Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.1; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.1.8.6.10; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Iš D. S. priteista Valstybinei ligonių kasai civilinio ieškinio tenkinimui 2 168,15 Eur. Civilinio ieškinio atlyginimui palikta galioti tarp civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF ir D. S. sudaryta sutartis dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. S. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 12 d., apie 00.10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, garažų masyve „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtame garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aštria metalo atraiža, tyčia vieną kartą dūrė A. S. į nugarą, tuo padarydamas šiam durtinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje, priestuburinėje linijoje, juosmeninių I-II slankstelių lygyje, su nugaros smegenų kietojo dangalo ir nervinių šaknelių sužalojimu žaizdos kanalo eigoje, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį: pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių; BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą; BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys; BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą aplinkybę, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai; taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę netinkamai į ją atsižvelgė. Apeliantas pabrėžia, kad teisėsaugos institucijoms ir teismui šią baudžiamąją bylą buvo lengviau išnagrinėti dėl jo procesinio elgesio. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nekėlė jokių reikalavimų, nuoširdžiai prisipažino. Ši aplinkybė kartu su kitomis laikytina svarbia taikant nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį.

2.2. Apelianto įsitikinimu, įtakos laisvės atėmimo bausmės skyrimui turėjo nuosprendyje nurodytas jo teistumas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl jis neturėtų būti vertinamas kaip motyvas skirti asmeniui laisvės atėmimo bausmę.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, tik formaliai užsiminė, kad atsižvelgia į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl šios reikšmingos aplinkybės nepripažino D. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nors ji turi tiesioginės įtakos tinkamai individualizuojant bausmę nuteistajam. Akivaizdu, kad nuteistojo išdažymas dažais, ką pripažino ir nukentėjusysis, yra netinkamas ir įžeidžiantis elgesys D. S. atžvilgiu.

2.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas atmestų prašymą D. S. veiksmuose nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, šioje byloje būtina įvertinti ir tai, jog nuteistojo veiksmuose yra BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė - veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Iš paties nuteistojo, nukentėjusiojo A. S., liudytojo A. B. parodymų matyti, jog D. S. veiksmus atliko, po to, kai impulsyviai susijaudino dėl nukentėjusiojo neteisėto veiksmo jo atžvilgiu. Akivaizdu, kad nukentėjusysis žinojo, jog D. S. yra neblaivus, o purškimas ant jo kūno dažų gali sukelti impulsyvią neigiamą bet kurio asmens reakciją. Todėl nepateisinant D. S. veiksmų pavojingumo ir neproporcingumo, vis tik pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai atmetė būtinybę D. S. veiksmuose įvertinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

2.5. Nuteistojo nuomone, neįžvelgus jo veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ar 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, individualizuojant bausmę, būtina įvertinti nusikalstamos veikos motyvą, t. y., jo veiksmas buvo atliktas ne be priežasties, o būtent dėl nukentėjusiojo nepriimtino elgesio.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė, ar nuteistojo veiksmuose nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nebuvo paneigta, kad D. S., iš tiesų suvokęs, ką padarė, labai išsigando ir puolė padėti savo geram draugui nukentėjusiajam A. S.: pasodino jį ant žemės, žaizdą uždengė popieriniu rankšluosčiu, metalinę atraižą ištraukė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tokie D. S. veiksmai parodo, jog jis siekė, kad nukentėjusysis nenukraujuotų, nors ir neturėdamas tam reikalingos mediko kompetencijos, tačiau visais įmanomais būdais (ištraukdamas svetimkūnį iš nukentėjusiojo kūno, pasodindamas nukentėjusįjį ant žemės, kad jis būdamas sužeistas iš viso nenusilptų) siekė išvengti pačių blogiausių įmanomų padarinių (mirties nukraujavus, neįgalumo prarandant galimybę nukentėjusiajam vaikščioti). O tokie veiksmai pagal teismų praktiką yra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

