- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-10
- Bylos Nr.
- 1A-369-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37134-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. Š. priteista 757,43 Eur žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios I. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 22 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 iki 15.00 val., šalia Vilniaus r. Zujūnų sen. Helsinkio g. esančio vandens telkinio, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su nukentėjusiąja I. P. metu, tyčia suėmęs rankomis už kaklo smaugė ją bei sudavė pastarajai ne mažiau vieno smūgio kumščiu į kairę veido pusę, nuo ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė I. P. galvos sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, poodines kraujosruvas rankose bei nubrozdinimą kairiame kelyje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. P. sveikatą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir nuteistąjį išteisinti.
2.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teigiama, kad teismas vadovavosi nenuosekliais, padrikais ir kiekvienos apklausos metu duotais skirtingais nukentėjusiosios parodymais. Pasak apeliantų, nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, nes ji buvo neblaivi, jai ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir giminaičiai darė spaudimą ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantai aptaria nukentėjusiosios 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. vasario 11 d. bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiosios parodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalį. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji keitė parodymus, norėdama padėti A. Š. išvengti atsakomybės, kadangi ji dėl girtumo neprisimena, kur ir kaip susižalojo. Pastarąjį teiginį apeliantai grindžia nustatytu neblaivumo laipsniu (3,8 promilės) bei 2020 m. sausio 23 d. pokalbiu, fiksuotu telefoninių pokalbių išklotinėje. Skunde nurodoma, kad duomenys, gauti atliekant parodymų patikrinimą vietoje, negali būti laikomi įrodymais, nes iš nurodyto pokalbio akivaizdu, kad tai buvo formaliai atliktas veiksmas, nukentėjusioji neatsiminė įvykio aplinkybių.
2.2. Apeliantai atkreipia dėmesį į 2020 m. sausio 22 d. nuteistojo ir nukentėjusiosios pokalbį, kuriame fiksuota, jog nukentėjusioji neatsimena, kur ir kaip susižalojo. Atkreipiamas dėmesys, kad šiame pokalbyje nukentėjusiosios nurodoma apklausa nėra procesiškai įforminta, kadangi ji apklausta tik 2020 m. sausio 23 d. Teigiama, kad nukentėjusiosios apklausos, kuri nėra procesiškai įforminta, metu jai buvo daroma įtaka apkalbėti A. Š.. Apie policijos pareigūnų darytą spaudimą, apeliantų vertinimu, galima spręsti ir iš 2020 m. sausio 31 d. pokalbio tarp nukentėjusiosios ir neįvardinto asmens.
2.3. Toliau skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų B. V. M., G. Z. ir G. P. parodymais, kadangi jos nematė, jog A. Š. būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajai. Taip pat nurodoma, kad liudytojų ir nuteistojo santykiai yra priešiški, o tai buvo pasakyta ir teisme.
2.4. Apeliantai nesutinka su specialisto išvada, kurioje pateikta išvada yra tikėtina. Jie teigia, kad specialistas neatmeta galimybės, jog galvos smegenų sumušimas galėjo būti padarytas ne tik smūgiuojant į galvą, bet ir kitokiu būdu, kurio specialistas neįvardijo, tačiau tai galėjo būti kritimo pasekmė. Nurodoma, kad eksperto paaiškinimai, duoti teisme, yra prieštaringi.
