- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-09
- Bylos Nr.
- 1-60-298/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37134-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, bylos nagrinėjimo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), du kartus teistas:
-2017-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį;
-2018-03-28 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 243 straipsnį, arešto bausmę atlikęs 2018-12-03, teistumai neišnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 iki 15.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) esančio vandens telkinio, būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su nukentėjusiąją I. P. metu, tyčia suėmęs rankomis už kaklo smaugė ją, bei sudavė pastarajai ne mažiau vieno smūgio kumščiu į kairę veido pusę, nuo ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė I. P. galvos sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, poodines kraujosruvas rankose, bei nubrozdinimą kairiame kelyje ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. P. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jų santykiai su I. P. visada buvo geri, gal kokie 4-5 metai su (duomenys neskelbtini) yra pažįstami, nepamena kur susipažino. Artimai bendrauja su I. P., jie pradžioje gyveno kartu, bet po to (duomenys neskelbtini) motina jo neįsileido pas save į namus; (duomenys neskelbtini) motina nekenčia kiekvieno vyro, kuris būna pas juos namuose. I. P. motina geria psichotropinius vaistus, vartoja alkoholį, (duomenys neskelbtini) sesuo, jei randa - tai geria pati ir yra gulėjusi narkologiniame skyriuje. Jei sesuo negauna alkoholio - tai ji krenta. Santykiai geri buvo su (duomenys neskelbtini). Tą rytą skambino (duomenys neskelbtini), kad būtinai atvažiuotų jis į (duomenys neskelbtini). Prieš einant pas (duomenys neskelbtini) užėjo į barą nupirkti alkoholio, nes buvo gal 9 val. ryto, dar parduotuvės neparduoda alkoholio. Apvažiavo į (duomenys neskelbtini), nupirko butelį, paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra alėjoje. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad išeis. Atsisėdo ant suoliuko, išgėrė apie 0,5 litro. Nuėjo su (duomenys neskelbtini) į barą, išgėrė ir ten, (duomenys neskelbtini) kažkur pasimetė iš baro, jos nebuvo niekur. Kažkas pasakė, kad ji nuėjo į parduotuvę, kažką nusipirko. Jo telefono baterija buvo išsikrovusi, todėl paliko telefoną, nepamena kur, kad truputį pasikrautų ir galėtų paskambinti (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu prisiskambino (duomenys neskelbtini) ir ji pasakė, kad ieško jo prie ežero, jis pasakė, kad tuoj ateis ir, kad ji lauktų jo ten ir niekur neitų iš tos vietos. Kai prisiskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad tuoj ateisi, ji pasakė, kad ateis prie ežero, bet nuėjęs jis jos ten nerado. Prie ežero nebuvo jokių daugiau žmonių. P. I., ji pasakė, kad yra kažkur (duomenys neskelbtini), link sodų. Nuėjo link tvenkinių, bet jos ir ten nerado, negalėjo prisiskambinti (duomenys neskelbtini). Po kelių skambučių prisiskambino jai. Pasakė, kad mato kažkokį lauką, nuėjo į (duomenys neskelbtini) pusę, iš jos pasakymo suprato maždaug kur ji yra, nuo tos vietos kur jis jos ieškojo už gal 1 km. Išėjo į pievas, praėjo asfalto gabaliuką. P. I. gal už 300 m. Ji sėdėjo prie tvoros. Paėmė jos kuprinę, jis (duomenys neskelbtini) negalėjo panešti. Turėjo tašę, toje tašėje buvo rankšluostis, jo džemperis, (duomenys neskelbtini) kažką turėjo irgi kuprinėje; (duomenys neskelbtini) buvo apsirengusi maikute, džinsais, apsiavus basutes ar bateliais. P. I., bet iš karto nukrito vieną kartą šonu, gabaliukas asfalto ir ant to asfalto nukrito abu. Du kartus susisuko ir nukrito šonu, (duomenys neskelbtini) buvo jam iš kairio šono. Matė, kad (duomenys neskelbtini) prasiskėlusi prie skruostų ir dešinį antakį. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad paleistų ją ir ji paėjusi kelis žingsnius nukrito ant žolės, ten po žole buvo rąstai, bet jų nesimatė, nes aukšta žolė. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į rastus, kaire puse, jis atkėlė ją. Nušliaužė prie ežeriuko, I. P. buvo praplyšę džinsai, sakė, kad reikia apsiprausti, kad jis jai padės. I. P. bijo vandens, jis jai padėjo nusiimti kelnes, maikutę gal pati nusiėmė. Pasakė, kad reikia apsiprausti, jam atrodo (duomenys neskelbtini) pati nusirengė apatinius rūbus. Įlipęs į vandenį jis (duomenys neskelbtini) tempė, kad apsipraustų. Padėjo išlipti, pasodino ant žolės, uždėjo savo džemperį, kurį turėjo savo tašėje. Buvo džinsai (duomenys neskelbtini), apatinės kelnaites gal buvo, liemenuko gal ir nebuvo. Prie ežero gal ir liko tie rūbai. N. I. nuo ežeriuko, ji vėl pradėjo kristi, išėjo ant keliuko ar iki autobuso stotelės, nepamena. Galvojo greitajai skambins, ten buvo šlaitas, tuo metu jis laikė (duomenys neskelbtini), atbėgo sesuo su (duomenys neskelbtini) dukra. Prie tvenkinių, netoli (duomenys neskelbtini) buvo, sesuo su dukra (duomenys neskelbtini) atėjo per naują tiltą. Pradėjo rėkti, kodėl jis sumušė (duomenys neskelbtini). L. I. prie savęs, sesuo ir dukra pasakė, kad išsikvietė taksi ir tada padėjo pasodinti (duomenys neskelbtini) į automobilį. Atėmė matyt motina iš (duomenys neskelbtini) telefoną, bet jo neįleidžia į namus. Gal 11 val. sutiko seserį ir klausė apie (duomenys neskelbtini), greitoji nuvežė (duomenys neskelbtini) į Lazdynus. Nuvažiavo į Lazdynus, pasakė, kuriame skyriuje, klausė kokiame skyriuje ir kad (duomenys neskelbtini) guli po lašelinėmis. Kiekvieną dieną važinėjo pas (duomenys neskelbtini), sesuo kelis kartus buvo atnešus alkoholio. Po to gruodžio mėn. paskambino tyrėja, kad galima atvažiuoti ir duoti parodymus, bet pasakė, kad atvažiuoti negali, nes yra girti su (duomenys neskelbtini). I. P. sakė, kad jai didelį spaudimą darė policijoje, todėl lydėjo į tas apklausas. Darė spaudimą, kad rašytų pareiškimą ant jo, jog po to galės prašyti iš jo pinigų. Darė spaudimą (duomenys neskelbtini) motina ir sesuo. Kažkas patarė (duomenys neskelbtini), kad prisiteistų iš jo pinigų už sužalojamus; yra girdėjęs žodžius: kvailė, durnė, kodėl nerašai pareiškimo, iš motinos (duomenys neskelbtini). Motina darė spaudimą (duomenys neskelbtini), taip pat motina liepė rašyti civilinį ieškinį. Jie daug apie ką kalba su (duomenys neskelbtini), visada prašė, kad ateitų. Kai palydėdavo (duomenys neskelbtini), girdėdavo žodžius, motina liepdavo prieš jį duoti parodymus. Visą laiką ant (duomenys neskelbtini) bardavosi, kad ji negertų, padauginti galima labai greit. I. P. visada paskambina ir prašo ateiti jo, jie toliau bendrauja. I. P. daug ko nepamena, ją įtikinėjo motina ir sesuo visą laiką, kad būtent jis sumušė ją. Tą dieną šalia (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių pašalinių žmonių, jie buvo tik dviese. Kai jis (duomenys neskelbtini) pamatė, ji nebuvo sužalota, tik kai pradėjo eiti, ji griuvinėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti kaltinamojo A. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 18-20; b. l. 17 - pranešimas apie įtarimą; b. l. 19-20 - apklausos protokolas; b. l. 23 - pranešimo įtarimo įtekimas; b. l. 24 – apklausos protokolas, b. l. 68 – pranešimas apie įtarimą; b. l. 69 – apklausos protokolas).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis neturėjo ką papasakoti tuo metu, kodėl nedavė parodymų apie kai kurias aplinkybes; patarimų niekas jam nedavė jokių. (duomenys neskelbtini) sakė, kad nieko nepamena, sakė, kad tyrėjai, motina ir sesuo daro spaudimą; (duomenys neskelbtini) viskas painiojasi. Paaiškino, kad jis negali visko pasakyti, gal kai kur jo buvo sms žinutės, paviršutiniškai tuos pokalbius perskaitė, gal ir vyko tokie pokalbiai su (duomenys neskelbtini). Didelį spaudimą (duomenys neskelbtini) daro motina, ir tai yra jų sukurti parodymai; (duomenys neskelbtini) pasakė, jai sukūrė motina duoti tokius parodymus. Mano, kad I. P., prieš vykstant į ligoninę, jau buvo padarytas spaudimas. Nebuvo tą dieną jokio konflikto tarp jo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kritimai vyko nepamena gal 15-16 val., galbūt viskas į pavakarę. Jis negirdėjo, kad (duomenys neskelbtini) pasakė seseriai ir dukrai, kad būtent jis sumušė ją. Kiek pamena ilgai ieškojęs ir radęs (duomenys neskelbtini) girtą ir buvo ramus, kai (duomenys neskelbtini) rado. Paaiškino, kad visų pirma krentant į kažkokius rąstus, ar gal ir akmuo buvo ten žolėje, jis tyrėjams pasakojo viską ir mano, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti kai (duomenys neskelbtini) nukrito ant rąstų ir atsitrenkė į juos. Mano, galbūt specialistai suklydo darydami išvadą. Galbūt galėtų parodyti ir toje vietoje esančius rąstus, akmenis. Atsakydamas į klausimus parodė, kad jis gerai negali pasakyti apie skambučių esmę (duomenys neskelbtini), daug skambinasi ir turi laiko diskutuoti. Važiuodavo kartu į apklausas, pas juos su (duomenys neskelbtini) daug visokių pokalbių ir ką jie reiškia jis negali pasakyti; jie domisi vienas kitu, bet kuriuo atveju, juos liečia tas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo įdomu, todėl ir domėjosi; jis irgi piktnaudžiauja alkoholiu. (duomenys neskelbtini), įvykio dieną, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nebuvo toks girtas, todėl gerai pamena visus tos dienos įvykius susijusius su I. P.. Pirmuose parodymuose galbūt ne taip smulkiai papasakojo tyrėjai ir dabar stengiasi viską atsiminti.
Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad kairę pusę I. P. susižalojo kai krito ant asfalto, nors buvo ne vienas ir ne du kritimai, nepamena kiek ant asfalto buvo kritimų. I. P. susižalojo daugiau kai krito ant asfalto. Rąstai seni, jei ten žolėje įaugę buvo, jis atkėlė (duomenys neskelbtini) nuo ten, ji sakė, kad geriau ją čia palikti. Jei žmogus tiek pripučia, jis nieko nenori apie (duomenys neskelbtini) blogo sakyti. I. P. teiravosi: sakė nepamena, jai atrodė, kad kažkas liko prie ežero. Po pirmos apklausos, net nekreipė dėmesio iki vasario mėn. gal, jau buvo pamiršę, nes niekas neskambino jiems; jie pasakojo viską vienas kitam. I. P. pasakė, kad nieko nesupranta, kodėl yra kviečiama į apklausas ir pasakė, kad gal kažkas vis dar vyksta. Antrą kartą, kai iškvietė jį tyrėjai, buvo iš tyrėjo vienareikšmiškai spaudimas. Jis pradeda viską sakyti, jie jį pertraukia, ir pasako, kad jų nedomina, pasakė tik jei nepasakys visos tiesos, tai neva jis gaus daugiau bausmės. Bandė nuosekliau pasakoti ir visą laiką buvo spaudimas. Jam tyrėjai nesiūlė nuvykti į tą vietą ir parodyti viską vietoje. Kai tyrėjai kvietė jį su (duomenys neskelbtini), jų savaitę laiko nebuvo namuose. Tyrėjai pasakė, kad turi greit būti, čia ir vietoje. Pati tyrėja sakė, kad jei ką ir jie patys gali atvažiuoti pas juos. Visada apklausinėjamas buvo blaivus.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2019-08-20, t. 2, b. l. 18-19; 23-24; 68-69).
Atsakydamas į klausimus parodė, kad galbūt neobjektyviai viską pasakojo. Pirmą kartą kai apklausinėjo, tai maždaug teisingai pasakė, prašė pasakyti ir tą užrašė, paviršutiniškai. Gal neteisingai pasakė, ką tyrėjai norėjo girdėti, tą jis pasakojo. Gegužės 12 d. prisimena tą tyrėja, ji klausė ar nori duoti parodymus, jie neklausinėjo tik klausė, ką jis nori dar papildyti, ne iš jos nebuvo spaudimas daromas jam; jis tiksliai negali prisiminti ko tyrėja klausė trečioje apklausoje. Taip pat paaiškino, kad rašo su dešine, visą kitą daugiau daro kaire ranka; jo dešinė ne kartą buvo sužalota; dešine ranka valgo ir rašo; įrankius gali bet kokia ranka laikyti.
Papildomai parodė, kad Ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi jis tos žalos nepadarė. Kai jis surado I. P., ant jos veido ir kūno nebuvo rimtų sužalojimų, jie visi gavosi jiems grįžtant iš to ežero. Nuo ežero grįžtant I. P. krito stačia galva ant žemės.
Pažymėjo, kad jis nėra agresyvus, ar smurtaujantis. Jis kai neblaivus dar ramesnis būna, nebuvo pagrindo leisgyvei trenkti ir palikti. Nebuvo pagrindo smurtauti prieš I. P., nesibara su ja, tik pasako, kad ji negertų, nes visi jos priepuoliai grynai nuo gėrimo. Prašo jį išteisinti. Iš paimtų daiktų jam gražinta tik asmens tapatybes kortelė. Prašo grąžinti ir kitus paimtus daiktus.
Nors kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Teismo posėdyje nukentėjusioji I. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįstamas, draugas, jie kartu maždaug 5 metai; draugiški santykiai tarp jų. Tą dieną jie nuėjo kartu su A. Š. praleisti laiką gamtoje prie (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini), bet galima ateiti pėsčiomis iki ežero, nuo jos namų apie 20 min. kelio. A. Š. gyveno (duomenys neskelbtini) g., patogu jiems važiuoti prie to ežero; buvo maždaug 10-11 val. ryto. Susitiko su A. Š., praėjo (duomenys neskelbtini), nusprendė užeiti į parduotuvę nusipirkti alkoholio-degtinės. Padaugino abu, bet ji daugiau buvo apsvaigus nei (duomenys neskelbtini). Degtinę gėrė, turėjo užkąsti, tą dieną ji pripūtė 3,80 promilių, t. y. daug išgėrė. Pasivaikščiojimo metu kažkokiu būdu jie išsiskyrė su (duomenys neskelbtini), A. Š. ėjo į vieną pusę, o ji į kitą. Ji ėjo kažkur gal į (duomenys neskelbtini) pusę ir staiga atsidūrė prie privataus namo, ten buvęs žmogus priėjo prie jos paklausė ar reikia pagalbos, sakiusi, kad pasėdės ir nueis. Po to kai atsistojo, jau nesuvokė kur esanti, nesutiko A. Š.. Su savimi turėjo alkoholio, buvo su kuprine, išgėrė tą turėtą alkoholį. A. Š. ją rado, pasidarė agresyvesnė, aiškinosi kaip gavosi, kad ją vieną (duomenys neskelbtini) paliko tokio stovio, tada A. Š. irgi ją pradėjo kaltinti. Jie grįžo su (duomenys neskelbtini) vėl prie to pačio ežeriuko. Jos rūbai, veidas buvo nešvarūs, A. Š. pasiūlė išsimaudyti, kažkaip susitvarkyti, kad neatrodytų taip baisiai. Priėjo prie ežeriuko, ji pati bijo vandens, gal nesąmoningai A. Š. stumtelėjo ir ji įkrito su visais drabužiais, po to dar kartą (duomenys neskelbtini) stūmė ją į vandenį, bet griežtu tonu. Ji buvo visiškai be drabužių, nepamena kur jie dingo, ar (duomenys neskelbtini) ją nurengė ar pati nusirengė, to ji nepamena. Su A. Š. barėsi dėl visko, ėjo griuvinėdama, kelis kartus ir (duomenys neskelbtini) ją stūmė, nukrito, pati užsigavo. Nežino kokiu būdu, bet buvo visa sumušta, buvo priėję žmonės paklausti ar reikia pagalbos. Atvažiavo taksi automobiliu jos sesė G. Z. su jos dukra G. P., su jomis grįžo namo į (duomenys neskelbtini), namuose jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Buvo sutrenkta galva, todėl daug įvykių negali papasakoti, šlubuoja atmintis, daktaras pasakė, kad viskas dėl galvos traumos. Būna epilepsijos priepuoliai, bet čia nuo alkoholizmo. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai vežėsi ją prie ežero, prašė parodyti kaip viskas vyko, sunku buvo pasakyti, daug klausinėjo tyrėjai (apie santykius, apie bendravimą, kodėl pykstasi), ji atsakė, kad dėl alkoholio viskas yra, net pas juos turėjo fleškutę degtinės. Ikiteisminio tyrimo metu nevisai papasakojo tiesą. Įvykio dieną A. Š. stūmimas ir smūgiai buvo stiprūs; pašalinių žmonių nebuvo kartu su jais; A. Š. sudavė smūgį jai į galvą pradedant eiti keliuku, jis ėjo šalia jos, stūmė ją ir susižeidė pati veidu į žemę ant žolės; kur keliukas prasidėjo - tada kairiu šonu krito ant žemės nuo A. Š. suduoto smūgio. Buvo prasidėjęs keliukas, toje vietoje sudavė A. Š. į veido kairę pusę, smūgis buvo stiprus, krito kairiu šonu, atsitrenkė ant asfalto, skausmas buvo didelis. Padėjo A. Š. atsikelti, bet tuo metu jau buvo atvažiavus jos sesuo su dukra. Jos to suduoto smūgio nematė; mano dėl kitų sužalojimų buvo pati susižalojusi; ji nepamena, gal buvo ir trečias smūgis. Tuos smūgius gavo ant žolės, kai nepriėjo keliuko, kitas smūgis į kairę veido pusę, kai jau krito ant asfalto; nuo tos vietos ėjo kur ją rado, A. Š. ją stumtelėjo. Po paskutinio smūgio daugiau ji negriuvinėjo, ji vietoje dar pragulėjo kažkiek ir paskui pastebėjo, kad (ta vieta kur jos laukė sesuo su dukra nebuvo toli), jos atvažiavo jos pasiimti, tik pakelė, bet pačio įvykio sesuo nematė. Jos sesuo ir dukra norėjo surasti ją, nes buvo susitarusios susitikti, kadangi jos nerado, jos žinojo, kad eiti į ežeriuko pusę. Išeidama pasakė sesei, kad kai dukra G. P. ateis - ji grįš namo. Paskambino jai sesuo ir pasakė, kad atėjo jos dukra, ji atsiliepė ir pasakė, kad tuoj grįš. Jos sesuo ir dukra žinojo, kad ji yra prie ežeriuko. Kai nukrito jos stovėjo apie du metrus nuo jos, jos gal ką tik buvo atvažiavusios. A. Š. dar sveikinosi su jos sese. A. Š. nenorėjo dar paleisti jos namo. Kodėl trenkė jai A. Š. nepaaiškino, jis agresyvus buvo. Kai ėjo su A. Š., ji jau buvo išgėrusi, gal kokie 10 metų yra gerianti; gydėsi ir joks kodavimas nepadeda jai. Šiuo metu irgi nedirba, gauna pinigus iš Užimtumo tarnybos, gyvena su motina, kartu gyvena jos sesuo su vaikais. Žinoma neužtenka tų gaunamų pinigų, fiziškai negali jokio darbo dirbti, šiuo metu irgi vartoja alkoholį, bet mažiau. Pragulėjo 10 dienų ligoninėje; su A. Š. toliau bendravo kiekvieną dieną, ką konkrečiai kalbėjo apie įvykį - nepasakė. Ne su visais susipažino garso įrašais ikiteisminio tyrimo metu, daug jie kalbėjo su A. Š.: jis vienaip aiškina, ji kitaip aiškina; vienaip blaiviam, kitaip išgėrusiam. Ji nežino kur dingo jos rūbai, turbūt ežere, A. Š. nurenginėjo ją, kad nusipraustų ji. Buvo apsirengusi vyriškais rūbais: megztukas, džinsai ar kelnės kažkokie, mano, kad A. Š. ten rūbai buvo; mano, kad A. Š. turėjo su savimi dar drabužių, nes pats (duomenys neskelbtini) buvo su drabužiais. Nebuvo susitikusi su jokiais žmonėmis įvykio dieną, norėjo kviesti kelias merginas prie ežero, norėjo skambinti, bet neskambino. Buvo kartu tik su A. Š.. Tikrai negalėjo kiti žmonės jai suduoti, ten kur atsisėdo pailsėti, tik A. Š., jai tie žmonės pasiūlė pagalbos, kai sėdėjo prie to namo. Sumušti ją galėjo tik A. Š.. Po šio įvykio atsiprašė A. Š. dėl savo poelgių, jis pasakė atsiprašau, kad nenorėjo taip elgtis, viskas spontaniškai gavosi. Mano, kad atsiprašė nuoširdžiai. Suprato ji, kad dėl jos sužalojimų (duomenys neskelbtini) atsiprašė. Bendrauja su (duomenys neskelbtini), iki šiol susitinka su A. Š.; (duomenys neskelbtini) ji atleido su sąlyga, kad nebus daugiau jokio smurto prieš ją; iki šio įvykio nebuvo naudojamas smurtas iš A. Š. pusės, po šio įvykio - irgi. Tas įvykis buvo vienintelis kartas kai buvo smurtas. Mano, kad turėjo įtakos tai, jog A. Š. nepatinka jos alkoholio vartojimas, besaikis ir buvimas agresyvios išgėrus, mano, kad jos elgesys A. Š. privedė prie emocijų protrūkio, mano, kad A. Š. jos negali palikti. Atsakydama į klausimus parodė, kad konflikto metu buvo smaugimas, konkrečiai kurioje vietoje - nepamena, ėjo prie žirgyno, smaugimas buvo prieš smūgio sudavimą; A. Š. nestipriai smaugė, oro nepritrūko; niekas kitas jos nesmaugė. Prieš susitinkant su A. Š. jokių sužalojimų neturėjo, ją matė sveiką ryte, motina greičiausiai dirbo, tai sesuo matė. Eidama į apklausą, neaptarinėjo su A. Š. kokius parodymus duos. A. Š. buvo prašęs jos, kad sakytų, jog neprisimena tam tikrų dalykų; A. Š. sakė, kad negali būti tiesa, kad nuo griuvimo jos tokie sužalojimai; A. Š. nesakė, jog meluoja kiek gali duodama parodymus. Pati sugalvojo tokį pareiškimą policijai parašyti ir niekas jos neprašė tai daryti.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino nukentėjusiosios pareiškimą (t. 1, b. l. 6).
Neatitikimus parodymų gali paaiškinti atminties nebuvimu. Įvykių esmę teismui papasakojo kaip buvo ir kaip kiek atsimena. Daktaras sakė, kad dėl patirtų smūgių sutriko atmintis; epilepsijos priepuoliai atsirado dėl alkoholizmo jos manymu. Buvo epilepsijos priepuolių ir iki įvykio, rečiau, bet buvo. Epilepsijos priepuoliai dažniausiai būna namuose; vieną kartą buvo kviesta greitoji iki įvykio, prie mamos ir sesers. Atsakydama į klausimus parodė, kad ji papasakojo teismui tiek kiek ji atsimena įvykius, jai nebuvo spaudimo. Prokuroras patarė, kad jei bus melagingi jos parodymai, tai jai pačiai bus blogai. Buvo tyrėja ligoninėje, ji sakė, kad rašyti pareiškimą ir tą dieną ji parašiusi, buvo priklausoma nuo vaistų ir nelabai suprato to pareiškimo esmės. Jos sesuo piktnaudžiauja alkoholiu, mama irgi, bet retai, jos suinteresuotos, kad būtų blogai A. Š.. Ji yra įsitikinus, kad ne pati susižalojo, o tai padarė A. Š..
Prokuroras pagarsino kaltinamojo akto 17 lapą.
Atsakydama į klausimus paaiškino, jog ne tą turi omeny, kad meluoja, bet būtent, kad A. Š. užstoja, ne viską pasakė iki galo tyrėjai, apskritai apie viską; taip ji nesako kažko, nes santykiai jų geri su A. Š..
Atsakydama į klausimus paaiškino, kad sesuo be abejo negali be alkoholio, ji nedirba šiuo metu, ji vartoja kiekvieną dieną, motina tikrai nevartoja alkoholio, ji dirba ligoninėje.
Paaiškino, kad ji jaučiasi blogai. Atsisakė nuo civilinio ieškinio.
