- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- e2A-1074-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01647-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edita Šliumpienė, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- E. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. V. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2024-09-09 CBP-8138) prašė: pripažinti negaliojančiomis 2015 m. birželio 30 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V., notarinio registro Nr. IVVR-3011, sąlygas, kuriose nurodyta, kad E. V. (toliau – ir atsakovas) yra pirkėjas, ir pirkėju pripažinti vienintelę D. V. (L.); priteisti iš atsakovo valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas 2015 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą su statiniais, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti po ½ dalį ieškovės ir atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Šioje sutartyje nurodant, kad pusė įgyjamo turto priklauso atsakovui, nebuvo išreikšta tikroji sandorio šalių – pirkėjų, valia. Ieškovė bijojo prarasti atsakovą, stengėsi jį išlaikyti šalia savęs, o taip pat norėjo ir nesijausti skolinga už jai suteiktą pagalbą, kas lėmė jog nekilnojamojo turto pirkimo sandorį sudarė ypač nenaudingomis sau (ieškovei) sąlygomis. Pusės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimas atsakovo vardu, kai už jį apmokėjo ieškovė savo asmeninėmis lėšomis, esant jai susidėjusioms sunkioms gyvenimo aplinkybėmis, vertintinas kaip sandorio sudarymas aiškiai nenaudingomis sąlygomis – tai vienas iš požymių, lemiančių tokio sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį (2025-10-30 DOK-55043) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas kartu priėmė sprendimą įsigyti namą, kuriame galėtų gyventi atskirai kaip šeima. Ieškovės tėvas nėra minėjęs, kad pinigai yra skiriami tik dukrai nekilnojamajam turtui įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis. Perkant nekilnojamąjį turtą buvo panaudoti ir atsakovo turėti pinigai. Atsakovas taip pat prisidėjo prie įmokų mokėjimo. Atsakovas įrengė vonios kambarį, sumontavo virtuvės baldus, atliko daug kitų darbų, nupirko namui valymo įrenginį. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje nereiškė atsakovui jokių reikalavimų dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas, žinodamas apie jos ligą, savanaudiškai tuo pasinaudojo įgydamas nekilnojamąjį turtą savo vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 864 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovė, gyvendama pas atsakovo tėvus, buvo jų užgauliojama, žeminama, kad sulaukdavo nepagrįstų priekaištų, kas darė jos gyvenimą tuose namuose neįmanomu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sutarties sudarymo metu atsakovas būtų su ieškove netinkamai elgęsis, žeminęs ir kita. Liudytojai patvirtino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai prieš perkant namą buvo geri. Teismas darė išvadą, kad ieškovė nebuvo vieniša, neturėjusi galimybės su kuo nors pasitarti perkamo nekilnojamojo turto klausimais, tačiau artimųjų pagalba nepasinaudojo. Gyvenamojo būsto paieškos laikas sutapo su ieškovės sveikatos pagerėjimu. Kaip pati ieškovė nurodė, ji pasiūlė atsakovui nekilnojamąjį turtą pirkti kartu. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog buvo susidariusios tokios sunkios aplinkybės, kad būtų priversta pirkti žemės sklypą su jame esančiu namu ir kitais statiniais, jai nenaudingomis sąlygomis.
6. Iš atsakovo veiksmų po ginčijamo sandorio sudarymo – namo remonto darbų atlikimo savo jėgomis, lėšų investavimo į remontą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu elgėsi savanaudiškai, pasinaudodamas ieškovei susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visuma leido spręsti, kad šalys įsigijo gyvenamąjį būstą bendram gyvenimui, ką patvirtina jų santuokos sudarymas (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Teismas vertino, jog ginčai dėl namo kilo tik pašlijus šalių, kaip sutuoktinių, santykiams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė apeliaciniu skundu (2025-02-28 DOK-10825) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad nekilnojamąjį turtą ji ir atsakovas perka lygiomis dalimis – po ½, sudarė susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis jai sąlygomis, ir kad atsakovas, žinodamas apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.
7.2 Teismas nepagrįstai sprendė, kad gyvenamojo būsto paieškos laikas sutapo su ieškovės sveikatos pagerėjimu, remdamasis 2015 m. balandžio 30 d. epikrizėje esančiu įrašu. Kaip matyti iš to paties medicininio dokumento, 2015 m. gegužės 22 d. ieškovei buvo paskirtas savaitės gydymas stacionare, po kurio numatytas (duomenys neskelbtini) palaikomo gydymo etapas, toliau planuojama tęsti chemoterapiją iki 130 gydymo savaitės (šiuo metu baigta 57 gydymo savaitė) ir kt. Taigi šis įrašas nepatvirtina ženklaus ieškovės sveikatos pagerėjimo laikotarpiu, kai buvo nuspręsta įsigyti nekilnojamąjį turtą ir sudarytas ginčijamas sandoris.
7.3 Iš 2017 m. sausio 19 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė vaistų nebevartojo tik nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. Iki to laiko ieškovei buvo taikomas aktyvus gydymas. Teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl medicininių dokumentų – epikrizės iš ieškovės asmens sveikatos istorijos, kuriame nurodyta, jog pacientė nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 11 d. buvo gydyta Rokiškio PSC dienos stacionare, diagnozė – (duomenys neskelbtini). Dokumente nurodyta, kad nuo 2014 m. vasario mėn. pacientė gydoma dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tęsiama iki dabar. Dėl somatinės patologijos blogėjanti (duomenys neskelbtini), vargina (duomenys neskelbtini), ligos dinamikos, pagalvojus apie esamą situaciją, kartais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie praeina savaime. Pacientė lankė muzikos terapiją, relaksaciją, meno terapiją, buvo konsultuota (duomenys neskelbtini)
7.4 . Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, todėl nepagrįstai nepripažino CK 1.91 straipsnyje nustatytos sąlygos – susidėjusių sunkių aplinkybių.
7.5 Tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai ieškovė dėl jos ligos buvo ypač sudėtingoje situacijoje, baigiamosiose kalbose pripažino ir atsakovo atstovas.
7.6 Bylos duomenų visuma patvirtina, kad ieškovė sunkiai sirgdama buvo iš esmės visapusiškai priklausoma nuo kitų asmenų, o būtent nuo atsakovo. Ieškovės santykiai su motina, tėvu, broliu nebuvo glaudūs, jie nebuvo labai artimi, o atsakovas buvo vienintelis jai artimas žmogus, nuo kurio ji dėl savo fizinio ir emocinio pažeidžiamumo buvo visiškai priklausoma. Todėl natūralu, kad ieškovė stengėsi išlaikyti atsakovą šalia savęs, bijojo jį prarasti. Atsakovui skeptiškai vertinant ieškovės planus įsigyti gyvenamąjį namą, išsikraustyti gyventi atskirai, teigiant, kad jis jos įsigyto turto neremontuos, kartu negyvens, bei patiriant spaudimą iš atsakovo motinos nebūti jiems našta, atidirbti už jai suteiktą išlaikymą ir pagalbą, ieškovė pasiūlė pusę perkamo nekilnojamojo turto registruoti atsakovo vardu. Tokiu sprendimu akivaizdžiai nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia, nes šis sprendimas buvo sąlygotas jos silpnumo, pažeidžiamumo ir priklausomumo nuo atsakovo, dėl sunkių susidėjusių aplinkybių.
7.7 Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. atsakovo atlikti pavedimai į ieškovės tėvo banko sąskaitą po 150 Eur neįrodo, kad jie buvo skirti būtent paskolos, už kurią buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, grąžinimui. Kita vertus, ieškovės tėvas nuolat duodavo arba skolindavo pinigų tiek ieškovei, tiek atsakovui, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai K. L., V. L., todėl atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas leidžia spręsti apie kitų skolų grąžinimą, bet ne apie pavedimus paskolos įmokų dengimui. Bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad prie nekilnojamojo turto įsigijimo atsakovas finansiškai neprisidėjo. O tai turėjo reikšmę sprendžiant dėl jo sąžiningumo, kai sudarant sandorį, pusė nekilnojamojo turto, prie kurio įsigijimo atsakovas neprisidėjo, buvo įregistruota jo asmenine nuosavybe. Tai rodo, kad atsakovas savanaudiškai pasinaudojo susidariusia situacija.
7.8 Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą, atsakovas prie jo prisidėjo apmokėdamas už nuotekų valymo įrenginį ir šildymo katilą, kadangi už jį buvo atsiskaityta iš ieškovės tėvo pinigų, kurie buvo gauti 2017 m. balandžio 18 d. ieškovės tėvo, nutraukiant su juo darbo sutartį. Nors duodamas paaiškinimus teisme atsakovo brolis teigė paskolinęs atsakovui 3 000 Eur katilo pirkimui, tačiau atsakovas nepateikė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pinigų skolinimo faktą, ir kad už įsigytą šildymo katilą mokėjo būtent E. V.. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, kad prisidėjo pinigais prie gyvenamojo namo remonto ir jo pagerinimo jis, išskyrus tai, ką jis yra sumokėjęs pagal 2019 m. sausio 15 d. ieškovės vardu su Bigbank AS Filialas sudarytą Vartojimo kredito sutartį.
7.9 Ieškovė neginčijo, kad atsakovas prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto darbų, dalį šių darbų atlikdamas pats, ir už šį atsakovo indėlį jam siūlė kompensaciją pinigais, tačiau atsakovas niekada neteikė jokių pagrįstų paskaičiavimų ir pasiūlymų, kokio dydžio kompensacija jam priklausytų ir tokio reikalavimo nekėlė.
7.10 Teismas atsakovo veiksmus, atliktus po ginčo sandorio sudarymo (atliktus remonto darbus, įmokų mokėjimą, grąžinant paskolą, paimtą beveik po ketverių metų po nekilnojamojo turto įsigijimo) vertino kaip nesudarančias pagrindo konstatuoti, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo metu jis elgėsi savanaudiškai ir pasinaudojo ieškovei susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios būtent sandorio sudarymo metu, o ne tai, kas vyko vėliau. Tai, kad po sandorio sudarymo ar netgi praėjus keliems metas atsakovas atliko remonto darbus, mokėjo naujai paimtos vartojimo paskolos įmokas, nepaneigia nei to, kad sandorio sudarymo metu ieškovei buvo susidėjusios sunkios aplinkybės, nei to, kad šias aplinkybes žinodamas atsakovas jomis pasinaudojo ir be jokio objektyvaus pagrindo tapo turto, už kurį sumokėjo ieškovė, bendrasavininkiu. Vėliau atlikti remonto darbai savaime nesukūrė atsakovui nuosavybės teisių į remontuotą turtą, o jam prisidėjus savo asmeniniu darbu prie turto pagerinimo, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jam priklausančios kompensacijos, tačiau tokio reikalavimo atsakovas nekėlė.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (2025-03-25 DOK-15513) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
8.1 Teismas turėjo galimybę visapusiškai susipažinti su faktinėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmę teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui. Atsakovas neneigė, kad apeliantė sirgdama sunkia (duomenys neskelbtini) liga, galėjo jaustis blogai tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Teismo išvada, kad gyvenamojo būsto paieška sutapo su ieškovės sveikatos pagerėjimu, yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir byloje surinktais įrodymais. Kartu su ieškiniu pateiktoje 2015 m. balandžio 30 d. ieškovės epikrizėje nurodyta, kad pacientė sąmoninga, kontaktiška, orientuota. Taip pat nurodyta, kad po 2015 m. gegužės 22 d. pradedamas palaikomojo gydymo etapas. (duomenys neskelbtini) gydymas buvo tęsiamas, tačiau ieškovės sveikatos pagerėjimas visiems aplinkiniams buvo matomas akivaizdžiai dar prieš nekilnojamojo turto paieškos pradžią.
8.2 Aplinkybes, kad apeliantė suprato sudaromo sandorio sąlygas, ir kad jokių nesusipratimų sudarant sandorį nekilo, paliudijo M. P., pardavėjas pagal 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.
8.3 Apeliantės pozicija yra prieštaringa ir neatitinkanti faktiškai buvusių šalių susitarimų. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovė atsakovą vadina buvus vieninteliu artimu žmogumi, teigia, norėjusi jį išlaikyti šalia savęs, o baigiamojoje kalboje jau nurodo, kad sprendimą dėl nekilnojamojo turto įsigijimo priėmė ji viena, ji viena viską suorganizavo, o atsakovas jai tebuvo reikalingas tam, kad įrengtų namą. Matydamas, kad ieškovė iš tiesų nori, kad jie kaip šeima gyventų atskirai nuo tėvų, atsakovas palaikė sprendimą įsigyti gyvenamąjį namą; sprendimas buvo priimtas kartu; atsakovas surado nekilnojamąjį turtą; atsakovas kartu su ieškove vyko apžiūrėti nekilnojamąjį turtą; sumokėjo avansą.
