Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-22 · Civilinė byla Nr. 2-1256-407/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-01Lietuvos apeliacinis teismas
  2. B2-12-440/2022Nutartis · 2016-10-17Šiaulių apygardos teismas
  3. B2-672-372/2017Nutartis · 2017-03-16Šiaulių apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-05-25Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-17Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-22Lietuvos apeliacinis teismas
  8. B2-947-368/2017Nutartis · 2017-09-21Šiaulių apygardos teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-03Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
  11. B2-992-440/2017Nutartis · 2017-12-21Šiaulių apygardos teismas
  12. B2-551-372/2018Nutartis · 2018-02-01Šiaulių apygardos teismas
  13. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-05-16Lietuvos apeliacinis teismas
  14. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-05-28Lietuvos apeliacinis teismas
  15. B2-449-440/2019Nutartis · 2019-04-03Šiaulių apygardos teismas
  16. B2-294-440/2019Nutartis · 2019-04-08Šiaulių apygardos teismas
  17. B2-444-440/2019Nutartis · 2019-05-10Šiaulių apygardos teismas
  18. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-06-04Lietuvos apeliacinis teismas
  19. I-a instancijaNutartis · 2020-08-31Šiaulių apygardos teismas
  20. B2-12-440/2022Sprendimas · 2022-04-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
2-1256-407/2017
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00192-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“, kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Adista“
Civilinės bylos Nr. 2-1256-407/2017
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00192-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2017 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Adista“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ bankroto byloje, dėl kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl BUAB „CCM Baltic“ kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo. Kreditorė UAB „Talesta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti kreditorių susirinkimų nutarimus, kuriais nutarta: 1) patvirtinti bankroto administravimo sąmatą (2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 9 darbotvarkės klausimu); 2) išrinkti kreditorių susirinkimo komitetą ir nustatyti kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir informacijos teikimo tvarką (2017 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu). Kreditorė paaiškino, kad kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie alternatyvius pasiūlymus nurodytais klausimais, o prioritetas buvo teikiamas bankroto administratoriaus paruoštiems balsavimo nutarimų projektams.Kreditorė UAB „Nordus“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti kreditorių susirinkimų nutarimą, kuriuo nutarta išrinkti kreditorių susirinkimo komitetą ir nustatyti kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir informacijos teikimo tvarką (2017 m. vasario 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 3 darbotvarkės klausimu). Pažymėjo, kad kreditorių komiteto narių kandidatūros parinktos neaiškiais kriterijais bei tikėtina šališkai, o pats kreditorių susirinkimas buvo organizuotas taip, jog būtų suvaržyta visų kreditorių teisė išreikšti savo nuomone dėl kitų kreditorių pateiktų alternatyvių pasiūlymų. Atsiliepimus, kuriais nesutinkama su pateiktais skundais, pateikė kreditorė UAB „Adista“, kreditorius K. J., kreditorė UAB „Rainių statyba“, bankroto administratorė UAB „Kitoks sprendimas“. Atsiliepimuose atkreipiamas dėmesys, kad kreditorių susirinkimai įvyko pagal kreditorių susirinkimo patvirtintą ir neginčytą susirinkimų šaukimo tvarką. Į bylą nepateikti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, jog patvirtinta išlaidų sąmata neatitinka realių ir būtinų bankrutuojančios įmonės išlaidų. Bankroto administratorius paaiškino, kad kreditorių komiteto sudėtis buvo aptarta pirmojo kreditorių susirinkimo metu ir buvo nuspręsta, jog pasiūlyta bei skundžiamu nutarimu patvirtinta kreditorių komiteto sudėtis geriausiai atitinka BUAB „CCM Baltic“ ir jos kreditorių interesus, nes į kreditorių komiteto sudėtį siūlomi asmenys yra aktyvūs bankroto procese.