Nenori, kad A. Š. būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be jokios abejonės yra kalta iš dalies pati, nes geria ir tai jos problema. A. Š. pažįsta ir nori tikėti, kad jis pasitaisys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad kai įvyko įvykis, ji su anūke G. P. buvo išėjusios. S. I., bet ji neatsiliepė; po kiek laiko atsiliepė (duomenys neskelbtini), bet kalbėjo nerišliai, negalėjo atsakyti kur yra, per kelis kartus skambino. Po to (duomenys neskelbtini), dukra (duomenys neskelbtini) prisiskambino jai. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jai blogai, klausė kur ji yra ir ji pasakė, kad yra prie tvenkinių. Kita jos dukra G. Z. kartu su G. P. nuvažiavo taksi automobiliu. Nelabai toli nuo jų namų tas tvenkinys. (duomenys neskelbtini) netiksliai apibūdino vietą, kurioje ji yra. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš namų gal apie 19-20 val., negali atsakyti po kiek laiko jos grįžo, gal už valandos; (duomenys neskelbtini) grįžo kartu namo. Kai pamatė (duomenys neskelbtini), buvo baisu: iš lūpos kraujas, be rūbų, kai jos nurengė ją, pamatė daugiau mėlynių; (duomenys neskelbtini) buvo apsirengusi ne savo džemperiu, džinsai buvo jos, po džemperiu nebuvo jokių apatinių rūbų; kai (duomenys neskelbtini) liko be drabužių, pastebėjo, jog ant veido buvo kraujas, pasodino į vonią, veidas mėlynas, kakta, ant nugaros mėlynė, ant šlaunų. (duomenys neskelbtini) sakė, jog buvo prie (duomenys neskelbtini) su A. Š., sakė, kad ją įmetė į tvenkinį A. Š.. P. I., jog neturėjo jėgų išlipti ir A. Š. murgdė ją vandenyje, ten aplink nebuvo žmonių. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) nieko negalėjo pasakyti, kvietė greitąją (duomenys neskelbtini) ir kartu su (duomenys neskelbtini) nuvyko į Lazdynus; (duomenys neskelbtini) būklė buvo sunki, vežė į Lazdynų ligoninę; po 2 dienų tik papasakojo, nors nenorėjo pasakoti apie tai. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), konkrečiai ji nežino į kurią vietą. I. P. viską slepia, pasakė tik, kad nuo A. Š. sužalojimai, kokiu būdų padarė sužalojamus ji nežinanti. (duomenys neskelbtini) buvo šiek tik išgėrusi kai atvažiavo kartu su (duomenys neskelbtini), apie sužalojimus pasikalbėti su (duomenys neskelbtini) buvo neįmanoma tą vakarą. (duomenys neskelbtini) iki to įvykio negali pasakyti kiek laiko buvo pažįstama su A. Š., ji jai ne viską sakydavo. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiauja alkoholiu, bet ne kiekvieną dieną. Kai buvo tas įvykis (duomenys neskelbtini) nedirbo niekur, ji išlaikė. Nežino kodėl (duomenys neskelbtini) niekur nedirbo, sakė, kad ieško darbo, bet jai tinkančių pasiūlymų nesulaukia. Šiuo metu su ja gyvena jos dukra G. Z. su vaikais; (duomenys neskelbtini) dukra G. P. negyvena su jomis. N. I. rašyti civilinio ieškinio; tyrėja pasakė, kad eiti ir rašyti civilinį ieškinį; nuėjo pas advokatą, jis surašė civilinį ieškinį ir išsiuntė teismui; (duomenys neskelbtini) prikalbino tikriausiai atsisakyti civilinio ieškinio. Paaiškino, kad susitikinėjo A. Š. su I. P., rugsėjo mėnesį buvo pas ją namuose; atėjo iš darbo ir išgirdo triukšmą kambaryje, gulėjo (duomenys neskelbtini) lovoje, liepė išeiti A. Š., bet jis pasakė, kad yra girtas ir jam sunku, klausė kas jį įleido, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) įleido į namus; A. Š. neišėjo ir ji iškvietė policijos pareigūnus, tik su policijos pareigūnais A. Š. išėjo. Po to įvykio A. Š. būdavo, bet kol ji grįždavo jis išeidavo. Bendrauja telefonu pastoviai (duomenys neskelbtini) ir A. Š., yra girdėjusi pokalbius telefonu. Atsakydama į klausimus parodė, jog tą įvykio dieną (duomenys neskelbtini) nematė, tik diena prieš, atėjo su anūke G. P., buvo sveika (duomenys neskelbtini) kai ją matė. A. Š. kai išgeria skriaudžia, tampa agresyvus. Ten prie tvenkinių buvusių kartu asmenų (duomenys neskelbtini) neminėjo; ji tik padariusi išvadą, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) nepasakojo nieko; ji visada sako, kad nesikištų, nes ne jos reikalas. (duomenys neskelbtini) su niekuo daugiau nesusitikinėja, tik su A. Š.; girdėjo kaip telefonu kalbėjo A. Š., neva kiti asmenys buvo. Taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuvažiavo su sesę pati parašyti pareiškimą, ji klausė (duomenys neskelbtini) ko ji važiuoja su (duomenys neskelbtini), ji atsakydavo, kad ne jos reikalas ir matyt važiavo į komisariatą (duomenys neskelbtini) kartu su (duomenys neskelbtini) duoti parodymus ir keitė juos. Atsakydama į klausimus parodė, kad skambino (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nes norėjo važiuoti pramogauti su (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini) nekėlė ragelio ir anksčiau nebuvo atvejų, kad (duomenys neskelbtini) nekeltų ragelio. A. Š. stumdė ne kartą (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) kaklo matėsi kraujosruvos; (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninei 10 dienų. Prieš įvykį priepuolių (duomenys neskelbtini) nebuvo, priepuoliai pasireiškia kaip epilepsijos. Nepamena kiek kartų buvo priepuoliai, bet ne vienas kartas buvo. (duomenys neskelbtini) priepuoliai atsirado tik po šio įvykio, o iki to įvykio nebuvo tokių priepuolių; nepamena daug ko Ingrida, kai iki šio įvykio nebuvo taip, jog neprisimintų Ingrida. Nevartoja alkoholio Ingrida po šio įvykio (duomenys neskelbtini), o iki to įvykio gal su A. Š. gėrė. Ne visada grįždavo išgėrusi (duomenys neskelbtini), bet grįždavo.
Teismo posėdyje liudytoja G. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pažįsta. Buvo su močiute parke, paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad mama stipriai išgėrusi ir kalba nerišliai; (duomenys neskelbtini) viską suprato iš pokalbio telefonu su (duomenys neskelbtini). Gal per 30 minučių grįžo, namuose buvo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini) susiskambino su (duomenys neskelbtini) ir ėjo jos ieškoti, apie 21 val. buvo. Jos mama (duomenys neskelbtini) sakė telefonu, kad yra prie tvenkinio, (duomenys neskelbtini), apie 20 min. pėsčiomis nuo namų. Negyvena su savo motina (duomenys neskelbtini). Nusprendė su (duomenys neskelbtini) nueiti prie tvenkinių, ėjo ji, (duomenys neskelbtini) ir jos dukra. Jau buvo tamsu kai jos ėjo. Netoli tvenkinio, prie netoliese esančio (duomenys neskelbtini) laukė, atėjo (duomenys neskelbtini) gal po kokių 15 min., atėjo (duomenys neskelbtini) kartu. Pamatė juos iš tolo, abu buvo girti, susikibę, leidosi nuo kalno, svirduliuodami. (duomenys neskelbtini) atėjo su ne savo megztiniu, džinsais, jai atrodo plėšytais. (duomenys neskelbtini) atrodė baisiai: ištinęs veidas, nelabai suprato kas vyko tuo metu, (duomenys neskelbtini) nepaleido (duomenys neskelbtini). Iki įvykio (duomenys neskelbtini) draugavo apie 2 metus, dažnai gerdavo, mėgėjai išgerti; iki tokio lygio nebuvo mačiusi (duomenys neskelbtini), kad taip būtų prisigėrusi. Kiek pamena, ant (duomenys neskelbtini) akies mėlynė buvo, viena pusė veido buvo ištinusi, kraujo nebuvo; (duomenys neskelbtini) plaukai buvo drėgni, rūbai sausi. Nematė jos prieš tai, kaip atrodė. Motina nelabai rišliai kalbėjo ir ji nelabai suprato jos kalbos. Iškvietė taksi, atvažiavo per 8-10 min. (duomenys neskelbtini) pradžioje neleido (duomenys neskelbtini), laikė prie savęs ją, atplėšti buvo sunku nuo jo. Buvo šalia (duomenys neskelbtini) ir motinos (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) klausė motinos (duomenys neskelbtini), kas nutiko, bet motina nerišliai šnekėjo. Ji nepamena ar sakė mama (duomenys neskelbtini), kad tas „debilas“ ją sumušė. Namuose nurengus (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių daugiau apatinių rūbų ir nepaaiškino apie rūbus kur galėjo pamesti. Buvo mėlynes ant krūtinės, ant blauzdų, ant rankos; panašiau į tai, kad spausta ranka, bet mama neaiškino nieko. Po to greitąją iškvietė, gal po 30 minučių. (duomenys neskelbtini) atrodė sumušta ir jai pasidarė baisu, kad jai kažkas blogai, skambino greitajai (duomenys neskelbtini). Kartu vyko ji su močiute į Lazdynų ligoninę. Medikai apžiūrėjo ir paliko 2 savaitėms (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Lankė gal sekančią diena mamą, prasta būklė buvo. Buvo galima susikalbėti su (duomenys neskelbtini) tik po kelių dienų. (duomenys neskelbtini) pradėjo aiškinti, kad ją mušė (duomenys neskelbtini), murkdė ją į tvenkinį, konkrečiai jai nepasakojo kaip mušė, dėl kokios priežasties taip pat neaiškino. Taip mama aiškino, kad būtent (duomenys neskelbtini) ją sumušė. Nežino, kas parašė pareiškimą policijoje. Kalbėjo su mama (duomenys neskelbtini) apie tą įvykį, jautėsi, kad mama gina (duomenys neskelbtini), minėjo, kad gal nereikia bausti taip stipriai žmogaus. Ji kažkokius santykius turi su (duomenys neskelbtini), tai todėl ir gina (duomenys neskelbtini) jį.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 100-101).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji paaiškino, kad pastabų neturėjo ir viskas buvo surašyta teisingai; taip buvo kalba apie kitus asmenis; ji taip suprato, kad kartu su jais buvo dar galbūt kiti asmenys. Atsakydama į klausimus parodė, kad fotografavo mamą (duomenys neskelbtini) ji savo telefonu, tą pačią dieną po įvykio. Taip ir galvojo, kad tas įvykis taip gali baigtis. Dabar ne tokia gera atmintis (duomenys neskelbtini), pablogėjusi, iki to įvykio nebuvo jokių sveikatos sutrikimų, o dabar jai pasireiškia epilepsijos priepuoliai. Paaiškino, jog nežino ar savo valia mama (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį; susitinka pora kartų per savaitę su mama; ji dažnai vartoja alkoholį ir turi bėdų su juo, kokie 5-6 metai, nežino kodėl mama vartoja alkoholį ir po šio įvykio vartoja alkoholį. Kai teismas pasiūlė dėl civilinio ieškinio, (duomenys neskelbtini) su mama (duomenys neskelbtini) pasitarus nuvyko pas advokatą ir parašė advokatas civilinį ieškinį; (duomenys neskelbtini) buvo tokios kalbos, kad nereikš civilinio ieškinio, bet paskui susiprato, kad reikia.
Teismo posėdyje liudytoja G. Z. parodė, kad I. P. jos sesuo; viskas įvyko daugiau nei prieš 1 metus, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nebuvo namuose gal nuo 10-13 val., pasakė, kad eina su (duomenys neskelbtini) susitikti. Buvo planų, (duomenys neskelbtini) turėjo atvažiuoti ir turėjo (duomenys neskelbtini) grįžti apie 15 val., bet atvažiavus G. I. dar nebuvo. Paskui skambino (duomenys neskelbtini) pasiklausti, kur ji yra, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ne kaip atrodo, jog yra sumušta ir nenori tokiu veidu pasirodyti dukrai (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), prie tvenkinių, liepė eiti link žirgyno. P. G. ir savo dukrą (duomenys neskelbtini) 10 m., nelabai toli nuo namų, 20 min. kažkur ėjo pėsčiomis ir gal apie 16 val. maždaug buvo ten. Praėjo tiltelį, skambino (duomenys neskelbtini) pasakyti, kad jos jau vietoje, laukė, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tuoj bus ir kad neišsigąstų. I. P. su A. Š. nuo kalniuko nusileido dviese; pamačiusi neatpažino (duomenys neskelbtini), paakiai mėlyni, buvo apsirengusi su vyrišku megztuku, kelnės suplėšytos, išgėrusi, abu jie išgėrę buvo. K. I. kas nutiko, ji iškart pasakė, kad (duomenys neskelbtini) sumušė ją, apie nieką daugiau neminėjo; (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji pati įkrito į vandenį, užkliuvusi. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, pirminiai žodžiai buvo jog ją sumušė (duomenys neskelbtini). Kvietė taksi, laukė apie 15 minučių, nenorėjo paleisti A. I.; jis irgi buvo išgėręs. Parvažiavo namo, nurengė (duomenys neskelbtini), padėjo apsiprausti jai. Buvo plėšyti džinsai ir džemperis, jokio apatinio trikotažo, bet jai nieko nesakė kur jos rūbai. Buvo ant rankų ir kojų mėlynės, ant krūtinės irgi buvo mėlynes, matėsi ant kaklo lyg kažkas paėmė už kaklo, todėl matėsi kraujosruvos. (duomenys neskelbtini) namie nekalbėjo ir nuėjo atsigulti, matėsi jaudulys; pradėjo kratytis ar nervinis priepuolis užėjo (duomenys neskelbtini) tada iškvietė greitąją, gal apie 21 val. - tiksliai nepamena. Po dviejų dienų nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini) į ligoninę, ji sakė, jog prisigėrė su (duomenys neskelbtini), bet daugiau neminėjo jokių žmonių, sakė, jog buvo prie (duomenys neskelbtini) ir gėrė kartu su A. Š.. Ji suprato iš (duomenys neskelbtini) žodžių, kad galbūt susiginčijo su A. Š., įvyko kažkoks konfliktas tarp jų; (duomenys neskelbtini) manytina supykęs trenkė (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) sakė, kad mušė kumščiu (duomenys neskelbtini) jai į veidą, paėmė ir suspaudė ranką; kiek smūgių buvo ji nežino. (duomenys neskelbtini) sakė, kad nukrito, bet apibrozdinimų nebuvo, tik ant rankos kairės lyg buvo nubrozdinimas; (duomenys neskelbtini) pasakė apie krūtinę, kad čia nuo seniai mėlynė; ji iškart pasakiusi (duomenys neskelbtini), kad ją smaugė, o ji patvirtino, kad smaugė ją būtent A. Š.. Apie dingusius rūbus neklausė (duomenys neskelbtini), ji sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo, bet konkrečiai kur - nieko nesakė. A. Š. pažįsta kažkur 2 metus, darbingas, padėdavo namuose, bet karštakošis, greit užsidegantis, negali pasakyti kur būna, (duomenys neskelbtini) išvažiuoja ir negrįžta savaitę laiko. Ji su savo vaikais gyvena kartu su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir A. Š. bendrauja, telefonu kiek girdi, susitinka ir bendrauja tikrai (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini); buvo (duomenys neskelbtini) užėjęs į namus, prie jos 1 kartą, prieš kokias 2 savaites, tada buvo girtas A. Š.. Atsakydama į klausimus parodė, jog pasikeitė (duomenys neskelbtini) būklė po to įvykio, prasideda traukuliai kaip epilepsijos priepuoliai, pradeda traukuliuotis, gal 15 min. tokioj būsenoje būna; kai atsigauna (duomenys neskelbtini) neprisimena nieko. (duomenys neskelbtini) su atmintimi suprastėjo, smulkmenų neprisimena. Iki šio įvykio buvo viskas gerai, turėjo profesiją Ingrida ir su atmintimi neturėjo bėdų; ji nematė ar (duomenys neskelbtini) vartoja vaistus. Po įvykio buvo kartą į mėnesį priepuoliai, o dabar pasitaiko 1 kartą į savaitę. Patikslino, kad jai (duomenys neskelbtini) neminėjo, kad dar būtų kiti asmenys tą dieną, tik (duomenys neskelbtini) ir taip stipriai sumušta (duomenys neskelbtini) nebuvo atėjusi niekada su tokiomis mėlynėmis; buvo ant rankos mėlynės ir ant kojos; ji buvo normaliai išgėrusi, (duomenys neskelbtini) irgi buvo išgėręs, (duomenys neskelbtini) buvo galbūt girtesnė nei (duomenys neskelbtini). Nubrozdinimų nemačiusi, ji mačiusi mėlynes kairėje pusėje buvo, o kai prausėsi - kuokštais krito plaukai, kai niekada taip nebuvo, kad kristų. Gali būti ir dėl alkoholio tie traukuliai, bet po to įvykio viskas prasidėjo; gal padidėjo alkoholio potraukis. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė tiesą ir apklausos protokolą perskaitė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklausos protokolą. Liudytoja patvirtino, kad jos teisingai parodymai užfiksuoti.
Teismo posėdyje liudytoja K. M. parodė, kad jei gerai prisimena, jai buvo pranešta, kad A. Š. sulaikytas, kadangi kolegės nebuvo, paprašė, kad supažindintų jį su galutiniu įtarimu. Kadangi A. Š. jau buvo davęs parodymas, paklausė, gal jis turi papildymų, bet A. Š. pasakė, kad patikslinimų ir papildymų neturi, lieka prie savo pirminių parodymų. A. Š. paprašė, kad įrašytų, jog jis nesislapsto, daugiau jokių pastabų neturėjo. Viskas surašyta protokole, A. Š. nieko nenorėjo papildyti. Tai ne jos byla, A. Š. buvo paskelbta paieška, visas galimybes papildyti protokolą jis turėjo. Advokatas visose apklausose dalyvavo.