2.5. Taip pat teigiama, kad A. Š. apie įvykį buvo apklaustas tik 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nurodoma, kad nukentėjusioji tuo metu jam jokių pretenzijų nereiškė, 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji teisingai parodė, jog visi sužalojimai atsirado nuo jos kritimų ant žemės, atitinkamai A. Š. įvykio aplinkybių detaliai nesiaiškino ir nelabai gilinosi, ką tyrėja užrašė. Teigiama, kad jis 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. buvo atvykęs pas tyrėją, tačiau apklausos nebuvo vykdomos, pažymint, jog jis pasilieka prie ankstesnių savo duotų parodymų. Nurodoma, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo A. Š. nebuvo išsamiai apklaustas, nebuvo atlikta akistata su nukentėjusiąja, A. Š. parodymų patikrinimas vietoje. Pasak apeliantų, teismas privalėjo vadovautis A. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, kurie iš esmės atitiko duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2.6. Skunde nurodoma, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pasak apeliantų, teismas vadovavosi ne objektyviais ir patikimais įrodymais, o prielaida, kad A. Š. galėjo padaryti I. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes jie kartu girtavo ir sužalojimų padarymo metu buvo su ja.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji palaikė nuteistąjį, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, taigi apeliacinės instancijos teismas tikrina viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliantai akcentuoja nukentėjusiosios viso proceso metu duotus parodymus, teigiant, kad jie buvo nenuoseklūs, todėl nepatikimi, kadangi ji buvo neblaivi, jai ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir giminaičiai darė spaudimą.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymais yra pripažįstami tik tokie asmenų parodymai, kuriuos patvirtina kiti objektyvūs duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad įvykio metu tiek nukentėjusioji, tiek nuteistasis buvo neblaivūs, be to, nustatyta, kad ir liudytoja G. Z. buvo neblaivi (tai matyti iš liudytojos G. P. 2020 m. sausio 20 d. telefoninio pokalbio su I. P. (1 t., b. l. 166-167), taip pat iš I. P. ir A. Š. 2020 m. sausio 27 d. telefoninio pokalbio (1 t., b. l. 180-181). Visgi nei vieno iš šių asmenų neblaivumas nebuvo patikrintas (byloje nėra tokių duomenų, išskyrus pačios nukentėjusiosios parodymus teisiamojo posėdžio metu), todėl nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas 3,8 promilių neblaivumas. Kita vertus, nustatyta, kad nukentėjusioji jau kurį laiką piktnaudžiavo alkoholiu – tai matyti iš jos telefoninių pokalbių su A. Š. po įvykio, tai nurodė ir apklaustos liudytojos: nukentėjusiosios motina, sesuo ir duktė. Be kita ko, po įvykio nukentėjusiajai stipri intoksikacija alkoholiu yra fiksuota ir medicininiuose dokumentuose, t.y. ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) VšĮ RVUL(1 t., b. l. 86). Taigi šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusioji I. P. tuo metu, kai ji buvo sužalota, kai įvykio aplinkybes pasakojo artimiesiems buvo neblaivi. Teismų praktikoje neblaivaus asmens, kuris nurodo aplinkybes apie įvykį, kurio metu jis taip pat buvo neblaivus, teiginiai vertinami itin atidžiai. Tokį vertinimą lemia tai, kad toks asmuo dėl savo būklės (apsvaigimo) gali neprisiminti ar sąžiningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Tuo pačiu teigtina, jog aplinkybė, kad asmuo parodymus apie reikšmingas įvykio aplinkybes davė būdamas neblaivus, savaime nereiškia, jog jo parodymais negalima vadovautis, jie yra nepatikimi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokie parodymai vertinami kaip ir kiti byloje surinkti duomenys. Ttokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr.1A-670-935/2019). Todėl vien tai, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nereiškia, jog jos parodymai dėl esminių aplinkybių, o būtent dėl suduoto smūgio į kairę veido pusę, yra nepatikimi. Be to, visų apklaustų asmenų parodymai yra vertinami tarpusavyje, lyginant, gretinant ir siejant į vientisą logišką grandinę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar A. Š. sudavė nukentėjusiajai smūgį į kairę veido pusę, dėl ko jai buvo konstatuotas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, o tai pripažinta sunkiu sveikatos sutrikdymu.
9. Kad I. P. byloje aptariamu metu ir vietoje sumušė A. Š., pagrindžia netiesioginis įrodymas – nukentėjusiosios motinos B. V. M. 2019 m. rugpjūčio 22 d., 22.53 val., skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kurio metu ji nurodė, kad prieš kelias valandas jos dukterį sumušė pastarosios draugas (sugyventinis), kad sumuštas veidas, galva (t. 1, b. l. 19-20, 25-26). Ir nors B. V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tik ligoninėje nukentėjusioji jai pasakė, jog sužalojimus padarė A. Š., o įvykio dieną, skambindama Bendrajam pagalbos centrui, ji pati suprato, kas tai padarė, tačiau tai nereiškia, kad jos skambučio metu nurodyta informacija yra neteisinga. Ginčo, kad įvykio dieną su I. P. kartu buvo A. Š., nėra. Taip pat nėra ginčo, kad jie ne vienerius metus bendrauja, kadangi tai pagrindžia tiek jų pačių, tiek liudytojų parodymai. Labai svarbus įrodymas šioje byloje yra ne tik minėtas netiesioginis įrodymas, tačiau ir pačios nukentėjusiosios teiginiai, išsakyti gydytojai po to, kai ją išvežė į ligoninę, o būtent, ji apžiūros metu nurodė, kad ją sumušė draugas (3 t., b. l. 18). Taigi grįžusi namo nukentėjusioji nurodė motinai, kas ją sumušė, todėl šias aplinkybes kviesdama medicinos pagalbą pastaroji ir nurodė. Be to, ir gydytojui nukentėjusioji nurodė tokią pačią aplinkybę. Vadinasi, patys pirminiai duomenys patvirtina, kad smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo būtent A. Š..
10. Nors apeliantai teigia, jog nukentėjusiajai tiek artimieji, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė poveikį, tačiau, teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad neteisėtą poveikį nukentėjusiajai darė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar artimieji. Pirmiausia pastebėtina, kad po įvykio grįžusi namo nukentėjusioji nenorėjo, jog būtų kviečiama greitoji medicinos pagalba (tai parodė jos motina B. V. M. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apklausos metu) (1 t., b. l. 89), tačiau, nepaisydama šios norų, motina paskambino Bendruoju pagalbos centro numeriu. Antra, pareiškimą 2019 m. rugpjūčio 29 d. ji parašė nuvažiavusi kartu su seserimi, tačiau nenustatyta, kad būtų verčiama tai daryti, nors ji pati ir teigia, kad ją vertė tyrėja. Trečia, 2020 m. rugsėjo 14 d. civilinį ieškinį surašė advokatas, pas kurį nukentėjusiąją taip pat lydėjo motina, tačiau 2020 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja parodė, kad ji nevertė I. P. jo rašyti, o šio posėdžio metu nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, kadangi, pasak jos, jis buvo surašytas prieš jos valią. Visgi tai, kad motina rūpinosi savo dukterimi, o sesuo seserimi, kuriai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl jos siekė, jog kaltas asmuo atsakytų, jokiu būdu neleidžia teigti, kad nukentėjusiajai artimieji darė neteisėtą poveikį. Priešingai, buvo siekiama, kad nukentėjusioji gintų savo pažeistas teises, o ne ją sumušusį asmenį. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat yra suinteresuoti padėti nukentėjusiajam asmeniui tinkamai ginti savo pažeistas teises, nustatyti tiesą, tikrąsias faktines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog nukentėjusiajai būtų buvęs daromas spaudimas. Tai, kad liudytojos B. V. M., G. Z. ir G. P. yra nusiteikusios prieš A. Š. dėl jo agresyvumo ir elgesio su nukentėjusiąja, dėl noro, jog jis su nukentėjusiąja nebendrautų dar ir dėl to, kad anksčiau yra teistas, nereiškia, jog jos yra linkusios jį apkalbėti ar suinteresuotos, jog jis būtų nepagrįstai nuteistas. Be kita ko, B. V. M. įvykio dieną skambino į Bendrąjį pagalbos centrą prašydama medicininės pagalbos dukteriai, nenurodydama ją sumušusio asmens duomenų, neprašydama iškviesti policiją, o tai tik rodo, jog ji turėjo tikslą padėti sužalotai dukteriai tiek įvykio dieną, tiek proceso metu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pastebėtina, kad B. V. M. 2019 m. rugpjūčio 30 d. parodė, jog I. P. ant kaklo matėsi smaugimo žymės, veidas buvo kruvinas ir sumuštas, ant kojų buvo žaizdos, ir pastaroji jai nurodė, kad taip pasielgė jos draugas A. Š. (1 t., b. l. 89). Iš esmės tokius pačius parodymus