- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-336-870/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53848-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio ir Algimanto Valantino, susipažinusi su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu A. B. (A. B.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, jam paskiriant galutinę dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
2. 2020 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta baudžiamoji byla su nuteistojo A. B. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio.
3. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 322 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo nuteistajam A. B. parinkimo.
4. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius informavo, kad nuteistąjį A. B. ginti parinkta advokatė Danutė Kisinienė, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo paskirta nuteistojo A. B. gynėja ir dalyvavo 2020 m. spalio 7 d. vykusiame teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme.
5. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus apygardos teismo persiųstas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš nuteistojo A. B. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 103,5 Eur.
Teikimas paliekamas nenagrinėtas.
7. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėja nuteistajam A. B. buvo parinkta 2020 m. rugpjūčio 14 d. (t. 4, b. l. 57), tuo tarpu teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2020 m. spalio 7 d. (t. 4, b. l. 64–65). Beveik dviejų mėnesių terminą apeliacinės instancijos teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Kadangi šių reikalavimų nebuvo laikytasi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas negali būti nagrinėjamas.
8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl kasacinės instancijos teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo taip pat gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nebuvo gauta jokių duomenų apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, tokių išlaidų priteisimo klausimas negali būti sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą palikti nenagrinėtą.