Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Neapolis“, ieškovo UAB „Stratega“, trečiojo asmens Romo Grigalevičiaus bei trečiojo asmens Machinery trade, Ltd atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-29 nutarties, kuria panaikintas BUAB „Neapolis“ 2015-05-29 kreditorių susirinkimo nutarimas „Dėl atlyginimo paskyrimo bankroto administratoriumi UAB Verslo valdymo centras“ ir klausimas perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo bei atmestas pareiškėjo UAB „RR Finance Solutions“ skundas dalyje „Dėl bankroto administratoriaus ataskaitos už 2014 m. patvirtinimo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilęs ginčas dėl atlyginimo bankroto administratoriui paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas BUAB „Neapolis“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“, padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti 2015-09-29 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas 2015-05-29 BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5, ir išspręsti klausimą iš esmės – Romo Grigalevičiaus ir UAB „RR Finance Solutions“ skundus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais svarbiausiais argumentais:

skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų dėl kintamos bankroto administratoriaus atlyginimo dalies kvalifikavimo sėkmės mokesčiu;įstatymai ir teismų praktika nedraudžia, kad atlyginimas bankroto administratoriui negali būti kintamo dydžio ir susietas su tam tikrų funkcijų vykdymu;įmonių bankroto įstatymas numato, kad bankroto administratorius turi gauti atlyginimą už bankroto proceso administravimo ir už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Bankroto administratorius kreditorių susirinkimui išsamiai pagrindė savo atliekamus darbus, jų apimtį bei būtinybę skirti tam tikrą sumą šio darbo apmokėjimui. Kreditorių susirinkime bankroto administratoriaus atlyginimas patvirtintas 87,774 % balsų dauguma.

pareiškėjas Romas Grigalevičius, nėra BUAB „Neapolis“ kreditorius, todėl neturi teisės skųsti bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą; teismas nepagrįstai kvalifikavo bankroto administratoriaus atlyginimą kaip sėkmės mokestį.

Trečiasis asmuo Romas Grigalevičius atskiruoju skundo prašo panaikinti 2015-09-29 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria panaikintas 2015-05-29 BUAB „Neapolis“ kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5, ir išspręsti klausimą iš esmės – skirti bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo centras“ 2027,37 Eur atlygį. Pagrindinis atskirojo skundo argumentas yra tas, kad apygardos teismas, nutartyje nurodęs, kad tenkinantis trečiojo asmens atskirąjį skundą, nutarties rezoliucinėje dalyje priėmė savo sprendimą – perdavė klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui - ir taip išėjo už ieškinio ribų, nes trečiasis asmuo prašė tik nustatyti administratoriaus atlyginimą.

Apeliantai taip pat pateikė atsiliepimus į atskiruosius skundus. Atsakovas BUAB „Neapolis“, ieškovas UAB „Statega“ bei tretysis asmuo Machinery Trade, Ltd palaiko vienas kito atskiruosius skundus ir prašo atmesti trečiojo asmens Romo Grigalevičiaus atskirąjį skundą. BUAB „Neapolis“ be to dar prašo trečiajam asmeniui skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 % iš šios baudos priteisiant BUAB „Neapolis“. Savo ruožtu, Romas Grigalevičius prašo atmesti minėtų pareiškėjų skundus ir prieštaravimą jų pozicijai motyvuoja tuo, kad bankroto administratoriui paskirta kintama atlyginimo dalis turi premijai būdingų požymių, todėl laikytina sėkmės mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms. Taip pat visais atvejais teismas turi patikrinti, ar laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimo priėmimo tvarkos. Kadangi įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta UAB ,,Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta D. Š. įmonės bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-250/2012; ir kt.).

ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje.

Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-29 nutartyje kintamą atlyginimo bankroto administratoriui dalį vertino kaip sėkmės mokestį ir sprendė, kad ši atlyginimo dalis yra nepagrįstai susieta su įprastiniais normaliais veiklos rezultatais, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantas BUAB „Neapolis“ atskirajame skunde atkreipė dėmesį, kad kintamoji atlyginimo dalis kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta kaip „sėkmės mokestis“, tačiau kreditorių susirinkimui buvo „pasiūlyta nustatyti fiksuotą atlyginimo sumą už bankroto proceso administravimą ir kintamą atlyginimo sumą už ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vadovavimą, susietą su ūkinės komercinės veiklos rezultatais“. Tai yra, BUAB „Neapolis“ vertina, kad remiantis ĮBĮ 36 straipsniu, bankroto administratoriaus atlyginimą gali sudaryti dvi dalys – atlyginimo dalis už bankroto procedūros administravimą ir atlyginimo dalis už ūkinės-komercinės veiklos organizavimą ir vadovavimą jai. Šiai pozicijai pritartina, kadangi įvertinus ĮBĮ 36 straipsnį (Administravimo išlaidos), ypač jo 3 ir 5 dalis, galima teigti, kad įstatymas numato dvi galimas atlyginimo dedamąsias tuo atveju, jei bankroto administratorius vadovauja bankrutuojančios bendrovės ūkinei komercinei veiklai. ĮBĮ 36 straipsnio 1 ir 3 dalys nurodo, kad bankroto administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokama būtent iš ūkinės-komercinės veiklos pajamų (t.y. iš kito šaltinio, nei atlyginimo dalis už bankroto procedūros administravimą), o ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis numato, kad bankroto administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į straipsnyje nurodytas aplinkybes) ir šio atlyginimo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Teismų praktikoje išaiškinta, jog bankrutuojanti įmonė gali vystyti dviejų rūšių veiklą: administravimo veiklą, skirtą įmonės turto likvidavimui ir įmonės užbaigimui, bei ūkinę komercinę veiklą, skirtą įmonės turto gausinimui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, bankroto administratoriui kaip atlyginimas kreditorių susirinkimo nutarimu gali būti paskiriama kompleksiškai įvertinta atlyginimo suma, kurią sudaro įprasta atlyginimo dalis už bankroto procedūros administravimą bei atlyginimo dalis, skiriama iš ūkinės-komercinės veiklos pajamų.

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apygardos teismas kintamą atlyginimo dalį klaidingai prilygino sėkmės mokesčiui, kadangi: ji buvo nustatyta būtent ūkinei komercinei veiklai, už kurią atlyginimo dalis dar nebuvo skirta, nebuvo susieta su konkrečiais rezultatais, kuriuos turėjo pasiekti bankroto administratorius, ši dalis neturėjo premijinio pobūdžio.

Vis dėlto, negalima sutikti su apelianto BUAB „Neapolis“ pozicija, kad atlyginimas bankroto administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai yra tvirtinamas atskirai nuo atlyginimo už bankroto proceso administravimą – šios dalys kompleksiškai sudaro atlyginimo sumą ir yra laikomos bankroto administravimo išlaidomis. Negalima sutikti ir su ta apelianto pozicija, kad viena iš atlyginimo bankroto administratoriui už ūkinę komercinę veiklą funkcijų yra padengti šios veiklos vykdymo sąnaudas, kadangi ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla. Remiantis ĮBĮ, ūkinės komercinės veiklos sąnaudos turėtų būti dengiamos būtent iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.

Atsižvelgiant į tai, reikia pažymėti, kad kyla pagrįstų abejonių, dėl to, kaip buvo suformuotas, pagrįstas ir pateiktas kreditorių susirinkimo svarstymui bankroto administratoriaus atlyginimas, ar jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.). Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, šalių pateiktus argumentus vertina, kad 10 procentų plius PVM nuo metinių faktinių ūkinės komercinės veiklos rezultatų dydžio atlyginimo dalis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra pernelyg didelė, ypač atsižvelgiant, kad ji skirta atlyginti bankroto administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai, o ne padengti šios veiklos vykdymo sąnaudas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ši bankroto administratoriaus atlyginimo dalies originali formuluotė nėra aiški, kas, manytina, galėjo suklaidinti kreditorius, priimant sprendimą susirinkime, kadangi nėra aišku, kas šioje formuluotėje konkrečiai laikoma „faktiniais ūkinės komercinės veiklos rezultatais“ (pajamos ar pelnas – tai iš esmės keičia absoliutų atlyginimo dydį).

Šiuo atveju, vadovaujantis teismų praktika, atlyginimo bankroto administratoriui nustatymo klausimas grąžintinas svarstyti kreditorių susirinkimui. Daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-29 nutartyje priėmė iš esmės teisingą sprendimą, nors buvo padarytos motyvavimo klaidos, todėl nutartis neturi būti pakeista ar panaikinta. Tokiu procesiniu sprendimu apygardos teismas neperžengė skundo ribų, nes procesiniame įstatyme numatyta galimybė skundus tenkinti iš dalies (CPK 3 str. 7 d., 270 str. 5 d. 1 p.)

Byloje taip pat buvo pateikti prašymai trečiajam asmeniui Romui Grigalevičiui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei iškeltas klausimas dėl jo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Išnagrinėjus atskiruosius skundus trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta. R. Grigalevičius dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu ir turi visas įstatyme numatytas procesines teises (CPK 47 str. 2 d.), taip pat ir apskųsti nutarimus bei teismo nutartis (CPK 42 str. 1 d.). ĮBĮ nenumatyta išimčių dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais paskiriamas atlyginimas bankroto administratoriui, apskundimo (ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirųjų skundų argumentais panaikinti ar pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-29 nutartį (CPK 329 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.