Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant, kad pusė įgyjamo turto priklauso atsakovui, nebuvo išreikšta tikroji sandorio šalių – pirkėjų, valia.

Ji, ieškovė, su atsakovu palaikė artimus santykius nuo 2008 metų. Nuo 2013 metų pradėjo kartu gyventi nuomojamam bute. 2014 metų pradžioje ieškovei buvo diagnozuotas sunkus onkologinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). Tada atsakovas atsivežė ieškovę į tėvų namus dėl savo patogumo, nors ieškovė nesutiko ir nenorėjo, tačiau neturėjo pasirinkimo dėl savo tuo metu buvusios silpnos sveikatos.

Po diagnozuoto susirgimo sekė ilgas, sunkus ir varginantis gydymas, nuolatiniai lankymaisi pas gydytojus, gulėjimas ligoninėje ir pan. Aktyvus gydymas ieškovei buvo taikomas du metus, o vėliau ir iki šiol yra taikomas stebėjimas.

Diagnozavus susirgimą iš pradžių ieškovė negalėjo dirbti, ilgą laiką turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jos pajamos sumažėjo iki nulio, reikėjo pinigų ne tik būtiniausių poreikių patenkinimui, tačiau ir vaistams, vykimui į gydymo įstaigas ir t.t. Ieškovė stengėsi gauti savarankiškų pajamų. Pagal galimybes dirbo. Tuo pačiu finansiškai prisidėjo ir A. L., ieškovės tėtis.

Laikui bėgant, ieškovė sulaukė priekaištų tiek iš atsakovo, tiek iš jo tėvų, pas kuriuos abu gyveno. Priekaištai buvo apie tai, kad ji jiems yra našta, kad ji turės jiems atidirbti, skaičiuodavo suvalgytus kąsnius ir pan. Esant tokiai situacijai ieškovei buvo labai sunku. Jos emocinė ir psichologinė būklė buvo ypač bloga: ji ne tik kovojo su liga, tačiau turėjo atlaikyti ir aplinkinių, kartu su ja gyvenančių asmenų spaudimą “greičiau pasveikti”, prisidėti prie pragyvenimo finansiškai, nebūti jiems našta.

Gyvenimas kartu su atsakovu pas jo tėvus tapo nebeįmanomas ir emociškai nebepakeliamas, todėl ieškovė paprašė savo tėvo A. L. pasiimti paskolą ir nusipirkti namą, į kurį ji galėtų atsikraustyti gyventi. Tėtis nesutiko kartu pirkti būstą, nes nenorėjo prisiimti įsipareigojimų. A. L. paėmė paskolą ir 2015 m. balandžio 3 d. pervedė į jos banko sąskaitą 10 500 eurų. Iš šių pinigų ji (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu sumokėjo 6000 eurų M. P. už įsigyjamą namą. Likusi 500 eurų suma buvo sumokėta pagal rankpinigių sutartį, išgryninus dalį paskolos. Už visą nekilnojamąjį turtą ji, ieškovė, sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, tėtės pervestais pinigais. Atsakovas prie įsigyjamo turto finansiškai neprisidėjo.

Dar prieš pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą atsakovas nurodė, kad jis neketina persikraustyti gyventi su ja į jos ketinamą įsigyti namą, nes turtas yra ne jo, šaipėsi iš jos ketinimo įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ji, būdama ypač sudėtingoje situacijoje dėl savo sveikatos būklės, nenorėjo prarasti sau artimo žmogaus, kuris iš esmės buvo vienintelis į kurį ji galėjo tuo metu atsiremti. Tuo pačiu, nenorėdama jaustis skolinga ir girdėti nuolatinių priekaištų, pasiūlė E. V., kad perkamas nekilnojamasis turtas būtų registruojamas ir jo vardu, t. y kiekvienam po ½ jo dalį. Tuo metu buvo toks jos sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-47/2004 konstatuota, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.

