- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1067-564/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09756-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Remigijus Uckus
kaltinamajam A. K. (dalyvaujant vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo būdu) ir jo gynėjui advokatui Remigijui Uckui,
Žemesnės instancijos teismas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2018-11-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. - 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Taikyta Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, nustatant įpareigojimus - per visą bausmės vykdymo laiką tęsti mokslą, bei būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val.;
2) 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018-11-08 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant 9 pirmus bausmės vykdymo mėnesius būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 06 val., mokytis, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje. 2019-04-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi 2019-02-18 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto;
3) 2021-04-16 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto;
4) 2022-01-12 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str.1 d. - 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausme. Taikytas BK 64¹ str. ir bausmė mažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė. Taikytas BK 75 str. ir paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar gydymusi, bei nustatyta pareiga visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tęsti mokslą. 2022-02-24 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi panaikintas 2022 m. sausio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo nuosprendžiu paskirtos 26 (dvidešimt šešių parų) arešto bausmės vykdymo atidėjimas;
5) 2023-09-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. - 81 (aštuoniasdešimt vienos) paros arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmė;
6) 2024-04-19 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Pritaikius BK 64¹ , bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžios laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą sulaikyme nuo 2024-03-11 iki 2024-03-12. Nuosprendis įsiteisėjo 2024-05-10 ir yra vykdomas, bausmės neatlikęs
teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. K. nežymiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui bei tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra 2024 m. kovo 11 d., apie 23.00 val., būdamas A. K. automobilyje "Seat Alhambra", valst Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame (duomenys neskelbtini)ė, sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, kilus tarpusavio konfliktui tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiam A. K. į dešinę veido pusę, dėl tokių veiksmų nukentėjusiam A. K. konstatuota akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kraujosruva dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei smūgio metu sugadino A. K. akinius, kurių vertė 370 eurų, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiam 370 eurų vertės turtinę žalą
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. kovo 11 d. su D. G. ir E. M. buvo Marijampolėje, Kauno g. esančiame viešbutyje, ten vartojo alkoholį. D. G. ten užsirūkius cigaretę, juos išvijo. Tada išsikvietė „Boltą“. Įsėdus į automobilį tarp jų ir vairuotojo įvyko konfliktas. Vairuotojas nenorėjo jų vežti į Kybartus, prašė sumokėti už vežimą iš karto. Šio konflikto metu jis sudavė vieną smūgį ranka vairuotojui į veidą. Į kurią tiksliai vietą pataikė, nematė. Vairuotojas buvo su akiniais, bet nematė, ar akiniai nuo jo smūgio nukrito. Viskas įvyko labai greitai. Po smūgio jis iš karto iš automobilio išlipo, kažkas sušuko, kad kviečia policiją, ir jie pabėgo. Po to E. M. pribėgo prie automobilio lango ir spyrė į dureles. Įvykio metu jis buvo neblaivus ir visiškai nesupranta kodėl taip pasielgė. Nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai, dėl neturtinės – iš dalies, mano, kad prašoma priteisti 3000 eurų suma yra per didelė, sutinka atlyginti 500 eurų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BPK 273 straipsnio tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis A. K. parodęs, kad dirba pagal verslo liudijimą, teikia pavežėjo paslaugas. 2024-03-11 apie 22.50 val. per „Bolt“ programą gavęs užsakymą nuvyko adresu Kauno skg. 6 Marijampolėje, prie lošimo namų. Atvykęs į sutartą vietą pastebėjo stovinčius tris jaunuolius. Vos jam tik privažiavus prie vyriškių, jie iš karto susėdo į jo vairuojamą automobilį "Seat Alhambra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vienas vyriškis atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, kiti du atsisėdo į automobilio galą. Jaunuoliai prašė nuvežti į Kybartų miestą. Kadangi jis vieną iš kompanijoje buvusį vyriškį atpažino, kaip nemokų asmenį, todėl vyriškių paprašė, kad už kelionę sumokėtų prieš nuvežimą. Kilo ginčas, vyriškiai pradėjo jį keikti, siūlė asmens tapatybės korteles kaip užstatą, tačiau jis pasakė, kad niekur nevažiuos kol nebus pinigų, kad jie išliptų iš automobilio. Iš automobilio jie nelipo, toliau reikalavo vežti į Kybartus. Tada jis truputį pasisuko nuo jaunuolių ir savo mobiliuoju telefonu norėjo iškviesti policijos pareigūnus. Vienas iš vyriškių sušuko, kad kviečia policiją. Iš karto priekyje sėdėjęs vyriškis rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį. Dėl jo smūgio jautė didelį fizinį skausmą, jis pataikė į dešinį antakį, dėl ko jam buvo „mėlynė“, nuo jo smūgio nuo galvos nukrito ir iškrito per atidarytą šoninį langą jo akiniai. Po to atsisuko pažiūrėti, ką veikia vaikinai sėdintys gale, ir tuo metu vaikinas, kuris sėdėjo keleivio pusėje ant galinės sėdynės, ranka sudavė jam vieną smūgį į kaktos sritį - nuo šio smūgio taip pat jautė didelį fizinį skausmą. Tas pats vaikinas bandė dar jam kartą suduoti, tačiau jis nuo smūgio užsidengė ranka. Tai pat gale sėdėjęs vienas iš rankos kumščiu sudavė nemažiau kaip du smūgius į jo galvos sritį dėl ko jis jautė didelį fizinį skausmą. Po smūgių į galvos sritį nuo veido nukrito akiniai, kurie. Tada vyriškiai išlipo iš jo automobilio ir pasišalino. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Po kurio laiko prie jo atvyko pareigūnai ir informavo, kad asmenis sulaikė. Atvykusiems pareigūnams papasakojo situaciją, apibūdino vaikinus ir po kiek laiko jie grįžo dviem ekipažais su sulaikytais visais trimis vaikinais, prašė atpažinti, ar čia tie asmenys, kurie jį užpuolė. Jis iš karto parodė vaikinus, kurie jam sudavė smūgius. Kartu su pareigūnais ieškojo savo akinių ir rado juos ant asfalto netoli automobilio. Akinių metaliniai rėmeliai buvo deformuoti, kadangi nuo smūgio jie iškrito ant asfalto, susibraižė akinių stiklai. Kadangi stiklus reikės keisti, reikės taisyti rėmelį, padarytą žalą įvertina 370 eurų. Prašo, kad tyrimas būtų tęsiamas ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. (1 t., b.l. 16, 34-35, 38-39);
Liudytojas A. P. parodęs, kad 2024-03-11 po 23 valandos gavo pranešimą, kad keleiviai sumušė taksi vairuotoją. Nuvyko į nurodytą vietą prie Kauno g. skersgatvio, netoli kazino, pabendrauti su nukentėjusiu asmeniu. Vyriškis nurodė, kad dirba pavežėju. Papasakojo, kad pas jį į automobilį įsėdo trys vaikinai, kurie prašė juos nuvežti į Kybartus. Jis liepė susimokėti iš anksto. Kadangi jie neturėjo su savimi pinigų, liepė jiems išlipti iš automobilio, dėl ko vaikinai pradėjo konfliktuoti. Vyriškis nurodė, kad vaikinas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, ir kitas vaikinas, kuris sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, jam sudavė smūgius į veido sritį, nuo smūgių buvo apgadinti ir jo akiniai. Vyriškis pasakė, kad vaikinas, sėdėjęs galinėje keleivio sėdynėje, kuris jam sudavė smūgį, paliko automobilyje mobilų telefoną, buvo grįžęs jo pasiimti, tačiau vairuotojui neatrakinus durų, daužė jam į automobilio langus bei dureles, vėliau pabėgo. Vairuotojas programėle paskambino jį užsakiusiam asmeniui ir pradėjo skambėti paliktas telefonas. Kitas policijos ekipažas Jaunimo gatvėje, tarp daugiabučių namų, sulaikė apibūdinimą atitinkančius tris asmenis. Juos sulaikant vaikinai elgėsi agresyviai, vienas iš jų-A. K., spyrė pareigūnei R. Š. į veidą. Vaikinams buvo uždėti antrankiai, visus tris asmenis sulaikė ir nusivedė į tarnybinius automobilius, nuvažiavo iki taksi vairuotojo, kad jis patvirtintų, ar tuos vaikinus sulaikė. Vairuotojas atpažino kad jam smūgius sudavė vienas tarnybiniame automobilyje sėdėjęs D. G., nurodė, kad jo automobilyje jis sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės ir kitame tarnybiniame automobilyje taksi vairuotojas atpažino kairėje sėdėjusį A. K., nurodė, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir sudavė jam ranka į veidą. Taip pat vyriškis nurodė, kad E. M. smūgių jam nesudavė. Vaikinai buvo pristatyti į komisariatą išsiaiškinimui (1t., b.l. 84-85).
Liudytojas E. M. parodęs, kad 2024 m. kovo mėnesį, dienos neprisimena, tačiau gali būti ir 11 diena, jis, D. G., A. K. buvo atvažiavę į Marijampolę, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 23 val., D. G. savo telefonu iškvietė „Bolt“ automobilį.. Atvažiavus visis susėdo į automobilį. A. K. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o jie su D. G. sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis sėdėjo už vairuotojo, o D. G. sėdėjo už A. K.. Vairuotojas paklausė, kur važiuos ir liepė iš karto susimokėti pinigus. Jie pasakė, kad pinigus sumokės tik tada, kai juos nuveš į Kybartus, tačiau vairuotojas nesutiko ir liepė išlipti iš automobilio. Jis dėl smūgių negali patikslinti, nes nematė, kuriuo metu A. K. sudavė smūgį vairuotojui, jam tik vėliau D. G. pasakė, kad A. K. sudavė „Bolt“ vairuotojui į akinius, o kai jis pakėlė galvą, matė tik tiek, kad smūgį vairuotojui kažkur į kaktą sudavė D. G.. Išlipęs iš automobilio matė ant gatvės prie automobilio gulinčius akinius, tačiau nuo kurio būtent smūgio jie iškrito, nematė. Jie visi išlipo ir nubėgo tolyn nuo automobilio. Vėliau buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie juos atvežė iki taksi vairuotojo. Jis tarnybiniame automobilyje važiavo su A. K., D. G. sėdėjo kitame tarnybiniame automobilyje. Po to, kai juos sulaikė policijos pareigūnai ir atėjo atpažinti „Bolt“ vairuotojas, jis pats pasakė pareigūnams ir parodė, kad A. K. sudavė į veidą ir nuo smūgio nukrito net akiniai, nes jis buvo tame pačiame automobilyje su A. K., o D. G. sudavė ranka į kaktą. Pirminiuose parodymuose buvo nurodęs kitaip, nes greičiausiai buvo susimaišęs, kur kas sėdėjo, šie parodymai yra teisingi (1t., b.l. 96, 101).
Liudytojas D. G. parodęs, kad išsikvietus taksi automobilį, A. K. atsisėdo priekinėje keleivio sėdynėje, o jis su E. M. ant galinės sėdynės. E. M. sėdėjo už vairuotojo, o jis už keleivio. Jiems įlipus į automobilį ir pasakius kur nori važiuoti, vairuotojas pasakė, kad jų neveš, nes jie neblaivūs, liepė lipti lauk. Kai vairuotojas atsisakė juos vežti, A. K. ranka sudavė vieną smūgį vairuotojui į veidą ir iššoko iš automobilio. Tai pamatęs jis su E. M. taip pat iššoko iš automobilio. Vairuotojas sakė, kad iškvies policiją. Nei jis, nei E. M. vairuotojui jokių smūgių nesudavė, buvo suduotas tik vienas A. K. smūgis į veidą. Jis jokio smūgio vairuotojui nesudavė, net turi įrašus „Mesenger“ programėlėje, kur A. K. garso žinutėje prašo, kad bylą apsiimtų ant savęs (1t., b.l. 135-136).
2024-03-13 A. K. pareiškime nurodė, jog 2024-03-11 apie 23.00 val. Kauno skg. 6, Marijampolė, atvykus automobiliu "Seat Alhambra", valst Nr. (duomenys neskelbtini) paimti klientų, į automobilį įsėdo trys vyriškiai. Tarp jo ir vyriškių įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs apie 30 metų amžiaus, šviesaus gymio, pailgo veido, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis kumščiu sudavė vieną smūgį į jo galvos sritį, dėl ko jis juto didelį fizinį skausmą. Tai pat gale sėdėjęs šviesaus gymio, nedidele barzda su žandenomis, vidutinio kūno sudėjimo vyriškis kumščiu sudavė nemažiau kaip du smūgius į jo galvos sritį, dėl ko jis jautė didelį fizinį skausmą. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 15).
2024-03-20 A. K. pareiškime nurodęs, kad 2024-03-11 apie 23.00 val. Kauno skg. 6, Marijampolė, tarp jo ir į automobilį "Seat Alhambra", valst Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdusių trijų klientų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vienam iš vyriškių sudavus ranka smūgį jam į veidą, nuo smūgio nukrito bei buvo nepataisomai sugadinti jo akiniai, kurių vertė 370 eurų (akinių įsigijimo dokumentus pateikęs byloje). Dėl akinių sugadinimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 187 str. bei nubausti kaltą asmenį (1 t., b.l. 31).
Specialisto išvadoje Nr. G129/2024(09) nurodyta, jog A. K. konstatuota akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kraujosruva dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu (1 t., b.l. 50).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti įvykio metu apgadinti akiniai. Apžiūros metu nustatyta, jog akinių metaliniai rėmeliai, kojelės bei akinių rėmelių nosies atramėlės deformuotos, abu akinių lęšiai subraižyti (1t., b.l. 24-29).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti, apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas UAB „Unigames“ pateiktas 2024-03-11 dienos 38.45 min trukmės vaizdo įrašas Įrašo peržiūros metu gauti šie duomenys: 23.10.39 val. į skersgatvį įsuka automobilis, kurio valstybinių numerių nematyti, prie automobilio prieina ir įsėda trys vaikinai-vienas priekyje, kiti du įlipa į galą. Priekyje atsisėda vaikinas su liemene bei kuprine - A. K., į galą pirmas įlipa vaikinas su kuprine, trumpesne striuke ir kapišonu-E. M., kuris atsisėda už vairuotojo, paskui jį įlipa vaikinas ilgesne striuke, ant striukės nugaros skersai matosi šviesą atspindintis elementas-tai D. G., jis lieka keleivio pusėje. Automobilis pasuka link Kauno skg.6 namo kiemo, kelias minutes pastovi, 23.12.40 val. apsisuka ir vėl sustoja skersgatvyje priekiu link Kauno gatvės. Automobilis su įjungtais žibintais, kadangi įvykis vyksta tamsiu paros metu, nematyti kas vyksta automobilio salone. 23.15.17 val. iš automobilio išlipa A. K., sėdėjęs priekinėje keleivio pusėje, palieka atidarytas dureles ir skubiai eina link Jaunimo gatvės. Pro galines galinės vairuotojo pusės duris išlipa vaikinas, užsidėjęs kapišoną, trumpesne striuke-E. M. ir- jie abu skubiai eina nuo automobilio pro kazino, link Jaunimo gatvės. Paskutinis pro galines keleivio pusės dureles išlipa D. G., jis sparčiu žingsniu, atsilikęs per kelis žingsnius, eina paskui pirmus išlipusius vaikinus. Kadangi tamsu, vaikinų veidų išskirti nėra galimybės, jie identifikuoti pagal aprangą. Automobilis lieka stovėti toje pačioje vietoje, užsidaro priekinės keleivio durelės. 23.19.21 val. prie automobilio galinių keleivio durelių pusės grįžta vienas iš vaikinų- E. M., kuris prieš tai išlipo iš automobilio galo vairuotojo pusėje, bando atidaryti galines keleivio pusės dureles, o kai nepavyksta, bando atidaryti priekines keleivio dureles, po to ranka trenkia į automobilio priekinių durelių stiklą, vėl bando atidaryti galines keleivio pusės dureles, nepavykus koja spiria į dureles bei ranka trenkia kelis kartus į durelių stiklą. Prie jo prieina vaikinas, kuris prieš tai išlipo iš automobilio galo keleivio pusės- D. G., tačiau automobilis pradeda judėti atbulas, po to į priekį ir išvažiuoja į Kauno gatvę. Vaikinai apsisukę vėl nueina link Jaunimo gatvės. 2024-03-11s vaizdo įrašas 15 sekundžių trukmės - matosi, kai 23.15.26 val. pro vaizdo kameras skubiai praeina pirma du vaikinai-vienas dėvi tamsią liemenę - A. K. su kuprine, kitas su tamsia striuke bei šviesiu bliuzono kapišonu - E. M., paskui juos po kelių sekundžių atbėga vaikinas tamsia striuke ir ryškiomis raudonomis arba rudomis kelnėmis, su kuprine - D. G. (1t., b.l. 75-77).
2024 m. spalio 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas D. G. atžvilgiu nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ( 1 t., b. l. 144-147).
Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo A. K. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, kad kilusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu jis, sėdėdamas A. K. automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje, sudavė A. K. vieną kartą ranka į veido sritį. Nukentėjusysis parodė, kad būtent kaltinamasis A. K. suduodamas smūgį pataikė į dešinio antakio sritį, nuo šio smūgio atsirado patinimas ir kraujosruva, taip pat nuo šio smūgio nukrito nuo galvos ir per atidarytą automobilio langą iškrito jo dėvėti akiniai. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam A. K. konstatuota dešinės akies voko ir periokulinės srities sumušimas, kraujosruva dešinio antakio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo tyčinio veiksmo -smūgio ranka sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje- yra tiesioginis priežastinis ryšis.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė tiesioginį smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Tai neabejotinai įrodo, kad jis sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Taip pat neabejotinai nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad nuo kaltinamojo A. K. suduoto smūgio nukentėjusiajam į veido sritį, nuo galvos nukrito ir iškrito per atidarytą automobilio langą ant asfalto nukentėjusiojo dėvėti akiniai. Kaltinamasis patvirtino, jog prieš smūgio sudavimą matė, kad nukentėjusysis dėvi akinius. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros metu nustatyta, jog akinių metaliniai rėmeliai, kojelės bei akinių rėmelių nosies atramėlės deformuotos, abu akinių lęšiai subraižyti. UAB „Sūduvos optika“ pateikti duomenys patvirtina, kad akinių vertė 370 eurų .
BK 187 straipsnyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis sudavė tiesioginį smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veido (dešinio antakio) sritį matydamas, kad nukentėjusysis dėvi akinius Tai neabejotinai įrodo, kad suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog gali sugadinti akinius, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo A. K. veika, atsižvelgiant ir į sugadinto turto vertę (pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.) teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamojo padarytos abi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Nukentėjusysis A. K. pareiškęs 370 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 3000 eurų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ( 1 t., b. l. 51-54).Turtinę 370 eurų žalą sudaro sugadintų akinių vertė. Ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad dėl A. K. fizinio smurto jis patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus. Nurodo, jog pavežėjimo paslaugas teikia daugiau nei 25 metus, buvo sužalotas atliekant darbines funkcijas. Iki šio įvykio niekada nebuvo užpultas darbo metu. Po šio įvykio jaučiasi nesaugus dėl galimų kitų užpuolimų, daugiausia laiko dirba nakties metu, kiekvieną kartą įsėdus klientui jaučia baimę. Po šio įvykio pasidarė daug sunkiau pasitikėti savimi sprendžiant problemas su klientais, patiria ir ateityje patirs stresą kiekvieną kartą atsidūręs panašioje situacijoje.
Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė neteisėtais nusikalstamais sugadinant nukentėjusiojo turtą (akinius) įrodyta visiškai. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina nukentėjusiojo parodymai, UAB „Optikos pasaulis“ pateikti dokumentai dėl sugadintų akinių vertės. Kaltinamasis šiuo atveju turi pareigą atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo A. K. 370 eurų. ( BPK 109 str., CK 6.263 str.).
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatyta, kad kaltinamasis A. K. nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu tyčia atliko neteisėtus veiksmus, dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos buvo padarytas nukentėjusiajam nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2 d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. ( CK 6.250 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia, taip pat ir nukentėjusiojo elgesį. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Didžiausia neturtinė žala priteisiama, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, padaromo sužalojimai veido ar kitose pašaliniams asmenims matomose srityse ir kt., lemiantys didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, didelį fizinį skausmą. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nes smurtas buvo panaudotas žymiai jaunesnio asmens, matant kitiems su kaltinamuoju buvusiems asmenims dėl priežasties, susijusios su nukentėjusiojo darbinių funkcijų atlikimu. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu atliktų fizinio smurto veiksmų patyrė didelį stresą, išgyvenimus įvykio metu, taip pat ir toliau juos patiria teikdamas pavežėjimo paslaugas, neabejotinai jaučia išgyvenimus dėl savo saugumo. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto ir pasekmių (sužalojimai aplinkiniams matomoje vietoje, veido srityje) nukentėjusysis patyrė nepatogumus bendraudamas su aplinkiniais. Tačiau nukentėjusiajam stacionarinės gydymo paslaugos, medicininės intervencijos nebuvo taikomos, liekamųjų sveikatos pakitimo reiškinių taip pat nenustatyta. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus, dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš kitos pusės, atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybes savo turtinę padėtį gerinti. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo pažeistos vertybės pobūdį (sveikata - vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių), padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį (paviršiniai sužalojimai, sumušimai veido srityje), nukentėjusiojo gydimosi pobūdį (ambulatorinis), liekamųjų reiškinių nebuvimą, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia, kad nagrinėjamu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra žymiai per didelis ir turi būti mažinamas iki 1000 Eur, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo A. K..
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veika padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje- baudžiamiesiems nusižengimams.
Kaltinamasis A. K. nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumams. Jis jau tris kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir vėl padarė tokio paties pobūdžio nusikaltimą. Jam buvo skirtos švelnesnės, su jo izoliavimu nesusijusios bausmės, taip pat arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau dėl bausmių atlikimo bei probacijos sąlygų pažeidimų laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, o taip pat panaikintas arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus. Nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Visos šios aplinkybės charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis įstatymais bei moralės normomis nustatytų elgesio reikalavimų, nedarantį išvadų iš savo veiksmų, ankstesnės bausmės jam nebuvo veiksmingos. Įvertinęs kaltinamojo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtinos griežčiausios sankcijoje numatytų bausmių rūšys, artimos vidurkiui.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė iki priimant paskutinįjį 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendį, todėl šioje byloje paskirta subendrinta bausmė ir 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintinos BK 63 straipsnio 9 dalies tvarka. Kadangi padarytos atskiros nusikalstamos veikos (reali nusikalstamų veikų sutaptis), padarytos nusikalstamos veikos pagal pavojingumą, nusikalstamų veikų rūšį ir kategoriją labai nesiskiria, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 4 dalies pagrindu iš dalies sudedant. Nustatydamas bausmių bendrinimo būdą, pridėtinos bausmės dalį, teismas įvertina padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę (teistumai, baudimas administracine tvarka), todėl pridedama daugiau negu pusė skirtinos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto tvarka bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 ( keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalių tvarka šios subendrintos bausmės dalį (3 mėnesius laisvės atėmimo) pridėti prie 2024 m. balandžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2024 m. lapkričio 25 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu įskaityti iki 2024 m. lapkričio 25 d. atliktą bausmę pagal 2024 m. balandžio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendį.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo A. K. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo A. K. civiliniam ieškovui A. K. 370 (tris šimtus septyniasdešimt) eurų nusikalstama veika padarytai turtinei žalai bei 1000 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.