Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Legal Balance“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis Arminas Naujokaitis, V. J. ir G. S.-J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-2807, išduotą 2016-05-12 ir išieškoti iš skolininko V. J. UAB „Legal Balance“ naudai 2034,75 Eur skolos ir 20 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priimti vykdymui Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-2809 išduotą 2016-05-12 ir išieškoti iš skolininko V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio(duomenys neskelbtini), UAB Legal Balance naudai 2467,39 Eur skolos ir 20 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš 2018 m. rugsėjo 26 d. antstolio siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo turinio matyti, kad antstolis vykdymo procese nustatė, jog skolininkas turto ir pajamų, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą šiuo metu neturi. Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis nustatyta, jog skolininkas yra santuokoje su G. S.-J., kuri gauna pajamas iš darbinės veiklos UAB „Apranga PLT“. Taigi antstolis, nustatęs, kad skolininkas pajamų iš darbinės ar kitokios veiklos negauna, nekilnojamo turto į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą neturi, transporto priemonių neturi, skolininko sutuoktinė savo ruožtu iš darbinės veiklos gauna pajamas, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pareiškėjas 2018 m. spalio 25 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, skolininko V. J. dalį bendrame su skolininko sutuoktine G. S.-J. turte, t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso: ½ dalis iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prapažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio proceso kodekso 185 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu bei Civilinio kodekso 3.110 straipsniu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti, kad skolininkui V. J. priklauso ½ dalis sutuoktinės G. S.-J. darbo užmokesčio ir piniginių lėšų bankų sąskaitose taip, kad būtų galima iš jų išieškoti įsiskolinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso sutuoktinės G. S.-J., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų iš UAB „Apranga PLT“, j. a. k. 300551572.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.