Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. gynėjos advokatės N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir S. S. paskirta 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 30 d. iki jo faktinio taikymo pabaigos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gegužės 13 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta nepakeista iki nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. S. priteista 23 799,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. S. nuteistas dėl to, kad jis 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 14 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia sunaikino svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą: jis 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 14 val. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atvyko iš Baltarusijos Respublikos pusės prie Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, stovėjo nenustatytoje vietoje ir stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti bendrininkus tuo atveju, jei pasirodytų pasienio pareigūnai, tokiu būdu saugojo bendrininkus, sudarydamas sąlygas nusikalstamos veikos vykdymui. Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti du asmenys, neteisėtai atėję į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, diskiniais pjūklais nupjovė bei ant žemės nuvertė valstybės sienos apsaugai skirtus du vaizdo stebėjimo sistemos kamerų stulpus Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo kameromis. Taip bendrais veiksmais sugadino du vaizdo stebėjimo sistemos kamerų stulpus, vieną komutacinę spintą bei šviesolaidžius ir elektros maitinimo bei informacijos perdavimo kabelius, tuo padarydami (duomenys neskelbtini) bendrą turtinę 695,85 Eur žalą.

2. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendyje konstatavo, kad S. S. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ne tik jo paties visišku kaltės prisipažinimu, tačiau ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, o būtent: liudytojų E. K., R. Ž., K. G., V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, (duomenys neskelbtini) pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Pirmosios instancijos teismas S. S. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad jo padaryta veika pagal pavojingumą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, S. S. Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (4 t., b. l. 41-42, 43-48), 2020 m. gegužės 12 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, nes vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (4 t., b. l. 40). Teismas sprendė, kad nors iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo S. S. teistumas jau buvo išnykęs, vis dėlto tai, kad kaltinamasis vos po dviejų mėnesių nuo teistumo išnykimo padarė naują, šį kartą jau apysunkį nusikaltimą, charakterizuoja jį neigiamai, ypač įvertinus ir tai, kad S. S., būdamas kitos valstybės piliečiu, per gana trumpą laiką padarė jau du nusikaltimus Lietuvos Respublikoje, be to, dar yra padaręs ir šiurkštų administracinį nusižengimą, o tai rodo, kad S. S. linkęs nesilaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų. Alytaus apylinkės teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog kaltę pripažino ir gailisi, atsakomybę sunkinančia - tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nebe pirmą kartą Lietuvos Respublikoje teisiamam kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į patenkinamą kaltinamojo asmenybę, nepagrindinį vaidmenį, nustatytas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės dydžio vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, konstatavo, jog teismas neturi pagrindo abejoti PVM sąskaita faktūra serija AA Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad skubus Kabelių pasienio užkardos sienos stebėjimo sistemos sutaisymas, kad sistema galėtų bent preliminariai funkcionuoti, civilinei ieškovei kainavo 1 439,90 Eur, o taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detekcijos ir optoelektroninės įrangos sistemos pilno atstatymo“, kuriame nurodyta, jog pilnas žalos atstatymas papildomai kainuos 22 359,59 Eur su PVM, iš jų darbai kainuos 13 621,69 Eur su PVM, o medžiagos kainuos 8 737,90 Eur su PVM, todėl (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintas ir civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) priteista iš S. S. 23 799,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. S. gynėja advokatė N. R. prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio panaikinti ir civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį palikti nenagrinėtu ar nustatyti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir jį nagrinėti civiline tvarka.

3.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo gynėja teigia, kad nagrinėjamu atveju S. S. neatliko konkrečių veiksmų nurodytų kaltinime, tik padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. veikė kaip padėjėjas, kas skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta. Kadangi S. S. veikė kaip padėjėjas, jis neatliko turto sugadinimo veiksmų – būtent ikiteisminio tyrimo nenustatyti du asmenys, neteisėtai atėję į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kabelių užkardos saugomą valstybės sienos ruožą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, diskiniais pjūklais nupjovė bei ant žemės nuvertė valstybės sienos apsaugai skirtus du vaizdo stebėjimo kamerų stulpus Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo kameromis. Civilinio ieškovo ieškinyje taip pat akcentuojama, kad kaukes dėvintys asmenys atliko neteisėtus veiksmus, sugadino turtą ir šis turtas buvo dalinai atstatytas - UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atstatė elektros sistemos veikimą, buvo atlikta darbų už 1 439,90 Eur.

3.2. S. S. gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju S. S. neatliko turto sugadinimo veiksmų, juos atliko du nenustatyti asmenys (iš tikrųjų šie asmenys yra įvardinti, tai A. H. ir A. F.). Tarp S. S. veiksmų ir padarytos žalos nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes ir civiliniame ieškinyje įvardijama, kad žalą padarė du kaukėti asmenys. Kita vertus, baudžiamojoje byloje atlikti pirminiai tyrimo veiksmai prieš šiuos du asmenis, kurie tiesiogiai atliko nusikalstamus veiksmus, tai A. H. ir A. F., tačiau A. H. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o dėl A. F. ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą. Dėl to šiuo laikotarpiu tikrieji padaryto nusikaltimo bendravykdytojai, kurie turi atsakyti dėl turtinės žalos padarymo, išvengia civilinės atsakomybės, o civilinis ieškinys visa apimtimi yra reiškiamas S. S., kuris nedalyvavo tiesiogiai pjaunant stulpus. Gynėjos įsitikinimu, nepagrįstai, neišsiaiškinus visų kaltų asmenų, nebaigus tyrimo jų atžvilgiu, civilinis ieškinys yra reiškiamas tik S. S., kai jo veiksmai yra antraeiliai kaip padėjėjo, sudarant sąlygas pagrindiniams kaltininkams išvengti neigiamų padarinių. Esant tokiai situacijai, nepagrįstai S. S. nurodomas kaip vienintelis civilinis atsakovas, o turtinė žala priteisiama tik iš vieno asmens, kitų asmenų atžvilgiu net nebaigus ikiteisminio tyrimo.

3.3. Gynėja skunde nurodo, jog susiklosčius tokiai situacijai kaip nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 2 dalies nuostatos. Išimtiniais atvejais, vadovaujantis BPK 115 straipsniu, civilinis ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Ši išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat, jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles.

3.4. Skundo autorė nurodo, jog iš baudžiamojoje byloje pateiktų rašytinių įrodymų, sugadinus, t. y. diskiniais pjūklais nupjovus valstybės sienos apsaugai skirtus du vaizdo stebėjimo kamerų stulpus Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo kameromis, padaryta žala sudaro 695,85 Eur. Šiuo metu sistemos atstatymo išlaidos (sistema veikia ir atlieka tam numatytas funkcijas) sudaro 1 439,90 Eur (pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą). Civilinio ieškovo atstovas pripažino, kad nėra aišku, kiek buvo įkainuotos medžiagos, įrengus Kabelių pasienio užkardą, ir, kad žalos nustatymą patvirtinančius dokumentus pateikti nėra galimybės. Byloje pateikti dokumentai, kad žala nustatyta preliminariai, gavus iš tiekėjo komercinį pasiūlymą, kad vyksta viešieji pirkimai. Taip pat nustatyta, kad nebuvo vertintas medžiagų nusidėvėjimas, nors medžiagos ir įranga įgytos 2021 m. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad realiai apskaičiuoti kokia žala padaryta, nesant papildomų duomenų yra neįmanoma. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad buvo nupjauti du stulpai, sugadinta komutacinė spinta, bei nupjauti elektros maitinimo kabeliai. Vaizdo stebėjimo kameros nebuvo sugadintos, o komutacinė spinta tik sulankstyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus atstatymo darbus - visas atstatymas su medžiagomis kainavo 1 339,90 Eur, o medžiagų kaina sudarė tik 223,85 Eur. Iš medžiagų buvo įgyta: movas, kabelio įdorai, viršįtampio apsaugos, saugikliai. Gynėja taip pat nurodo, kad tik deklaratyvus aiškinimas, kad padaryta žala yra 23 799,49 Eur, nes sistema veikia jau dabar, ir jos atstatymas kainavo tik 1 439,90 Eur. Nėra pateikta patvirtinančių įrodymų, kad realiai patirta žala sudaro 23 799,49 Eur. Šis paskaičiavimas yra preliminarus ir neįrodytas. Nesutiktina su pateiktais duomenimis apie medžiagų ir darbų kainas, nėra nepašalinti prieštaravimai dėl kainų skirtumų, pavyzdžiui, nurodoma 2 stulpų kaina - 2021 m. be PVM - 472 Eur, o ieškinyje nurodoma tų stulpų kaina 1 209,50 Eur. 2021 m. nurodytos komutacinės spintos kaina be PVM – 81,5 Eur, o civiliniame ieškinyje nurodyta kaina - 699 Eur. 2024 m. vasario 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo K. G. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad jis negali patvirtinti kiek buvo įkainuotos medžiagos įrengus Kabelių pasienio užkardos stebėjimo sistemą , nes buvo atsiskaitoma bendrai. Pastebėtina, kad civiliniame ieškinyje ir pateiktuose prieduose nurodyti įrenginiai ir jų kainos, dėl kurių S. S. nebuvo kaltinamas - todėl neprivalo atlyginti tų medžiagų įgijimo išlaidų, darbų kainų.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo S. S. gynėjos advokatės N. R. skundą tenkinti dalyje, panaikinant Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, ieškinį paliekant patenkintą dėl 1 439,90 Eur sumos, dėl likusios ieškinio dalies – 22 359,59 Eur sumos, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo S. S. gynėjos advokatės N. R. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai teisėjų kolegijos išsamiau nevertinami. Nuteistojo gynėja skunde kelia abejonę dėl jos ginamojo vaidmens bendrininkų grupėje bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktas civilinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu arba nustatyta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir jis nagrinėjamas civiline tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 24 straipsnio taikymo

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, jog S. S. nusikalstami veiksmai atitinkamai BK 24 straipsnio prasme turėtų būti vertinami kaip padėjėjo. Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, jog S. S. neatliko konkrečių veiksmų nurodytų kaltinime, tik padėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, t. y. stebėjo aplinką, turėdamas tikslą įspėti bendrininkus tuo atveju, jei pasirodytų pasienio pareigūnai, kai kiti du asmenys diskiniais pjūklais nupjovė bei ant žemės nuvertė valstybės sienos apsaugai skirtus du vaizdo stebėjimo sistemos kamerų stulpus Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo kameromis.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-648/2017).

8. Kaip matyti iš Alytaus apylinkės teisme 2024 m. balandžio 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. S. pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 22 d. A. F. jo paprašė privežti prie valstybinės sienos, kur jo laukė A. H.. Vežamas A. F. pasakė S. S., jog eis į Lietuvą pjauti stulpų. Privežus prie valstybinės sienos, A. F. nuėjo takeliu link sienos ir paprašė S. S. stebėti aplinką, ar nepasirodys pasieniečiai, todėl jis liko prie automobilio, o sulaukus A. F., jie kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). S. S. pirmosios instancijos teisme taip pat nurodė, jog A. F. kuprinėje matė diskinį pjūklą, o vykstant automobiliu į (duomenys neskelbtini), A. S. pasakojo, jog dviese su A. H. pasienyje nupjovė du stulpus. Į tikslinamuosius prokurorės klausimus S. S. parodė, jog nesuprato, kokiu tikslu A. F. pjovė stulpus, o civilinį ieškinį turi apmokėti tie, kas pjovė ir sugadino turtą bei parodė, jog jo kaltė yra tik tame, kad jis privežė A. F. nesuvokdamas, kad tapo nusikaltimo bendrininku.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 7 punkte išaiškintą, daro išvadą, jog akivaizdu, kad S. S. suvokė, jog stebėdamas aplinką, ar nepasirodys pasienio darbuotojai, veikė aktyviais bendrais veiksmais su nenustatytais asmenimis, ir nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teigė, jog tik stebėjo aplinką, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, suprato, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, todėl net jeigu jis su kitais nusikalstamą veiką kartu vykdžiusiais asmenimis iš anksto nesitarė (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kabelių pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia naikinti svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą, ir jo negadino, tai nereiškia, kad jis neprivalo atsakyti pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką. Duomenų, patvirtinančių, kad šiuo atveju buvo vieno iš vykdytojų ekscesas, byloje nėra, be to, net ir esant tokiems duomenims, nebūtų paneigta, kad S. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Reiškia, nagrinėjamu atveju jis privalo atsakyti už visus bendrai su kitais asmenimis atliktus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y., jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo būtent atitinkantys anksčiau išaiškintą – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pasitelkė nuteistąjį, jog jis stebėtų teritoriją, kai pastarieji diskiniais pjūklais nupjovė bei ant žemės nuvertė valstybės sienos apsaugai skirtus du vaizdo stebėjimo sistemos kamerų stulpus Nr. (duomenys neskelbtini) su vaizdo kameromis. Sprendžiant dėl objektyviojo bendrininkavimo požymio – veikos bendrumo, nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje nustatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, Nr. 2K-340/2013, Nr. 2K-1-719/2020). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, Nr. 2K-297-222/2016 ir kt.). Be to, teisėjų kolegija atkreipia S. S. gynėjos advokatės dėmesį, jog iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog skiriant nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog jos ginamasis darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje atliko nepagrindinį vaidmenį.

Dėl civilinio ieškinio

10. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

11. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. S. gynėja advokatė N. R. kaip vieną iš prašymų nurodė, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant civilinio ieškinio klausimą turėtų būti vadovaujamasi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 5 d. pateikė ieškinį dėl padarytos 23 799,49 Eur žalos priteisimo ir atlyginimo (1 t., b. l. 98-99). Iš prie civilinio ieškinio pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo K. G. 2024 m. sausio 23 d. rašto Dėl detekcijos ir optoelektroninės įrangos sistemos pilno atstatymo matyti, jog dėl kaltinime nurodyto nusikaltimo padarytos žalos buvo atlikta darbų už 1 439,90 Eur su PVM, 2023 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra AA Nr. (duomenys neskelbtini) (apmokėta). Pilnas padarytos žalos atstatymas papildomai kainuos 22 359,59 Eur su PVM, iš jų: darbai 13 621,69 Eur su PVM, medžiagos 8 737,90 Eur su PVM (1 t., b. l. 102-103). Atsakant į apeliantės gynėjos skundo argumentą dėl BPK 115 straipsnio 2 dalies taikymo, teisėjų kolegija pažymi, jog nors bylos medžiagoje yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto J. Š. tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie padarytą žalą pateikimo, kuriame nurodyta, kad žalos dydžio nustatymą patvirtinančius dokumentus pateikti nėra galimybės, o žala buvo nustatyta preliminariai gavus iš tiekėjo komercinį pasiūlymą dėl pilno sistemos funkcionalumo atstatymo ir šiuo metu yra vykdomos viešųjų pirkimų procedūros visiškam stebėjimo sistemos atstatymui, tačiau atkreiptinas gynėjos dėmesys, jog minėtas tarnybinis pranešimas elektroniniu parašu pasirašytas 2023 m. spalio 10 d. 13.52 val. (1 t., b. l. 128-129). Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis ieškinys byloje pareikštas 2024 m. vasario 5 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamu nuosprendžiu nustatytu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BPK 115 straipsnio 2 dalies normų, kadangi civiliniam ieškovui padaryta žala bei jos dydis yra neabejotinai ir neginčytinai nustatyti.

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog tikrieji padaryto nusikaltimo bendravykdytojai, kurie turi atsakyti dėl turtinės žalos padarymo, išvengia civilinės atsakomybės, o civilinis ieškinys visa apimtimi pareikštas S. S., kuris nedalyvavo tiesiogiai pjaunant stulpus. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės R. K. 2024 m. vasario 13 d. nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai, o būtent nutarime nurodyta, jog veikas įvykdė keli įtariamieji ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus, nustatyta, kad veikos, numatytos BK 291 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, nesusiję su veika, numatyta BK 199 straipsnio 1 dalyje. Siekiant greitesnio proceso, tikslinga ikiteisminius tyrimus atskirti, kadangi dėl vienų veikų tyrimas yra baigiamas, o dėl kitų veikų ištyrimo būtinas papildomas laikas, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, įtariamojo A. H. atžvilgiu atskirtas (1 t., b. l. 43-44). Taip pat Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės teismo prokuratūros (Varėna) prokurorės R. K. 2024 m. vasario 15 d. nutarimu atskirti ikiteisminiai tyrimai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamas veikas įvykdė keli įtariamieji ir atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus kelių iš jų nei asmenybės, nei buvimo vieta nenustatyta, todėl nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 291 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, nenustatytų asmenų atžvilgiu (1 t., b. l. 50-51).

14. Esant solidariai nuteistųjų pareigai atlyginti žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli nuteistieji bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali tik kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui, tėvai ar rūpintojas atsako už nepilnamečio padarytą žalą, samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės ir kt.). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.279 straipsnis). Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo institutas, numatytas BK IV skyriuje, numato, jog esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamąja tvarka už vieną ir tą patį nusikaltimą, jų veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariąją bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2013). Taigi, teisėjų kolegija, pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, atsakomybės už bendrais nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui klausimas bus sprendžiamas atskiru procesiniu sprendimu, kai asmenys bus surasti. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei asmenų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis procesinis sprendimas, jie taip pat bus solidariai atsakingi už padarytą turtinę žalą kaip ir S. S., kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. S. gynėjos advokatės N. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.