Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. V., jo gynėjui advokatui Gintui Matulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo M. Č. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos R. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta. R. V. paskirta 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesas dėl nukentėjusiojo M. Č. civilinio ieškinio dalyje dėl 1 414 eurų bendros turtinės ir neturtinės nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nutrauktas, kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.

Iš R. V. priteista M. Č. naudai 1 217,77 eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti. 2024 m. sausio 17 d. nukentėjusiojo atstovo advokato Artūro Andriukaičio prašymas dėl papildomų proceso išlaidų priteisimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas už tai, kad jis 2023 m. kovo 12 d., apie 22.50 val., viešoje vietoje, viešo pramoginio renginio metu – pramogų ir laisvalaikio centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rungties metu, įžūliu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje, piktybiškai tyčiodamasis iš visuotinai priimtų padoraus elgesio normų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, agresyviai užpuolė nepilnametį M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyčia kairės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į veidą, padarė jam odos nubrozdinimus dešiniame skruoste ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. Č. sveikatą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

3. Nukentėjusiojo M. Č. atstovas advokatas A. A. apeliaciniame skunde prašo atlikti baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimą; 2024 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant 45 parų arešto bausmę; priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo 4 451,25 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu; priteisti nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo visas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu apeliacinės instancijos teisme metu, pagal bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus; priimti motyvuotą nutartį ir pranešti prokurorui dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir R. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla); apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusiojo atstovas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. R. V. ir jo advokatas prašė nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo M. Č. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo atstovas V. veiksmų kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su BK 40 straipsnio nuostatų jo atžvilgiu taikymu, nukentėjusiojo prašytos neturtinės žalos dydžio bei proceso išlaidų sumažinimu. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų R. V. taikymo

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos: R. V. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, ir, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, jog yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas pripažino esant ir BK 40 straipsnio 3 dalies pagrindui, t. y., kad kaltinamojo motina yra tinkama laiduotoja.

7. Nukentėjusiojo atstovas skundą dėl nepagrįstai R. V. taikyto laidavimo grindžia tuo, kad nebuvo tinkamai įvertinti kaltinamojo parodymai, t. y., teismas nepagrįstai pripažino R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kadangi jis viso ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, bandė klaidinti teisėsaugos institucijas nurodydamas, kas rodo, jog R. V. kaltu prisipažino tik formaliai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog R. V. pozicija dėl kaltės vertintina kaip jos neigimas. Kasacinio teismo baudžiamosiose bylose priimtose nutartyse yra nurodyta, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

9. Skunde nukentėjusiojo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, kadangi nuosprendyje tokios išvados daromos remiantis tik kaltinamojo parodymais ir ignoruojant faktą, kad kaltinamasis puikiai suvokė, jog repo kovose yra leidžiama leksika, kuri galbūt būtų vertinama kritiškai kitame kontekste, be to, nebuvo įvertinta ir R. V. dar prieš renginį nukentėjusiajam rašytų grasinančio pobūdžio žinučių, kas ir provokavo žodinį konfliktą. Teisėjų kolegija su tokiais teiginiais nesutinka.

10. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra nurodyta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

11. Įvertinus aptartą teismų praktiką, byloje surinktų duomenų visetą bei nustatytas įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad įvykio dieną ir vietoje, R. V. jokių agresyvių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tačiau pats buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio.

15. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog R. V. neteistas, po šios nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Jis yra dirbantis, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam. Nurodytos R. V. charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti, o nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl spontaniškai kilusio konflikto su nukentėjusiuoju, kas pirmosios instancijos teismui davė pagrindo išvadai, jog R. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl galimybės R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl neturtinės žalos

16. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas M. Č. patirtą neturtinę žalą vertino 1200 eurų. Nukentėjusysis ir jo atstovas su šiuo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo jam priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. jį didinti. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant nukentėjusiojo patirtas žalas, išspręstas tinkamai, žalų atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis proceso išlaidų, žalų nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

17. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

18. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl R. V. nusikalstamos veikos M. Č. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad įvertinus teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, matyti, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1 000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pavyzdžiui, ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pavyzdžiui, nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų M. Č. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio būtina įvertinti ir paties nukentėjusiojo veiksmus, kurie jau buvo aptarti aukščiau. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 1 200 Eur neturtinės žalos dydis nėra per mažas. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltininko padarytų veikų pavojingumą, jų intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat R. V. kaltės laipsnį bei užtikrins kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, todėl didinti neturtinės žalos dydį, kaip to prašo nukentėjusioji pusė, nėra pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus keliamus aprašomajai teismo nuosprendžio daliai, kadangi vadovaujantis BPK 257 straipsniu, privalėjo informuoti prokurorą apie ikiteisminio tyrimo tikslingumą, siekiant išsiaiškinti, ar organizacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdo teisėtai, turi tam skirtas licencijas. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. BPK 257 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Ši įstatymo nuostata gali būti taikoma tik esant bent vienam iš nurodytų dviejų alternatyvių pagrindų: a) kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, arba b) nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, ir esant būtinajai sąlygai – bent vienas pagrindas paaiškėja nagrinėjimo teisme metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-511/2022). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas tokia BPK nuostata nepasinaudojo ir prokurorui apie, jo manymu, galimai ir kitų asmenų padarytą nusikalstamą veiką motyvuota nutartimi nepranešė, dėl ko apeliantas laiko teismo nuosprendį ydingu.

21. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos, klausimą dėl organizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos teisėtumo kėlė nukentėjusiojo atstovas, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog vertinant nagrinėjamos bylos fabulą visumoje, šio klausimo – juridinio asmens veiklos teistumo, kėlimas išeina iš kaltinimo ribų, kuris niekaip nesusijęs su bendrovės „(duomenys neskelbtini).“ veikla. Be to, prašymas dėl prokuroro informavimo apie ikiteisminio tyrimo tikslingumą nebuvo grindžiamas konkrečiais faktais, kurie leistų įtarti, jog nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, tačiau tik menamomis abejonėmis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotas renginys, kurio metu buvo įvykdytas tiriamas nusikaltimas, ir apskritai, šios bendrovės veikla, galimai nėra legali ar teisėta. Šiuo atveju atkreipiamas nukentėjusiojo bei jo atstovo dėmesys į tai, kad įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę nuspręsti, ar atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į prokurorą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks pagrindas pagrįstai nebuvo nustatytas ir tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepriėmė nutarties BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, skundžiamo nuosprendžio teisėtumui jokios įtakos neturi.‏‏‎

22. Be to, ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui buvo išsiųstas užklausimas dėl informacijos apie kaltinime nurodytomis aplinkybėmis organizuotą renginį, kas rodo, jog informacija apie bendrovės veiklą jau buvo renkama ikiteisminio tyrimo metu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kaltinimų pareiškimas galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, jų apimtis ir turinys yra išimtinė prokuroro, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl ir klausimų, susijusių su kitų asmenų galimu dalyvavimu padarant nusikalstamas veikas bei jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2019). Taigi, ir šiuo atveju, esant pagrindui, ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas ir pagal prokuroro tarnybinį pranešimą ar kitų asmenų ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktą informaciją.

Dėl proceso išlaidų

23. Apelianto atstovo vertinimu, nepagrįstai daugiau nei per pusę sumažintos nukentėjusiojo išlaidos patirtai teisinei pagalbai apmokėti. Nuosprendyje nėra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau - Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje pateiktais dokumentais, susijusiais su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu bylos tyrimo procese bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus dėl šių proceso išlaidų pagrįstumo, konstatuoja, kad klausimas dėl proceso išlaidų dydžio buvo išspręstas tinkamai.

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumo, tinkamai vadovavosi ir teismų praktika, kur išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas šių išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014 ir kt.).

25. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išsamiai ir argumentuotai aptarė visas su nukentėjusiojo atstovo veiksmais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir bylos nagrinėjime susijusias aplinkybes. Teismas pripažino, kad pagrįstos yra proceso išlaidos, susijusios su civilinio ieškinio paruošimu, taip pat atstovo dalyvavimu M. Č. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be to, ir advokato už automobilio parkavimą turėtos išlaidos, kurios buvo priteistos pilna apimtimi, tačiau dėl kitų išlaidų mažinimo per pusę teismas nurodė savo motyvus, dėl ko, jo vertinimu, nurodyta proceso išlaidų suma yra nepagrįstai per didelė, t. y. įvertino bylos apimtį bei nukentėjusiojo atstovo itin dažnai teiktus prašymus susipažinti su bylos medžiaga, jo dalyvavimą ne tik savo atstovaujamojo apklausoje, bet ir kitų asmenų apklausose, kur jo dalyvavimas nėra būtinas, kad byla teisme išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos nagrinėjimas teisme vyko tik dviejuose posėdžiuose, kurie užtruko iš viso pustrečios valandos, vienas teismo posėdis buvo atidėtas.