8.4 Apeliantė Rokiškio PSC dienos stacionare buvo gydyta nuo lengvo (duomenys neskelbtini) epizodo, praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo sandorio sudarymo, diagnozė – lengvas (duomenys neskelbtini) epizodas. Jai netaikytas medikamentinis ar (duomenys neskelbtini) gydymas, o tik muzikos terapija, relaksacija, meno terapija, (duomenys neskelbtini) konsultacija. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad šis epizodas galėjo turėti įtakos ieškovei priimant sprendimą dėl 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų.
8.5 Iš ieškovės prie ieškinio pridėto vėliausio 2017 m. sausio 19 d. Išrašo iš medicinos dokumentų seka, kad ieškovei tuo metu gydymo kursas buvo baigtas. Išraše nurodyta, kad ieškovė vaistų nebevartojo nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d., gydymas neskirtas, ji palikta stebėti šeimos gydytojui. Nuo ieškovės gydymo pabaigos iki ieškinio pateikimo teismui dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis praėjo daugiau nei septyneri metai. Nuo 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties iki ieškinio pateikimo teismui praėjo daugiau, nei devyneri metai. Jei ieškovė visą tą laiką žinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl ji tiek ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl jos pažeistų teisių gynybos.
8.6 Apeliantės pozicija, kad santykiai su tėvu, motina, broliu nebuvo artimi, ir tik atsakovas sandorio sudarymo metu buvo vienintelis artimas ieškovei žmogus, vertintina tik kaip procesinė pozicija, išsakyta, siekiant sau naudingo teismo sprendimo. Sandorio sudarymo metu buvo gyvi abu ieškovės tėvai, kurie gyveno toje pačioje savivaldybėje, su kuriais ieškovė bendravo ir galėjo su jais pasitarti, kurie žinojo apie būsimo sandorio sudarymą ir nereiškė jokių prieštaravimų, kad nekilnojamąjį turtą įgytų ieškovė ir atsakovas bendrosios nuosavybės teise. Apeliantės santykiai su tėvu visada buvo geri. Liudytoja apklausta atsakovės motina paaiškino, kad tėvas dukrą labai mylėjo ir rėmė. Iš ieškovės 2025 m. sausio 16 d. pateiktų į bylą papildomų įrodymų matyti, kad tėvas gana dažnai dukrai pervesdavo į sąskaitą piniginių lėšų. Atsakovui žinoma, kad tėvas ženklią sumą apmokėjo už jos mokslus. Jei ieškovės santykiai su tėvu nebūtų artimi, vargu ar tėvas ją būtų rėmęs finansiškai, ėmęs paskolą, reikalingą dukrai ir būsimam žentui nekilnojamajam turtui pirkti. Visuomet buvo kalbama apie būsto įsigijimą būsimai šeimai. 2015 m. balandžio 3 d. A. L. mokėjimo nurodyme, pridedamame prie ieškinio, nėra nurodyta, kad pinigai yra dovanojami dukrai arba tikslinė jų naudojimo paskirtis – pvz. dukrai įsigyti nekilnojamajam turtui asmeninės nuosavybės teisėmis. Rašytinės dovanojimo sutarties ieškovė su ieškiniu nėra pateikusi, todėl net nėra pagrindo teigti, kad iš tėvo gauti ieškovės pinigai tapo jos asmenine nuosavybe.
8.7 Liudytojai patvirtino, kad ieškovės ir atsakovo santykiai prieš perkant namą buvo geri; abu pirkėjai buvo pora, kartu gyveno, sandorio sudarymo metu abu buvo geros nuotaikos, jokių konfliktinių situacijų ar ginčų nebuvo; kad ieškovė viską suprato, kad atsakovas ir ieškovė planuoja gyventi kartu, ieško namo; 2015 m. nematė jokių įtampų ieškovės ir atsakovo santykiuose. Beveik visi apklausti liudytojai (išskyrus ieškovės brolį), įskaitant ir ieškovės motiną, paliudijo, kad tuo metu, kai ieškovė sirgo sunkia (duomenys neskelbtini) liga, atsakovas ja labai rūpinosi, šalių ryšys buvo labai artimas.
