teismo 2011 10 10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3388/2011).

27. Apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio V. J. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J. į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjai kreipėsi 2019 01 16 prašydami nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutarimu. Bylos eigoje 2019 04 01 šalys pateikė patikslintą sutartį.

28. Siekdamas, kad byloje susidarytų aiškesnis pareiškėjų ginčijamų prievolių, jiems gyvenant santuokoje pobūdis ir jų susidarymo mechanizmas, pareiškėjų elgesio logika, apeliacinės instancijos teismas dėl ginčijamų prievolių pobūdžio toliau pasisako iš eilės pagal jų atsiradimo chronologiją, pagal įsiskolinimų pirminiams kreditoriams atsiradimo laiką.

29. Seniausia arba anksčiausiai, šalims gyvenant santuokoje, atsiradusi prievolė yra šalių sutarties 3.15. punkte nurodyta skola pagal pareiškėjo V. J. 2014 08 07 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. LG07082014/0042, su UAB „mogoLT“, pagal kurią pareiškėjui V. J. buvo suteiktas kreditas lengvojo automobilio BMW 330 įsigijimui. V. J. nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pagal minėtą lizingo sutartį skolos grąžinimo užtikrinimui, 2016 02 09 pareiškėjas (lizingo gavėjas) V. J. su UAB „mogoLT“ (lizingo davėjas) pasirašė du vekselius ir susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis. Kadangi V. J. nevykdė ir šių prisiimtų įsipareigojimų lizingo davėjas reikalavimo teises į jo skolą pagal vekseliais užtikrintą sutartį 2016 10 25 perleido AB „Debt Capital Management“, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu skola buvo išieškoma antstolio A. N. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. 0157/16/01346; Nr. 0157/16/01348.

30. Taigi ši skola, susidarė dėl antrais metais po pareiškėjų santuokos sudarymo lizingo būdu (į skolą) įsigyto automobilio BMW 330, už kurį pareiškėjas laiku nemokėjo eilinių įmokų. Todėl pirmosios instancijos teismas atkreipęs dėmesį, kad lengvasis automobilis įsigytas praėjus šiek tiek daugiau nei metams po santuokos sudarymo, kai šeimoje augo mažametis vaikas, priėjo pagrįstos labiau tikėtinos išvados, kad automobilis buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti.

31. Trečiasis asmuo byloje kreditorius UAB „Legal Balance“ siekdamas įrodyti, kad pagal pareiškėjų 2019 04 01 patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.6. punkte įvardintas skolas turi atsakyti solidariai abu buvę sutuoktiniai teismui yra pateikęs tokius pirminius skolų atsiradimą patvirtinančius dokumentus 2016 03 30 vekselių, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2016 05 20, už kuriuos laidavo apeliantė, kopijas; vėlesnių 2016 03 30 vekselių tai pačiai sumai, kurių apmokėjimo terminas buvo nukeltas į 2016 09 10, bei jų pagrindu išduotų vykdomųjų įrašų kopijas, pradinio kreditoriaus E. V. ir pareiškėjos G. S.-J. susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ kopiją, 2018 08 07 Reikalavimo perleidimo sutarčių Nr. 2018-08/86, Nr. 2018-08/88, Nr. 2018-08/89 kopijas, 2018 08 20 pranešimų dėl kreditoriaus pasikeitimo kopijas ir 2019 04 11 pradinio kreditoriaus E. V. rašytinių paaiškinimų kopiją.

32. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs minėtų pateiktų rašytinių įrodymų turinį priėjo pagrįstos išvados, kad šie įrodymai patvirtina, jog abu sutuoktiniai žinojo apie piniginių lėšų skolinimąsi ir tiek apeliantė, tiek jos sutuoktinis laikė save atsakingais už skolų pagal vekselius grąžinimą. Todėl apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad už E. V. paskolintus pinigus buvo nupirktas kitas automobilis Volkswagen toureg, kuris buvo skirtas nuomai prievolės esmės nekeičia.

33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, jog faktas, kad apeliantė laidavo už sutuoktinio prievoles pagal pirminius vekselius, išrašytus 2016 03 30, kurių terminas baigėsi 2016 05 20, bei jos susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ su pradiniu kreditoriumi E. V., kuris ir skolino lėšas sutuoktiniams pagal vekselius, turinys leidžia teigti, jog apeliantei buvo žinoma apie skolas, ir jos panaudojimą šeimos poreikiams tenkinti. Pirminis kreditorius E. V. savo rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad 2016 05 20 suėjus pirminių 2016 03 30 išrašytų vekselių, už kuriuos buvo laidavusi apeliantė terminui, dėl to, kad buvo praleistas terminas ir dėl to, kad minėti vekseliai neatitiko formos reikalavimų, šie vekseliai buvo perrašyti nurodant vėlesnį skolos gražinimo terminą iki 2016 09 10. Tai logiškai paaiškina kodėl toms pačioms sumoms buvo išrašyti vekseliai su skirtingais pinigų gražinimo terminais. Apeliantė susirašinėdama su kreditoriumi žadėjo ateityje skolą gražinti dalimis, tai patvirtina, jos siųstų žinučių kreditoriui frazės, kuriose nurodoma, jog pareiškėjai susiduria su finansiniais sunkumais žadama pervesti dalis skolų pagal galimybes, pradėjus pareiškėjai dirbti ir t.t. Tai rodo, jog apeliantė save taip pat laikė atsakinga už vekseliuose nurodytas skolas. Todėl apeliantų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi pradinio kreditoriaus rašytiniais paaiškinimais neapklausęs, jo teisme betarpiškai, taip pat nesudaro pagrindo kitaip traktuoti sutuoktinių prievolių pobūdžio, nes šie pradinio kreditoriaus paaiškinimai sutampa su kitais įrodymais, tame tarpe ir pačios apeliantės susirašinėjimo su pradiniu kreditoriumi turiniu, taip pat paaiškina aplinkybę kodėl vekseliai tai pačiai sumai buvo perrašyti.

34. Reikalaudamas pripažinti solidariomis 3.7. punkte nurodytą skolą kreditorius teismui yra pateikęs V. J. 2016 07 04 skolos raštelio pradiniam kreditoriui P. B. kopiją, 2017 06 02 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2017-06/12 kopiją, tos pačios datos pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo kopiją bei 2017 07 26 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-35759-1066/2017 išduoto teismo įsakymo, kuriuo 1 800 Eur skola naujajam kreditoriui buvo priteista iš V. J., kopiją.

35. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl šios paskolos panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti pagrįstai rėmė aplinkybėmis, kad skolinamasi buvo tuo metu, kai apeliantė savo laiškuose kitam kreditoriui pripažino jog šeimos finansinė padėtis sunki ir jie neturi galimybės grąžinti skolos, apeliantė nedirbo taigi šeima turėjo poreikį skolintis, pragyvenimui ir šeimos poreikiams tenkinti.

36. Kad ir šalių sutarties 3.8. punkte nurodyta skola yra solidari sutuoktinių skola, patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad ši skola atsirado sutuoktiniams vėluojant atsiskaityti pagal 2018 01 29 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurią su pradine kreditore nuomotoja L. J. pasirašė apeliantas V. J.. Taip pat faktas, kad sutuoktiniams vėluojant atsiskaityti V. J. įsipareigojimų pagal nuomos sutartį vykdymą buvo užtikrinęs 2018 07 03 išrašydamas vekselį skolos sumai, į kurią reikalavimo teises pagal 2018 07 23 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018-07/100 pradinė kreditorė perleido kreditoriui šioje byloje, kuriam skola priteista 2018 08 24 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymu, civilinėje byloje Nr. eL2-32396-779/2018. Kad nuomos sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti pirmosios instancijos teismas sprendė remdamasis pradinės kreditorės L. J. el. laiško, kurio adresas sutapo su jos nuomos sutartyje nurodytu el. pašto adresu, kopijos turiniu. El. laišku pradinė kreditorė L. J. patvirtino, jog iki pat vekselio išrašymo dienos (2018 07 03) abu pareiškėjai kartu su savo mažamečiu vaiku gyveno jos nuomotose gyvenamosiose patalpose. Be to nuomos sutarties 9 dalyje „Šalių rekvizitai ir parašai“ nurodyti abiejų pareiškėjų rekvizitai. Kas paneigia apeliantų teiginius pareiškime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, jog jie gyveno skyrium.

37. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktas).

38. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde apeliantai nepateikė jokių įrodymų, išskyrus subjektyvius paties pareiškėjo V. J. teiginius kad neva pareiškėjai gyveno skyrium, kad jis kurį laiką gyveno atskirai nuo šeimos su kita moterimi Kaune. Tačiau į bylą nėra pateikęs jokių jo nurodytus faktus patvirtinančių objektyvių įrodymų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas savo išvadas padarė nenukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamų įrodymų civiliniame procese vertinimo taisyklių, vertino įrodymų visumą, pagal vidinį įsitikinimą, jog byloje nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad ginčo paskolų pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

39. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai neva pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nesurinko pakankamai įrodymų savo išvadoms, nenustatė kokiais tikslais pinigai buvo skolinti ir kam jie buvo išleisti, neišreikalavo įrodymų apie apeliantų gautas pajamas, bendro ūkio vedimą, finansų paskirstymą šeimoje, pirkinius šeimos poreikiams tenkinti, apelianto prisidėjimą prie vaiko išlaikymo apeliantų gaunamą darbo užmokestį. Tačiau kolegija pažymi, jog visi šie įrodymai buvo pačių apeliantų dispozicijoje ir byloje nenustatyta, kad jiems būtų darytos kliūtys šiuos įrodymus į bylą pateikti. Apeliantai su apeliaciniu skundu tokių įrodymų taip pat nepateikė ir nors teigė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, prašymų apeliacinės instancijos teismui dėl konkrečių įrodymų išreikalavimų nepateikė.

40. Niekuo nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo, išklausius posėdžio įrašo nėra pagrindo teigti, jog teisėjos elgesys, jos posėdžio metu užduoti klausimai buvo palaikantys kreditoriaus poziciją ar patvirtinantys, kad teismas buvo susiformavęs išankstinę nuomonę. Be to ir patys apeliantai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nušalinimo pirmosios instancijos teismo teisėjai nereiškė.

41. Ta aplinkybė, kad 2019 04 24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos 2019 06 06 nutartis dėl bylos sustabdymo taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 04 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2014, 2015 11 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-110-943/2015).

42. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 06 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,293 straipsnio 1 dalies 7 punktu

nutaria:

Bylą dalyje pagal apelianto V. J. apeliacinį skundą nutraukti, V. J. mirus (duomenys neskelbtini) ir per įstatymo nustatytą terminą neatsiradus jo teisių perėmėjo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.