Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta, dėl veikų gailisi. Rugpjūčio 27 d. kilo konfliktas su už sienos gyvenančiais kaimynais dėl pašto dėžutės. Konfliktas peraugo į fizinius veiksmus. Nagrinėjamas įvykis buvo prieš metus. Įvykio metu jis buvo šoko būsenoje, susijaudinęs, tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau pripažįsta, kad perlipant per tvorą V. B. buvo sugriebta už rankos. Įvykio metu telefono nematė. V. B. rankose matė telefoną, bet ar jis krito, dužo, nematė. Akiniai galėjo nukristi, nes po konflikto girdėjosi P. B. balsas. Šoko būsenoje buvo, kadangi muštynėse nėra dalyvavęs. Fizinį konfliktą inicijavo jis. Konfliktas vyko kieme, jų sklypo teritorijoje. Žodinis konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusieji be sutikimo buvo pasikabinę pašto dėžutę ir durų skambutį ant tvoros stulpų, o keičiant tvoros konstrukciją, buvo neįmanoma tęsti darbo, todėl paprašė nukabinti. Dabar praėjus tam tikram laikui po įvykio supranta, kad jo veiksmai buvo netinkami, reikėjo konfliktą spręsti kitais būdais. Nukentėjusiųjų atsiprašo. Tą dieną montavo tvorą kartu su broliu, jis padėjo konstruoti tvorą. Dabar su kaimynais jokių santykių nepalaiko. Bando su žmona santykių išvengti su jais. Per šiuos metus atsiprašyti nebandė, tiesiogiai su kaimynais nebendravo. Ta tvoros duris dalis priklauso jam su žmona, o durų skambutis ir pašto dėžutė priklauso B., tie daiktai netrukdė iki tol, kol nusprendus pakeisti tvoros segmentą, buvo prašoma tiek el. paštu, tiek registruotu laišku nukabinti pašto dėžutę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo bandyta per tyrėją susitarti, bet jie atsisakė. Savo poelgį vertina neigiamai. Gailisi dėl įvykio. Jis padarytą žalą vertina pusantro tūkstančio eurų bendrai, t. y. 750 eurų ir turtinę, ir neturtinę žalą. Jeigu teismas priteistų didesnę sumą, galimybes turi sumokėti, nors finansinė situacija įtempta, augina tris vaikus, šiuo metu moka paskolą (870 eurų). Jis sutinka būti perduotas žmonos atsakomybei. Mėnesinis atlyginimas – 1 700 eurų į rankas, šeimos pajamos yra apie 3 000 eurų per mėnesį. Žmoną, kaip galimą laiduotoją, pasirinko, nes tai jo artimiausias žmogus, gyvena kartu. Neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir teisminiam procesui, kalbėjo, kad tokia veikla ir tokie veiksmai neigiami, žmona turi psichologinį išsilavinimą, moko, kaip suvaldyti emocijas. Ryšys su sutuoktine geras, augina tris vaikus, ji gali daryti teigiamą įtaką, nes artimiausias žmogus, jis į jos nuomonę atsižvelgia. Ji pasibaisėjusi jo veiksmais ir to iš jo nesitikėjo. Konflikto metu žmonos nebuvo, grįžusi, sužinojo apie situaciją. Santykiai su kaimynais yra komplikuoti, pasirinko neiššaukti papildomų konfliktų, nebendrauti, neiti į konfliktą. Kiek pakeitė gyvenamųjų vietų, neturėjo niekada su kaimynais konfliktų. Žino, kad laidavimo metu negalima daryti naujų veikų. Nors santykiai su kaimynais įtempti, bet jau metus nebuvo jokių įvykių. Dėl tvoros jis nebekonfliktuoja, jis savo tvorą pakeitė.

Kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažįsta. Tą dieną tvarkė tvorą su broliu, jis paprašė padėti, visą dieną dirbo tol, kol priėjo momentą, kur trukdė kaimyno pašto dėžutė ir skambutis, brolis paskambino į duris, paprašė nuimti ir kilo konfliktas. Įvykis buvo seniai, todėl sunku pasakyti, ką pastūmė, kam sudavė, norėtų nukentėjusiųjų atsiprašyti. Tuo metu užvaldė emocijos ir sunku buvo sustabdyti. Neigiamai vertina savo veiksmus, šiandien tikrai paklausytų tėvų ir nesielgtų taip. Po šio įvykio pas brolį nesilankė, nes apribota galimybė susitikti, kadangi buvo paskirta kardomoji priemonė. Atsiprašyti negalėjo, nes su nukentėjusiaisiais nebendravo nei prieš, nei po įvykio. Buvo susijaudinęs. Susijaudinimas kilo dėl to, kad brolis norėjo pakeisti tvorą, turėjo dokumentus, juos parodė jam, jam iššaukė natūralus noras pastovėti už šeimos narį ir ginti jo (teismo pastaba: R. P.) interesą. Neigiamai vertina savo poelgį, pasikarščiavo. Ieškinį pripažįsta 750 eurų, tik iš dalies. Mano, kad pateiktuose čekiuose yra netikslumų, kadangi įvykio metu galėjo vienus akinius sudaužyti, ne tris. Pripažįsta, kad buvo padaryta neturtinė žala. Jis sutinka būti perduodamas žmonos atsakomybei pagal laidavimą. Ją pasirinko, kadangi gyvena kartu, augina du vaikus. Kartu kalbėjo, kad jo veiksmai buvo neigiami, ji padarys didžiausią įtaką, stengiasi visada klausyti žmonos. Nesiims nederamų veiksmų, kurie sukeltų neigiamas pasekmes. Tokių konflikto sprendimo būdų nepateisina. Su broliu savo veiksmų nebuvo aptarę. Norėtų paminėti, kad nebuvo užfiksuota, kaip nukentėjusysis juos pasiuntė į vieną vietą, tai ir iššaukė jų tokią reakciją. Jį supykdė ne „kaimiečiai“ žodis, o dėl grasinimo. Neigiamai vertina, kad trenkė moteriai. Konfliktas buvo garsus, atkreipė aplinkinių dėmesį. Vieną kaimyną matė, buvo atėjęs, kai pasibaigė konfliktas, atėjo patraukė V. B.. Matė, kad filmavo kažkas. Jo konfliktas su nukentėjusiaisiais pirmas. Apie brolio konfliktą buvo žinoma trumpai be detalių. Prieš teismo posėdį nebandė susitaikyti, bandė ikiteisminio tyrimo metu per tyrėją, bet jie (teismo pastaba: nukentėjusieji) atsisakė. Jis nuoširdžiai nori susitaikyti. Šeimyninė padėtis: 1 400 eurų, žmonos 1 600 eurų, būsto paskolos, automobilio, saulės elektrinė. Du vaikus turi, vienas 15 metų, kitas 13 metų, vaikams išlaidos. Sutinka būti perduodamas S. P. atsakomybei. Jei būtų žmona sakiusi, nevažiuoti, būtų atsižvelgęs į žmonos nuomonę. Jie santuokoje gyvena 17 metų. Žmona teigiamą įtaką gali padaryti šiomis savybėmis: viską sako atvirai, teisi, sąžininga, jei mato, kad netinkamai dalykai vyksta taip ir pasako. Daug kalbėjosi, gavo moralų šiuo klausimu, sutinka, pripažįsta kaltę. Dar kartą nori atsiprašyti nukentėjusiųjų. Išvadas pasidarė. Ateityje teisingai gyvens kaip numato įstatymai, nekartos tokios situacijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. B. nurodė, kad susipyko dėl jų bendra nuosavybe priklausančios tvoros, kurią R. P. savavališkai remontavo ir pradėjo keisti. Nuo gegužės mėnesio susirašinėjo laiškais, ganėtinai ilgai. Jie gavo laišką iš R. P. el. būdu. Jame buvo nurodyta, kad iki 2023 m. gegužės 23 d. imtinai, nusikabintų durų skambutį ir pašto dėžutę nuo tvoros. Gražiuoju bandė atsakinėti, aiškinti, kad ta tvora nėra vien tik jo, gavo registruotus laiškus iš R. P., du kartus nepavyko įteikti tų registruotų laiškų, jie grįžo atgal, vėl rašė el. būdu. Konfliktas prasidėjo dėl tvoros. Patyrė neturtinės žalos, kadangi jis yra bendruomenės pirmininkas ir bendrijos pirmininkas, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje, o jų rajonėlis naujas, įsikūrinėja vis nauji žmonės, jam buvo šokas, kai pats buvo sumuštas ir jo žmona sumušta jų kieme. Vis dar atsikraustę nauji kaimynai šneka apie įvykį, jis turi raudonuoti prieš savo kaimynus, t. y. jis patyrė reputacinę žalą. Be to, patyrė skausmą, negalėjo sportuoti, kadangi intensyviai žaidžia tenisą, dalyvauja turnyruose. Taigi, civilinį ieškinį dėl moralinės žalos 10 000 eurų palaiko pilnai. Nors ekspertizė visų sužalojimų nenustatė, tačiau pažymi, kad jis užsidenginėjo galvą, gavo į alkūnę pakankamai stipriai. Kurį laiką negalėjo sportuoti. Dėl sužalojimų gali pateikti vieną įrodymą, nes jau kitą dieną po ekspertizės grįžus pastebėjo R. P. nagų žymes (teismo pastaba: parodė nuotrauką, kurioje ant krūtinės matomi nagų nubrozdinimai), nuo patirto šoko nejautė. Visi fiziniai sužalojimai neatsitiko tik dėl to, kad jis moka gerai gintis. R. P. pirmas jį nugriovė, tada puolė abudu, jis slėpė galvą, nieko nebematė. Žino, kad R. P. numušė akinius ir išmušė telefoną. Tuos sumušimus, fizines pasekmes jaučia, tris mėnesius alkūnę jautė. Turtinę žalą nurodė tą pačią dieną atvykus policijos pareigūnams, t. y. įvykio metu buvo sulaužyti akiniai, pateikė tai patvirtinančius čekius. Jo akiniai yra sudėtingi, trijų zonų, sunkiai pagaminami. Jis nurodė sugadintų akinių vertę – 491 eurai. Be to, ir laikinai pagamintų akinių vertę – 303 eurus. Laikinus akinius naudojo, kadangi jo akinius sudėtinga pagaminti, jų reikia ilgai ieškoti, būtent tokio modelio, kad užsidėtų temdymas, o su senais vaikščioti negalėjo. Iš pateiktų kvitų, jis tuos savo akinius, kuriuos sulaužė gaminosi 2022 m. spalio 26 d. po to, kai tie akiniai buvo sulaužyti, užsisakė už 303 eurus laikinus. Naujų, kuriuos pagamino, į bylą nepateikė, nes jie stipriai brangesni, vėliau gaminti, ikiteisminis tyrimas jau buvo įsibėgėjęs. Jam reikalingi akiniai su skirtingomis dioptrijomis, visą laiką turėjo vienus akinius. Pateiktame 2023 m. lapkričio 30 d. civiliniame ieškinyje atsisako reikalavimo antroje dalyje. Nuo čekio viršaus pirmi rėmeliai, antro rėmelio antrų stiklų negali patvirtinti. Čekį, kuriame yra 491 eurai (2022 metai), antros dalies čekio patvirtinti negali, kitą čekį pilnai palaiko, kuriame yra laikini akiniai. Šias čekio sumas palieka: 19 eurų paslauga, rėmeliai 99 eurai, akinių gamyba 10 eurų ir „Single vision“ lęšiai 162 eurai. 303 eurus kainavo laikini akiniai. Neturtinę žalą prašo visą priteisti 10 000 eurų. Po to įvykio R. P. kaimynystėje gyvena, jie nepalaiko jokių santykių, nėra jokio kontakto. Jie (teismo pastaba: nukentėjusieji ir kaltinamasis R. P.) gyvena šalimais. Nuo įvykio iki prasidedant ikiteisminiam tyrimui, elgesys buvo arogantiškas, yra keiksmažodžiais pasiųstas, kai prasidėjo procesas, viskas ramu, niekas nesikiša. Dėl tvoros jiems siūlė pasikreipti civilinėje byloje, jie nesikreipė iš karto, norėjo pasižiūrėti, kaip žmonės elgsis. Deja, niekas nevyksta, tai yra jau paruoštas civilinis ieškinys, bus pateiktas. Turėjo pusantro mėnesio atsiprašyti, tačiau ignoruoja, neatsiprašo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. B. parodė, kad patyrė baimę, šoką. Ant jos šaukė viešoje vietoje, vėliau užpuolė, spyrė į pilvą, mušė gulsčiuku. Ji patyrė didžiulę baimę ir dėl to, jog reikėjo stebėti kaip muša jos vyrą. Pirmiausia ją užpuolė R. P.. Jis ją įžeidinėjo, necenzūriniais žodžiais įžeidė, stūmė fiziškai sugriebęs už rankos, nes jie stovėjo už tvoros, paskui išlindo, puolė jos vyrą, kuris nubėgo policijos iškviesti. Tada dar kartą ją puolė, R. P. spyrė į pilvą. Turtinę žalą (463 eurų) sudaro telefono ekrano keitimas, kadangi R. P. per telefoną trenkė, jis nukrito ir dužo. Neturtinė žala (7 500 eurų) susideda iš jos moralinių išgyvenimų. Jie susipakavo ir išvažiavo iš savo namų, nes bijojo būti ten, išvažiavo trims dienoms, gėrė raminamą arbatą, naktim negalėjo miegoti, vis prisimena tai, kaip ją užpuolė. Turi čekius iš Benu vaistinės, kurioje pirko raminamą arbatą. Ji nori atstatyti balansą, kad būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kad kaltinamieji būtų nubausti, nes jie atitinka tik formalius reikalavimus, nuoširdžiai neatgailauja. Iš pat pradžių santykiai buvo geri, džiaugėsi, kad labai sutarė. Jei būtų atsiprašę, kitaip situacija būtų sprendžiama. Jie buvo nežinomybėje, kadangi kaltinamieji juos sumušė ir elgėsi lyg tai normalu. Ji nesutinka dėl laidavimo, jos nuomone, jie neturi noro parodyti, kad keičiasi ir gailisi. Be to, viskas įvyko, kai žmonos nebuvo, o ji rašo, kad gali jį (teismo pastaba: kaltinamąjį) kontroliuoti. Kiekvieną dieną būna namuose, o tą dieną nebuvo. Kaltės pripažinimas įvyko tik teismo salėje, atsiprašymas įvyko atsisukus į teisėją ir prokurorę. Kaltinamieji nurodė, kad ji filmavo kitu telefonu, tačiau tai vienintelis jos telefonas, tuo, su kuriuo filmavo su tuo ir civilinis ieškinys pateiktas. Jie (teismo pastaba: nukentėjusieji) nesutiko taikytis, kadangi kaltinamieji siūlė tik pinigus, tačiau neatsiprašė. Jai svarbu, kad žmonės nuoširdžiai gailėtųsi, jog sumušė ją ir jos vyrą. 2022 m. spalio 26 d. čekyje nurodyti dveji akiniai. Gal suklydo, tikrai jos vyro akiniai užsakomi „Optometrijos centre“, jie visus „Optometrijos centrus“ apvažiavo, todėl vienintelė išeitis buvo užsakyti laikinus akinius. Kvite gali būti, kad kažkuri dalis yra jos, nes ji taip pat turi akinius su klipsais. Laikinuosius akinius ar taisyti, ar kažką daryti, garbės ir orumo klausimas, vyras nori tokių pačių nesutaisytų, tai jo teisė ir jis ja naudojasi. Jei į bylą pateiktas Iphone 11, tai reiškia, kad 11, ji nežino markės. Ji patvirtina, kad civiliniame ieškinyje pateikta sąskaita už taisymą atitinka už telefoną, kurio ekranas buvo sudaužytas. Ikiteisminio tyrimo metu ji apžiūrai telefono nepateikė, nes jį naudojo. Policija surašė protokolą, pareigūnai jai pasakė, kad reikia įdėti, nes apgadintas ekranas, nebus normaliai naudojamas. Jos telefonui buvo nuskeltas ekrano stiklo gabaliukas. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo pakeistas stikliukas, ji jau naudojo telefoną su pakeistu ekranu. Jos ieškinį pervesti į jos sąskaitą, vyro ieškinį – į vyro. Ieškinys daugiausia R. P., kadangi jis daugiausia ją sumušė. Sumušė taip, kad liko žymės, dvi savaitės mėlynės buvo, atjungė šiek tiek nuo gyvenimo. R. P. buvo pagriebęs, tačiau labiau nukentėjusi jaučiasi nuo R. P., o jos vyras nuo abiejų. Jiems (teismo pastaba: nukentėjusiesiems) nėra kainos tame, ką jie patyrė, kai išsigando, kai vyras buvo pargriautas ir mušamas, ji nežinojo, ar jam viskas bus gerai ar negerai, išgyvens ar ne. Ir dar pabaiga ciniška: „Einam gert kavos“, viešai pažemino. Apie porą mėnesių nuo įvykio pamatydavo panašiai apsirengusius žmones, susigūždavo, norėdavo pasitraukti. Jie civilizuotame rajone gyvena ir nori su tokiais žmonėmis gyventi. Keturiems žmonėms priklauso tvora. Nei vienas nieko gali daryti, turi bendrauti ir komunikuoti. Dabar pastatyta tvora bus nuimta. Konfliktas ne tik su jais buvo. Jų atžvilgiu po įvykio kaltinamieji nieko nedarė, žiūrėdavo su panieka į akis praeinant. Jie elgesiu rodė, kad įsižeidė, yra pasipiktinę. Ateityje perspektyvų nemato, tyrinėjasi rinką ir jiems siūlo tą daryti.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. P. nurodė, kad savo prašymą palaiko. Jai suprantama laiduotojas turi daryti, ji turi daryti teigiamą įtaką, paaiškinti, kaip jis pasielgė nėra gerai, kad turėtų elgtis visiškai kitaip. Ji su R. P. gyvena 17 metų. Per šį laiką jį pažino, suprato, koks jis yra žmogus. Pareigingas tėtis, turi du vaikus, šeimyniškas, ramus, apie juos visada atsiliepdavo kaip apie ramią porą. Jie daug kalbasi, nurodė, kad yra kitų būdų spręsti ginčus. Vyras jai paaiškino, kad jis buvo išprovokuotas, nesusivaldė ir pasielgė taip, kaip pasielgė. Jis niekada neatsisako padėti kitiems, broliui padėjo sutvarkyti tvorą. Ji kalbėdamasi užtikrins, kad vyro elgesys nebus išprovokuotas. Įvykio dieną buvo namie, vyras grįžęs papasakojo. Vyras tą dieną turėjo važiuoti pastatyti tvorą, prieš tai buvę darbuotojai buvo vejami, brolis neturėjo su kuo tą tvorą pastatyti. Jie nesitikėjo, kad padedant statyti tvorą, įšauks tokias provokacijas. Jei būtų žinojusi, kad tvora tikrai nėra R. P., būtų vyrą atkalbėjusi nuo tokio sprendimo važiuoti. Nepagalvojo, kad gali įvykti muštynės, vyras neagresyvus ir nelinkęs konfliktus spręsti kumščiais. Vyrui tai buvo skaudi pamoka, kurią jis suvokia ir supranta. Tai jam turės didelį liekamąjį poveikį. Jis savo kaltę supranta ir pripažįsta. Ji yra įsitikinusi, kad jis tokios klaidos nekartotų, mylėdamas savo šeimą ir saugodamas ją. Ji užtikrins, kad vyras laikysis įstatymų ir nenusikals, kalbėdamasi, aiškindamasi, kodėl negalima taip daryti, kaip jis pasielgė. Kad buvo išprovokuotas jos vyras, girdėjo iš vyro pasakojimų, jo brolio, ieškinio pateikto, iš tėvų pasakojimų. Nepateisina, kad vyras išprovokuotas, taip pasielgė. Pasikalbėjusi su vyru, išgirdo tvirtą pažadą, kad daugiau nespręs konfliktų fiziniais nederamais veiksmais. Patikino, kad tokiu veiksmų, kuriuos atliko, gyvenime taip nedarys. Ji prašo netaikyti užstato.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja S. P. parodė, kad ji turi psichologinių žinių. Ji kalbėjosi su vyru, kaip nepatirti šoko arba patyrus, kaip susitvardyti, kad nepadarytų impulsyvių neteisėtų veiksmų. Aptarė konkrečius būdus. Emociškai paveikė šita situacija ne tik vyrą, bet ir ją. Priėjo išvados, kad jokio kontakto negali būti, su šitais žmonėmis jie negali bendrauti ir metus iki to įvykio nekontaktavo. Turi vidinį kiemą, per kurį nemato vieni kitų. Tvorą norėjo užsidėti, nes jau nebendravo ir nenorėjo, vienu metu buvo savo kieme, P. B. rėkė jai: „Ko čia spoksai!” išsigando ir sakė vyrui kažką daryti su ta tvora. Tų provokacijų dėl tvoros buvo daug, vyrui sakė nereaguoti. Po įvykio, jeigu emociškai sudėtinga situacija, jie kalbėjo, kad reikia atsiriboti, įkvėpti, iškvėpti ir pasišalinti iš tos situacijos. Kad tokia situacija bus, nenumanė. Konsultavosi, kad jei kyla kažkam klausimų, reikia kreiptis civiline tvarka. Ateityje jos vyras tikrai susivaldys, kadangi jie santuokoje gyvena 12 metų, pažįsta vienas kitą, yra lygiaverčiai partneriai, klauso vienas kito, sprendžia, ką daryti stresinėje situacijoje, kaip nepasiduoti emocijoms ir impulsams, kaip nepakliūti į tokią. Vyras gailisi, pripažįsta kaltę, nesitikėjo, kad konfliktas gali išsivystyti į fizinius veiksmus. Jos vyras ramaus būdo, nekonfliktuojantis. Po įvykio vyras buvo šokiruotas, kad taip atsitiko, tiesiog vyras pripažino kaltę, kad nesusivaldė, tuo metu nesusiprotėjo atsiprašyti. Nežinojo, kaip tą padaryti, atsiprašymas subjektyvus dalykas, vieni nori, kad tai būtų padaryta raštu, atsiklaupiant ant kelių, kitiems užtenka, kaip jos vyras padarė, tiesiog atsiprašė žodžiu. Išankstinio plano nebuvo. Nelogiška eiti muštis turint tris vaikus, dirbant atsakingus darbus. Protu nesuvokiama. Pateikė dokumentus, kad nesikreipė dėl priklausomybių, yra sveiko proto. Jų pozicija yra neiti į kontaktą. Atsikraustė čia gyventi ne dėl to, kad su kaimynais draugautų, o kad savo gerbūvį pasigerintų. Su kaimynais santykiai nėra nei draugiškai, nei malonūs, jie buvo neutralūs. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos profesinės savybės, ką daryti, kaip išvengti stresinių konfliktinių situacijų, kaip mąstyti, priimti teisingus sprendimus. Vyras į tai reagavo teigiamai, dėkojo už patarimus, savo klaidą pripažįsta, supranta ir nekartos. Po įvykio ir kardomosios priemonės paskyrimo, jie kalbėjosi, mąstė, buvo nedrąsu atsiprašyti. Atsiprašyti buvo nedrąsu, nes buvo gėda. Iš karto po įvykio vyras savo veiksmus vertino neigiamai, suklydo, pats netikėjo, kad taip pasielgė. Ateityje, jeigu būtų iš jų provokacija, patys nekreiptų dėmesio, kreiptųsi į tam tikras institucijas. Po įvykio jokių teisinių pažeidimų neturėjo, nei ji, nei vyras. Jų santykiai artimi, tamprūs, pagarbūs ir lygiaverčiai. Palaiko prašymą paskirti ja laiduotoja ir nustatyti laidavimą be užstato 1 metų terminui. Ji gali užtikrinti, kad iš vyro pusės tokių veiksmų nebebus, jie tą aptarė, jis pasižadėjęs ir žino, kaip išvengti tokių situacijų.