Šiuo atveju, pusės nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimas atsakovo vardu, kai už jį apmokėjo ieškovė savo asmeninėmis lėšomis, esant jai susidėjusioms sunkioms gyvenimo aplinkybėmis, vertintinas kaip sandorio sudarymas aiškiai nenaudingomis sąlygomis – tai vienas iš požymių, lemiančių tokio sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme.

Ieškovė faktiškai viena ieškojo turto kurį galėtų įsigyti, dėl jo pardavimo tarėsi su pardavėjais, rūpinosi kitais sandorio sudarymo reikalais, siekė įsigyti ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, o atsakovas faktiškai nebuvo sudaryto sandorio šalis.

Sandorio sudarymo metu ieškovė sirgo sunkia onkologine liga, dėl ko jos psichinė ir emocinė būklė buvo pažeidžiama. Sandorio sudarymo metu jai buvo sudėtinga adekvačiai vertinti savo veiksmus ir pasekmes. Bijodama prarasti vienintelį sau tuo metu artimą žmogų nesugebėjo išreikšti protingos savo valios. Tai nulėmė, kad sandoryje nurodė pirkėju ir atsakovą, kas lėmė jog sudarytas sandoris buvo ieškovei visiškai nenaudingomis sąlygomis. Įsigydama nekilnojamąjį turtą ir už jį visą pilnai sumokėdama savo asmeninėmis lėšomis, ieškovė realiai nuosavybės teise įgijo tik pusę viso turto.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškovė prašo :

pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės Valdemaros Vaičekovienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas, kuriose nurodyta, kad E. V. yra pirkėjas ir pirkėju pripažinti vienintelę D. V. (L.);

priteisti iš atstovo valstybės patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovas E. V. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Ieškovė D. V. nurodo, kad sirgdama sunkia onkologine liga - (duomenys neskelbtini) – bijojo prarasti tuo metu vienintelį artimą žmogų – E. V., tačiau sandorio sudarymo metu jis nebuvo vienintelis artimas ieškovei žmogus - buvo gyvi abu jos tėvai, kurie gyveno toje pačioje savivaldybėje, su kuriais ieškovė bendravo, su kuriais ji galėjo pasitarti, kurie žinojo apie būsimo sandorio sudarymą ir nereiškė jokių prieštaravimų, kad nekilnojamąjį turtą įgytų ieškovė ir atsakovas bendrosios nuosavybės teise.

Ieškovė iki susirgimo dirbo epizodiškai. Jai susirus ji tegaudavo, kiek žinoma atsakovui, apie 100 eurų dydžio išmokas. Susirgusi ieškovė niekur dirbti taip pat negalėjo, nes dėl taikomo gydymo jos sveikata buvo silpna. Nors jis, atsakovas, stengėsi uždirbti pajamų atlikdamas statybos ir apdailos darbus pagal verslo liudijimą, tačiau tam daug laiko skirti negalėjo – sunkiai sergančią ieškovę dažnai tekdavo vežti į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur jai buvo taikomas gydymas.

Kartais Vilniuje tekdavo praleisti keletą dienų arba keletą kartų per savaitę atvažiuoti į Vilnių, kad ieškovė galėtų gauti jai paskirtą gydymą. Kadangi abu neturėjo pakankamai pajamų pragyvenimui, bendru sutarimu buvo nutarta laikinai apsigyventi pas jo tėvus, o ne dėl jo, kaip teigia ieškovė, patogumo. Be to, tai leido jam, atsakovui, bent iš dalies dirbti ir gauti lėšų pragyvenimui ir ieškovės gydymui.

Nei atsakovas, nei jo tėvai niekada neskaičiavo ieškovės kąsnių, niekada nedarė ieškovei spaudimo greičiau pasveikti. Atsakovo tėvai rūpinosi ieškove kaip būsima marčia – priėmė gyventi į savo namus, rūpinosi ja kai jis išvykdavo dirbti, visokeriopai rėmė abu - ieškovę ir atsakovą.

Jei gyvenimas su atsakovo tėvais ieškovei buvo toks nepakenčiamas, galima buvo apsigyventi pas jos motiną, kuri gyveno kitoje gatvės pusėje viena dviejų kambarių bute, tačiau ieškovė to nesiūlė.

