Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tytus“, prašymą patvirtinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ bankroto byloje kreditorės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“ finansinį reikalavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl papildomų paaiškinimų nepriėmimo

Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. gavo BUAB „PAKILIMO TAKAS“ kreditorės UAB „Baltpay“ papildomus paaiškinimus, kuriais prašo atskirąjį skundą tenkinti. Pagal CPK 323 straipsnį draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos. Šiuo atveju apeliantės BUAB „PAKILIMO TAKAS“ kreditorė UAB „Baltpay“, veikdama apeliantės vardu, pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „papildomais paaiškinimais“, kurie savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, teisėjų kolegija atsisako priimti UAB „Baltpay“ pateiktus rašytinius papildomus paaiškinimus (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo įmonės bankroto byloje

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).Bankroto proceso atveju bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei byloje galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais; ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

Dėl BUAB „PAKILIMO TAKAS“ reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje tvirtinimo

Rangovė UAB „CCM Baltic“ ir užsakovė UAB „PAKILIMO TAKAS“ buvo sudariusios 2010 m. lapkričio 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 29/10 dėl viešbučio statybos ir įrengimo darbų atlikimo už 6 710 535,37 Lt plius PVM kainą (9.2 p.). Apeliantė teigia, kad rangovė pažeidė pareigą statinį statyti laikantis teisės aktų reikalavimų. Šią aplinkybę grindžia UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statomo viešbučio konstrukcijų dalies ekspertizės Nr. 1-12/12 duomenimis: pastato laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės, kai kurie darbai iš viso neatlikti, darbai atlikti nesilaikant statybos leidimo ir statinio techninio projekto. Nustatyta, jog UAB „CCM Baltic“ ir BUAB „PAKILIMO TAKAS“ pasirašė 2013 m. sausio 3 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-453/2013. Teismo patvirtintos taikos sutarties priedo Nr. 1 6 punktu šalys susitarė, kad atsakovė turi atlikti darbus pagal 2012 m. liepos 5 d. UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ parengto statinio ekspertizės akto išvadas ir rekomendacijas UAB „Delfa“ parengtą techninio projekto korektūrą. Taigi, teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga buvo atsakovės pareiga atlikti darbus pagal UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statinio ekspertizės akto išvadas ir rekomendacijas UAB „Delfa“ parengtą techninio projekto korektūrą. Atsakovė atliko darbus pagal UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statinio ekspertizės akto išvadas ir rekomendacijas UAB „Delfa“ parengtą techninio projekto korektūrą. Užsakovės BUAB „PAKILIMO TAKAS“, rangovės UAB „CCM Baltic“ ir techninės priežiūros vadovo R. M. pasirašytu 2013 m. gegužės 8 d. užbaigtų statybos darbų pagal taikos sutarties priedą Nr. 1 aktu atsakovė perdavė, o apeliantė priėmė nebaigtame statyti viešbutyje atliktus statybos rangos darbus, įvardintus taikos sutarties priede Nr. 1. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino tarpinių statybos darbų priėmimo perdavimo aktų pasirašymo faktą, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-54/2009). Taigi, CK 6.694 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, nustatančios užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus statybos darbus, yra trūkumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį, jeigu šių trūkumų negalima pašalinti. Nagrinėjamu atveju 2013 m. gegužės 8 d. darbų perdavimo ir priėmimo akte apeliantė jokių esminių ir neesminių darbų trūkumų nenurodė ir teise atsisakyti pasirašyti objekto priėmimo aktą, jei darbai turi esminių trūkumų, nepasinaudojo. Priešingai, 2013 m. gegužės 8 d. užbaigtų statybos darbų pagal taikos sutarties priedą Nr. 1 akte pasirašytinai patvirtino, jog darbai atlikti tinkamai, UAB „PAKILIMO TAKAS“ dėl atliktų darbų pretenzijų neturi. Atsižvelgus į nustatytų aplinkybių visetą - UAB „CCM Baltic“ tinkamai įvykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, t. y. atliko taikos sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus pagal UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statinio ekspertizės akto išvadas ir rekomendacijas UAB „Delfa“ parengtą techninio projekto korektūrą ir jokių užbaigtų statybos darbų trūkumų 2013 m. gegužės 8 d. perdavimo–priėmimo akte nenurodė, konstatuotina, jog atsakovės prievolė pasibaigė (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, jog UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statomo viešbučio konstrukcijų dalies ekspertizė buvo atlikta iki šalys pasirašė 2013 m. sausio 3 d. taikos sutartį. Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, visi kilę ginčai dėl Statybos rangos sutarties vykdymo ir minėtame ekspertizės akte nurodytų darbų trūkumų pašalinimo yra išspręsti ir negali būti pakartotinai sprendžiami. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės bankroto administratorius paaiškino, kad neturi duomenų, ar atsakovė buvo pateikusi apeliantei draudimo bendrovės laidavimą dėl darbų, nurodytų taikos sutarties priede Nr. 1 pagal ekspertizės aktą, atlikimui užtikrinti. Jei toks laidavimas buvo pateiktas, atsakovei atlikus darbus, pasibaigė ir laiduotojo prievolė pagal laidavimą (CK 6.76 straipsnio 2 dalis), atveju, jeigu laidavimas nebuvo pateiktas – laidavimo pateikimas neteko prasmės po to kai buvo įvykdyta prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui laidavimas buvo skirtas. Taigi, taikos sutartyje nurodyto laidavimo pateikimas ar nepateikimas pats savaime negalėjo sukelti ir nesukėlė apeliantei jokių finansinių nuostolių, sudarančių pagrindą reikšti finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje. Apeliantė teigia, kad atsakovės atliktų darbų paslėpti trūkumai paaiškėjo tik Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Statybos inspekcija) 2017 m. spalio 26 d. atsisakius išduoti pažymą, nes atsakovė viešbutį statė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad Statybos rangos sutartį už techninio projekto parengimą ir pateikimą atsakovei buvo atsakinga apeliantė, atsakovė įsipareigojo darbus atlikti pagal apeliantės pateiktą techninį projektą (2.2 p., 4.2 p., 7.1.2 p.). Taikos sutartimi atsakovė prisiėmė įsipareigojimą pateikti apeliantei darbo projektą atliktų darbų daliai (4 p.). Detalus projektinės dokumentacijos, BUAB „PAKILIMO TAKAS“ pateiktinos atsakovei darbo projektui parengti, sąrašas, kuris nurodytas Statybos rangos sutarties priede Nr. 2. Apeliantės užsakymu techninį projektą parengė UAB „Pažangios architektūrinės mintys“. Atsakovės užsakymu (2010 m. gruodžio 16 d. Projektavimo darbų sutarties Nr. 10/45-S pagrindu) darbo projektą turėjo parengti projektuotoja UAB „Pažangios architektūrinės mintys“. Darbo projekto parengimui projektuotoja UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ pasitelkė subrangovę UAB „Delfa“, su kuria sudarė sutartį. Projektuotoja UAB „Delfa“ 2013 m. gegužės 8 d. projekto perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei darbo projekto konstrukcinės dalies 2 egzempliorius. Taigi, apeliantės užsakymu techninį projektą parengė UAB „Pažangios architektūrinės mintys“, o atsakovės užsakymu darbo projektą parengė projektuotojos UAB „Pažangios architektūrinės mintys“ subrangovė UAB „Delfa“. Statybos inspekcijos 2017 m. spalio 26 d. pažymos duomenimis, 2017 m. spalio 12 d. registruotas prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo atmestas 2017 m. spalio 26 d., nurodant tam tikras pastabas (b.l. 58). Teisėjų kolegija sutinka ir pritaria atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog Statybos inspekcija atmetė prašymą išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ne dėl darbų esminių trūkumų, o nurodė pateikto prašymo pastabas (trūkumus), dėl netinkamų dokumentų, susijusių su darbo projekto rengimu, pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik Statybos inspekcijos pateikto prašymo atmetimas, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovė viešbutį statė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, kadangi Statybos inspekcija nurodė pastabas dėl darbo projektą projektavusio projektuotojo bei darbo projekto aiškinamajame rašte aprašomo padaryto projekto sprendinių pakeitimų, dėl kurių turi būti išleista projekto laida A. Nei taikos sutartimi, nei statybos rangos sutartimi atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo išleisti techninio projekto A laidą, darbo projektas buvo rengiamas pagal BUAB „PAKILIMO TAKAS“ pateiktą atsakovei dokumentų sąrašą, nurodytą Statybos rangos sutarties priede Nr. 2. Už techninio projekto laidos A išleidimą buvo atsakinga ne atsakovė, o apeliantė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Statybos inspekcijos nurodytų pastabų pašalinimo negalimumą (CPK 178 straipsnis), todėl vertinama, kad apeliantė gali atsižvelgti į Statybos inspekcijos pažymos pastabas ir pateikti dokumentus, susijusius su projektuotojo padarytais darbo projekto sprendinių pakeitimais.Nagrinėjamojoje byloje apeliantės administratorius reiškia 961 206,93 Eur dydžio reikalavimą, kurį sudaro 505 898,73 Eur nuostoliai bei 455 308,20 Eur delspinigiai. Apeliantė nuostolius skaičiuoja nuo visos rangovei sumokėtos už atliktus darbus 505 898,73 Eur sumos už 6 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos „CCM Baltic“ iškėlimo dienos (505 898,73 Eur × 0,5 proc. × 180 d.). Statybos rangos sutarties 12.3 papunkčiu nustatyta, kad tuo atveju, jeigu rangovas nesilaikė darbų atlikimo ar jų pridavimo tarpinių ir / ar galutinių terminų, rangovas turi sumokėti užsakovei 0,5 procento netesybų už kiekvieną pavėluotą atlikti darbus dieną nuo neatliktų darbų sumos. Apeliantės nuomone, pagal Statybos rangos sutarties 12.3 papunktį BUAB „CCM Baltic“ turi sumokėti užsakovei BUAB „PAKILIMO TAKAS“ 455 308,20 Eur delspinigių už 180 vėlavimo dienų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog reikalavimai dėl nuostolių (505 898,73 Eur) ir netesybų (455 308,20 Eur) priteisimo yra nepagrįsti, neįrodyti ir praleistas jų pateikimo terminas, todėl atmetami. Pirma, apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bei pareigą nustatyti apeliantės nuostolių dydį, o ne prašymą atmesti visa apimtimi. Akcentuotina, jog sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Pažymėtina, jog Statybos rangos sutarties pagrindu viešbutis buvo statomas atsakovės medžiagomis, kurios buvo įskaitytos į apeliantės sumokėtą atsakovei 146 455,49 Eur (505 681,51 Lt) sumą, tačiau dėl šios aplinkybės, reikalaudama nuostolių nuo visos sumokėtos sumos, jokių argumentų nepateikė. Bylos duomenimis, visus atsakovės atliktus darbus apeliantė priėmė laikotarpiu 2011 m. sausio mėn. – gegužės mėn. pasirašytais atliktų darbų aktais, kuriuose jokių darbų trūkumų nenurodė. Atsakovė buvo sustabdžiusi darbų atlikimą pagal Statybos rangos sutartį, nes apeliantė savalaikiai neatsiskaitė už atliktus darbus. Tarp šalių ginčai dėl Statybos rangos sutarties vykdymo yra galutinai išspręsti Lietuvos apeliacinio teismui 2013 m. sausio 22 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kurios sąlygas atsakovė įvykdė. Apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareikštą reikalavimą dėl 505 898,73 Eur nuostolių priteisimo (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliantei atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. šios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir reikalavimai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo nuostolių dydžio apimtimi, atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Antra, administratorius teigia, jog nebuvo informuotas apie teisę pateikti finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje, o apie esminius Statybos rangos sutarties vykdymo pažeidimus sužinojo tik 2017 m. gruodžio 27 d. iš Statybos inspekcijos 2017 m. spalio 26 d. pažymos duomenų. Be to, terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido nežymiai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 9 dalimi nustatyta, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido (CPK 78 straipsnis). Įstatymas nenustato, pagal kokius kriterijus priežastys, dėl kurių praleistas terminas, pripažįstamos svarbiomis. Tai yra teismo diskrecijos teisė, todėl procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinti jų svarbą. Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, turi būti taikomas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1391/2012). Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m spalio 17 d. nutartimi ir iškelta bankroto byla atsakovei UAB „CCM Baltic“. BUAB „PAKILIMO TAKAS“ jau buvo pareiškusi 73 750,00 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“, kurį grindė aplinkybėmis, jog remiantis 2013 m. gegužės 8 d. perdavimo ir priėmimo aktu atsakovė perdavė apeliantei darbus su trūkumais, nes 2017 m. sausio mėnesį statyto objekto „Haus“ blokelių mūro konstrukcijos dalis nuvirto, todėl teigė, jog mūrui atstatyti reikia 73 750,00 Eur išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi atmetė BUAB „PAKILIMO TAKAS“ prašymą patvirtinti minėtą finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. BUAB „PAKILIMO TAKAS“ bankroto administratorius pateikė teismui 2018 m. kovo 20 d. prašymą dėl 961 206,00 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „CCM Baltic“ bankroto byloje, kurį grindžia aplinkybe, jog rangovė pažeidė pareigą statinį statyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir šią aplinkybę įrodinėja UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statomo viešbučio konstrukcijų dalies ekspertize, kuria buvo nustatyta, kad pastato laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės, kai kurie darbai apskritai nėra atlikti, nors buvo aktai, darbai atlikti nesilaikant statybos leidimo ir statinio techninio projekto. Taigi, akivaizdu, jog reikalavimo teisė, kuri įrodinėjama UAB „Statybinių konstrukcijų laboratorija“ 2012 m. liepos 5 d. statomo viešbučio konstrukcijų dalies ekspertize, apeliantei buvo žinoma iki bankroto bylos iškėlimo BUAB „CCM Baltic“. Administratoriaus nurodyta termino praleidimo priežastis – tik 2017 m. gruodžio 27 d. sužinojo apie VTPSI 2017 m. spalio 26 d. pažymą, kuria atsisakyta išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projektų sprendinių, nurodant pastabas, – nėra svarbi, kadangi byloje nustatyta, jog techninį projektą rengė apeliantė (t. y. apeliantės užsakymu projektuotojas), o darbo projektą rengė atsakovė (t. y. atsakovės užsakymu apeliantės projektuotojo subrangovas apeliantės pateiktų dokumentų pagrindu) ir šios aplinkybės BUAB „PAKILIMO TAKAS“ taip pat buvo žinomos iki bankroto bylos iškėlimo UAB „CCM Baltic“. Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi konstatuota, jog BUAB „PAKILIMO TAKAS“ deklaruoja turinti daugiau kaip aštuonerių metų patirtį viešbučių versle, be to ji turi bylinėjimosi teisme patirties, todėl tokiam juridiniam asmeniui yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad BUAB „PAKILIMO TAKAS“ prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo terminas yra praleistas nepagrįstai (be svarbių priežasčių). Trečia, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis 1 punktas). CK 1.131 straipsnio 2 dalimi numatyta senaties termino atnaujinimo galimybė, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiuo atveju ne pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti duomenys (skaičiavimai), patvirtinantys, už kokią neatliktų darbų sumą BUAB „PAKILIMO TAKAS“ prašo priteisti kaip netesybas (CPK 178 straipsnis). Bankroto byla atsakovei iškelta 2016 m. spalio 17 d., prašymas dėl delspinigių priteisimo pareikštas teismui 2018 m. kovo 20 d., ieškinio senaties terminas praleistas be svarbios priežasties, todėl BUAB „PAKILIMO TAKAS“ praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senatį taikomą reikalavimams dėl netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas priteisė UAB „CCM Baltic“ iš BUAB „PAKILIMO TAKAS“ administravimo išlaidų 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsakovė su šiuo prašymu nesutinka. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos, kuriose nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteisti užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (toliau – Rekomendacijos). Visais atvejais šalis, patyrusi atstovavimo civiliniame procese išlaidas, įstatymo nustatyta tvarka turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) (toliau – ir VDU) yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nustatyta, kad su 2018 m. balandžio 6 d. atsiliepimu į prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovė pateikė 2018 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą–faktūrą dėl 1 210,00 Eur už atsiliepimo į prašymą parengimą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius du mokėjimo nurodymus – 2018 m. balandžio 4 d. 847,00 Eur ir 363,00 Eur. Bankroto byloje pareikštas kreditoriaus (šiuo atveju kreditorių atstovaujančio administratoriaus) reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo paruošimą apskaičiuojamas taikant Rekomendacijų 8.16 papunktį. Pagal Rekomendacijas galima priteistina maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (už atsiliepimo į prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo parengimą) sudaro 2 127,00 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) (2018-01-01–2018-03-31) 850,80 Eur × 2,5 koef. Rekomendacijų 8.2 p.). Atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo priteisto (1 210,00 Eur) ir pagal Rekomendacijas galimo priteisti advokatui užmokesčio (2 127,00 Eur) santykį, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas atmestas, todėl spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi apliacinės instancijos teisme išlaidų priteisimo iš apeliantės BUAB „PAKILIMO TAKAS“ atsakovei UAB „CCM Baltic“ (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė pateikė 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą–faktūrą dėl 605,00 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą – 2018 m. gegužės 2 d. 605,00 Eur. Pagal Rekomendacijas galima priteistina maksimali suma už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą) sudaro 340,32 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) (2018-01-01–2018-03-31) 850,80 Eur × 0,4 koef. Rekomendacijų 8.16 p.). Kadangi atsakovės prašoma priteisti 605,00 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas (už atskirojo skundo paruošimą) viršija rekomenduojamus priteisti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, tai pat atsižvelgus į tai, kad apeliantas atstovauja bankrutuojančią įmonę, teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovei iš apeliantės bankroto administravimo išlaidų 340,32 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PAKILIMO TAKAS“, j. a. k. 302446221, administravimo išlaidų atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“, j. a. k. 145417921, 340,32 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir trisdešimt du centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.