8.8 Šalių sprendimas įsigyti gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kitus jame esančius statinius nebuvo spontaniškas ir neįvyko per trumpą laiko tarpą. Nuo 2015 m. balandžio 17 d. sutarties, pasirašytos tarp A. P. ir ieškovės, kuria buvo susitarta dėl namo pardavimo ir 500 eurų avanso, įvardinto kaip rankpinigiai, sumokėjimo, iki 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo praėjo apie du su puse mėnesio. Ieškovė, jei ji būtų turėjusi abejonių dėl sutarties sąlygų sąžiningumo, turėjo pakankamai laiko pasitarti su artimaisiais ar su teisininku ir apsispręsti, kokiomis sąlygomis ji nori sudaryti sutartį.
8.9 550 Eur buvo skirti A. L. paimto kredito, skirto ieškovės ir atsakovo nekilnojamajam turtui pirkti, padengimui. Atsakovas prisidėjo ne tik prie nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn savo pinigais, bet ir savo darbu daug prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto bei įrengimo: atliko griovimo darbus, išvedžiojo grindinį šildymą, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną, nupirko šildymo katilą, įrengė pertvaras tarp kambarių, apšiltino sienas, įrengė lubas, grindis, išklijavo plyteles. Liudytojas A. V. paliudijo, kad atsakovas davė 3 000 Eur šildymo katilui nusipirkti, kad greičiau brolis ir jo būsima žmona galėtų įsikraustyti į namą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas įsigijo namui reikalingą valymo įrenginį, sumokėdamas už jį savo lėšomis 1 100 Eur UAB „Haus group“. Nors namo remontas ir įrengimų pirkimas vyko jau po 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovo elgesys po sandorio sudarymo įrodo, kad jis rūpinosi bendra nuosavybe ir ketino gyventi su ieškove kaip šeima. Aplinkybė, kad atsakovas moka ieškovei kompensacijas už jos įmokas pagal 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutartį, kuri buvo panaudota šalims lygiomis dalimis priklausančio būsto pagerinimui padengti, liudija, kad atsakovas elgiasi kaip sąžiningas žmogus ir nekilnojamojo turto savininkas.
8.10 Tikėtina, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose išsakyti reikalavimai, atsakovo ir aplinkybių vertinimas yra sąlygoti jos dabartinio santykio su buvusiu sutuoktiniu bei nepasiteisinusiais lūkesčiais dėl šeimyninio gyvenimo su atsakovu, o ne su realiomis aplinkybėmis, kurios buvo šalims įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir sudarant 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad atsakovas yra pirkėjas, ir pirkėju pripažinti vienintelę ieškovę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Šalys neginčija aplinkybių, kad ieškovė su atsakovu palaikė artimus santykius nuo 2008 metų. Nuo 2013 metų pradėjo kartu gyventi, (duomenys neskelbtini) susituokė, jų santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-762/2024.
12. Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų – VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikos epikrizių, išrašų iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovė 2014 m. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, buvo taikomas intensyvus gydymas. Palaikomasis gydymo etapas pradėtas nuo 2015 m. birželio (įrašai 2015 m. balandžio 30 d. epikrizėje).
13. Ieškovės tėvas A. L. 2015 m. balandžio 3 d. ieškovei pervedė 10 500 Eur (ieškovės sąskaitos „Swedbake“ išrašas už 2015 metų laikotarpį).
14. Ieškovė ir A. P. 2015 m. balandžio 17 d. raštu susitarė dėl perkamo namo (duomenys neskelbtini), už 6 500 Eur, ir sumokėta 500 Eur rankpinigių.
15. 2015 m. birželio 30 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir sutartis) pardavėjai A. P. ir M. P. pardavė pirkėjams – ieškovei ir atsakovui – bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, nekilnojamąjį turtą: 0,1372 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartį patvirtino Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarė V. V., notarinio registro Nr. IVVR-3011. Šios sutarties pagrindu įgytas turtas atsakovo ir ieškovės nuosavybės teise po ½ dalį įregistruotas nuo 2015 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registre.
16. 2015 m. balandžio 30 d. epikrizėje atliktas įrašas, jog nuo 2015 m. birželio mėn. pradedamas palaikomo gydymo etapas; 2015 m. gegužės 22 d. ieškovei paskirtas savaitės gydymas stacionare, po kurio numatytas (duomenys neskelbtini) palaikomo gydymo etapas, toliau planuojama tęsti (duomenys neskelbtini) iki 130 gydymo savaitės (šiuo metu baigta 57 gydymo savaitė) ir kt. Ieškovė vaistų nebevartojo nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. (2017 m. sausio 19 d. išrašas iš medicininių dokumentų).