ji davė ir apklausiama teisme 2020 m. rugsėjo 8 d., teigdama, kad I. P. nenorėjo pasakoti apie įvykį, kad tik ligoninėje pasakė, jog sužalojimus padarė A. Š., o įvykio dieną ji pati suprato, kas tai padarė. Apklausiama G. Z. 2020 m. sausio 22 d. parodė, kad I. P. jai iš karto nurodė, kad trenkė A. Š., ją lankant ligoninėje, ji taip pat parodė, kad ją sumušė A. Š., stumdė, trenkė kumščiu į veidą (1 t., b. l. 93-94). Tokius pačius parodymus ji davė ir 2020 m. sausio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 93-98). Iš esmės tokius pačius parodymus ji davė ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, kad sesuo jai iš karto pasakė, kad ją sumušė A. Š., kad sakė, jog trenkė kumščiu, kad patvirtino, jog A. Š. ją smaugė, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. G. P. 2020 m. sausio 22 d. parodė, kad ligoninėje jai nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė A. Š., kad jis ją smaugė, sudaužė veidą bei kūną (1 t., b. l. 100-101). Tokius pačius parodymus liudytoja davė ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu, t. y., jog ligoninėje jai nukentėjusioji pasakė, jog ją sumušė A. Š.. Telefoninio pokalbio su I. P. metu 2020 m. sausio 20 d. G. P. nurodė, kad sakys tai, ką prisimena, kad pasakos tiesą (1 t., b. l. 166-167). Taigi liudytojos parodė, jog pati nukentėjusioji joms teigė, kad ją sumušė būtent A. Š., o šiuos parodymus patvirtina patys pirminiai duomenys, aptarti 9 punkte. Be to, 2020 m. sausio 31 d. nenustatytas vyras skambino I. P., o šio pokalbio metu I. P. teigė, kad A. Š. ją gerokai primušė vasarą, kad byla „neuždaryta”, kad jis jai dabar ant kelių klūpi, kad jai reikia pinigų, bet tokiu atveju jis sėstų į kalėjimą (1 t., b. l. 187-190).
12. Tuo tarpu nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji ir toliau bendravo su A. Š.. Apklausiama G. Z. 2020 m. sausio 22 d. parodė, kad nukentėjusioji vėl bendrauja su A. Š.. G. P. 2020 m. sausio 22 d. parodė, kad nukentėjusioji su A. Š. bendrauja. Nustatyta, kad I. P. su A. Š. 4 kartus bendravo telefonu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 23 d. (1 t., b. l. 158). 2020 m. sausio 20 d. pokalbio metu I. P. susitarė susitikti su A. Š. (1 t., b. l. 164). 2020 m. sausio 22 d. telefoninio pokalbio metu A. Š. klausė I. P., kokie klausimai buvo užduodami G. Z. ir G. P. (1 t., b. l. 167). Nustatyta, kad A. Š. skambino I. P. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 26 d. iki sausio 27 d. 4 kartus (1 t., b. l. 173). 2020 m. sausio 26 d. ir 2020 m. sausio 27 d. telefoninių pokalbių metu buvo derinami parodymai, A. Š. sakė nukentėjusiajai sakyti, kad ji stovėjo, nukrito, atsikėlė ir nuėjo (1 t., b. l. 179-180), po apklausos 2020 m. sausio 27 d. jie kalbėjo telefonu (1 t., b. l. 180-181). Tą pačią dieną, kito pokalbio metu, I. P. nurodė, kad policininkams meluoja, kiek gali, kad nenori, jog A. Š. būtų blogai, kad už gynimą jai baigsis negerai (1 t., b. l. 181). 2020 m. sausio 23 d. telefoninio pokalbio metu A. Š. I. P., jai einant į apklausą sakė, kad viskas būtų neutralu, kad sakytų, jog nieko ten nebuvo (1 t., b. l. 169). Nustatyta, kad A. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, po to nutartis, kuria paskirta suėmimas palikta galioti, be kita ko, nustačius, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas – trukdys procesui, kadangi taikant procesinę privartos priemonę buvo nustatyta, kad jis daro įtaką nukentėjusiajai (2 t., b. l. 37-39, 54-56). Be to, apklausiamos teisme B. V. M. ir G. Z. taip pat patvirtino, kad po įvykio nukentėjusioji bendrauja su A. Š.. Pastebėtina, kad išties tiek prieš apklausų atlikimą, tiek prieš parodymų patikrinimo vietoje veiksmo atlikimą, I. P. kalbėjo telefonu su A. Š. ir jie tarėsi, ką ji turėtų pasakyti, t. y. jie aptarinėjo įvykio aplinkybes, kurias nukentėjusioji turėtų nurodyti pareigūnams. Šios išdėstytos aplinkybės grindžia tai, kad A. Š. siekė daryti ir darė įtaką nukentėjusiajai, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmais sukeltus padarinius. Atitinkamai nukentėjusios parodymai yra svarbūs tik tiek, kiek jie susiję su aplinkybe, jog smūgį į veido kairę pusę sudavė A. Š..