Teismo posėdyje liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad A. Š. į apklausą buvo pakviestas telefonu, atvyko, jam buvo įteiktas įtarimas. Paklausė ar jis pamena, kai prieš tai buvo apklausiamas, ji davė jam perskaityti pirmos apklausos protokolą, jis perskaitė ir pasakė, kad daugiau papildymų neturi, jis patvirtino, kad jau viską pasakė; buvo tik susipažinti su protokolu, protokole buvo nurodyta, kad I. P. krito ir viskas; A. Š. pasakė tik tiek, kad pasilieka prie savo pirminių parodymų; jos apklausoje dalyvavo tik A. Š. ir ji, jis atsisakė nuo advokato.
Atsakydama į klausimus paaiškino, kad prieš apklausą galėjo dalyvauti žvalgai, bet apklausa buvo daroma tik jos ir A. Š.; A. Š. pasakė, kad papildymų neturi, pasirašė ir išėjo. Du kartus tikrai I. P. buvo apklausta. Jos parodymų patikslinimas vietoje buvo, ji nurodė, kad po smūgio ir kritimo ji daugiau nieko neprisimena. Nukentėjusioji I. P. jiems parodė, kur viskas vyko. Buvo susiskambinta, buvo nuvykta į parodymų patikrinimo vietą. Ką I. P. tarėsi su A. Š. - ji negali pasakyti. I. P. rodė kaip, kurioje vietoje viskas vyko, rodė prie žirgyno, kur buvo taksi atvažiavusi, ten I. P. laukė sesuo ir dukra. Kaltinamojo nebuvo, nes jis buvo paieškomas, po to jau buvo netikslinga atlikti akistatą. Tuo metu nebuvo padaryta akistata, nes buvo manoma, kad netikslinga. Nebuvo spaudimo iš tyrėjų pusės; S. Ž. - jis kaip žvalgas.
Atsakydama į klausimus paaiškino, kad I. P. pati parodė ežero pakrantę, miško keliukais reikėjo paeiti. Jau grįžus atgal iš ežero, ant kelio, kuris veda nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Prasideda sala, įvažiavimas į pakrantę, žvyrkelis ir paskutinis smūgis buvo suduotas toje vietoje, kur nusileidus, gal 10-15 metrų, nuo kelio, į kairę, ten stati pakrantė. I. P. pasakojo, jog po paskutinio smūgio kai nukrito ant žvyrkelio, atvažiavo dukra ir sesuo su taksi, A. Š. neleido išvažiuoti, kad traukė ją. I. P. atsimena, kad buvo ežere ir A. Š. jai išrovė plaukų, metras statumo pakrante, A. Š. ėjo iš paskos ir stumdė, paskutinis smūgis buvo ant kelio. I. P. buvo duotas manekenas ir ji pati viską rodė. I. P. nieko nepasakojo po parodymų patikrinimo, nuvežė namo I. P. ir tada buvo su nukentėjusiosios seserimi padarytas parodymų patikrinimas vietoje. Tikrai tokio dalyko nebuvo, kad būtų I. P. ėjusi į tualetą ir kažkas ją būtų lydėjęs. Ji visiškai nepamena, kad žmogus būtų ėjęs į tualetą, todėl negali visiškai komentuoti; nepamena tokio dalyko, kad taip būtų, tuo labiau, jog žvalgai eina į moterų tualetą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytoja J. Z. parodė, kad nieko nepamena apie A. Š. apklausą. Iš A. Š. žodžių viską surašė, jei jis būtų norėjęs papildyti savo parodymus protokole, apie tai būtų pažymėta, ar pakoreguota taip pat. Duoda iš pradžių perskaityti protokolą ir tik po to pasirašo.
Teismo posėdžio metu specialistas (ekspertas) K. Z. patvirtino abi išvadas ir paaiškino, kad sužalojimai ant nukentėjusios kūno buvo padaryti 3 trauminiais poveikiais, kadangi medicininiuose dokumentuose nubrozdinimų nėra nurodytas skaičius, dėl to ir buvo išvardinti, kad mažiausiai 3 trauminiais poveiksmiais. Buvo nurodyti 3 trauminiai poveikiai: veido kairė pusė, vokų sritis; kairė ranka ir kairys kelias nubrozdintas. Dėl galvos smegenų sumušimo kairio smilkinio skiltyje, sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas, koks buvo I. P., pavojingas gyvybei. Odos nubrozdinimai ant rankos galėjo atsirasti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, arba kai objektai juda, bet šiuo atveju irgi galėjo būti nuo kritimo. Pagal pateiktas išvadas neurologo yra nubrozdinimas. Manau smilkinio srityje kairėje pusėje, tai neprieštarauja kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymams. Smegenų kontūzija tai smegenų traumuojantis poveikis, smūgis buvo suduotas į veido kairę pusę. Griuvimo metu ant veido kontūzija turėtų susidaryti priešingoje pusėje. Buvo suduotas tiesioginis smūgis į veido kairę, susidarė kontūzija kairėje pusėje. Griuvimo atveju kontūzija susidaro priešingoje pusėje. Šiuo atveju kalbame apie trauminį poveikį į veido kairę, kažkur ties skruostikaulio pusę iš priekio į galą, iš viršaus į apačią. Griūnant ant rasto, nuo tokio griuvimo susidaro tik odos nubrozdinimas, bet smegenų kontūzija negalėjo susidaryti. Mes matom konkrečiai vietą, kur buvo maksimalus energijos išsiskaidymas, kurio metu buvo pridėta maksimali energija. Smilkinio srities vieta yra dauboje, išsiskaido veido energija. Griuvimui kontūzija nebūdinga. Kinetinės energijos veikimas iš priekio į galą, iš apačios į viršų, atitinka rankos, konkrečiai kumščiu suduodamas smūgis, sutraumuota ergonomiškiau dešine ranka. Kontūzija ir sumušimas yra sinonimai, visiškai tas pats.
Atsakydamas į užduotus klausimus paaiškino, kad pirmojoje išvadoje buvo nurodytas dešinio skruosto patinimas, kadangi tai tik pagalbinis požymis, kvalifikuoja poodines kraujosrūvas. Konkrečiu atveju patinimas negali būti vertinamas kaip sužalojimas, kuris įvyko prieš atvykstant į gydymo įstaigą, sužalojimas yra uždegimo požymio išraiška. Jei yra kraujosrūva minkštuosiuose audiniuose, neatmetama galimybė, kad galėjo būti trauminiais poveikiais padarytas sužalojimas; pagal nuotrauką padaryti išvados negali, pagal nuotrauką galėjo būti daugiau trauminių poveikių. Iš tų 3 trauminių poveikių galima buvo suprasti, kad buvo smūgis mažiausiai vienas į galvos sritį, kiti į rankų ir kojų sritis.
Paaiškino, kad kraujosruva atsiranda kuomet yra paveikiami minkštieji audiniai, didesne nei kraujagyslių trapumas, tuomet kraujagyslės trūksta ir metabolizuojamos ir nuo tos spalvos galima spręsti kada buvo padarytas sužalojimas. Kartais kraujosruvos nurodo kontaktinio paviršiaus forma, buvo tiesiog bendrai parašyta hematomos. Ne jis apžiūrinėjo nukentėjusiąją. Jei suduotume smūgį plaktuku, tai būtų matomos aiškios ribos. Kraujosruvos forma nesikeičia nuo susidarymo mechanizmo. Traumuojant į ribotą kontaktinį paviršių, akmuo ar rastas mažesnis paviršius, dažniausiai susidaro muštinės žaizdos, suduodant smūgį skirtinga kinetinė energija. Kai griuvimas: galva turi pagreitį su kuo kontaktuoja. Nukentėjusios galva neturėjo judėti tuo atveju, o tik traumuojantis objektas. Teismo medicinoje negalima kategoriškai teigti, kai atsakoma į klausimą turi plačiai žvelgti, o ne vadovautis tuo kas parašyta. Jis turi apžvelgti viską, kas būdinga suduodant smūgį, tačiau kitos galimybės negalėtų atmesti. Jei griuvo žmogus, turėjo būti kažkoks minkštas paviršius, kritimas iš kokių 8 metrų aukščio, kad nesusidarytų muštinės žaizdos. Griūnant į veido sritį kontūzija nesusidaro. Tuo metu nežinojo, kad nubrozdinimas buvo galvos srityje, buvo nurodyta tik nubrozdinimas. Dabar galima pasakyti, kad būtent galvos srityje. Dėl to ir parašė, kad 3 trauminiai poveikiai, tiesiog parašė iš medicininių dokumentų; rašė trauminius poveikius tik iš pateiktų medicininių dokumentų. Hematoma ir kraujosruva tas pats.
Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo bet kokio kontakto. Jei būtų griuvimas galvos smilkinio srityje - tuomet griuvimo metu turėtų pamatyti kraujo išsiliejimą iš dešinės smegenų pusės; čia buvo kairėje pusėje poodinė kraujosruva.
