- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-297-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03046-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai iš atsakovo J. B. (J. B.) 3 873,40 Eur negrąžintą kreditą, 338,61 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 24 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 1 710 Eur sutarties sudarymo mokestį, 1 577,48 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 24 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m balandžio 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo J. B. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-hhv942h7 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): EUR mokėjimo (pelno) palūkanų ir Sutarties sudarymo mokestį) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
2.2. Tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo–perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. atsakovui Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
2.3. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ir vadovaudamasi VKĮ 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, pradinė kreditorė 2022 m. gruodžio 24 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Atsakovas per pranešimu apie Sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsakovas yra skolingas ieškovei 3 873,40 Eur suteikto vartojimo kredito ir 338,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos. Mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą grafiką, sudedant visas vėluojamas ir nepadengtas kredito mokesčio įmokų dalis (Sutarties 2.1., 5.1., 5.5. punktai).
2.4. Atsakovas taip pat skolingas nesumokėtą 1 710 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalį. Nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis). Šalių Sutartimi sulygtas sutarties sudarymo mokestis buvo nustatytas atsižvelgus į VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, numatantį, jog visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (Sutarties 1.17. punktas).
2.5. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovo negautos pajamas (nuostolius) sudaro 1 577,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 24 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. balandžio 20 d.), sudedant vėluojamas ir nepadengtas kredito mokesčio dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Toks negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo būdas pripažįstamas Lietuvos teismų praktikoje, todėl taikytinas ir nagrinėjamu atveju.
2.6. Remiantis CPK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei priteistinos ir visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovas J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei UAB „Legal Balance“ 3 873,40 Eur negrąžintą kreditą, 338,61 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 24 d.), 153 Eur sutarties sudarymo mokestį, 18 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 20 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 365,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 245,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovo J. B. 2022 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-hhv942h7 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 4 000 Eur dydžio kreditas, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2027 m. balandžio 20 d. bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 2 094,20 Eur palūkanas ir 1 800 Eur Sutarties sudarymo mokestį Sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ bei ieškovė UAB „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovės skolą. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 14 d. ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą elektroniniu paštu, todėl, vadovaudamasis įstatymu bei suformuota teismų praktika, teismas sprendė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai formaliai patvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartyje numatytus įsipareigojimus, dėl ko susidarė 3 873,40 Eur skola už negrąžintą kreditą ir jos iki šios dienos nėra grąžinęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas, ieškovei iš atsakovo priteisė 3 873,40 Eur negrąžintą kreditą. Sutartyje taip pat numatytas mokėtinų pelno palūkanų dydis, kuris iki Sutarties nutraukimo dienos sudarė 338,61, ir kurį teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovo.
7. Teismas pastebėjo, kad ieškovė nurodė, kad ji patyrė 1 577,48 Eur nuostolius (negautas pajamas), kuriuos taip pat prašė priteisti iš atsakovo. Sutartyje buvo numatytos 18 procentų dydžio metinės palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė paskaičiavo negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti, iki Sutarties termino pabaigos, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog tuo atveju, jei atsakovas su ieškove atsiskaitytų anksčiau nei numatyta paskolos grąžinimo data, tokiu atveju pelno palūkanos nebebūtų skaičiuojamos. Atsižvelgdamas į tai, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 18 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 20 d.) nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
8. Teismas nustatė, kad, remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 papunkčiu, Sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Teismas nurodė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 710 Eur Sutarties sudarymo mokestį, kuris Sutarties mokėjimo grafike numatytas mokėti nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2027 m. balandžio 20 d.
9. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kadangi nutraukus Sutartį ieškovės teisėtas lūkestis apima tik mokėjimo palūkanas (negautas pajamas) kurias pradinė kreditorė / ieškovė tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, teismas sprendė, kad Sutarties sudarymo mokestis nepatenka į negautų pajamų sąvoką.
