Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo centras“, atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjo trečiojo asmens R. G. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Neapolis“ 2015 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priimto antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neapolis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretieji asmenys – viešojo įstaiga „Investuok Lietuvoje“, uždaroji akcinė bendrovė „Linkesa“, Machinery Trade Ltd, Valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „RR Management“ ir R. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatytas bankroto administratoriaus atlyginimo dydis, teisėtumo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3. Teismai tikrina nutarimų priėmimo procedūros teisėtumą bei nutarimų atitikimą bendriesiems teisės principams, imperatyvioms įstatymo normoms ir tik nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus ar prieštaravimą teisės normoms, dėl ko yra pažeidžiami kreditorių interesai, teismas gali panaikinti skundžiamus nutarimus. Nutartimi neteisėtai konstatuotas vienas procedūrinis skundžiamo susirinkimo nutarimo priėmimo aspektas, kitų procedūrinių pažeidimų nenustatyta, o nutarimo prieštaravimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ar imperatyvioms įstatymų normoms nekonstatuotas, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl atlyginimo administratoriui nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl trečiojo asmens teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis reglamentuoja kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimą teismui. Joje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas), kad įmonės akcininkai gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2015). Taigi bankroto bylose dalyvaujančių trečiųjų asmenų procesinės teisės teismų praktikoje būna aiškinamos plačiau, atsižvelgiant į tokio asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, procesinio veiksmo ar konkretaus teisinio ginčo baigties įtaką jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas R. G. nėra atsakovės kreditorius, byloje dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Trečiojo asmens suinteresuotumas bankroto byla buvo konstatuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-99-241/2016, kurioje nurodyta, kad R. G. kaip laiduotojas kartu su atsakove yra solidarūs skolininkai pagal iš kredito sutarties kylančias prievoles, nuo atsakovės prievolės hipotekos kreditoriui UAB „Statega“ įvykdymo atsakovės bankroto byloje priklausys laiduotojo prievolės dydis šiam kreditoriui, taigi atsakovės laiduotojas yra tiesiogiai suinteresuotas turto realizavimo tvarka atsakovo bankroto byloje bei atsiskaitymu su kreditoriumi.

Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas sprendė atsakovės bankroto administratorės atlyginimo nustatymo klausimą. Administratoriaus atlyginimui skirtos lėšos priskirtinos prie bankroto administravimo išlaidų, o pastarosios apmokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (ĮBĮ 36 str. 1 d., 3 d.). Tai reiškia, kad administratoriaus atlyginimui skirta suma mažėja kreditorių reikalavimams patenkinti skirtos lėšos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo to, kokia dalimi bus patenkinti kreditorės UAB „Statega“ reikalavimai šioje byloje, tiesiogiai priklausys ir R. G. kaip laiduotojo prievolės dydis, jis laikytinas turinčiu teisinį suinteresuotumą nagrinėjamu atveju, todėl teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo jo skundą.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos

Ginčijamo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo balsuota dėl atlyginimo bankroto administratoriui paskyrimo ir nutarta patvirtinti bankroto administratoriui 7 000 Eur + PVM per mėnesį bei 10 procentų nuo papildomai išieškotų skolų administravimo metu, už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, atlyginimą. Teismas minėtą nutarimą panaikino, konstatavęs, kad kreditorių susirinkimo protokole nurodytas balsavimas neatitiko tikrovės, nurodyti balsavimo rezultatai negali būti laikomi teisingais, kadangi buvo pažeistos kreditorių teisės, tarp jų ir teisė žinoti, kokie nutarimų projektai siūlomi, juos svarstyti, išanalizuoti ir už juos atitinkamai balsuoti.

Nutarimo priėmimo metu susiklosčiusią situaciją, kai kreditoriai balsavimo raštu biuleteniuose išdėstė savo pasiūlymus dėl nutarimo projekto ir už juos balsavo, teismas vertino kaip pažeidžiančią kreditorių teises, jų teisę žinoti, kokie nutarimų projektai yra siūlomi, juos svarstyti, išanalizuoti ir už juos balsuoti. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Įstatymas nenustato pareigos kreditoriams dalyvauti kreditorių susirinkimuose. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Išankstinis pranešimo apie balsavimo raštu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį ĮBĮ nenumatytas, todėl kreditorius, suinteresuotas kitų kreditorių raštu pareikšta nuomone (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją atitinkamai balsuodamas.

Nagrinėjamu atveju kreditoriai pasirinko galimybę susirinkime dalyvauti ne tiesiogiai, o savo poziciją išreikšti raštu. Įstatyme nenumatyta, kad apie kiekvieno kreditoriaus raštu išsakytą poziciją privaloma pranešti iki susirinkimo. Toks aiškinimas neatitiktų kreditorių susirinkimo sušaukimo ir vykdymo tvarkos, sudarytų galimybes vilkinti sprendimų priėmimą. Asmeniškai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai supranta, kad neturės galimybės balsuoti dėl naujai pasiūlytų nutarimų projektų, tačiau su tuo susijusią riziką prisiima patys ir tokią situaciją lemia jų pasyvus elgesys. Kreditorių susirinkimo darbotvarkė kreditoriams buvo žinoma, susirinkimo metu kiti nei darbotvarkėje numatyti klausimai nebuvo sprendžiami, tačiau kokie nutarimai bus priimti kreditorių susirinkime iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos negali būti žinoma.

Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-105/2004, yra nurodęs, kad įstatymai nereglamentuoja kada, kaip ir kiek gali būti pateikta nutarimų projektų, taip pat įstatymas neįpareigoja pateikti visus įmanomus nutarimų projektus, tačiau vadovaujantis susirinkimo esme laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų projektus, juos svarstyti ir nutarti balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2004). Taigi aplinkybė, kad administratorius neinformavo kitų kreditorių apie alternatyvius pasiūlymus dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, kad kreditoriai balsavo už savo, o ne bankroto administratoriaus pateiktą nutarimo projektą, nedaro tokio nutarimo neteisėtu ir kreditorių teisių nepažeidžia.Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kurio praktikoje analogiškos situacijos nėra vertinamos kaip pažeidžiančios ĮBĮ nuostatas ar kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012; 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-525/2014).

Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atsakovės bankroto byloje UAB „Statega“ yra didžiausia kreditorė, todėl teismo patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jai vienašališkai priimti nutarimus kreditorių susirinkime. Tokia galimybė atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 str. 1, 4 d.), todėl vien tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas iš esmės tik kreditorės UAB „Statega“ balsais, savaime nedaro nutarimo negaliojančiu.

Dėl nustatyto administratoriui atlyginimo atitikties CK 1.5 straipsnyje reglamentuotiems principams ir ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintiems kriterijams

Teismas, nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo R. G. skunde buvo keliamas administratorei nustatyto atlyginimo dydžio klausimas. Nors pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo, tačiau dėl šio pareiškėjo argumento pasisakė atsakovės bankroto administratorė, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RR Management“. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skundą padavė jį argumentuodamas būtent per dideliu administratoriui nustatytu atlyginimu, kad tiek atsakovės administratorė, tiek ieškovė šiuo klausimu išreiškė savo poziciją, mano, jog yra būtina išnagrinėti pareiškėjo argumentus, susijusius su administratoriui nustatyto atlyginimo dydžiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginimo administratoriui nustatymo klausimas bankrutavusios atsakovės kreditorių susirinkimuose sprendžiamas jau ne pirmą kartą, tačiau nėra patvirtintas.

Atsakovės kreditorių susirinkimas 2014 m. kovo 20 d. trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino administratoriaus vieno mėnesio 7 000 Lt atlyginimą ir 1,5 procentų mokestį nuo parduoto turto vertės. Atsakovės kreditoriai padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, tarp jų ir nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1223-163/2014, nurodė, kad administravimo išlaidų sąmata atitinka ir nepažeidžia nei kreditorių, nei įmonės teisių ir teisėtų interesų, todėl kreditorių susirinkimo nutarimą šiuo klausimu pripažino teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1766/2014, panaikino pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesti skundo reikalavimai pripažinti negaliojančiais BUAB „Neapolis“ 2014 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriais nutarta patvirtinti bankroto administratoriui sėkmės mokestį (nutarimo Nr. 3 dalis) ir pavedimo sutarties projektą (nutarimas Nr. 4), ir perdavė šiuos klausimus kreditorių susirinkimui apsvarstyti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nustatyto sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir gali lemti nepagrįstą administratoriaus praturtėjimą, kadangi neatlieka skatinamosios funkcijos.

BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimas 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu, priimtu penktuoju darbotvarkės klausimu, nustatė administratoriui vieno mėnesio 2 027,34 Eur plius PVM atlyginimą ir 10 procentų plius PVM nuo metinių faktinių ūkinės komercinės veiklos rezultatų. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta bankroto byloje Nr. B2-53-163/2016, panaikino šį nutarimą ir perdavė klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriui paskirta nefiksuota atlyginimo dalis yra sėkmės mokestis, susietas su BUAB „Neapolis“ metiniais ūkinės komercinės veiklos rezultatais (įplaukų ir faktinių išmokų skirtumu), kurie yra įprastiniai veiklos rezultatai ir negali būti laikomi „sėkme“, sėkmės mokesčio prasme. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2127-186/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi atlyginimas atsakovės bankroto administratorei iki šiol nėra nustatytas.

ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuotos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Teismų praktikoje pažymima, kad administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo; jis turėtų būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1376/2012). Nors teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, gali įvertinti, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais (CK 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-287/2012).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės 2014 m. kovo 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas 7 000 Lt plius PVM administratoriaus vieno mėnesio atlyginimas ir 1,5 procentų sėkmės mokestis nuo parduoto arba įkaito turėtojui grąžinto turto vertės. Atsakovės kreditorių susirinkimas 2015 m. gegužės 29 d. patvirtino administratorei 2 027,34 Eur plius PVM atlyginimą ir 10 procentų plius PVM nuo metinių faktinių ūkinės-komercinės veiklos rezultatų. Skundžiamą nutarimą priėmusiame susirinkime administratorė siūlė patvirtinti 4 000 Eur plius PVM vieno mėnesio atlyginimą nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau kreditorėms UAB „Statega“, Machinery Trade Ltd bei Glomar Supplies LTD SA pasiūlius vieno mėnesio 7 000 Eur plius PVM atlyginimą kartu su 10 procentų papildomu užmokesčiu nuo išieškotų skolų, buvo priimtas būtent šis nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad kreditoriai patvirtino administratoriui žymiai didesnį atlyginimą nei prašė pats administratorius, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kreditoriai nenurodė argumentų, kodėl administratoriui turėtų būti patvirtintas žymiai didesnis atlyginimas, nei prašė pats administratorius, ir didesnis, nei ankstesniuose susirinkimuose buvo svarstomas atlyginimo dydis. Taigi nėra aišku, kas lemia tokį žymų administratoriaus atlyginimo padidinimą, lyginant su ankstesniuose susirinkimuose prašoma patvirtinti administratoriaus atlyginimo suma.

Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdo komercinę veiklą – nuomoja komercines patalpas, bankroto administratorė atlieka vadovo ir darbų organizatoriaus pareigas, užtikrina pastato techninę būklę, vykdo darbą su įmonės debitoriais ir kreditoriais, tačiau byloje nesant įrodymų, jog dėl tam tikrų priežasčių ar aplinkybių pasikeitė administratoriaus šioje bankroto byloje vykdytinų veiksmų apimtis, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimu administratorei nustatytas 7 000 Eur plius PVM vieno mėnesio atlyginimas ir 10 procentų papildomas atlyginimas nuo išieškotų sumų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, kad administratoriaus atlyginimui skirta pinigų suma yra mokama iš įmonės lėšų, iš kurių taip pat tenkinami ir visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.

Šiuo atveju įvertintinas ir didžiausios atsakovės kreditorės UAB „Statega“ elgesys, kurios reikalavimas sudaro 95,626 procentus visų atsakovės kreditorių reikalavimų, ir ji turi galimybę sprendimus priimti vienbalsiai. Ši kreditorė neatsižvelgdama į administratorės siūlomą atlyginimo dydį, kurį administratorė laiko tinkamu ir pakankamu pagal byloje vykdytinus administravimo veiksmus, nepateikdama argumentų dėl būtinybės žymiai padidinti administratoriaus atlyginimui skirtą sumą, siūlo nustatyti 7 000 Eur plius PVM vieno mėnesio atlyginimą ir papildomą 10 procentų atlyginimą nuo išieškotų sumų. Atlyginimas administratorei nėra mokamas iš kreditorės UAB „Statega“ asmeninių lėšų, todėl nepateikdama argumentų savo nuožiūra negali nuspręsti kitų kreditorių sąskaita administratorei skirti nurodyto dydžio užmokesčio. Toks kreditorės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo padėtimi, neatsižvelgiant į kitų kreditorių interesus, kadangi administratoriui sumokėta atlyginimo dalimi mažėja suma skirta kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.

Nors apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorei nustatytas 10 procentų užmokestis nuo išieškotų skolų, kaip skatinantis ir motyvuojantis administratorių aktyviau siekti skolų atgavimo, gali būti nustatytas, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus nepagrįstai nustatytą fiksuotą užmokesčio dalies dydį, nėra pagrindo tokio nutarimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas panaikindamas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimu nors ir pritaikė netinkamus argumentus, tačiau priėmė iš esmės teisingą nutartį. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas ne dėl jo priėmimo procedūros pažeidimo, o dėl jo turinio ir teisiškai reikšmingų kriterijų, lemiančių administratoriaus atlyginimo dydį, neįvertinimo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o šioje nutartyje pateikiami išaiškinimai dėl administratoriaus atlyginimo dydžio turi būti įvertinti iš naujo nagrinėjant klausimą dėl administratoriaus atlyginimo patvirtinimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą.