Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Ku. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrintos ir sumažintos bausmės dalis (3 mėnesiai laisvės atėmimo) pridėta prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. K. paskirtą bausmę nuspręsta įskaityti iki 2024 m. lapkričio 25 d. atliktą bausmę pagal 2024 m. balandžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuspręsta palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Ku. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš A. K. jam priteista 370 (trys šimtai septyniasdešimt) eurų turtinei žalai ir 1000 (tūkstantis) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, jo kaltė patvirtinta byloje esančiais ir atlikus sutrumpintą tyrimą ištirtais įrodymais, paties A. K. ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas, į A. K. charakterizuojančius duomenis, jo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Be to, apylinkės teismas taip pat pripažino, kad dėl A. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, dėl ko civilinį ieškinį patenkino iš dalies – dalį dėl turtinės žalos priteisimi tenkino visa apimtimi, o prašomą priteisti neturtinę žalą, įvertinęs suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sumažino iki 1000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis A. K. skundžia jį apygardos teismui ir prašo priimti naują nuosprendį, kuriuo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu bei sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 320) straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, nėra ginčijamas A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar jo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas, klausimas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija nuosprendį dalyje dėl skirtos bausmės individualizavimo, jos rūšies parinkimo bei priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimo, o nukentėjusysis skundžia nuosprendžio dalį, kuria išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, pasisakys tik šiais klausimais.

Dėl bausmės

8. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9. Pripažinus asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Nuteistajam A. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 20 parų trukmės arešto bausmė. Šios bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, skirta bausmė sumažinta trečdaliu ir A. K. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Skirdamas bausmę be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad A. K. viena iš padarytų nusikalstamų veikų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamasis nusižengimas, atsižvelgė į šių veikų padarymo motyvus ir tikslus, A. K. asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Vertinant nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams – jis jau tris kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir vėl padarė to paties pobūdžio nusikaltimą. Už ankstesnius nusikalstamus veiksmus jam buvo skirtos švelnesnės, su jo izoliavimu nesusijusios bausmės, taip pat arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl bausmių atlikimo bei probacijos sąlygų pažeidimų laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, o taip pat panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas (2 t., b. l. 2–10). Be to, nuteistasis baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus (2 t., b. l. 12–16).

13. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis yra jauno amžiaus, temperamentingo ir ūmaus charakterio, kad turi draugę, su kuria nori sukurti šeimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo nurodomos aplinkybės nevertinamos kaip sudarančios pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, priešingai – A. K. temperamentingas ir ūmus būdamas charakterizuoja jį iš neigiamos pusės, ką rodo ir jo ankstesni teistumai. Nors nuteistasis ir jauno amžiaus, tačiau tai taip pat šiuo atveju tai negali būti pagrindas švelninti paskirtą bausmę, kadangi, kaip jau minėta, būdamas jauno ir darbingo amžiaus jis jau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir nesiekia įsidarbinti.

14. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kurioje A. K. charakterizuojamas kaip asmuo, nelinkęs laikytis įstatymais bei moralės normomis nustatytų elgesio reikalavimų, nedarantis išvadų iš savo veiksmų, dėl ko konstatuoja, jog nuteistajam bausmė individualizuota tinkamai, skirta bausmė nėra per griežta, kas sudarytų pagrindą šioje dalyje nuosprendį keisti.

Dėl neturtinės žalos

15. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkina arba atmeta. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis A. Ku. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. K. priteisti 370 Eur dydžio turtinę žalą ir 3000 Eur dydžio neturtinę žalą (1 t., b. l. 51–53).

16. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį patenkino iš dalies – visiškai patenkino civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos atlyginimo ir iš A. K. priteisė nukentėjusiajam 370 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos buvo patenkintas iš dalies ir iš A. K. priteista A. Ku. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje ginčo dėl turtinės žalos priteisimo nėra, nesutinkama tik su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

17. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti priteistą neturtinę žalą iki tokios, kuri atitiktų jo finansines galimybes ir kurią galėtų išmokėti. Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai sumažintas nuo 3000 Eur iki 1000 Eur, nesiremta aktualia teismų praktika. Teisėjų kolegijos vertinimu, individualių nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių pagrindu civiliniu ieškiniu prašoma suma skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai sumažinta, o nuteistojo apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos sumažinimo bei nukentėjusiojo apeliacinis skundas yra nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmestini.

18. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas turi atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikšmingas aplinkybes: turtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Paprastai, priteisiant neturtinę žalą dėl BK 140 straipsnio skirtingose dalyse numatytų nusikalstamų veikų, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja gana plačiose ribose, t. y. nuo 150 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023, 2K-26-1073/2024, 2K-48-489/2025 ir kt.).

19. Kaip teisingai pastebėjo ir nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde, priteisiant neturtinę žalą kiekvienu atveju svarbu įvertinti tiek nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir kintančią ekonominę situaciją, dėl ko, atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu kasacine tvarka nagrinėjamose bylose pagal BK 140 straipsnį, neturtinės žalos klausimas sprendžiamas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas vertino ir naujausią (2024–2025 metų) teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, patikrintose apeliacine tvarka. Iš apygardų teismų procesinių sprendimų nustatyta, kad įprastai neturtinė žala priteistina nuo 100 Eur iki 1200 Eur, išskirtiniais atvejais – iki 3000 Eur (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1A-476-1058/2024, 1A-98-908/2025, Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1A-558-348/2024, 1A-540-397/2024, 1A-512-844/2024, Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-182-380/2024), kas reiškia, kad praktika priteisiant neturtinės žalos dydžius pastaruoju metu išlieka kaip ir aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl nusikalstamų A. K. veiksmų A. Ku. patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė dėl priteistino jos dydžio. Priteisdamas 1000 Eur neturtinę žalą iš nuteistojo skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, po smūgio buvo likusi kraujosruva. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir savo apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. Ku. be aptartų kilusių fizinių pasekmių papildomai nurodė ir psichologinius išgyvenimus – patirtą stresą, pažeminimą, kadangi smurtas buvo panaudotas žymiai jaunesnio asmens kitų asmenų akivaizdoje, smurtas be jokios priežasties panaudotas jam vykdant darbines funkcijas, dėl ko atsirado baimė ir nerimas dirbant, jaučiamas nuolatinis nesaugumo jausmas. Nukentėjusysis pažymėjo, kad turi ilgą darbinę patirtį teikiant pavežimo paslaugas, dirba pagrinde naktimis, visą laiką su klientais pavykdavo susitarti, smurtas jo atžvilgiu panaudotas pirmą kartą per jo darbo karjerą. Vėliau jautė nepatogumą bendraujant su klientais ir dėl po įvykio turėtos kraujosruvos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės sudaro pagrindą tikėti, kad nukentėjusysis galėjo patirti jo nurodomus neigiamus išgyvenimus.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai aptarė civilinio ieškinio argumentus dėl patirtos neturtinės žalos pagrindimo, taip pat išsamiai nurodė teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje, kiek tai susiję su nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyra, nukentėjusiojo teise į teisingą žalos atlyginimą, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės tapačių argumentų nekartoja. Nors nuteistasis skunde prašo sumažinti neturtinės žalos dydį į tokį, kurį jis galėtų sumokėti, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, turintis visas galimybes savo turtinę padėti pagerinti.

22. Įvertinus tiek specialisto išvadoje įvardintus A. Ku. nustatytus kūno sužalojimus ir dėl to patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir nurodytus neigiamus išgyvenimus, tai, jog nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1000 Eur yra teisinga ir proporcinga A. Ku. patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti suma, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, todėl mažinti ar didinti ją nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Dėl proceso išlaidų

23. Byloje gavus nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Ku. apeliacinius skundus, nuteistajam 2025 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Remigijus Uckus (2 t., b. l. 136). Apygardos teisme 2025 m. vasario 3 d. gauta minėtos tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo priteistina suma už antrinę teisinę pagalbą – 50 Eur.

24. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad apeliacinis procesas vyksta tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiojo iniciatyva, nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, negaunantis pajamų, turi priteistą civilinį ieškinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma iš nuteistojo nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo A. Ku. apeliacinius skundus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.