17. Ieškovės asmens sveikatos istorijoje nurodyta, jog ji nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 11 d. buvo gydyta Rokiškio PSC dienos stacionare, diagnozė – lengvas (duomenys neskelbtini) epizodas; nuo 2014 m. vasario gydoma dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tęsiama iki dabar. Dėl somatinės patologijos blogėjanti emocinė būsena, vargina (duomenys neskelbtini) dėl ateities, ligos dinamikos, pagalvojus apie esamą situaciją, kartais apima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie praeina savaime. Pacientė lankė muzikos terapiją, relaksaciją, meno terapiją, buvo konsultuota (duomenys neskelbtini).
18. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 1 d. jis A. L. tris kartus yra pervedęs po 150 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „skola”.
19. Ieškovė, siekdama įrodyti aplinkybę, jog valymo įrenginys nupirktas už jos tėvo pinigus, pateikė (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštį, iš jo matyti, kad 2017 m. balandžio 18 d. A. L., nutraukiant su juo darbo sutartį, išmokėta 1 141,70 Eur (2017 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderis).
20. Iš 2017 m. gegužės 4 d. sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad UAB „Hans Group“ pardavė E. V. nuotekų valymo įrenginį B6 už 1 100 Eur.
21. 2019 m. sausio 15 d. ieškovės vardu su Bigbank AS Filialas sudaryta Vartojimo kredito sutartis, bendra kredito gavėjo mokama suma – 18 459,51 Eur.
22. Iš Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-48-762/2024 pagal D. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto ir prievolių padalinimo, matyti, kad be kita ko, ieškovė D. V. teismo prašė, nutraukus šalių santuoką, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo, prievolė kreditoriui Bigbank AS filialas, kylanti iš 2019 m. sausio 15 d. vartojimo kredito sutarties, lieka solidaria D. V. ir E. V. prievole. Nurodė, kad kreditas buvo panaudotas šalims lygiomis dalimis priklausančio būsto pagerinimui, tad ji su atsakovu dėl šios prievolės vykdymo turėtų likti atsakingi solidariai (1.6 p., 2.6 p.).
23. Iš E. V. „Swedbank“ sąskaitos išrašo (laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d.) matyti, kad atsakovas pervesdavo ieškovei pinigus Bigbank paskolos dengimui.
24. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė ir neįvertino jos paaiškinimų dėl jos psichologinės būsenos, gyvenant atsakovo tėvų namuose (pastariesiems reiškiant priekaištus ieškovės atžvilgiu), jos sveikatos būsenos ((duomenys neskelbtini) liga, sunkus gydymas, vaistų vartojimas), todėl nepagrįstai nepripažino CK 1.91 straipsnyje nustatytos sąlygos – susidėjusių sunkių aplinkybių. Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas pripažino aplinkybę, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė dėl jos ligos buvo ypač sudėtingoje situacijoje. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais neturi pagrindo sutikti.
26. Ginčijant sandorius dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu.
27. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantės motina ir apeliantės brolis teigė, kad apeliantė gyvendama pas atsakovo tėvus jautėsi negerai (2024 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti liudytojai yra susiję su apeliante giminystės ryšiais, ir jų parodymai nėra pakankami ieškovės reikalavimus laikyti pagrįstais bei paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kad ieškovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji, gyvendama pas atsakovo tėvus, buvo jų užgauliojama, žeminama, kad sulaukdavo nepagrįstų priekaištų, kas darė jos gyvenimą tuose namuose neįmanomu.
28. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė 2014 m. susirgo (duomenys neskelbtini) liga, buvo taikomas gydymas ir kt., tačiau šie dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad apeliantė dėl ligos, taikomo gydymo negalėjo kontroliuoti ar nesuprato savo veiksmų. Apeliantės liga nėra pakankamas įrodymas/aplinkybė, dėl kurios ji buvo priversta sudaryti sau labai nenaudingomis sąlygomis nekilnojamojo turto sandorį, kuriuo apeliantė ir atsakovas turtą įsigijo po ½ dalį.