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi kreditorės UAB „Talesta“ skundą tenkino iš dalies, o kreditorės UAB „Nordus“ skundą tenkino visiškai – panaikino 2017 m. vasario 24 d. pakartotinio BUAB „CCM Baltic“ kreditorių susirinkimo nutarimą 3 darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto išrinkimo bei kreditorių komiteto posėdžių sušaukimo ir informacijos teikimo tvarkos nustatymo bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto administratorius privalėjo į balsavimo biuletenį įtraukti abi siūlomų kreditorių komiteto grupes – tiek pareiškėjų siūlyto, tiek jau patvirtintą kreditorių komiteto sudėtį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtų protinga svarstyti klausimą dėl kiekvienos nurodytos kandidatūros skyrimo kreditorių komiteto nariu, o ne skirstant jų į atitinkamas grupes, nes dalis kreditorių balsuodami nesutiko būtent su konkretaus asmens skyrimu kreditorių komiteto nariu. Teismas pripažino, kad UAB „Talesta“, pateikdama kitą kreditorių komiteto sudėtį prieš pat kreditorių susirinkimą, elgėsi nesąžiningai vilkindama bankroto procedūras, tačiau šie veiksmai iš esmės yra teisėti.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorė UAB „Talesta“ dalyvavo 2017 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkime, todėl turėjo būti aktyvi ir skubiai sužinoti apie priimtus nutarimus. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog terminas skundui dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti yra skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos.Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka yra patvirtinta kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris nėra skundžiamas, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl skundo argumentų dėl kreditorių sušaukimo tvarkos. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nustatė, kad bankroto administratorius pateikė įrodymus, jog už advokato pagalbą sumokėta 3 630 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi kreditorės UAB „Talesta“ vienas iš reikalavimų atmestas, todėl atsakovei priteistina 50 proc. jos turėtų išlaidų, kurios sudaro 1 815 Eur. Kreditorė UAB „Talesta“ pati patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atlikus užskaitą iš UAB „Talesta“ BUAB „CCM Baltic“ naudai priteistina 1 089 Eur. Kreditorės UAB „Nordus“ ieškinys tenkintas visiškai, todėl jai iš BUAB „CCM Baltic“ priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskirajame skunde kreditorė UAB „Talesta“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir kreditorės UAB „Talesta“ skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, tenkindamas kreditorės skundo dalį dėl 2017 m. vasario 24 d. pakartotinio BUAB „CCM Baltic“ kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu, ginčijamoje nutartyje nepagrįstai neakcentavo tam tikrų aplinkybių dėl bankroto administratoriaus pareigos įtraukti abi siūlomas kreditorių komiteto sudėtis į balsavimo biuletenį. 2017 m. vasario 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimas 9 darbotvarkės klausimu naikintinas, nes kreditoriai taip pat nebuvo informuoti apie kreditorių pateiktas balsavimo alternatyvas.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, kuri nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriui, kuris asmeniškai dalyvavo kreditorių susirinkime, terminas skundui dėl priimtų nutarimų ginčijimo yra skaičiuojamas nuo kreditorių susirinkimo dienos, tačiau kreditorė UAB „Talesta“ asmeniškai kreditorių susirinkime nedalyvavo, nes ji balsavo raštu. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad kreditorė UAB „Talesta“ ir jos vadovė A. V. apie 2017 m. vasario 9 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus galėjo sužinoti anksčiau, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė skundo dalį ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto 14 dienų termino pagrindu.BUAB „CCM Baltic“ patirtos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai viršijo rekomendacijose nustatytus dydžius. Nors bankroto administratoriui teko ruošti du atsiliepimus į skundus, tačiau jie savo turiniu iš esmės yra glaudžiai susiję, todėl nėra pagrindo patirtas išlaidas skaičiuoti kaip už dviejų atskirų procesinių dokumentų rengimą. Atskirajame skunde kreditorė UAB „Adista“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį ir skundus atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad priimti kreditorių susirinkimų nutarimai nepažeidė imperatyvių teisės aktų nuostatų, tačiau ieškinį vis tiek nutarė tenkinti. Kreditorių susirinkimo nutarimai dėl procedūrinių pažeidimų gali būti naikinami tik tuo atveju, kai šie procedūriniai pažeidimai galėjo nulemti kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Visgi, skundžiamoje nutartyje nėra nurodoma kokie procedūriniai pažeidimai buvo padaryti priimant skundžiamus kreditorių susirinkimų nutarimus.Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog apie dalies kreditorių pateiktą pasiūlymą darbotvarkės klausimu raštu nebuvo informuoti kiti kreditoriai, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip pažeidžiantį kreditorių teises ir ĮBĮ nuostatas. Pažymėtina, kad kreditorė UAB „Talesta“ pati išsiuntė savo pasiūlymą elektroniniu paštu kitiems kreditoriams, t. y. kiti kreditoriai žinodami apie pateiktą alternatyvą vis tiek balsavo už bankroto administratoriaus pasiūlytą kreditorių komiteto sudėtį.Kreditorės UAB „Talesta“ ir UAB „Nordus“ yra susijusios su buvusiais BUAB „CMM Baltic“ akcininkais ir vadovais, todėl tikėtina, jog siekia daryti įtaką kreditorių susirinkimams išrinkdami sau palankų kreditorių komitetą tam, kad galėtų sumažinti tyčinio bankroto pasekmes buvusiems vadovams ir akcininkams.Atsiliepime į kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Talesta“ prašo kreditorės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta dėl kreditorės UAB „Talesta“ atskirajame skunde išdėstytų argumentų.Atskirajame skunde akcentuojamos UAB „Talesta“ sąsajos su BUAB „CCM Baltic“, tačiau šios sąsajos nesudaro pagrindo kreditorės UAB „Talesta“ atskirajame skunde išdėstytiems procedūriniams pažeidimams pateisinti. Atsiliepime į kreditorės UAB „Adista“ ir kreditorės UAB „Talesta“ atskiruosius skundus atsakovė BUAB „CCM Baltic“, atstovaujama UAB „Kitoks sprendimas“, prašo kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą tenkinti, o kreditorės UAB „Talesta“ skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorius organizuodamas 2017 m. vasario 22 d. kreditorių susirinkimą ir 2017 m. vasario 24 d. pakartotinį kreditorių susirinkimą nepažeidė jokių ĮBĮ ar kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, teismų formuluojamų teisės aiškinimo taisyklių. Kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka buvo patvirtinta 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu. Už šios tvarkos patvirtinimą balsavo kreditorė UAB „Talesta“ ir jos vadovė A. V. (kaip atskira kreditorė), todėl kritiškai vertinti atskirojo skundo argumentai, susiję su tvarkos ydingumu.Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Be to, skundai dėl kreditorių nutarimų panaikinimo turėtų būti grindžiami nutarimų turiniu, o ne procedūriniais pažeidimais. Administratorius privalo ginti kreditorių visumos interesus, o ne vieno kreditoriaus, kuris išreiškė nepasitenkinimą dėl to, jog jo pasiūlytas nutarimo projektas nebuvo priimtas kreditorių susirinkime.UAB „Talesta“ atstovas advokatas V. Z. fiziškai dalyvavo 2017 m. vasario 6 d. kreditorių susirinkime, tačiau nebalsavo, nes UAB „Talesta“ jau buvo nubalsavusi raštu, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika dėl termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pateikti yra aktuali ir taikyta pagrįstai. Apskritai sistemiškai įvertinus teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus šiuo klausimu, manytina, kad terminas skundui pateikti skaičiuojamas nuo dokumentų gavimo dienos tik tuo atveju, kai kreditorius apskritai nei raštu, nei fiziškai nebalsavo kreditorių susirinkime.Atsiliepime į kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Nordus“ prašo kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:2017 m. sausio 23 d. UAB „Nordus“ bankroto administratoriui raštu pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „CCM Baltic“ kreditorių komiteto ir kreditorių komiteto pirmininko dalyvių kandidatus ir apie tai pranešti visiems kreditoriams, pakeičiant balsavimo biuletenį. Bankroto administratorius kreditorių taip pat nesupažindino su UAB „Talesta“ pasiūlymu dėl kreditorių komiteto sudėties. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto administratorius privalo su alternatyviais pasiūlymais supažindinti kreditorius.Apeliantės pozicija yra prieštaringa – viena vertus, ji teigia, kad bankroto administratoriui laiku nebuvo pateikti kreditorių komiteto sudėčių pasiūlymai, todėl jis neturėjo pareigos apie juos informuoti kreditorius; kita vertus, apeliantė nurodo, jog kreditoriams buvo žinomi kiti pasiūlymai, tačiau už juos kreditorių susirinkimas nebalsavo, nes bankroto administratoriaus pasiūlymas buvo priimtinesnis.Bankroto procese turi būti užtikrintas kreditorių lygiateisiškumo principas, todėl kreditorių komitete turėtų būti įtraukti ir kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai nėra didžiausi. Atsiliepime į kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo S. V. prašo kreditorės UAB „Adista“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sutikimo su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis kreditorės UAB „Talesta“ ir kreditorės UAB „Adista“ atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų

Vienas iš absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte ‑ byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį kiekvienas žodinis bylos nagrinėjamas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įrašas yra laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad dėl techninių priežasčių tinkamai nepavykus užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įrašu, bylą nagrinėjantis teismas šalies prašymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmą, kurio nepavyko garso įrašu užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO) pateikiamais duomenimis, nustatė, kad pirmosios instancijos teisme 2017 m. gegužės 4 d. vyko teismo posėdis, kurio garso įrašas tą pačią dieną buvo įkeltas į LITEKO sistemą. Byloje esanti teismo posėdžio informacinė pažyma patvirtina, kad teismo posėdis vyko nuo 13 val. 56 min. iki 15 val. 31 min., bendra teismo posėdžio trukmė – 1 val. 35 min., tačiau į LITEKO sistemą įkelto garso įrašo trukmė 1 val. 4 min., o pats garso įrašas nutrūksta atsakovės BUAB „CCM Baltic“ atstovo paaiškinimų metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla iš esmės buvo nagrinėjama tik šiame teismo posėdyje, todėl šis protokolas yra esminis, o jam ar jo daliai nesant, konstatuotinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo pagrindas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis naikintina absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Dėl bylos pakartotinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme

Byloje keliami klausimai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo bei kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos laikymosi. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, kada kreditorė UAB „Talesta“, kuri nesutinka su 2017 m. vasario 9 d. vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu, sužinojo apie priimtą nutarimą bei ar ji neturėjo galimybės (pareigos) apie nutarimo priėmimą sužinoti anksčiau, ypač įvertinant tai, kad kreditorius turi teisę asmeniškai dalyvauti kreditorių susirinkime ir apie jų priėmimą sužinoti jų priėmimo metu.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2017 m. vasario 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo 3 darbotvarkės klausimu pagrįstumą ir teisėtumą, turi įvertinti kreditorių susirinkimo ir pakartotinio kreditorių susirinkimo skirtumus, o būtent, skirtingus nutarimų priėmimo tvarkos aspektus. Be to, pasisakydamas dėl kreditoriaus teisės teikti alternatyvius pasiūlymus darbotvarkėje sprendžiamais klausimais, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti faktą, kad dauguma kreditorių pasirinko galimybę susirinkime dalyvauti ne tiesiogiai, o poziciją išreikti raštu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti, ar raštu savo valią išreiškę ir asmeniškai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai neprisiima su tuo susijusios rizikos, t. y. neturėti galimybės balsuoti dėl naujai pasiūlytų nutarimų projektų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-886-241/2016). Šiame kontekste turėtų būti įvertinta ir tai, ar bankroto administratorius, gavęs alternatyvų kreditoriaus pasiūlymą darbotvarkėje sprendžiamu klausimu, turi pareigą su šiuo pasiūlymu iš anksto informuoti kreditorius.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina absoliučiu (sprendimo) nutarties negaliojimo pagrindu ir byla dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalis 5 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Vigintas Višinskis