Suprantama, kad sunkia liga sergantis žmogus yra jautresnis ir galėjo jautriau reaguoti, tačiau šiuo metu ieškovė jau yra pasveikusi ir tokių palyginimų vartojimas ieškinyje vien siekiant savanaudiškų tikslų – atimti iš ieškovo teisėtai jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, yra mažų mažiausiai gėdingas.

Išgalvota yra ir ieškovės istorija, kad atsakovą teko vos ne papirkti, kad jis sutiktų keltis kartu į perkamą namą. Sprendimą įsigyti namą, kuriame galėtų gyventi atskirai kaip šeima, ieškovė ir atsakovas priėmė kartu. Kadangi finansinių galimybių įsigyti nuosavą būstą jie neturėjo, buvo nuspręsta paprašyti, kad ieškovės tėvas A. L. paimtų savo vardu paskolą, už kurią ieškovas ir atsakovė bendrai įsigytų būstą, kuriame galėtų gyventi kaip šeima.

Niekada ieškovės tėvas A. L. nėra minėję, kad šie pinigai yra skiriami tik dukrai nekilnojamajam turtui įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis. Visuomet buvo kalbama apie būsto įsigijimą būsimai šeimai.

2015 m. balandžio 3 d. A. L. mokėjimo nurodyme, pridėtame prie ieškinio, nėra nurodyta, kad pinigai yra dovanojami dukrai D. L. arba tikslinė jų naudojimo paskirtis – pvz. dukrai įsigyti nekilnojamajam turtui asmeninės nuosavybės teisėmis.

Netiesa, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kitais pastatais ir statiniais pirkimo esančių (duomenys neskelbtini). Perkant buvo panaudoti ir atsakovo turėti pinigai – 3000 eurų, kuriuos jis ieškovei perdavė iš karto po sandorio patvirtinimo notarine tvarka (duomenys neskelbtini). Pinigų perdavimą matė pardavėjas M. P.. Jis, atsakovas, ne tik sumokėjo D. V. žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kitais pastatais ir statiniais beveik pusę -3000 eurų - kainos, bet ir vėliau grynaisiais pinigais jai sumokėdavo A. L. kredito grąžinimo įmokų ir palūkanų dalį. Be to, jis, atsakovas, prisidėjo ne tik prie nekilnojamųjų daiktų įsigijimo nuosavybėn savo pinigais, bet ir savo darbu daug prisidėjo prie gyvenamojo namo remonto bei įrengimo: išvedžiojo grindinį šildymą, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną, nupirko šildymo katilą, įrengė pertvaras tarp kambarių, apšiltino sienas, įrengė lubas, grindis, išklijavo plyteles. Be to atsakovas įrengė vonios kambarį, sumontavo virtuvės baldus, atlikdo daug kitų darbų, kurie neabejotinai padidino gyvenamojo namo vertę.

Ieškovė visiškai neįvertina atsakovo indėlio ir nori pasisavinti ne tik teisėtai atsakovui priklausančią ½ nekilnojamųjų daiktų dalį, bet ir visų atliktų namo pagerinimų vertę.

Ieškovės teiginių nepagrįstumą, kad ji tariamai sudarė sandorį ne tokį, kokį sudaryti norėjo, dėl sunkios ligos negalėdama adekvačiai įvertinti savo veiksmų pasekmių, paneigia ieškovės elgesys po sandorio sudarymo. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš prie ieškinio pridėto vėliausio 2017 m. sausio 19 d. Išrašo iš medicinos dokumentų seka, kad ieškovei tuo metu gydymo kursas buvo baigtas. Išraše nurodyta, kad ieškovė vaistų nebevartojo nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d., gydymas neskirtas, ji palikta stebėti šeimos gydytojui.

Nuo gydymo pabaigos iki ieškinio pateikimo teismui dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis praėjo daugiau kaip septyneri metai. Nėra aišku, kodėl ieškovė tiek ilgai nesikreipė į teismą su ieškiniu, jei visą tą laiką žinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą.