26. Skundo autoriaus nuomone, prašymą dėl papildomų atstovavimo išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas turėjo prijungti prie bylos ir nagrinėti. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusiojo atstovo prašymas priteisti papildomas proceso išlaidas – 767,32 eurų buvo gautas teismui išėjus priimti sprendimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartys 1A-486-806/2021, 1A-369-576/2021). Šia praktika pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, todėl jį paliko nenagrinėtą. Tačiau šios išvados nepaneigia, jog atstovavimo išlaidos buvo patirtos ir nukentėjusiojo atstovui dalyvaujant 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismui kyla pareiga išnagrinėti atstovavimo išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus bei spręsti dėl nurodytų išlaidų dydžio pagrįstumo.

27. Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama nustatant atlygintinų asmens patirtų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo (toliau kartu – advokatas) baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti (toliau – atlygintinos išlaidos) dydį ir atlygintinų išlaidų rekomenduojamą maksimalų dydį. Taigi, šios rekomendacijos teismams nėra privalomos, be to, jose numatyti kriterijai numato rekomenduojamą maksimalų atlygintinų išlaidų dydį. Prašyme dėl papildomų proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiojo M. Č. atstovas advokatas A. A. nurodė, kad papildomai šios išlaidos sudaro 767, 32 Eur. Kaip matyti ir aptarto, visos proceso išlaidos, kurios atsirado nukentėjusiojo atstovui dalyvaujat bylos tyrimo eigoje, buvo nurodytos ankstesniame prašyme ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pasisakyta. Taigi, papildomos išlaidos susidarė advokatui A. A. nukentėjusįjį atstovaujant pirmosios instancijos teisme. Byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos nagrinėjimas teisme vyko dviejuose posėdžiuose, jų trukmė iš viso 2 val. 34 min. Įvertinus aptartą, negalima sutikti su tuo, kad advokato prašyme nurodytos nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos, kurias sudaro 767, 32 Eur, atitinka minėtų rekomendacijų kriterijus, taip pat proporcingumo, protingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus, todėl šios išlaidos mažintinos iki 500 Eurų.

28. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. A. prašo priteisti nukentėjusiojo M. Č. apeliacinės instancijos teisme patirtas jo atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 1948,10 Eur. Aukščiau aptartos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiojo M. Č. atstovo skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies. R. V. apeliacinio skundo neteikė, kas patvirtina, kad apeliacinis procesas, su kuriuo susiję prašomos priteisti proceso išlaidos, su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens pozicija, nesusijęs. Sprendžiant dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydžio nustatymo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad iš penkių nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų tenkintas tik vienas – dėl proceso išlaidų, susijusių su advokato paslaugų nukentėjusiajam teikimu pirmosios instancijos teisme. Kiti apeliacinio skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas advokatas A. A. pateikė prašymą dėl įrodymų tyrimo atlikimo, kuris taip pat buvo atmestas. Nukentėjusįjį advokatas A. A. atstovauja nuo bylos tyrimo pradžios, todėl papildomai susipažinti su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teisme jam nereikėjo. Byla apeliacine tvarka neužsitęsė ir nebuvo vilkinama, ji buvo išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose, kurie truko iki valandos laiko. Taigi, šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomų 1948, 10 Eur proceso išlaidų priteisimas iš R. V. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašomos priteisti išlaidos, nukentėjusiojo patirtos dėl jo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, mažintinos proporcingai, pagal patenkintus reikalavimus, t. y. šios išlaidos mažintinos iki 389, 62 Eur.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

30. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, pagrindžianti dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

31. Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šios įstatymo normos pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pateiktas informacija gynėjo parinkimo R. V., kas ir buvo padaryta, tačiau dar prieš paskirtą teismo posėdį advokato Ginto Matulevičiaus kontora pateikė teismui informaciją apie su jo kontora sudaryta teisinių paslaugų R. V. teikimo sutartį. Taigi, R. V. pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pačiam pasikviesti gynėją. Remiantis aptartu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, sudarančios 122,92 Eur (vienas šimtas dvidešimt su Eur, 92 ct), iš R. V. valstybės naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo M. Č. atstovo advokato Artūro Andriukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš R. V. priteisti nukentėjusiojo M. Č. naudai 500 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Iš R. V. priteisti nukentėjusiojo M. Č. naudai 389, 62 (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) eurus proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš R. V. iš viso priteisti M. Č. naudai 889, 62 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct) eurų jo turėtų proceso išlaidų.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš R. V. nepriteisti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.