13. Siekiant nustatyti, kiek yra patikimi nukentėjusiosios parodymai, tikslinga chronologiškai įvertinti nukentėjusiosios pareiškimą, po jo surašymo duotus parodymus bei A. Š. duotus parodymus:
13.1. 2019 m. rugpjūčio 29 d. I. P. parašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad A. Š. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, stumdydamas ir užgauliodamas, mušė ją rankomis, užgavo veidą, rankas ir kojas (1 t., b. l. 6);
13.2. 2019 m. rugpjūčio 29 d. I. P. apklausiama parodė, kad A. Š. ją stūmė apie 3 kartus, ji du kartus pargriuvo veidu į žemę, trečią kartą griuvo ant nugaros ir trenkėsi galva į žemę, po to jis spaudė kaklą ranka, sudavė du kartus delnu į kairį skruostą (1 t., b. l. 39-40);
Žemesnės instancijos teismas
13.3. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apklausiamas įtariamuoju A. Š. savo kaltės neprisipažino ir parodė, kad jis vedė I. P. gatve, jis ją paleisdavo, o ji ne mažiau nei 3 kartus nukrito ant asfalto, prasikirto lūpą iš kairės pusės, paskui ji vis krito, buvo nukritusi ant žolės, tačiau lyg ir nieko nesusimušė ir nesusižalojo, teigė, kad jis jos nemušė, nestūmė, nesmaugė (2 t., b. l. 18);
13.4. Apklausiama 2020 m. sausio 23 d. I. P. parodė, kad A. Š. ją stumdė iš nugaros, ji suklupo, vėliau pajuto stiprų skausmą žando srityje, jai užtemo akys, tačiau teigė neatsimenanti nei smūgio, nei suklupimo, atsimena, kad gulėjo veidu į žemę, kad krito kaire puse, teigė, kad pati griūti negalėjo. Teigė, kad, kai atvažiavo sesuo, A. Š. nenorėjo jos paleisti (1 t., b. l. 42-43);
13.5. 2020 m. sausio 27 d. parodymų patikrinimo vietoje metu I. P. parodė, kad A. Š. ją stumdė iš nugaros, nuo smūgių ji griūdavo, kad jis griebė jai už žasto ir jėga partrenkė ją ant kelio, dėl ko ji trenkėsi veido kaire puse į grindinį (1 t., b. l. 46-55);
13.6. Apklausiama 2020 m. vasario 11 d. I. P. parodė, kad A. Š. ją stumdė, po to ėmė smaugti, ji pajuto stiprų smūgį į galvos sritį, kairėje pusėje, nuo suduoto smūgio griuvo veidu į grindinį. Teigė kad A. Š. nenorėjo leisti jai važiuoti namo su seserimi (1 t., b. l. 44-45);
13.7. 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d. apklausiamas įtariamuoju A. Š. kaltės nepripažino ir pasiliko prie 2019 m. rugpjūčio 30 d. duotų parodymų (2 t., b. l. 24, 69);
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Apklausiama 2020 m. lapkričio 25 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad A. Š. ją stūmė, ji nukrito, nežino, kokiu būdu buvo sumušta, kad ikiteisminio tyrimo metu nevisai pasakojo tiesą, nurodė, kad A. Š. jai sudavė į kairę veido pusę, ją stūmė, ji susižeidė pati veidu į žemę, paaiškino, kad jam atleido su sąlyga, jog nebus daugiau smurto jos atžvilgiu, paaiškino, kad prieš suduodamas smūgį jis ją smaugė. Ji taip pat paaiškino, kad A. Š. prašė sakyti, jog neatsimena tam tikrų dalykų. Toliau nurodė, kad jai liepė pareiškimą rašyti tyrėja, tačiau ji nesuprato jo esmės, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio;
13.9. Apklausiamas 2020 m. lapkričio 25 d. A. Š. parodė, kad I. P. krito ant asfalto, susižalojo veidą, vėliau ji nukrito ant žolės, o po žole buvo rąstai, į kuriuos ji krito kaire puse, teigė, kad gal žolėje buvo ir akmuo;