29. Apeliantė teigimu, bylos duomenų visuma patvirtina, kad ji sunkiai sirgdama buvo visapusiškai priklausoma nuo atsakovo dėl savo fizinio ir emocinio pažeidžiamumo. Ieškovės santykiai su motina, tėvu, broliu nebuvo glaudūs, jie nebuvo labai artimi. Atsakovas buvo vienintelis jai artimas žmogus, todėl natūralu, kad ieškovė stengėsi jį išlaikyti šalia savęs, bijojo prarasti. Atsakovui skeptiškai vertinant ieškovės planus įsigyti gyvenamąjį namą, išsikraustyti gyventi atskirai, teigiant, kad jis jos įsigyto turto neremontuos, kartu negyvens, bei patiriant spaudimą iš atsakovo motinos nebūti jiems našta, atidirbti už jai suteiktą išlaikymą ir pagalbą, ieškovė pasiūlė pusę perkamo nekilnojamojo turto registruoti atsakovo vardu. Tokiu sprendimu akivaizdžiai nebuvo išreikšta tikroji ieškovės valia, tokį sprendimą sąlygojo jos silpnumas, pažeidžiamumas ir priklausomumas nuo atsakovo, dėl sunkių susidėjusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai nėra pakankami taikyti CK 1.91 straipsnio 1 d. reglamentavimą.
30. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ji su atsakovu nuo 2008 m. palaikė artimus santykius, o (duomenys neskelbtini) susituokė. Apeliantei 2014 m. susirgus, ji apsigyveno pas atsakovo tėvus. Kaip minėta aukščiau, byloje nėra įrodymų (išskyrus apeliantės bei jos motinos ir brolio paaiškinimus), kad apeliantei gyvenant atsakovo tėvų namuose pastarieji būtų netinkamai su ja elgęsi. Atsakovas ieškove rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, prižiūrėjo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, to neginčija ir apeliantė, kad atsakovas surado nekilnojamąjį turtą, po jo įsigijimo prisidėjo remonto darbais ir finansiškai. Apeliantės motina paliudijo, kad dukters ir atsakovo santykiai įsigyjant turtą buvo geri; dukrai susirgus, pastaroji nuo motinos nutolo. Liudytojas M. P. paaiškino, kad sandorio sudarymo metu visi buvo linksmi, malonūs, konfliktų nesimatė. Apeliantės santykiai su jos tėvu buvo geri, jis jai teikė finansinę paramą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nebuvo vieniša, ar neturėjo galimybės su kuo nors pasitarti perkamo turto klausimais, tačiau artimųjų pagalba nepasinaudojo.
31. Apeliantės teigimu, atsakovas finansiškai neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, jo gerinimo. Tai svarbu vertinant jo sąžiningumą, kai sudarant sandorį, pusė nekilnojamojo turto, prie kurio įsigijimo atsakovas neprisidėjo, buvo įregistruota jo asmenine nuosavybe. Tai rodo, kad atsakovas savanaudiškai pasinaudojo susidariusia situacija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.
32. Viena iš sąlygų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, yra tai, kad kita sandorio šalis, žinodama apie kitai šaliai susidariusias sunkias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.
33. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė su atsakovu sumokėjo 500 Eur rankpinigių, o likusi 6 000 Eur suma už namą, kitus statinius ir žemės sklypą buvo sumokėta iš ieškovės tėčio A. L. pervestos 10 500 Eur sumos. Atsakovas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 12 d. trimis pavedimais pervedė apeliantės tėvui 550 Eur, mokėjimo paskirtis – skola (1 t. 111 l.). Iš 2017 m. gegužės 4 d. sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad UAB „Hans Group“ pardavė E. V. nuotekų valymo įrenginį B6 už 1 100 Eur. Nors apeliantė teigia, kad už jį buvo atsiskaityta iš ieškovės tėvo pinigų, gautų 2017 m. balandžio 18 d., ieškovės tėvui nutraukiant su juo darbo sutartį, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad po 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. (valymo įrenginio pirkimo), ieškovės tėvas pastarajai nepervedė jokių pinigų sumų; ieškovė nepateikė kitų įrodymų, kad ieškovės tėvas davė pinigų valymo įrenginiui įgyti.
34. Liudytojas A. V. (atsakovo brolis) nurodė, kad atsakovui davė 3 000 Eur katilui nusipirkti, kad jie galėtų greičiau į namą įsikraustyti. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių pinigų skolinimo faktą, nei duomenų, kad už įsigytą šildymo katilą mokėjo būtent E. V., tačiau apeliantė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes – kad katilas buvo įsigytas iš jos tėvo duotų pinigų.