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas buvo sumokėjęs dalį sutarties sudarymo mokesčio, teismas ieškovės reikalavimą dėl 1 710 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei 153 Eur (30 Eur x 5 mėn. + 3 Eur (30 Eur / 30 x 3 d.)) sutarties sudarymo mokestį iki Sutarties nutraukimo (2022 m. gruodžio 24 d.).
11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 365,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
12. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 327 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais (ieškinio suma – 7 499,49 Eur; priteista suma – 4 365,01 Eur, taip pat reikalavimas dėl negautų pajamų tenkintas iš dalies, priteisiant jas procentine išraiška), ieškovei iš atsakovo priteisė 245,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad tenkinus ieškinį 75 procentais, ši suma paskirstytina šalims proporcingai, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą iš šalių išieškotinos bylinėjimosi (pašto) išlaidų sumos yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių dalį dėl 1710 Eur sandorio sudarymo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo J. B. 1 710 Eur sandorio sudarymo mokestį; pakeisti minėto sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 327 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; kitas sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, – 35 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sutarties 1.18 punkte aiškiai nurodyta, kad Sandorio sudarymo mokestis – „<...> Kliento Bendrovei mokamas mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant ir Kliento įsipareigojimų Bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas“. Taigi sandorio sudarymo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sandorio sudarymo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
1.2. Sandorio sudarymo mokestis (1 800 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti sandorio sudarymo mokesčio suma 1 800 Eur, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar atsakovas vėluos grąžinti kredito įmokas.
1.3. Atsakovas, prieš sudarydamas vartojimo kredito sutartį, turėjo galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriuose nurodytos siūlomo vartojimo kredito pagrindinės ypatybės ir galimos pasekmės, jeigu vartojimo kredito gavėjas nevykdytų įsipareigojimų dėl mokėjimų. Visi dokumentai pateikiami vartojimo kredito gavėjui dar prieš sutarties pasirašymą, kuriuose pateikiama dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarka. Sandorio sudarymo mokestis nurodytas kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalis.
1.4. Sutartimi sulygtas sandorio sudarymo mokestis buvo nustatytas atsižvelgus į VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris numato, jog visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, negali būti didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos. Šiuo atveju sandorio sudarymo mokestis atitinka sutarties sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms VKĮ nuostatoms.
1.5. Kadangi sandorio sudarymo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos sudėtinė dalis, šis mokestis turi būti priteistas ieškovei iš atsakovo visa apimtimi.
1.6. Nustačius, jog ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 327 Eur.
2. Atsakovas J. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo bei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteista dalis bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
6. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas J. B. 2022 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hhv942h7 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4 000 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo per 60 mėnesių laikotarpį (iki 2027 m. balandžio 20 d.) grąžinti kreditą, sumokėti 2 094,20 Eur metines palūkanas, taikant 18 procentų palūkanų normą bei 1 800 Eur sutarties sudarymo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2022 m. gruodžio 24 d. su atsakovu sudarytą sutartį vienašališkai nutraukė. Remiantis tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „Legal Balance“ 2021 m. gegužės 19 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01, 2023 m. vasario 13 d. priedu prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01, pradinės kreditorės reikalavimo teisė į atsakovą buvo perleista ieškovei. Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su pradine kreditore, ieškove ar reiškęs pretenzijas dėl įsiskolinimo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, ir, be kita ko, sumažino ieškovei iš atsakovo priteistiną sutarties sudarymo mokestį. Teismas, išminusavęs atsakovo sumokėtą sumą, sutarties sudarymo mokestį priteisė už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. gruodžio 24 d.), skaičiuojant mokestį pagal sutarties mokėjimų grafiką, t. y. vietoje ieškovės prašomo 1 710 Eur (likusios dalies iš 1 800 Eur) priteisė ieškovei iš atsakovo 153 Eur (30 Eur x 5 mėn. + 3 Eur (30 Eur / 30 x 3 d.) dydžio sutarties sudarymo mokestį. Teismas sprendė, kad sutarties sudarymo mokestis nėra skirtas kompensuoti ieškovės nuostolius, todėl negali būti priteisiamas ir po sutarties nutraukimo dienos.
8. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria reikalavimas dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo buvo patenkintas iš dalies ir priteisti jai iš atsakovo visą likusią nesumokėtą 1 700 Eur dydžio sutarties sudarymo mokesčio dalį. Nurodo, kad, vadovaujantis Sutarties 1.18 punktu, sutarties sudarymo mokestis – kliento bendrovei mokamas mokestis už kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines sandorio sudarymo išlaidas; sutarties sudarymo mokestis – tai konkreti suma, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo atsakovo vėlavimo grąžinti įmokas. Be to, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sumažintu sutarties sudarymo mokesčiu, ieškovė taip pat remiasi VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ir nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą ir neviršija bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.
9. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo priteisti visą sutarties sudarymo mokestį (ne)buvimo
10. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad ginčas byloje kilo iš vartojimo kredito sutarties, ieškovė šios aplinkybės neginčija. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ yra Lietuvos Respublikoje veikiantis vartojimo kredito davėjas, o atsakovas – vartojimo kredito gavėjas (vartotojas) (VKĮ 2 straipsnio 17, 19, 22 dalys). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinei kreditorei perleidus ieškovei teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę turėjo pradinė kreditorė, remiantis teisės aktais, taip pat su atsakovu (skolininku) sudaryta Sutartimi, iš kurios kildinami reikalavimai, ieškovė įgijo teisę po reikalavimo perėmimo reikšti skolininkui su tuo susijusius reikalavimus (CK 6.101, 6.109 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
14. Nagrinėjamu atveju Sutarties 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad bendra sutarties sudarymo mokesčio suma per visą 60 mėn. laikotarpį yra 1 800 Eur. Iš Sutarties mokėjimo grafiko matyti, kad sutarties sudarymo mokestis, mokamas nuo 2022 m. gegužės 20 iki 2027 m. balandžio 20 d. (per visą sutarties laikotarpį), per mėnesį sudaro 30 Eur.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien anksčiau nurodytos sąlygos įtvirtinimas Sutartyje savaime nėra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo visa apimtimi, nepriklausomai nuo to, kad šis mokestis, kaip kad nurodo ieškovė, apskaičiuotas, atsižvelgiant ir į VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą. Sprendžiant dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, be kita ko, turi būti įvertinta, ar toks reikalavimas yra protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais. Siekiant nustatyti, ar konkreti suma priteistina iš vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, būtina nustatyti, kokia yra šio mokesčio paskirtis ir už kokius kredito davėjo atliekamus veiksmus tokia suma buvo nustatyta.
16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nors Sutarties 1.18 punkte ir numatyta, kad 1 800 Eur dydžio sutarties sudarymo mokestis yra skirtas kompensuoti kredito davėjo išlaidas, patirtas sudarant sutartį, visgi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokio dydžio išlaidas pradinė kreditorė patyrė dėl sutarties sudarymo (duomenų apie atsakovą surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, su sutartimi susijusių dokumentų parengimą) (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į sutarties sudarymo mokesčio dydį, aplinkybę, kad jis turėjo būti mokamas atsakovo periodiškai kiekvieną mėnesį, sutarties sudarymo mokestis šiuo atveju iš esmės buvo skirtas sutarties administravimui visu šalių sutartu sutarties galiojimo laikotarpiu (CPK 185 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, į tai, kad sutarties sudarymo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022; 2022 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-718-933/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022; 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023; 2023 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-570-1012/2023).
18. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įskaitęs atsakovo sumokėtą sutarties sudarymo mokestį, pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė tik iki Sutarties nutraukimo likusią nesumokėtą 153 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą, o reikalavimą dėl likusios sutarties sudarymo mokesčio sumos pagrįstai atmetė. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus bei tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę vartojimo kredito teisiniuose santykiuose, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį patenkinęs iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.
22. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme. Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovė neįgijo teisės ir į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.