Ieškovė keletą kartų tikslino savo ieškinio reikalavimus, tačiau jokių reikalavimų dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo atsakovui nereiškė. Ieškovė nutyli, kad jos liga buvo sunkus gyvenimo etapas ne tik jai, bet ir atsakovui.

Atsakovas visą ilgą ieškovės gydymo laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. vežiojo ją į Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikas – kartais keletą kartų per savaitę, stengėsi šeimą išlaikyti pats ir padedamas savo tėvų. Net iš gydytojų sužinojęs, kad yra labai didelė tikimybė jog dėl ieškovei taikyto gydymo pora niekada nesusilauks vaikų, atsakovas pasiliko su ja, rupinosi ja kaip galėjo ir sugebėjo. Ieškovė nepateikė ir negalėjo pateikti jokių įrodymų, kad atsakovas žinodamas apie jos ligą savanaudiškai tuo pasinaudojo įgydamas nekilnojamąjį turtą savo vardu, nes tai nėra tiesa.

Atsakovas pabrėžia, kad ieškinys yra grindžiamas išgalvotais ir niekada neegzistavusiais faktais – jis niekada nesiekė užvaldyti jokio ieškovei priklausančio turto, pasinaudodamas jos liga.

Prašo D. V. ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės jo, atsakovo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutarties ( toliau – Sutartis ) matyti, kad pardavėjai A. P. ir M. P. pardavė pirkėjams D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise – po ½ dalį, nekilnojamąjį turtą: 0,1372 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ieškovė reikalavimo pripažinti negaliojančiomis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės Valdemaros Vaičekovienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas, kuriose nurodyta, kad E. V. yra pirkėjas ir pirkėju pripažinti vienintelę D. V. (L.), įstatyminį pagrindą nurodo CK 1.91 str. 1 d., nurodydama, kad ginčo sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

CK 1.91 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pripažintinas negaliojančiu toks sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004).

Iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų – (duomenys neskelbtini) klinikos Epikrizių, Išrašų iš medicininių dokumentų nustatyta, kad ji, D. V., 2014 m. susirgo onkologine liga, buvo taikomas intensyvus gydymas. Iš 2015-04-30 Epikrizėje esančių įrašų matyti, kad palaikomasis gydymo etapas buvo pradėtas nuo 2015 m. birželio mėn.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojos K. L. parodymų žinoma, kad šalys nuo 2008 m. palaikė artimus santykius. Ieškovei susirgus, apsigyveno pas E. V. tėvus. E. V. ieškove rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, prižiūrėjo. Į Vilnių pas gydytojus vežiodavo ir po tris kartus į savaitę, ieškovei neturint fizinių jėgų, ją nešiodavo ant rankų.

Tai rodo, kad šalių ryšys tuo metu buvo labai artimas.

Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji gyvendama pas E. V. tėvus jautėsi negerai, patvirtino jos motina K. L., nurodydama, jog jai dukra yra sakiusi, kad pas E. tėvus ji nėra laiminga. Liudytojas, ieškovės brolis V. L. taip pat nurodė, kad kai sesuo sirgo, ji gyveno pas E. V. tėvus. Buvo sakiusi, kad sunku tuo metu buvo viskas. Sunku dėl ligos.

Sergant sunkia liga, savaime suprantama, kad žmogaus psichologinė, emocinė būklė yra sudėtinga, prasta, tačiau įrodymų, kad ji, ieškovė, gyvendama pas atsakovo tėvus, buvo jų užgauliojame, žeminama, kad sulaukdavo nepagrįstų priekaištų, kas darė jos gyvenimą tuose namuose neįmanomu, teismui nepateikė.

Ieškovė nurodo, kad kai pirko namą, ji pati pasiūlė atsakovui namą pirkti kartu. Nurodo, kad tuo metu buvo toks jos sprendimas, nes tuo metu buvo emociškai nuo jo priklausoma, norėjo jį išlaikyti šalia savęs. Taip pat nurodo, jog ji bijojo, kad namą nupirkus tik jos nuosavybėn, E. V. namo neremontuos. Dėl atsakovo spaudimo ji jautėsi blogai, skolinga, norėjo atlyginti.