Ikiteisminio tyrimo metu Jevgenijus Trusas (Jevgenij Trus) parodė, kad eina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas. 2023 m. rugpjūčio 27 d., pagal iš anksto numatytą darbo grafiką, jis dirbo pajėgose V1736, kartu su Reagavimo valdybos 3 – iojo skyriaus vyriausiąja patrule Akvile Zajankauske. Prieš duodant parodymus nurodo, kad dėl įvykių gausos jam apklausos metu buvo įgarsintas ir primintas įvykis dėl kurio vykdoma jo apklausa. Kadangi jam buvo įgarsintas įvykis ir jo dalyviai, todėl apklausoje nurodys konkrečius asmenis. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 16.30 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), tarp kaimynų vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad konfliktas įvyko tarp kaimynų gyvenančių dvibutyje, taip pat buvo nustatyta, kad konflikto nukentėjusioji pusė buvo P. B. ir V. B., o kaltininkai buvo broliai R. ir R. P.. Buvo išsiaiškinta, kad tarp kaimynų kilo žodinis konfliktas dėl jų teritorijas skiriančios tvoros, prie kurios ir įvyko pats konfliktas, kurio metu R. P. panaudojo fizinį smurtą prieš V. B., o vėliau R. P. kartu su broliu R. P. panaudojo fizinį smurtą prieš V. B. ginantį vyrą P. B.. Tikrai jau neatsimena dėl įvykio metu nukentėjusiųjų nurodytų jiems suduotų smūgių vietų ir skaičių, todėl prašo vadovautis įvykio vietoje A. Zajankauskės pildytais pirminiais procesiniais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuota kiek ir į kur buvo suduoti smūgiai bei atlikti kiti smurtiniai veiksmai P. ir V. B.. Jis atsimena tik tai, jog V. B. nurodė, jog R. P. su rankoje laikomu gulsčiuku sudavė jai vieną smūgį į pilvo sritį, dėl šios priežasties įvykio vietos apžiūros metu minimas gulsčiukas, kaip daiktinis įrodymas, buvo paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Taip pat nurodo, kad įvykio metu buvo nustatyta, kad įvykis buvo nufilmuotas su ant P. namo sienos įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kurios valdymas ir įrašų stebėjimas, jei gerai atsimena, integruotas R. P. mobiliojo ryšio telefone. Minimą vaizdo įrašą jis pats asmeniškai peržiūrėjo, jį žiūrėdamas buvo įsijungęs jam priskirtą „Body“ kamerą ir telefono ekraną buvo tikslingai nukreipęs į „Body“ kamerą, tačiau apklausos metu jis buvo informuotas, jog dėl šviesos kritimo kampo jo žiūrimas ir su kamera filmuojamas vaizdo įrašas yra neįžiūrimas. Kitais įrankiais minimas vaizdo įrašas nebuvo perfilmuotas bei jis nebuvo išimtas, tačiau R. P. buvo žodžiu informuotas apie įrašo saugojimą. Dėl vaizdo įrašo jis nori parodyti, kad jį žiūrint buvo matomas akivaizdžiai vykstantis audringas konfliktas tarp aukščiau nurodytų asmenų, vaizdo įraše jis puikiai matė ir atsimena, jog pirmas smurtinius veiksmus atliko R. P., jei gerai atsimena jis pirmas su rankoje laikomu gulsčiuku sudavė V. B.. Viso vaizdo įrašo jis tikrai jau neatsimena tik gali patikinti, kad B. smurtinių veiksmų P. atžvilgiu neatliko, juos pirmi atliko abu P., tačiau kuris kokius ir kam atliko smurtinius veiksmus tikrai negali pasakyti, kadangi neatsimena. Įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu nebuvo patikrintas nei vienas asmuo, nes visi asmenys buvo akivaizdžiai blaivūs. Daugiau įvykio aplinkybių tikrai neatsimena, nurodė visas jam žinomas ir atsimenamas, prašo tyrimo metu vadovautis pirminiais atliktais procesiniais veiksmais, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 170–173).

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. – Ž. apklausos metu parodė, kad kaimynystėje, o tiksliau priešais jos gyvenamąją vietą yra dvibutis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame nurodytame dvibutyje gyvena dvi šeimos. Kadangi įvykio laikotarpiu daugmaž visi buvo naujakuriai, todėl dar ne su visais kaimynais ji buvo susipažinusi, kiek labiau žinojo iš šio dvibučio vieną šeimą, tai V. ir P. B., kitos šeimos ji beveik nepažinojo, tik žinojo, jog kitu adresu gyvena R. P. su savo žmona ir vaikais. Po įvykusio įvykio apie kurį duos parodymus, ji sužinojo, kad konflikte tarp kaimynų dalyvavo ne tik pats R. P., bet ir jo brolis R. P. bei jų abiejų tėvai. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 16.20 val. ji būdama savo namuose išgirdo iš kiemo sklindantį didelį triukšmą, suprato, kad tarp kažko vyksta konfliktas, nes be triukšmo buvo girdimi ir necenzūriniai žodžiai. Nieko nelaukdama ji išbėgo į savo namų lauko terasą, iš kurios atsiveria vaizdas į B. ir R. P. dvibutį. Išbėgusi į terasą, kuri maždaug 25 metrų atstumu nuo kaimynų dvibučio, ji pamatė, kaip R. P., rankoje laikydamas metalinį daiktą, su juo sudavė šalimais stovėjusiems B., daugiskaitą nurodo, kadangi dėl atstumo nematė kuriam iš jų tiksliai metaliniu daiktu buvo suduota. Pamačiusi tokį vaizdą ji nustėro, nesitikėjo, jog kaimynystėje gali vykti tokie konfliktai su smurto proveržiais. Būtent tuo momentu pro terasos praviras duris į terasą norėjo ateiti jos dvimetis sūnus, tam, kad jos vaikas nepamatytų tokių psichologiškai traumuojančių vaizdų, jos sutuoktinis A. Ž. žaibiškai sureagavo, paėmė sūnų ant rankų ir užsidarė namuose, todėl jos vyras šio įvykio nematė ir negirdėjo. Kadangi toliau vyko šauksmai, konfliktas bei stumdymasis, kurį provokavo P., todėl ji nieko nelaukdama paėmė jai priklausantį telefoną ir pradėjo fiksuoti vykstantį konfliktą, kiek pamena nuo fiksavimo pradžios daugiau P. B. atžvilgiu nesmurtavo, tačiau toliau rėkė ir B. keikė necenzūriniais žodžiais. Iki to momento, kol kažkuriam iš B. buvo suduota metaliniu daiktu ji konflikto pradžios nematė, matė tik šį vieną suduotą smūgį bei toliau vykstantį žodinį konfliktą iki tol, kol P. sutvardė jų tėvai ir jie paliko dvibučio prieigas. Taip pat ji matė, kaip konflikto metu P. B. pasilenkęs nuo žemės pasikėlė savo akinius. Nors pačio konflikto nuo pradžios ji nematė, tačiau vos kelias minutes jį pamačiusi ji gali drąsiai teigti, jog jo provokatoriai buvo P., kurie šio konflikto metu elgėsi neadekvačiai bei visiškai nepagarbiai ne tik B., bet ir visų kitų kaimynų atžvilgiu, įskaitant ir ją pačią. Kadangi dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą, kol telefonu fiksavo konfliktą, jai telefoną teko laikyti abejomis rankomis, kadangi jai nuo išgąsčio drebėjo rankos. Taip pat po viso įvykio jai pasiliko nesaugumo jausmas, nes turint kaimynystėje tokius agresyvius kaimynus tikrai nėra ramu. Po įvykio praėjus kuriam laikui, ji bendravo su V. B., ši jai papasakojo konflikto priešistorę, ji V. B. pasisakė apie turimą vaizdo įrašą, po ko jį V. B. persiuntė, jos žiniomis šį įrašą V. B. pateikė tyrėjai atliekančiai ikiteisminį tyrimą, kuri jį apžiūrėjo. Dėl šio įvykio, ji gali patvirtinti, kad dėl tokio brolių P. elgesio ir jų atliktų veiksmų B. atžvilgiu ji buvo tiesiog šokiruota, ją šis įvykis išgąsdino, sukėlė ypatingai nemalonius išgyvenimus, taip pat šis įvykis privertė pergyventi dėl savo šeimos ir kaimynų saugumo jų nedidelėje bendruomenėje. Asmeniškai ji šio įvykio metu nenukentėjo, todėl broliams P. pretenzijų dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos nereiškia, bet toks brolių P. elgesys sutrikdė viešąją tvarką, todėl ji mano, kad broliai privalo dėl tokio savo elgesio atsakyti pagal įstatymą. Ramioje kaimynystėje, kurioje auginami vaikai, negali būti taip atvirai demonstruojamas smurtas ir nepagarba žmonėms, šiuo atveju B., jai bei kitiems kaimynams, kurie kaip ir ji buvo priversti matyti ir girdėti visą šį konfliktą (1 t., b. l. 176–179).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. G. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje, o tiksliau priešais jo gyvenamąją vietą, yra dvibutis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame nurodytame dvibutyje gyvena dvi šeimos. Kadangi įvykio laikotarpiu daugmaž visi buvo naujakuriai, todėl dar ne su visais kaimynais jis buvo susipažinęs, kiek labiau žinojo iš šio dvibučio vieną šeimą, tai V. ir P. B., kitos šeimos jis beveik nepažinojo, tik žinojo, jog kitu adresu gyvena R. P. su savo žmona ir vaikais. Po įvykusio įvykio, apie kurį duos parodymus, sužinojo, kad konflikte tarp kaimynų dalyvavo ne tik pats R. P., bet ir jo brolis R. P. bei jų abiejų tėvai. 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 16.20 val. jis su savo šeima buvo namuose, kai pro svetainės langą pamatė priešais vykstantį audringą pokalbį tarp kaimynų B. ir P.. Jo namų langai buvo uždaryti, todėl nieko negirdėjo, bet iš kaimynų, o ypatingai R. ir R. P. gestikuliavimo suprato, kad vyksta įnirtingas žodinis konfliktas, taip pat matė, jog R. P. rankoje laikydamas gulsčiuką su juo nuolatos mojavo. Būdamas namuose kartas nuo karto pro langą stebėjo tarp kaimynų vykstantį žodinį konfliktą, kuris truko apie 10-15 min. Pro langą bestebint kaimynų konfliktą staiga jis pamatė, kaip abu broliai staigiu judesiu perlipo per tvorą ir prisiartinę prie stovinčių B. puolė juos, o tiksliau matė, kaip R. P. su gulsčiuku sudavė V. B. per ranką bei su koja spyrė jai į pilvo sritį. Būtent po tokio pamatyto vaizdo jis nieko nelaukdamas nubėgo prie kaimynų, norėdamas sutvardyti P. ir numalšinti konfliktą, kadangi jis buvo jau peržengęs visas ribas. Išėjęs iš savo namų jis nematė, kas vyksta iki jam ateinant, kadangi jam vaizdą užstojo jo teritorijoje esanti tvora. Priėjęs prie konfliktuojančių kaimynų tuo metu niekas nesimušė, tik P. garsiai šaukė ir necenzūriniais žodžiais keikė B., taip pat jis matė, kaip P. tėvas bando sutvardyti savo agresyvius sūnus. Priėjęs jis atsistojo tarp dviejų konfliktų pusių ir nurodė, kad visi skirstytųsi į skirtingas puses. P. B. jam pasakė, kad iškvietė policiją, tad jis papildomai nekvietė. Kai jo akivaizdoje P. kartu su savo tėvais palikinėjo dvibučio teritoriją, jis jau ketino grįžti į savuosius namus, tačiau broliai P. vėl grįžo ir vėl žodžiu pradėjo konfliktuoti su B., vėl ėmė juos keikti, tad jis dar kartą P. nurodė palikti dvibučio teritoriją, ką jie po antro jo raginimo ir padarė. Tuomet jis grįžo į namus, po ko netrukus atvyko policijos pareigūnai. Šio konflikto tarp B. ir P. metu jis matė tik du suduotus smūgius, tai kai R. P. su rankoje laikomu gulsčiuku sudavė V. B. bei po ko su koja jai spyrė į pilvo sritį. R. P. atliktų veiksmų jis nematė, kaip ir nematė kitų atliktų smurtinių veiksmų, nes kaip jau ir minėjo jam iki ateinant vaizdą užstojo teritorijoje stovinti aukšta tvora. Dėl šio įvykio jis gali patvirtinti, kad šis įvykis jam sukėlė nemalonius jausmus, taip pat šis įvykis privertė pergyventi dėl savo šeimos ir kaimynų saugumo jų nedidelėje bendruomenėje. Asmeniškai jis šio įvykio metu nenukentėjo, todėl broliams P. pretenzijų dėl jam padarytos turtinės ar neturtinės žalos nereiškia, bet toks brolių P. elgesys sutrikdė viešąją tvarką, todėl jis mano, kad jie privalo dėl tokio savo elgesio atsakyti pagal įstatymą. Ramioje kaimynystėje, kurioje auginami vaikai, negali būti taip atvirai demonstruojamas smurtas ir nepagarba žmonėms, šiuo atveju B., jam bei kitiems kaimynams, kurie kaip ir jis buvo priversti matyti ir girdėti visą šį konfliktą (1 t., b. l. 182–185).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Kazimiež Zinkevič specialisto išvadoje Nr. G2983/2023(01) užfiksuota, kad V. B. kūne konstatuota dešinio peties srities poodinė kraujosruva. Dešinio dilbio ir dešinės alkūnės sumušimas sužalojimu nevertinami, kadangi sumušimas ir diskomfortas nenurodo sužalojimo pobūdžio. Dešinio peties srities poodinė kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo. 2. V. B. kūne konstatuota dešinio peties srities poodinė kraujosruva padaryta prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. rugpjūčio 27 d. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės dėl sužalojimo nepakankamo aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose. 3. V. B. kūne konstatuota dešinio peties srities poodinė kraujosruva atitinką nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 4. V. B. kūne konstatuota dešinio peties srities poodinė kraujosruva galėjo susidaryti kiek atsitrenkus į kietą daiktą, tiek sudavus smūgį. 5. V. B. kūne konstatuota dešinio peties srities poodinė kraujosruva padaryta vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 105–107).

2023 m. rugsėjo 29 d. gautoje VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Kazimiež Zinkevič specialisto išvadoje Nr. G2990/2023(01) nurodoma, kad vadovaujantis P. B. medicinos dokumentais kūne mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Pateiktuose medicinos dokumentuose nurodomas tik dešinės alkūnės, sprando, kairės krūtinės ląstos pusės skausmas. Skausmas yra subjektyvus jausmas, kuris nėra specifinis mechaniniam sužalojimui ir negali būti patvirtintas objektyviais metodais. Objektyvių duomenų patvirtinančių sužalojimų nekonstatuota. P. B. kūne mechaninių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 139–141).

2023 m. lapkričio 16 d. kitų objektų („Body“) apžiūros metu užfiksuota vaizdo įrašo „PSS-20230827-172223UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad V. B. policijos pareigūnams nurodo, kad kaimynai mušė gulsčiuku, davė per telefoną. Be to, buvo peržiūrėtas kūno kamerų („Body“) vaizdo įrašas. Šio vaizdo įrašo metu nustatyta, kad R. P. policijos pareigūnui nurodo, kad gulsčiuku buvo užsimota, o ne trenkta. Policijos pareigūnas J. Trusas į rankas paima R. P. paduotą telefoną ir jį atsuka prieš kūno kamerą „Body“, tačiau dėl spindulių kritimo kampo, telefone rodomo vaizdo nėra galimybės įžvelgti, dalinai matomi tik vieno žmogaus, o vėliau kitų žmonių siluetai, todėl nėra galimybės atlikti perfilmuoto vaizdo įrašo apžiūros. R. P. nurodo, kad jo brolis trenkė tada, kai V. B. stūmė. R. P. taip pat paaiškino, kad niekas nebuvo planuota, o gulsčiukas atsirado dėl to, kad jie montavo tvorą. R. P. nurodo, kad jie dėl tvoros yra nuolat provokuojami. Nurodo, kad pilnai supranta, jog pasielgė netinkamai ir nebrandžiai (1 t., b. l. 53–58).

Kitų objektų (Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC)) apžiūros metu užfiksuota BPC Vilniaus skyriaus skaitmeninio garso įrašo (ID 92217725093, skambučio pradžia 2023 m. rugpjūčio 27 d. 16 21 31) apžiūra. Bendruoju pagalbos centro numeriu skambinęs vyras P. B. prašė pagalbos, kadangi grasino kaimynai, vos negavo su pagaliu per galvą. Konfliktas kilo dėl tvoras. Adresas adresu (duomenys neskelbtini) Antrojo skambučio metu P. B. pranešė, kad sumušė jo žmoną, greitosios medicinos pagalbos nereikia (1 t., b. l. 50–52).

2023 m. lapkričio 16 d. kitų objektų (V. B. pateiktų vaizdo įrašų) apžiūra:

- Vaizdo įrašo, pavadinimu „10000000_6614303641963685_7595577153133542762_n.mp4“. Vaizdo įraše matomas R. P., abejose rankose laikantis gulsčiuką. Vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų konfliktas. Konflikto metu kaltinamieji veja iš kiemo nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais. Vaizdo ir garso įrašo 04 min. 10 s. R. P., rankoje laikantis gulsčiuką, R. P. ir nenustatytas vyras visi trise kelioms akimirkoms atsitraukia nuo tvoros krašto, tačiau vaizdo ir garso įrašo 04 min. 13 s. staigiais judesiais R. P. ir R. P. pasilenkia pralenda pro statomą tvorą ir tokiu būdu patenka prie V. B.. Staiga įvyksta susigrūmimas tarp abiejų P. ir V. B., telefonas nukreiptas ir fiksuojamas grindinys. Vaizdo ir garso įrašo 04 min. 17 s. telefonas pakeliamas ir matoma, jog fiksuojama kaip R. P. abejomis rankomis sugriebia P. B. už kaklo. Likus kelioms sekundėms iki įrašo pabaigos, toliau vyksta susigrūmimas tarp jau 4 asmenų – B. ir P..

- Vaizdo įrašo, pavadinimu „10000000_10083536348353206_1692731396872657438_n.mp4“ apžiūros metu užfiksuota, kad tyrimo metu nustatyta, kad mobiliuoju telefonu vaizdo ir garso įrašą fiksuoja V. B.. Nuo vaizdo įrašo pradžios matomas pirmojo vaizdo ir garso įrašo apžiūros metu užfiksuoto susigrūmimo tęsinys tarp B. ir P.. Taip pat nuo vaizdo ir garso įrašo pradžios matoma kaip R. P. su abejomis rankomis užsimojęs rankose laikomu gulsčiuku bei jį bandantys sulaikyti – R. P. ir nenustatytas vyras. Vaizdo ir garso įrašo 00 min. 05 s. P. B. su ranka paliečia R. P., taip jį bandydamas sulaikyti toliau eiti į priekį link jo kiemo teritorijos. Taip pat užfiksuotas toliau vykstantis konfliktas (apsižodžiavimai).

- Vaizdo įrašo, pavadinimu „369872420_5399452136846617_3728957727866996963_n.mp4“ apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo ir garso įrašą fiksuoja V. B.. Kadangi vaizdo ir garso įrašas trunka 1 s, tad atvėrus vaizdo ir garso įrašą bei jį sustabdžius matoma, jog priešais V. B. stovi P. (R. ir R.) bei nenustatytas vyras, kuris laiko R. P.. Matoma, jog R. P. rankoje laiko gulsčiuką. Paleidus vaizdo ir garso įrašą, per 1 sekundę trunkantį įrašą, matoma kaip laikomas R. P. ištrūkęs iš nenustatyto vyro, žengia žingsnį link V. B., užsimoja rankose laikomu gulsčiuku ir suduoda smūgį V. B., tyrimo metu nustatyta, jog smūgis suduotas per ranką, taip pat girdimas smūgio garsas.

- Vaizdo ir garso įrašo apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 59–64).

2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvį, nustatyta, kad prie dvibučio namo sienos yra tvora, 2 metrų aukščio tvora be vidurinio segmento viduryje. Dalyje, kur nėra segmento, yra pritvirtintas skambutis ir pašto dėžė, įvažiavimas išklotas trinkelėm, dešinėje pusėje yra elektriniai vartai, už kurių yra įėjimas į dvibutį 70-2 ant šio namo dalies yra vaizdo kamera, iš kairės pusės durys su įėjimu į dvibutį 70-1. Pačiame kiemo gale, kairėje pusėje, stovi 2 automobiliai. Iš įvykio vietos paimamas gulsčiukas, 1 vnt. (1 t., b. l. 20, 33–37).

2023 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros metu užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 27 d. įvykio metu paimto R. P. priklausančio gulsčiuko apžiūra. Apžiūrint gulsčiuką, nustatyta, kad jis aliumininės konstrukcijos. Gulsčiuko ilgis – 150 cm, plotis – 5 cm. Per visą gulsčiuko ilgį yra trys matavimo reguliatoriai: horizontalusis, vertikalusis ir kampinis (45 laipsniai). Ant gulsčiuko matomi 8 ženklinimo logotipai, kuriuose nurodytos matavimo instrukcijos, taip pat matomas brūkšninis kodas. Apžiūros metu ant gulsčiuko pažeidimų neužfiksuota (1 t., b. l. 74–80).

2023 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros metu užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu nukentėjusiojo P. B. pateiktų jam priklausančių dioptrinių akinių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad dioptrinių akinių gamyklinis pavadinimas „INVU. BY SWISS EYEWEAR GROUP“, modelis „G3001A 51 16 140“. Matoma, kad dioptrinių akinių abu skaidrūs matymo stiklai yra pažeisti, matomi ženklūs ir mažiau ženklūs subraižymai ant abiejų matymo stiklų. Dioptrinių akinių rėmeliai yra juodos spalvos, metalo konstrukcijos. Dioptrinių akinių kojelės yra juodos spalvos, metalo ir plastiko konstrukcijos. Kairės pusės akinių kojelė praradusi stabilumą, slankiojanti iš sutvirtinimo mechanizmo, esančio ant akinių rėmo. Dešinės pusės akinių kojelė yra visiškai sulaužyta, sutvirtinimo mechanizmas sulūžęs, dėl ko dešinioji kojelė yra sulaužyta ir nebeatstatoma į savo pradinę padėtį (1 t., b. l. 65–73).

2023 m. lapkričio 30 d. P. B. grąžinti jam priklausantys dioptriniai akiniai (1 t., b. l. 126, 127).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. 16.21 val. pranešėjas P. B. pranešė, kad tarp jo ir kaimynų vyksta konfliktas, dėl neteisėtai statomos tvoros. Kaimynai agresyvūs, pranešėjas vos su pagaliu negavo per galvą, GMP nereikia. 2023 m. rugpjūčio 27 d. 16.27 val. pranešėjas P. B. pakartotinai pranešė, kad 3 vyrai jį spardė, šalia yra moteris (1 t., b. l. 44–49).

2023 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos gavus V. B. ir P. B. pareiškimus pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32695-23, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 27 d. apie 16.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu tarp pareiškėjų ir R. P. bei R. P., R. P. pastūmė P. B., po ko jis nukrito ir pajuto fizinį skausmą. Vėliau R. P. ir R. P. kojomis ir rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių P. B. į nenustatytas kūno vietas dėl ko jis taip pat pajuto fizinį skausmą. Konflikto metu R. P. sulaužė P. B. akinius, vyro teigimu jų vertė 650 eurų. Taip pat konflikto metu R. P. spyrė V. B., dėl ko ši pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 5–11, 18–19, 25–26). Nuo 2024 m. sausio 12 d. tyrimas tęsiamas pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 12–14).

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

R. P. ir R. P. veiksmai – smurtavimas viešoje vietoje, rėkavimas, įžeidinėjimai nukreipti prieš V. B. ir P. B. – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jie akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamieji R. P. ir R. P. dėl menkavertės priežasties, o būtent dėl ant tvoros kabėjusios pašto dėžutės, išplūdus įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, kartu perlindę per tvorą ir priartėję prie nukentėjusiųjų V. B. ir P. B., R. P. tyčia su ranka sugriebė V. B. už riešo ir jį spaudė, po to paleidęs V. B. riešą, priėjo prie šalimais stovinčio P. B. ir su ranka sugriebė jam už veido ir panaudodamas fizinę jėgą pargriovė ant trinkelių. P. B. gulint ant trinkelių R. P. kartu su R. P. bendrai rankomis sudavė ne mažiau 5 (penkis) smūgius P. B. į veido sritį bei bendrai kojomis spyrė ne mažiau 5 (penkis) kartus P. B. į įvairias kūno vietas. Po to, R. P. su rankoje laikomu gulsčiuku sudavė V. B. vieną smūgį į dešinės rankos riešą ir vieną smūgį į dešinį petį, koja vieną kartą spyrė į pilvą bei su rankoje laikomu gulsčiuku dūrė ne mažiau 2 (du) kartus į abiejų pusių šonkaulių sritis. Tokiais bendrais veiksmais R. P. ir R. P. padarė nukentėjusiajai V. B. dešinio peties srityje kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajam P. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji teigė įvykio detalių neprisimenantys, tačiau kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino: kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nesuvaldė emocijų, fizinį smurtą inicijavo kaltinamieji, o konfliktas įsiliepsnojo dėl keičiamos tvoros bei ant tvoros kabėjusios pašto dėžutės. Pažymėtina, jog kilusį konfliktą dvibučio namo kieme taip pat matė gretimuose namuose gyvenantys kaimynai. Štai, iš ikiteisminio tyrimo duotų liudytojų (M. M. – Ž. ir R. G.) parodymų matyti, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų kilęs konfliktas ir kilęs triukšmas atkreipė dėmesį, dėl kilusio konflikto kaimynystėje jie patyrė išgąstį, sunerimo dėl savo šeimos ir kaimynų saugumo (1 t., b. l. 176–179, 182–185).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju neginčijimai nustatyta, kad kaltinamieji sutrikdė kaimynystės tvarką bei rimtį, t. y. buvo atkreiptas kaimynų dėmesys, kaimynai pradėjo konfliktą filmuoti, R. G., pamatęs, jog konfliktas peraugo ir į fizinį smurtą, suskubo raminti konflikto šalis. Taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Kaltinamieji viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiesiems, kaimynams buvo sukeltas išgąstis, įvykio vietoje trumpam buvo kilusi sumaištis, aplinkiniai buvo atitrūkę nuo įprastinės veiklos. Toks elgesys neatitinka visuomenėje priimtinų moralės normų ir laikytinas įžūliu.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu gynėjas advokatas Egidijus Vosylis prašė pripažinti keturias lengvinančias aplinkybes, kadangi: 1) kaltininkai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailėjosi; 2) kaltininkai savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; 3) kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė dėl didelio susijaudinimo ir 4) kaltinamųjų elgesį lėmė nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys. Teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, dėl kiekvienos iš gynėjo advokato nurodytų aplinkybių, pasisakys atskirai.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad kaltinamieji R. P. ir R. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė po 101, 78 Eur (2 t., b. l. 176; 3 t., b. l. 8). Nukentėjusieji V. B. ir P. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinius ieškinius, kuriais V. B. prašo priteisti jos naudai turtinės – 436 eurus bei neturinės žalos – 7 500 Eur atlyginimą iš R. P. (1 t., b. l. 108–110), P. B. prašo priteisti jo naudai priteisti turtinės žalos – 749 Eur iš R. P. bei neturtinės žalos – 10 000 Eur atlyginimą iš R. ir R. P., solidariai, t. y. iš kiekvieno po 5 000 Eur (1 t., b. l. 142–144). R. P. ir R. P. teisminio nagrinėjimo metu į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą pervedė iš R. P. priklausančios sąskaitos 1 500 eurų (paskirtyje nurodydami „R. ir R. neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas pagal 1-584-834/2024“) (2 t., b. l. 167; 3 t., b. l. 21). Nagrinėjamuoju atveju, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jie atlygino ar pašalino žalą, nėra teisinio pagrindo, kadangi šiuo atveju būtina atlyginti visą padarytą žalą. Vis dėlto, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji rodė iniciatyvą susisiekti su nukentėjusiaisiais per tyrėją bei siūlydami padengti dėl nusikalstamos veikos susidariusią žalą, taip pat į tai, jog kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu savanoriškai į teismo depozitinę sąskaitą pervedė sumą, kuria padengiama visa turtinė žala bei dalis neturtinės žalos, į visiškai padengtą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, kaltinamųjų lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jie iš dalies atlygino dėl nusikalstamos veikos susidariusią žalą.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tai, jog nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto būsenos), kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, gali būti pripažįstamas jei nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali pasireikšti kėsinimusi į kaltininko arba kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu ar šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu (fiziologinio afekto būsena) dėl neteisėtų nukentėjusio asmens veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-96-303/2020, 2K-282-303/2020). Pažymėtina, jog fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-813/2024). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis R. P. teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog šoko būsenoje jis buvo dėl to, nes muštynėse, kurias, kaip pats pripažino, inicijavo jis, dalyvavo pirmą kartą. R. P. nurodė, kad taip pat buvo susijaudinęs, dėl to, nes norėjo pastovėti už savo brolį. Taigi, nors nukentėjusieji taip pat aktyviai dalyvavo konflikte, abi konflikto šalys apsižodžiavo, tačiau nenustatyta, kad R. P. ar R. P. veikė fiziologinio afekto būsenoje. Kaltinamieji įvykio metu buvo pakaltinami ir savo veiksmus suprato bei galėjo juos valdyti. Nors anksčiau aptarti nukentėjusiųjų veiksmai galėjo supykdyti kaltinamuosius, tačiau tai nėra pakankama priežastis nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Nors iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pati nukentėjusioji nevengė konflikto, t. y. kaltinamųjų atžvilgiu buvo išsakyti reikalavimo pobūdžio sakiniai, pavyzdžiui, „Eikite pasižiūrėti į veidrodį“, kėlė balsą bei su kaltinamaisiais apsižodžiavo, tačiau pažymėtina ir tai, jog kitas nukentėjusysis jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti kaltinamųjų tokius veiksmus neatliko, tačiau taip pat buvo užpultas. Todėl pagrindo pripažinti atsakomybe lengvinančios aplinkybės, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nėra.

Kaltinamojo R. P. sutuoktinė S. P. pateikė prašymą atleisti R. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 195) bei kaltinamojo R. P. sutuoktinė S. P. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 168).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

S. P. nėra teista (2 t., b. l. 198), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 197). Šie duomenys patvirtina, jog galima laiduotoja pažeidimų nedaro. Iš (duomenys neskelbtini) pažymos apie S. P. darbą matyti, kad ji dirba biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ir eina (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, pareigas (psichikos sveikatos srityje). Darbovietės atstovė pažymi, kad S. P. yra atsakinga, kolegiška, kūrybiška, geba organizuoti ir planuoti sveikatos ugdymo ir mokymo veiklas, ieškoti ir analizuoti informaciją, prisitaikyti prie pokyčių, valdyti grupę / auditoriją (2 t., b. l. 196).

S. P., laiduojanti už R. P., neteista (2 t., b. l. 171), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 169), taigi, teisės pažeidimų nedaro. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra pateikęs charakteristiką, kurioje nurodyta, kad S. P. eina darbų saugos ir sveikatos specialistes pareigas, o nuo 2022 m. yra įmonės atitikties pareigūnė bei vadovybės atstovė, organizuojanti įmonės veiklą. Direktorius pažymi, kad S. P. yra organizuota, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata. Jos darbo dėka įmonėje procesai vyksta tvarkingai, aiškiai ir sistematizuotai. Direktorius taip pat išskiria šias S. P. būdingas būdo savybes – jautrumą, empatiškumą, atsakingumą, pareigingumą, iniciatyvumą (2 t., b. l. 170).

Taigi, šie byloje esantys duomenys, teismui leidžia daryti išvadą, kad laiduotojų charakterio savybės, pažymimas profesionalumas darys teigiamą įtaką kaltinamiesiems ir S. P. ir S. P. yra vertos teismo pasitikėjimo. Nors nukentėjusioji V. B. teisiamojo posėdžio metu abejojo, ar kaltinamųjų sutuoktinės atkalbės vyrus ir yra nusiteikusios prieš nukentėjusiuosius, tačiau tokių duomenų byloje nėra užfiksuota, kilusiame konflikte nei viena iš laiduotojų nedalyvavo, o kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu nurodė kalbėję su savo žmonomis, jos tokį kaltinamųjų emocionalų ir netinkamą elgesį smerkė bei kaltinamieji suprato savo netinkamus veiksmus bei pamoką išmoko. Atsižvelgus į abiejų laiduotojų profesines bei būdo savybes, tai kad kaltinamieji neteisti, abejoti šiais kaltinamųjų žodžiais nėra teisinio pagrindo.

Prokurorė taip pat siūlė kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, tačiau šioje baudžiamojoje byloje yra pateikti civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kaltinamieji stengėsi juos atlyginti, kritiškai vertino savo veiksmus, taigi, šiuo atveju užstatas yra perteklinė priemonė.

Nors civiliniu ieškiniu civilinė ieškovė ir nukentėjusioji V. B. prašo neturtinę žalą ir turtinę žalą priteisti iš R. P., tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji R. P. ir R. P. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami. Bendrininkavimo institutas, numatytas BK IV skyriuje, numato, jog esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamąja tvarka už vieną ir tą patį nusikaltimą, jų veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariąją bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.279 straipsnis). Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-390-876/2024). Taigi, nagrinėjamuoju atveju padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala privalo būti atlyginta R. P. ir R. P. solidariai.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.