- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2KT-110-943/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl teisėjos L. G. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3806-431/2015 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3806-431-2015 pradėta pagal ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei konstitucinių teisių pažeidimo, politinių represijų vykdymo pripažinimo ir žalos atlyginimo.
Nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas A. B. pateikė nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiai teisėjai L. G. ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovui pareiškus nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, tarp jų ir teismo pirmininkui bei Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, neliko teisėjų, įstatymo įgaliotų spręsti nušalinimo pareiškimo priėmimo ir jame pareikštų nušalinimo pagrindų pagrįstumo klausimus, todėl civilinė byla pagal kompetenciją buvo perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti A. B. pareikšto nušalinimo klausimą.
Nušalinimo pareiškime teigiama, kad bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2006 metų, tačiau iki šiol byloje nėra priimtas procesinis sprendimas, kas rodo teisėjos suinteresuotumą vilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, teisėja tyčia vilkino ir po to paliko nenagrinėtas ir kitas pareiškėjo inicijuotas civilines bylas Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-3805-431/2015. Vilniaus apygardos teismui byloje 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. spalio 17 d. pateikti nušalinimo pareiškimai nebuvo įvertinti, todėl prašoma nuo bylos nagrinėjimo nušalinti ir visą Vilniaus apygardos teismą.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).
Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.
Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Nušalinimo pareiškimas pagal įstatymo reikalavimus privalo būti motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. mano, kad nuo 2006 m. užsitęsęs bylos nagrinėjimas, teisėjos procesiniai veiksmai, kuriais ji palieka ieškovų ieškinius nenagrinėtais bei kitų bylų išnagrinėjimo rezultatai, rodo teisėjos šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą ją nušalinti. Kaip jau buvo pareiškėjui išaiškinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-18/2014) procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.), todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų, jo manymu, bylą nagrinėjančios teisėjos procesinių veiksmų, priimamų nagrinėjant bylą, nevertinami, kaip nesudarantys nušalinimo pagrindo.
Abejonės dėl bylą nagrinėjančios teisėjos šališkumo pareiškėjui kyla ir dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo, tačiau susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei bylos medžiaga nustatyta, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė, kadangi pareiškėjas aktyviai naudojasi apeliacijos teise, net keturis kartus teikė nušalinimo pareiškimus. Priešingų teisei ar tyčinių teisėjos veiksmų, kuriais būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas nenustatyta, todėl pareiškėjo vardijamos aplinkybės laikytinos subjektyvia jo nuomone. Be to, pareiškėjas manydamas, kad bylą nagrinėjanti teisėja per įstatyme nustatytus procesinius terminus neatlieka tam tikrų procesinių veiksmų, turi galimybę pasinaudoti CPK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta teise kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems veiksmams atlikti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės manymu, nei pareiškėjo vardijamos aplinkybės, nei teisėjos L. G. veiksmai nagrinėjant civilines bylas Nr. 2-84-431/2009 ir Nr. 2-3805-431/2015, pastarojoje byloje teisėjai reikštas nušalinimas nebuvo tenkintas, nenustačius įstatyme vardijamų nušalinimo pagrindų, nesudaro pagrindo vertinti egzistuojant teisėjos išankstiniam nusistatymui prieš pareiškėją, tyčia aplaidžiai ar neteisėtai vykdant bylos nagrinėjimą, siekiant pakenkti vienai iš proceso šalių, todėl šiais pagrindais pareiškėjo nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams nušalinimas reiškiamas ir tuo pagrindu, kad neišsprendžiami pareiškėjo 2014 m. balandžio 25 d. ir 2014 m. spalio 17 d. pateikti nušalinimo pareiškimai. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. balandžio 25 d. pareikštą nušalinimą 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi vertino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, tačiau nustačius, kad nušalinimas buvo pareikštas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi panaikino 2014 m. balandžio 25 d. nutartį. Visam apygardos teismui pareikštas nušalinimas buvo perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau nustačius, kad pareiškimas dėl nušalinimo neatitinta įstatymu jam keliamų reikalavimų, 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, tačiau teismo nustatytu terminu to neatlikus, 2014 m. balandžio 25 d. pareiškėjo nušalinimo pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
2014 m. spalio 17 d. bylą nagrinėjančiai teisėjai ir Vilniaus apygardos teismo visiems teisėjams pareikštas nušalinimas taip pat buvo laikytas nepaduotu, teismo nustatytu terminu nepašalinus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartyje nustatytų pareiškimo trūkumų.
Pareiškėjui išaiškintina, jog tam, kad asmuo galėtų naudotis įstatymu jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, jis turi laikytis įstatymo reikalavimų ir procesinį dokumentą pateikti įstatymo reikalaujamo turinio ir formos. Šių reikalavimų nesilaikymas sukelia įstatyme numatytas pasekmes – procesinis dokumentas laikomas nepaduotu, todėl pareiškėjui neištaisius teismo nustatytu terminu nutartyse išvardintų nušalinimo pareiškimo trūkumų, teismas neprivalėjo vertinti juose dėstomų argumentų ir dėl jų pasisakyti.
Kadangi pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančio teisėjo ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodo nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-3806-431/2015 gali būti išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-3806-431/2015 nagrinėjimo.