Tai, kad Sutarties sudarymo metu atsakovas būtų su ja netinkamai elgęsis, žeminęs ir kita, ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Jos motina K. L. kaip tik nurodė, kad vaikų ( taip įvardina dukrą ir E. V.), santykiai prieš perkant namą buvo geri, buvo pora. Nurodė, kad buvo mintis „ tegu tik perka namą, gyvena“. Ji dėkinga E. už dukrą – ligos patale jis ją pržiūrėjo, nešiojo.

Liudytojas A. V. nurodė, kad kalbėjosi su broliu E. apie namo pirkimą, kad jis ir D. planuoja gyventi kartu. E. kartu su D. ieškojo namo ir pirko. 2015 m. nematė jokių įtampų E. ir D. santykiuose.

Liudytojas M. P. nurodė, kad sandorio sudarymo metu visi buvo linksmi, malonūs. D. prislėgta tikrai nebuvo. D. su E. buvo pora. Nuoširdūs žmonės, jokių konfliktų nesimatė.

Liudytoja apklausta notarė Valdemara Vaičekonienė, patvirtinusi Sutartį, nurodė, kad jeigu abu asmenys atėjo pirkti, tai jau tuo buvo išreikšta jų valia. Pirma žmonės ateina užsakyti pažymų. Tuo metu išklausinėjami dėl sandorio esmės. Po to ateina pasirašyti sutarties. Tarpas tarp vizitų – apie dvi savaites.

Ieškovė nurodo, kad jos ir motinos santykiai buvo šalti. To neginčija ir jos motina K. L., nurodydama, kad kai D. susirgo, nuo jos, motinos, nutolo, norėjo būti savarankiška. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, D. V. santykiai su tėčiu buvo šilti. Tėtis jai teikė materialinę paramą – pervedė pinigų ieškovės mokslams ir kita, ką patvirtina pateikti jos banko sąskaitos išrašai. Be to, ji turi brolį V. L..

Iš to darytina išvada, kad ieškovė nebuvo vieniša, neturėjusi galimybės su kuo nors pasitarti perkamo nekilnojamojo turto klausimais, tačiau artimųjų pagalba nepasinaudojo. Kaip pati ieškovė nurodo, ji pasiūlė E. V. nekilnojamąjį turtą pirkti kartu. Tuo metu buvo toks jos sprendimas.

Kaip nurodo ieškovė, nupirktam namui buvo reikalingas remontas. Namo remontą organizavo E. V. ir pats dirbo, padedamas jos brolio, draugų. Buvo išgriautas visas vidus ir padarytas iš naujo.

V. L. patvirtino, kad jis dirbo griovimo darbus, o E. V. – statybos darbus. Liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad E. V. nupirktame name atliko griovimo, santechnikos darbus, sienų paruošimą, dažymą, plytelių klijavimą.

Atsakovo teigimu, jis ne tik darbu prisidėjo prie namo įrengimo, tačiau ir pinigais.

Atsakovas teigia, kad po Sutarties pas notarę pasirašymo, jis perdavė 3000 Eur D. V. už nupirktą turtą. Liudytojas M. P. nurodė, kad išėjus iš notaro, lauke matė, kaip E. V. D. perdavė pinigus. Mano, kad pinigai už namą, tačiau kiek pinigų perdavė, nežino.

Ieškovė teigia, kad valymo įrenginys buvo pirktas už tėčio pinigus. Ji statybos reikalų nesuprato, tad E. V. viską užsakydavo savo vardu.

Aplinkybei, kad jos tėčio A. L. pinigais buvo nupirktas valymo įrenginys, pagrįsti, ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštį, iš kurio matyti, kad už 2017 m. balandžio mėn. A. L. išmokėta 1041,70 Eur ( 2017 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderis ).