Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius BnP Finance su atsakovu 2022 m. kovo 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1 000 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, mokėjimo (pelno) palūkanas, sutarties sudarymo mokestį. Ieškovo teigimu, atsakovas laiku nemokėjo įmokų, todėl 2023 m. liepos 19 d. su atsakovu sudaryta sutartis vienašališkai nutraukta. Iš pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą matyti, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą informuotas 2023 m. liepos 3 d. pranešimu.

12. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti pelno palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo (2023-07-19), kurios ieškovo paskaičiavimu sudaro 87,22 Eur. Mokėjimo (pelno) palūkanos ieškovas paskaičiavo pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis, iki sutarties nutraukimo, tačiau skaičiavimai atlikti netinkamai, todėl nesant byloje duomenų, patvirtinančių, jog minėta suma yra sumokėta, mokėjimo (pelno) palūkanų suma perskaičiuotina, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus ieškovui iš atsakovo priteisiant 72,71 Eur (21,67 + 21,41 + 21,14 + 20,87+ 20,59 + 20,31+ 20,02 + 19,72 + 19,42 + 19,11 + 18,79 + 18,46 + 18,13 + 17,80 + 17,45 + 17,10 + 16,74 / 30 d. x 4 d. – 241,51 Eur atlikta įmoka) dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos (CK 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis).

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. e3K-7-75-823/2020).

17. Taigi, paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pradinis kreditorius už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavęs paskolintų pinigų, ir sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovo negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas.

18. Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą Nr. e2A-1100-392/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą Nr. e2A-1101-886/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą Nr. e2A-1026-852/202 ir kt.). Svarbu nustatyti, koks buvo ieškovo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl ieškovas galėjo tikėtis gauti 26 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1-618/2022).

19. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

20. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 836,96 Eur tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteitinos 26 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojamos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-07-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-03-15) nuo pagal 2022 m. kovo 15 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2026-03-15), negali viršyti 228,83 Eur sumos.

21. Ieškovas prašo priteisti 270 Eur likusią neapmokėtą sutarties sudarymo mokesčio dalį. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punktu sutarties sudarymo mokestis – vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už Vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

22. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad sutartimi buvo nustatytas 360 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurio mokėjimas buvo išdėstytas 48 mėnesių terminui. Teismas pažymi, kad tai, jog sutarties specialiosios sąlygose buvo nurodytas konkretus sutarties sudarymo mokestis, nereiškia, kad kredito davėjas (taigi, ir ieškovas, kaip reikalavimo teisių perėmėjas) turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. ir tos dalies, kuri būtų mokama, jei sutartis būtų tinkamai vykdoma (nenutraukus sutarties) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2819-864/2022).

23. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad sprendžiant dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, be kita ko, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, būtina nustatyti, kokia yra šio mokesčio paskirtis ir už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta. Pažymėtina tai, kad jei vartojimo kredito sutartyje nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, teismui turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys, kad tokio dydžio išlaidas pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovę surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą) (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turi būti mokamas periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis gali būti skirtas ir sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis Nr. e2A-480-1012/2024).

24. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. e2A-2338-880/2022; 2023 m. kovo 28 d. nutartis Nr. e2A-494-1187/2023; 2023 m. kovo 29 d. nutartis Nr. e2A-570-1012/2023; 2023 m. spalio 24 d. nutartis Nr. e2A-2003-1097/2023; 2024 m. vasario 6 d. nutartis Nr. e2A-297-854/2024; 2024 m. vasario 9 d. nutartis Nr. e2A-294-656/2024).

25. Iš Sutarties mokėjimo grafike nurodyto stulpelio „sutarties sudarymo mokestis“ matyti, kad ieškovas prašo iš atsakovo priteisti sutarties sudarymo mokestį už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos (2023-03-15) iki Sutarties termino pabaigos (2026-03-15). Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika ieškovo reikalavimas dėl sutarties sudarymo priteisimo nuo paskutinės įmokos nesumokėjimo termino pasibaigimo dienos iki Sutarties termino pabaigos tenkinamas iš dalies. Iš mokėjimo grafiko matyti, kad visas 360 Eur sutarties sudarymo mokestis išdėstytas kasmėnesinėmis įmokomis po 7,5 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas yra sumokėjęs 90 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas iki Sutarties nutraukimo ieškovui yra skolingas sutarties sudarymo mokesčio už neatliktas pilnas mokėjimo grafiko – 13-16 punkto įmokas, bei dalį 17 punkto įmokos. Taigi, ieškovui iš atsakovo priteisiamas sutarties sudarymo mokestis už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos (2023-07-19), kuris sudaro 31 Eur (7,5 Eur x 4 + 7,5 / 30 d. x 4 d.)

26. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Ieškovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 34 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą; bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 276 Eur. Šiuo sprendimu patenkinus 82,18 proc. ieškinio reikalavimų, yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 226,82 Eur (276 Eur x 82,18 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

29. Nagrinėjamoje byloje patirta procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatirta, todėl valstybės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

30. Atsakovas nurodė, kad sutiktų su taikos sutarties sąlygomis, jeigu ieškovas skolos mokėjimą išdėstytų dalimis, tačiau ieškovas tokio sutikimo teismui nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei tai, jog atsakovas neteikė teismui jokių objektyvių duomenų dėl skolos išdėstymo būtinumo dalimis, teikia prašymus dėl kreditų gavimo aiškiai suvokdamas, jog neturi finansinių galimybių tinkamai vykdyti prisiimtų prievolių, teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j.a.k. 302528679, iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 836,96 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 96 ct) negrąžinto kredito, 72,71 Eur (septyniasdešimt du eurus 71 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) sutarties sudarymo mokesčio, 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2023-07-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026-03-15) nuo pagal 2022 m. kovo 15 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) konkretų mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios, pasibaigus terminui (2026-03-15), negali viršyti 228,83 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 83 ct) sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 226,82 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.