2.7. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino ir BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės, nors nuosprendyje nurodė, kad gydymosi metu D. S. rūpinosi, slaugė nukentėjusįjį ir šiuo metu su juo bendrauja, nukentėjusysis nereiškia jokių pretenzijų. Tuo pačiu nuosprendžiu civilinio ieškinio atlyginimui paliko galioti tarp civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF ir D. S. sudarytą sutartį dėl žalos atlyginimo. Taigi pripažino, kad žalos atlyginimo klausimai iš esmės yra visiškai išspręsti. Negana to, D. S. siekia, kad žala civilinei ieškovei būtų atlyginta kuo greičiau, ką patvirtina apeliacinės instancijos teisme pateikiamos piniginių perlaidų kvitų kopijos. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas D. S. bausmės teisėtumo ir teisingumo klausimą, turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą skiriant D. S. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriant bausmę, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis turi dar vieną mažametį vaiką iš ankstesnės santuokos. Jis kiek įmanydamas prisideda prie dukros išlaikymo. Aštuonerių metų dukrai tėvo dėmesys taip pat yra ypatingai svarbus, o nepakeitus nuosprendžio, būtų netiesiogiai padaryta žala ir šiam mažamečiui asmeniui.

2.9. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis D. S. dirba autoelektriku - diagnostiku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio charakteristika patvirtina, kad jis yra pareigingas, nekonfliktiškas darbuotojas, atsakingai žiūri į darbą, motyvuotas ir veržlus. Dirba komandoje, neatsisako padėti kolegoms. Kolegų tarpe gerbiamas. Šios aplinkybės rodo, kad D. S., dirbdamas paklausų elektriko darbą, neša didelę naudą visuomenei, negana to ir savo kolegų tarpe yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Teismas šių aplinkybių neįvertino tinkamai, nepagrįstai nuspręsdamas nuteistąjį izoliuoti nuo visuomenės dvejiems metams. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgus į tai, kad jis susituokęs, dirba, kuria su sutuoktine šeimą, galima daryti išvadą, kad jis reikšmingai prisideda prie visuomenės gėrių kūrimo, o skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir visų mokesčių mokėtojų pinigais rūpintis nuteistuoju pataisos įstaigoje, nebūtų logiškiausias sprendimas, kai valstybės biudžete yra daug daugiau aktualių klausimų asignavimams paskirstyti.

2.10. Svarbu ir tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Tik dirbdamas savo legalų darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne atlikinėdamas griežtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jis sugebės grąžinti kreditą.

2.11. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam terminuotą laisvės atėmimo bausmę, netinkamai įvertino ir BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą kriterijų, t. y. nusikalstama veika padarytą žalą. Nors teismas konstatavo, kad yra susitarimas dėl žalos atlyginimo tarp D. S. ir Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF ir šį susitarimą patvirtino, tačiau nevertino šios aplinkybės iš esmės. Akivaizdu, kad būdamas pataisos įstaigoje D. S. negalės pilnavertiškai laiku, t. y. pagal teismo patvirtintą susitarimą sumokėti turtinę žalą. Būtent vykdyti visus įsipareigojimus D. S. galės tik tuo atveju, jeigu būdamas laisvėje toliau dirbs ir gaus atlyginimą. Individualizuodamas bausmę, teismas nevertino fakto, jog nukentėjusysis A. S. neturi jokių pretenzijų nuteistajam D. S.. Dėl sveikatos sutrikdymo, kurį jam sukėlė D. S., nukentėjusysis realiai nepatiria jokio didelio diskomforto ar dvasinių išgyvenimų, nukentėjusiojo nei darbingumas, nei organizmo funkcijos šiai dienai nėra sutrikusios.

2.12. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis tvirtina, kad šiuo atveju yra galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Paskirta reali laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šis klausimas taip pat nekelia abejonių. Nuteistasis D. S. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija paskirtos per griežtos bausmės ir nepripažintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių aspektu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

5. Apeliantas nurodo, kad suteikė nukentėjusiajam visapusišką pagalbą, bandė išvengti sunkesnių padarinių, kas turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus šiai aplinkybei nustatyti reikšmingu aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė D. S. veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

6. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013, 2K-26-648/2019). Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė yra nusikalstamą veiką padariusio asmens siekis kaip įmanoma labiau sumažinti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Taip atskleidžiamas ir kaltininko psichinis santykis su jo padaryta nusikalstama veika ir jos padariniais.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis po dūrio nukentėjusiajam aštria metalo atraiža į nugarą teikė jam pagalbą. Parvedęs į garažą ištraukė metalo atraižą, laikė prispaudęs žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, laukė atvykstančių medikų. Iš greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateikto skambučio garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad skambindamas pagalbos numeriu jis tuo pačiu teikė nukentėjusiajam pagalbą, nes greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pasiteiravus, ar pranešėjas yra prie nukentėjusiojo, D. S. atsakė „jo, nu laikau jam žaizdą“, o klausydamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojos instrukcijų, ką toliau daryti, jis perdavė kitam asmeniui laikyti prispaustą žaizdą (2 t., b. l.29-33). Taigi, nuteistasis aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajam pagalbą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Nukentėjusysis A. S. civilinio ieškinio dėl jam nuteistojo veiksmais padarytos žalos nereiškė, nurodė pretenzijų neturintis. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. S. priteista Valstybinei ligonių kasai 2 168,15 Eur atlyginimui už nukentėjusiojo gydymą. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė mokėjimų nurodymų kopijas, patvirtinančias, kad D. S. Valstybinei ligonių kasai atlygino visą padarytą žalą (3 t., b. l. 98-102). Atsižvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu, kad D. S. geranoriškai dar iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo atlygino visą padarytą žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši aplinkybė atsakomybę lengvinančia pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014, 2K-57-1073/2024). Kadangi nuteistasis D. S. iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme savanoriškai atlygino visą Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nors teismas, skirdamas bausmę, pažymėjo, kad atsižvelgia į provokuojantį nukentėjusiojo elgesį, tačiau nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas A. S. elgesys. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu taip pat sutinka.

10. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. ir nukentėjusysis A. S. su draugais savaitgalį girtavo nuteistojo garaže. Išgertuvių metu D. S. ir liudytojas T. R. užmigo ant kėdžių. Prabudęs D. S. nurodė, kad pamatė, jog jis ir T. R. yra apipurkšti aerozoliniais mėlynais dažais, kad buvo apipurkšta basa D. S. koja ir šalia sėdinčio vyriškio nugara, patvirtina nuteistojo pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 166-170). Nukentėjusysis pripažino, kad tai jis apipurškė dažais nuteistojo koją. D. S. aiškino, kad pradžioje jis dėl tokių veiksmų nepyko, suprato, kad tai pokštas, tačiau vėliau nukentėjusysis ėmė dažus purkšti jam į veidą, todėl jis užpyko. Prasidėjo lakstymas, apsistumdymas, jis norėjo išvaryti A. S., tačiau pastarasis jo nesiklausė, įstūmė jį į garažo vidų. Nuteistasis pripažino, kad tada ir pagriebė po ranka pasitaikiusią metalo atraižą bei ja įdūrė nukentėjusiajam į nugarą. Nukentėjusysis irgi aiškino, kad jie su nuteistuoju purškėsi dažais, kad D. S. jį varė lauk, tačiau jis aiškino, jog galvojo, kad pastarasis juokauja, todėl stūmė jį į garažo vidų, dėl ko nuteistasis parkrito ant garažo grindų. O kai D. S. stojosi nuo grindų, pajuto smūgį į nugarą. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis aiškino, kad tai jis išprovokavo D. S.. Liudytojas A. B. nurodė, kad tuo metu, kai D. S. ir T. R. užmigo, jam su A. S. kilo mintis išpaišyti aerozoliniais dažais miegančius asmenis. Kai D. S. prabudo, jis buvo šiek tiek piktas. Paskui matė, kaip A. S. dar purškė į nuteistąjį. Po kurio laiko girdėjo, kaip D. S. A. S. liepė išeiti iš garažo, bet šis nėjo, stūmė D. S., dėl ko pastarasis garaže nukrito. Matė, kad atsistojęs rankoje kažką turėjo ir tuo daiktu dūrė nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie nukentėjusiojo veiksmai (miegančių asmenų apipurškimas dažais, vėliau dažų purškimas į veidą, nepaklusimas raginimui išeiti iš garažo, stumdymasis) buvo rizikingi, ypač įvertinus tai, kad D. S. buvo neblaivus. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino aptarto nukentėjusiojo elgesio kaip turėjusio įtakos tolesniems D. S. veiksmams, nepagrįstai nepripažino D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde buvo pareiškęs alternatyvų prašymą – pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą aplinkybę tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nepripažintų esant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Nors BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl to, ar yra pagrindas šiuo atveju pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

13. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama kai nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Dėl nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tai, jog nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto būsenos), kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, gali būti pripažįstamas jei nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali pasireikšti kėsinimusi į kaltininko arba kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu ar šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu (fiziologinio afekto būsena) dėl neteisėtų nukentėjusio asmens veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-96-303/2020, 2K-282-303/2020). Pažymėtina, jog fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju pagrįstai nenustatyta, jog D. S. veikė fiziologinio afekto būsenoje. Nuteistasis įvykio metu buvo pakaltinamas, savo veiksmus suprato ir galėjo juos valdyti, nors ir buvo neblaivus. Nors anksčiau aptarti nukentėjusiojo veiksmai galėjo supykdyti nuteistąjį, tačiau tai nėra pakankama priežastis nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai, kad D. S. suvokė situaciją bei gebėjo kontroliuoti savo elgesį patvirtina ir tai, jog iš karto po to, kai sužalojo nukentėjusįjį, teikė jam pagalbą, pats iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus, juos pasitiko, netęsė konflikto. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmės individualizavimo

15. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, yra prašoma švelninti nuteistajam D. S. paskirtą bausmę ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį.

16. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija už šioje normoje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą asmeniui numato tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. D. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metam, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, apeliacinės instancijos teisme papildomai nustatytas tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nukentėjusiojo išreikštą poziciją, yra netikslingas, nes nuteistojo eliminavimas iš visuomenės dvejų metų laikotarpiui bus nukreiptas iš esmės tik į nuteistojo nubaudimą ir prieštaraus teisingumo principui.

17. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas.

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmę, įvertino tai, kad D. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, kad anksčiau yra teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinti ir nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, aplinkybės, kad nukentėjusysis pretenzijų nuteistajam nereiškia, jie toliau bendrauja, D. S. gydymosi metu rūpinosi nukentėjusiuoju. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir įvertinęs nurodytas aplinkybes, paskyrė nuteistajam mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Galimybės skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, apylinkės teismas nesvarstė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. S. paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo reikalavimų, yra per griežta ir nepasieks baudžiamajame įstatyme nustatytų bausmės tikslų.

20. Teismų praktikoje numatyta, kad bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-268-942/2017; 2K-64-303/2018).

21. Remiantis galiojančia teismine praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir nuteistojo asmenybės vertinimo svarbos sprendžiant šį klausimą, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant realaus laisvės atėmimo bausmę teismas turi įvertinti ir tai, kaip tokia bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius (bendravimą ir mažamečių vaikų auklėjimą), jo paties resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. . 2K-126-693/2018).

22. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad neteistam asmeniui, o D. S. laikomas neteistu, kadangi teistas prieš daugiau nei dešimt metų už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė būdamas nepilnamečiu, turi būti suteikiama galimybė pasitaisyti ir įrodyti, jog yra pagrindas juo pasitikėti. Todėl nuteistojo atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Tokia išvada daroma dėl keleto aplinkybių.