35. 2019 m. sausio 15 d. apeliantė su Bigbank AS Filialas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1903061/96rn, bendra kredito gavėjo mokama suma – 18 459,51 Eur. Atsakovo sąskaitos išrašo „Swedbanke“ duomenys (laikotarpis nuo 2023-01-31 iki 2024-09-28) patvirtina, kad atsakovas Bigbank paskolos dengimui apeliantei pervesdavo pinigus. Apeliantė šios aplinkybės neneigia.
36. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo veiksmai po ginčo sandorio sudarymo (atlikti remonto darbai, įmokų pagal varotjimo kredito sutartį mokėjimas) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo sandorio sudarymo metu jis elgėsi savanaudiškai ir pasinaudojo ieškovei susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, turėjo būti vertinamos būtent sandorio sudarymo metu buvusios aplinkybės, o ne vėlesnės. Jos vertinimu, vėliau atlikti remonto darbai nesukūrė atsakovui nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o reikalavimo dėl kompensacijų už atliktus pagerinimus atsakovas nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
37. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kai sandoris sudaromas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, jos šalių tikruosius ketinimus tam tikrais atvejais gali atskleisti ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.
38. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas įvertino šalių santykius tiek iki įsigyjant nekilnojamąjį turtą, tiek jo įsigijimo metu, tiek ir po turto įsigijimo. Byloje esantys šalių, liudytojų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai (nuotraukos) neginčijamai patvirtina, kad ir apeliantė, ir atsakovas buvo abu suinteresuoti gyventi kartu, ir kiekvienas pagal savo galimybes dėjo pastangas būsto įsigijimui, jo pagerinimui. Taigi, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovo elgesys sudarant sandorį buvo nesąžiningas ar savanaudiškas.
39. Ieškovė sudarytą sutartį ginčijo remdamasi CK 1.91 straipsnio nuostatomis, akcentuodama, jog dėl susidėjusių (sveikatos) aplinkybių buvo priversta sudaryti sutartį dėl dalies (nekilnojamojo) turto įsigijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai konstatuojama įstatyme (CK 1.91 str.) įtvirtinta faktų visuma, t. y. ne tik sunkios susidėjusios aplinkybės, bet ir jų įtakos sandorio sudarymui lemiamas pobūdis, t. y., kad sandorio šaliai dėl susidėjusių aplinkybių neliko kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti ginčijamą sandorį, sandoris iš esmės neatitiko nukentėjusios sandorio šalies valios, sandorio sąlygos jam labai nenaudingos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taip pat būtina konstatuoti kitos šalies nesąžiningumą ir kaltę (tyčią) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004).
40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju nėra minėtų faktinių aplinkybių, būtinų sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, sudėties. Aplinkybės, kad ieškovė nuo 2014 metų ir sandorio sudarymo metu (2015 m. birželio 30 d.) sirgo sunkia liga, gali būti vertinama kaip sunki aplinkybė CK 1.91 straipsnio prasme, tačiau nėra pakankama sandoriui pripažinti negaliojančiu, ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės argumentai dėl jos sveikatos būklės ir jos nurodomi išrašai iš medicininių dokumentų nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo šiuos įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino juos pirmosios instancijos teismas. Ieškovė neįrodė aplinkybių, nei kad apskritai buvo priversta pasirašyti ginčijamą turto pirkimo pardavimo sandorį, pagal kurį ji su atsakovu perkamą nekilnojamąjį turtą įgijo po ½ dalį, nei kad sandoris neatitiko jos valios, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl ginčijamo sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.
Dėl įrodymų vertinimo
41. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą – kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą sutartį, nurodant, kad nekilnojamąjį turtą ji ir atsakovas perka lygiomis dalimis po ½, sudarė susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis jai sąlygomis, ir kad atsakovas tai žinodamas, savanaudiškai jomis pasinaudojo.
42. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
45. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
46. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi yra atleista. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš apeliantės neišieškomos, nes ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista (CPK 96 straipsnis). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
48. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 304 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, išlaidas grindžia 2025 m. kovo 1 d. – 2025 m. balandžio 30 d. banko sąskaitos išrašu (2025-04-30 DOK-10743). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui priteisiama 304 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 304 Eur (tris šimtus keturis eurus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.