13.10. Apklausiamas 2020 m. lapkričio 30 d. A. Š. parodė, kad I. P. daugiau susižalojo ant asfalto, o ne žolėje.
14. Taigi, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad ji nuosekliai nurodė, jog A. Š. prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau nebuvo nuosekli dėl tokio smurto pobūdžio. Visgi iš byloje esančios nuotraukos matyti kraujosruvos ant nukentėjusiosios kaklo (1 t., b. l. 109), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje pažymėtas skausmas kakle (1 t., b. l. 25), kas pagrindžia nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad ji buvo smaugiama. Nors A. Š. išties nuosekliai teigė, kad I. P. susižalojo pati, tačiau teisiamojo posėdžio metu iškėlė versiją, kad ji galėjo susižaloti nukritusi į žoles ir atsitrenkusi į rąstus. Liudytoja G. Z. teigė, jog A. Š. jai kelis kartus – tiek įvykio dieną, tiek vėliau nurodė, kad nukentėjusioji pati nukrito. Visgi tokią A. Š. versiją paneigė tiek jau aptarti nukentėjusiosios parodymai, kuriuos duodama ji nurodė, kad A. Š. jau smūgiavo kumščiu į kairę veido pusę, tiek toliau aptariamos specialisto išvados, tiek specialisto duoti paaiškinimai. Pažymėtina ir tai, kad, kai atvyko G. Z. su G. P. pasitikti nukentėjusiosios, A. Š. nenorėjo, kad ji vyktų su šiomis moterimis, kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog jis nebuvo suinteresuotas perduoti minėtų asmenų žiniai nukentėjusiosios, nors pastarajai buvo būtina medicininė pagalba ir jis tai žinojo. Taigi nukentėjusiosios parodymai, jog A. Š. ją smaugė, po to sudavė smūgį kumščiu į kairę veido pusę, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, yra patikimi ir jais tinkamai grįstas apkaltinamasis nuosprendis, nes juos pagrindžia kiti nurodyti objektyvūs įrodymai.
15. Tuo tarpu pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad nukentėjusioji siekia padėti išvengti A. Š. baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji derino su juo parodymus, pati jam nurodė, jog meluoja tyrėjams, kiek gali, kad nenori jam pakenkti. Kad nukentėjusioji gina A. Š. teisme nurodė ir liudytojos G. P., B. V. M. bei G. Z.. Be to, ir pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. Š. susitaikė ir palaiko draugiškus santykius, atsisakė civilinio ieškinio, nurodė nenorinti, kad jam skirtų laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gina ir gins nuteistąjį. Visgi nustačius, kad nukentėjusioji siekia padėti išvengti nuteistajam atsakomybės už jo veiksmus, nėra pagrindo jos parodymų kitoje dalyje, kuriuos tvirtina surinkti ir ištirti įrodymai, laikyti nepatikimais dėl jos neblaivumo ir tariamai darytos neteisėtos įtakos.
16. Nors apeliantai teigia, kad turėjo būti atlikta A. Š. ir I. P. akistata, tačiau pastebėtina, kad akistata buvo suplanuota 2019 m. lapkričio 20 d., tačiau jie abu neatvyko, 2019 m. lapkričio 20 d. A. Š. neatsiliepė, o I. P. atsiliepusi nurodė, kad A. Š. turėjo ją pasiimti, tačiau nepasiėmė, todėl ji neatvyko (2 t., b. l. 21). Vėliau buvo paskelbta A. Š. paieška ir, kaip nurodė liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta tyrėja L. G.-R. po jo suradimo nebebuvo tikslinga atlikti akistatą. Taigi akistata numatytu laiku nebuvo atlikta ne dėl pareigūnų neveikimo, o dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios veiksmų, o vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras nenustatė būtinybės ją atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
17. Be kita ko, nors apeliantai nurodo, kad įtariamasis 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. nebuvo apklaustas, tačiau pastebėtina, kad apklausos buvo atliekamos 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. gegužės 12 d., o apie jų atlikimą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos jas atlikusios tyrėjos, kurios patvirtino, kad apklausos protokoluose pažymėjo tai, kad nurodė įtariamasis. Taigi tai, kad A. Š. ikiteisminio tyrimo metu nedavė naujų parodymų ir pasiliko prie duotų pirmosios apklausos metu, nereiškia, kad apklausos nebuvo atliktos.
18. Pasisakant dėl specialisto išvadų Nr. G3989/2019(01) ir Gp716/2020(01) (1 t., b. l. 71-73, 84-87) ir jas pateikusio specialisto Kazimiež Zinkevič duotų paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, pažymėtina, kad jais nėra pagrindo abejoti. Specialisto išvadoje Nr. G3989/2019(01) nustatyta, kad I. P. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kad mažai tikėtina, jog konstatuotas galvos sumušimas galėjo susidaryti griuvimo metu. Specialisto išvadoje Nr. Gp716/2020(01), be kita ko, nustatyta, kad konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį, kad veido spaudimas į žvyrkelį neatitinka šio sužalojimo mechanizmo. Specialistas apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad galvos smegenų sumušimas kairiajame smilkinyje yra pavojingas gyvybei, kad smūgis buvo suduotas į veido kairę pusę, kad griūnant ant rąsto toks sumušimas negalėjo atsirasti, kad sumušimas atitinka smūgio sudavimą. Taigi specialistas patvirtino duotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė pačios nukentėjusiosios griuvinėjimas ant žemės, jos kritimas ant rąstų, žolės ir pan. Pastebėtina, kad specialistas buvo apklaustas siekiant patvirtinti arba paneigti jo teiktas išvadas, jis davė išsamius paaiškinimus, kuriais pagrindė išvadas, jo paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinkantys nukentėjusiosios sveikatos būklę apibūdinančius duomenis ir bylos medžiagoje esančius duomenis. Taigi neginčytinai nustatyta, kad galvos smegenų sumušimas kairėje smilkininėje skiltyje susidarė būtent nuo A. Š. nukentėjusiajai į kairę veido pusę suduoto smūgio kumščiu.
19. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantai nepagrįstai nurodo in dubio pro reo principo taikymą nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima pašalinti, dėl ko jas reikėtų aiškinti A. Š. naudai. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, kad pagrįstai A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų
20. Vilniaus apygardos teismui 2021 m. birželio 8 d. buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 8 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, nurodant, kad valstybės naudai iš A. Š. priteistina suma – 113,94 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
21. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2021 m. birželio 8 d. (posėdis prasidėjo 10.30 val., baigėsi 11.24 val.), tuo tarpu minėta pažyma teismui buvo atsiųsta 2021 m. birželio 8 d. elektroniniu paštu 09.31 val., užregistruota 10.52 val. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis), taigi pažyma buvo gauta ir užregistruota teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą. Atitinkamai teisėjų kolegija apie tokios pažymos pateikimą sužinojo išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-336-870/2020). Kadangi prašymas buvo pateiktas pavėluotai, teismas išėjo priimti sprendimo proceso dalyviams nesudarius galimybės pareikšti nuomonių dėl tokio prašymo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 8 d. prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. Š. ir jo gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 8 d. prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš nuteistojo A. Š. palikti nenagrinėtą.