23. Kaip jau ir anksčiau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo nustatytos dar trys nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 6 punktuose, t. y., kad D. S. suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių; savo noru atlygino padarytą žalą; veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugetas akivaizdžiai nusveria vieną pirmosios instancijos teismo nustatytą nuteistojo D. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą D. S. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

24. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ši veika nesukėlė jokių ilgalaikių padarinių, sužalojimo liekamųjų reiškinių nenustatyta. Ji įvykdyta spontaniškai. Nuteistasis dūrė nukentėjusiajam į nugarą aštria metalo atraiža ne iš anksto tam pasiruošęs, o pasielgdamas spontaniškai iš pykčio, po to, kai nukentėjusysis apipurškė jį miegantį dažais, o po to purškė dažus ir į veidą, į raginimus išeiti iš garažo nereagavo, stūmė D. S., dėl ko šis parkrito. Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad dėl sužalojimo pats save laiko kaltu, kadangi išprovokavo nuteistąjį. Šios aplinkybės rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

25. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad D. S. nėra išimtinai teigiamai charakterizuojama asmenybė. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, D. S. per penkerių metų laikotarpį baustas 12 kartų administracine tvarka, daugiausia už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą (transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti). Baustas administracine tvarka ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Šios aplinkybės rodo, kad D. S. turi polinkį nepaisyti teisės aktų reikalavimų. Tačiau ši jo asmenybę neigiamai apibūdinanti aplinkybė turi būti vertinama kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste. Byloje esantys duomenys patvirtina, D. S. yra pakankamai jauno amžiaus, dirba autoelektriku - diagnostiku. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, nekonfliktiškas darbuotojas, atsakingai žiūrintis į darbą, motyvuotas ir veržlus. Kolegų tarpe gerbiamas. Nuteistasis iš ankstesnės santuokos turi nepilnametį vaiką, dabartinė jo sutuoktinė laukiasi. Mažesnį jo asmenybės pavojingumą rodo ir nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir jo tolesni ir dabartiniai santykiai su nukentėjusiuoju. D. S. nukentėjusiojo gydymosi laikotarpiu juo rūpinosi, slaugė. Pastebėtina, kad nukentėjusysis ne tik atleido nuteistajam ir nepareiškė byloje jokio civilinio ieškinio, tačiau ir toliau su juo bendrauja. Dalyvaudamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija tokią nukentėjusiojo poziciją ir jo suinteresuotumą bei prašymą neskirti D. S. realios laisvės atėmimo bausmės taip pat vertina išskirtine šios bylos aplinkybe, juolab, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad nukentėjusiojo nuomonė dėl kaltininkui skirtinos bausmės yra vienas iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016).

26. Atsižvelgusi į visas jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir pačios švelniausios sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas D. S. būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei ir neužtikrintų bausmės paskirties. Dėl realios laisvės atėmimo bausmės nutrūktų nuteistojo darbo santykiai, būtų apsunkintas kredito grąžinimas. Taip pat būtų itin apriboti jo ryšiai su mažamete dukterimi, jis negalėtų prisidėti prie netrukus gimsiančio antrojo vaiko auginimo, materialinės šeimos gerovės kūrimo. Tad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamos įtakos ne tik pačio nuteistojo resocializacijai, bet ir jo šeimai, vaikams. Teisėjų kolegijos nuomone, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti D. S. ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. S. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant nuteistajam ir BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus įpareigojimus ir draudimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, neturės ilgalaikio stigmatizuojančio ar kitokio neigiamo poveikio, be to efektyviau užtikrins ne tik nubaudimo tikslą, bet ir kitų, baudžiamajame įstatyme numatytų, bausmės tikslų įgyvendinimą. Kadangi apeliantas savo kaltę pripažino, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtos laisvės apribojimo bausmę terminas mažinamas vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 4 mėnesių (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis

-suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą ir kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nuteistajam D. S., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros,

- įpareigojant neatlygintinai per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

-per visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. S. išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.