Taip pat paaiškino, kad po smegenų sumušimo vyksta smegenų pabrinkimas, iš pradžių pasireiškia galvos skausmu ir koma. Liekamieji reiškiniai dėl kontūzijus, randas smegenyse, viena iš dažnų atvejų būna epilepsija. Šiuo atveju negali atmesti dėl epilepsijos, vienas iš dažniausiai kontūzijos reiškinių; nukentėjusioji galėjo judėti kol neprasidėjo smegenų pabrinkimas, kelių valandų klausimas kol žmogus įkrenta į komą. Galėjo padažnėti epilepsijos priepuoliai po šio įvykio.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Š. (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad nuo priklausomybių niekur nėra gydytas, į jokias įskaitas nėra įrašytas, galvos traumų neturėjo. I. P. jis pažįsta beveik du metus. Kokiomis aplinkybėmis susipažino - neprisimena, negali to pasakyti. Bendrauja su (duomenys neskelbtini) kaip geri draugai. Nėra su ja sugyventiniai. Bendro ūkio su ja neveda. (duomenys neskelbtini) jie su (duomenys neskelbtini) susitiko ir ėjo į parduotuvę, vėliau einat jie susitiko vieną pažįstamą ir nuėjo į barą. (duomenys neskelbtini) stipriai prisigėrė ir jis ją labai vėlai vakare nuvedė į namus. Jis ją palydėjo iki namų durų ir nuėjo savo keliais. (duomenys neskelbtini) apie 10 val. jie vėl su (duomenys neskelbtini) susitiko, nuėjo į kažkokį barą, jo pavadinimo jis negali pasakyti, jis yra (duomenys neskelbtini) turgelyje ir žadėjo eiti prie ežero, prie (duomenys neskelbtini). Kažkur apie valandą (duomenys neskelbtini) sėdėjo bare ir vartojo alkoholį. Jis tai ateidavo, tai išeidavo nuo jos. Kažkuriuo tai laiku jie su (duomenys neskelbtini) išėjo kartu į Norfa parduotuvę, jis nuėjo į parduotuvę ir ji turėjo eiti su juo, tačiau (duomenys neskelbtini) kažkur pasimetė. Jis nuėjo į tą patį barą ir jos ieškojo. Ten pasakė, kad jos nebuvo ir niekas jos nematė. J. I. norėjo paskambinti, bet pastebėjo, kad išsikrovė jo telefonas, paprašė savo pažįstamų, kad jį pakrautų ir pakrovus telefoną jis jai priskambino. Iš balso suprato, kad jį stipriai neblaivi. Ji jam bandė paaiškinti, kur šiuo metu yra, pradėjo jam sakyti kur yra ir ką mato prieš save. Jis nuėjo link (duomenys neskelbtini). Jis kažkokio vyriškio paklausė kur galėtų būti ta vieta kur yra (duomenys neskelbtini), jis kadangi buvo vietinis, tai pavežė link (duomenys neskelbtini) galo, bet kur tiksliai - negali pasakyti. Tas vyriškis jį išleido iš automobilio ir išvažiavo. Jis eidamas gatve pastebėjo (duomenys neskelbtini) pritūpusią ir atsirėmusią prie tvoros. Jis ją pradėjo judinti ir suprato, kad jį stipriai neblaivi ir negali paeiti. Jis paėmė jos daiktus, kuprinę užsidėjo ant peties iš kitos pusės paėmė (duomenys neskelbtini) ir jie ėjo su ja gatve. Kokia jie su ja gatve ėjo - jis negali pasakyti, nežiūrėjo kokia ten buvo gatvė. Ji eidama vis jam sakydavo paleisti ją, jis ją paleisdavo ir ji vis ne mažiau 3 kartų nukrito ant asfalto. Ji tuo metu prasikirto sau lūpą iš kairės pusės. Jis ją pakėlė nuo asfalto pasodino, vėl suėmė ir bandė su ja eiti. Jis nusuko nuo pagrindinio kelio ir jie ėjo kažkokiomis žolėmis, link (duomenys neskelbtini). Jiems taip einat, ji krito tikrai ne vieną kartą, buvo taip pat nukritusi ir ant žolės, bet tada lyg tai nieko nesusimušė ir nesusižalojo. Jie šiaip ne taip atėjo iki (duomenys neskelbtini). Jis jai pasiūlė nusiprausti ežere, nes ji buvo visa purvina. Jis jai padėjo nueiti iki vandens. Jie nuėjo negiliai, maždaug iki kelių ir jis ją šiek tiek apiprausė. Ji vandenyje bestovint vėl kelis nukrito, tai yra pritūpė į vandenį. Nematė, kad ji būtų ką nors sutrenkusi, tik reiškė jam pretenzijas, kad jis ją pastūmė. Nors ji krisdavo pati, jis jos net pirštu nelietė. Jis ją vėl paskutinį kartą pakėlė ir išmuilavo jai galvą, nes jį taip pat buvo stipriai purvina. Jis jai padėjo ir nusiplauti ir plaukus. Nepasakys dabar kiek buvo laiko prie (duomenys neskelbtini), atėjo jos sesuo su savo dukra. Sesuo matė, kad pas (duomenys neskelbtini) buvo praskelta lūpa ir nubrozdinta prie smilkinio, pradėjo jam reikšti pretenzijas, kodėl jis ją sumušė. Jis pasakė, kad jis jos nemušė, kad ji pati krito. Jie dar visi kartu nuėjo iki (duomenys neskelbtini) esančio kelio ir išsikvietusios taksi jį paliko ir išvažiavo, dar tą patį vakarą (duomenys neskelbtini) jam pati skambino 4 kartus, tačiau jis jai neprisikabino pats, nes telefonas buvo išjungtas. J. I. nemušė, nestūmė jos, nesmaugė, nemušė delnais per veidą ir nestūmė, kad jį kristų į vandenį (t. 2, b. l. 18-19). 2020-02-05 ir 2020-05-18 apklausų metu naujų aplinkybių nenurodė (t. 2, b. l. 23-24, 68-69).
(duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities VPK 6 PK I. P. pateiktu pareiškimu, kad (duomenys neskelbtini) apie 13-14 val. prie (duomenys neskelbtini) A. Š. naudojo prieš ją fizinį smurtą, stumdė, užgauliojo, mušė rankomis, užgavo veidą, rankas ir kojas. Dėl patirtų sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37134-19 (t. 1, b. l. 6-8).
Apžiūrėtu BPC garso įrašu (duomenys neskelbtini)_22-53-57_25.02: Girdimas dviejų moterų balsas. BPC operatorė: 112 Moteris: labas vakaras. BPC operatorė: labas vakaras. Moteris: norėčiau greitąją (duomenys neskelbtini), mano dukrą sumušė, vyras, ir dabar reikia gal daktaro pagalbos. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)?Moteris: (duomenys neskelbtini). greitosios pagalbos. BPC operatorė: durų kodas. Moteris: kaip? BPC operatorė: durų kodas. Moteris: (duomenys neskelbtini) butas. BPC operatorė: kelintas aukštas? Moteris: (duomenys neskelbtini) BPC operatorė: kas čia ją sumušė? Moteris: jos draugas sumušė, jinai grįžo. BPC operatorė: vyras jos? Moteris: draugas, sugyventinis, draugas. BPC operatorė: sugyventinis? Moteris: net ne sugyventinis draugas. BPC operatorė: tai apsispręskit sugyventinis ar. Moteris: draugas. BPC operatorė: kur jisai ją sumušė? Moteris: jie buvo ten kartu, paskui mes nuvažiavom ją paimti. Visa sumušta buvo. BPC operatorė: kur ją sumušė? Adresas? Moteris: nežinau adreso jie buvo lauke. BPC operatorė: prieš kiek laiko? Moteris: prieš porą valandų. BPC operatorė: kaip vardas pavardė? Moteris: moters, I. P.. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)? Moteris: taip. BPC operatorė: tai dabar ji šituo adresu yra? Moteris: jo ji yra. BPC operatorė: o tas draugas kur yra dabar? Moteris: nėra draugo čenais, jisai nežinau kur? čia jau reikia jam skambinti BPC operatorė: jūsų vardas pavardė? Moteris: B. M.. BPC operatorė: kas jai sužalota? Moteris: kaip sakot? BPC operatorė: kas jai sužalota? Moteris: veidas, sumuštas veidas, galva, reikia gal kokį nežinau, reikia gal kokį traumatologinį vežti. Pažiūrėti. BPC operatorė: kiek metų? Moteris: metų (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: jai (duomenys neskelbtini)? Moteris: taip. BPC operatorė: gerai laukite ir policijos, ir medikų. Moteris: gerai. BPC operatorė: prašau (t. 1, b. l. 19-21).
2019-10-17 Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta: apžiūros vietovė yra sankryža, t. y. 50 m nuo sankryžos (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje yra keletą plytinių pastatų 20X100m dydžio su užrašu (duomenys neskelbtini). Ant pastato (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus vietovę, gatvė yra 6 metrų pločio. Kelio danga gruntas. Gatvėje iš kairės pusės - (duomenys neskelbtini), o iš kitos pusės - (duomenys neskelbtini)- 100x200 dydžio. Nuo gatvės link tvenkinio yra didelis nuolydis. Apžiūrint įvykio vietą tyrimui naudingos informacijos nerasta (t. 1, b. l. 27-29).
2020-01-27 Įvykio vietos apžiūros protokolu papildomai apžiūrėta įvykio vieta Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą einama keliuku tarp tvenkinių, kol prieinama skardėtą tvenkinio krantą. Tyrimui reikšmingų duomenų nėra (t. 1, b. l. 30-36).
Nukentėjusioji I. P. (duomenys neskelbtini) apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 13 val. ji buvo viena prie (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini). Vėliau atėjo jos gerai pažįstamas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kai jis atėjo, jie išsimaudė, pasikalbėjo, paskui jai paskambino draugės ir ji jį paliko prie tvenkinio ir nuėjo susitikti su draugėm. (duomenys neskelbtini) nieko nesakė, žadėjo greitai grįžti. Kai išėjo (duomenys neskelbtini) pradėjo jos ieškoti aplink tvenkinius. Pabendravus su merginomis, ji grįžo į tą pačią vietą, tačiau (duomenys neskelbtini) ten nebuvo, jis ieškojo jos. Ji prisėdo laukti jo. Kai jis grįžo, jis klausinėjo kur buvo, buvo supykęs ant jos, kėlė pavydo scenas ir pradėjo ją stumdyti. Stūmė apie 3 kartus ant žemės, tuomet griuvo du kartus veidu ant žemės, trečią kartą griuvo ant nugaros ir trenkėsi galva į žemę. Kai atsikėlė jis spaudė viena ranka jos gerklę, buvo sunku kvėpuoti. Buvo sudavęs 2 kartus delnu per kairį skruostą. Daugiau jos nemušė, visi sužalojimai nuo jos kritimų ant žemės. Aiškino, kad buvo su merginomis. Jų telefono neturi, vienos vardas (duomenys neskelbtini), kuriai apie (duomenys neskelbtini) metai, gyv. kažkur Karoliniškėse, kita (duomenys neskelbtini), jai apie (duomenys neskelbtini) metai, gyvena netoli stoties. Merginos pačios jai paskambino, vėliau jų telefono numerį ištrynė. (duomenys neskelbtini) ja netikėjo. Kai atsikėlė nuo žemės jos pasikalbėjo ir nuėjo maudytis. V. A. taip pat ją stumdė 3 kartus iš nugaros pusės, todėl 3 kartus griuvo veidu į vandenį. Vandenyje nesusižalojo, tik paragavo vandens. Tuomet jis jai leido išeiti iš vandens. Tuo metu kaip tik atvažiavo sesuo G. Z., su kuria tarėsi, jog taip pat atvyks prie ežero. Kai sesė atvažiavo ir suprato kas nutiko ji iškvietė taksi ir jos išvažiavo. (duomenys neskelbtini) tuo metu išėjo kažkur laukais. Grįžo namo ir ji nuėjo miegoti. Kitą dieną mama su sese iškvietė policiją, nes pamatė kaip negražiai atrodo. Atvykę medikai išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Po to įvykio (duomenys neskelbtini) jai neskambino ir jo nematė. Kur jis gali būti neįsivaizduoja. Dėl jai padaryto kūno sužalojimo prašo atlikti tyrimą (t. 1, b. l. 39-41).
Nukentėjusioji I. P. 2020-01-23 apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), labiau į pabaigą ji išėjo iš namų protokole nurodytu adresu, ėjo susitikti su A. Š., jis yra jos draugas, jie kartu negyvena, tiesiog susitikinėja. Ji iš namų išėjo apie 10-11 val. (duomenys neskelbtini) susitiko su (duomenys neskelbtini). Ėjo iki Norfos parduotuvės, pirko 0.5 l degtinės, pirko sulčių, pirko kelis saldainius. N. B. kaimo link. Perėjo pėsčiųjų tiltą per aplinkelį, netrukus sustojo ir išgėrė atsineštą butelį alkoholio. Pažymi, kad iš namų ji išėjo taip pat šiek tiek išgėrusi. O (duomenys neskelbtini) ją pasitiko blaivas. Su (duomenys neskelbtini) išgėrę butelį degtinės nusprendė eiti pasivaikščioti. Lengvu žingsniu jie pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) pusę, link (duomenys neskelbtini). Priėjus (duomenys neskelbtini), ji pamatė, kad šalia vandens ilsisi, deginasi jos draugės - viena (duomenys neskelbtini), pavardės nepamena, o kitos vardo pavardės nepamena, bet namie užrašų knygutėje jų duomenis ras. Tai tokie žmonės, su kuriais susitinka retai, šiaip dažnai nebendrauja, tiesiog jos ją pamačiusios šūktelėjo jai ir ji priėjo. (duomenys neskelbtini) buvo šalia, tačiau šiek tiek šone, prie pat jų nėjo. Persimetusi keliais žodžiais su draugėmis, jie su Arvydu nuėjo toliau pasivaikščioti. Iki susitikimo su draugėmis konflikto tarp jos ir (duomenys neskelbtini) nebuvo, konfliktas prasidėjo kaip tik jiems išėjus nuo draugių. Iš karto už pirmojo (duomenys neskelbtini), kuris jiems buvo iš dešinės, pirmuoju keliuku pasuko dešinėn ir nuėjo palei (duomenys neskelbtini) pakrantę. Eidami palei pakrantę tarp jų su (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas. Konfliktuoti pirmas pradėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra labai einantis už savo teisybę. Jie su juo susistumdė. (duomenys neskelbtini) ją stumtelėjo, ji jį stumtelėjo atgal. (duomenys neskelbtini) jai liepė eiti nusimaudyti, kad ji prasiblaivytų. Ji sakė, kad ji nenori lipti neturi maudymuko, kad ji nelips, nes jie neplanavo maudytis, nieko iš priemonių su savimi neturėjo. T. A. ją nustūmė į vandenį, ten buvo labai slidu. Ji griuvo į vandenį ant kelių, atsirėmė rankomis į dugną, bandė keltis, kai ji jau bandė keltis ir lipti į krantą (duomenys neskelbtini) ją nustumdavo į vandenį atgal. Į ežerą ji buvo atsisukusi veidu. (duomenys neskelbtini) ją stūmė plaštakomis į nugarą. Taip buvo apie tris kartus. Po tų trijų kartų (duomenys neskelbtini) jai pats padavė ranką ir ji išlipo į krantą. Jos drabužiai, batai, plaukai buvo šlapi. Ji išlipusi iš (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad jai reikia eiti namo. Pradėjo eiti keliuku link kelio. (duomenys neskelbtini) jai vis trankė į nugarą, kad ji eitų greičiau, (duomenys neskelbtini) ant jos šaukė, tačiau ką jis šaukė ji jau nebeklausė. Ji suklupo, nukrito ant žolės, atsirėmė į žolę rankomis. Atėjo iki kelio, tada ji pamena labai stiprų skausmą žando srityje, užtemo akyse, pradėjo žaižaruoti vaizdas. Ji tuo metu neatsimena, kad būtų suklupusi, neatsimena smūgio, neatsimena, kad ji nugriūtų. Atsimena tik siaubingą skausmą. Tada ji pamena, kad guli ant grindinio, gulėjo veidu į grindinį. Krito kaire puse. Ji pati griūti negalėjo. Grindinys buvo kietas, ji stovėjo tvirtai ant kojų. Nors ir buvo vartojusi alkoholio, kaip vyko konfliktas ji pamena. Tiesiog gali neatsiminti kelių akimirkų, nes buvo susijaudinusi dėl konfliktinės situacijos, išsigandusi, verkė, jai skaudėjo, kad yra stumdoma. Be to po įvykio, po galvos traumos, jos atmintyje liko spragų, dėl patirto sunkaus sužalojimo. (duomenys neskelbtini) viso konflikto metu ji atsimena esantį visą laiką jai už nugaros ir nuolat stumdantį rankomis jai į nugarą. Stumdė stipriai, nuo jo stūmimų ji prarasdavo pusiausvyrą. Jos telefonas buvo pas (duomenys neskelbtini) kišenėje. Karts nuo karto jai skambino sesuo ir klausė kurioje vietoje jie yra, nes jų negalėjo rasti. Kurioje vietoje nuo jos buvo nuimti marškinėliai ir uždėtas (duomenys neskelbtini) megztinis ji neatsimena. Kur dingo jos apatiniai drabužiai ji nežino, bet iš namų ji išėjo ir su kelnaitėmis ir su liemenuku. Ji mano, kad nusukus nuo pagrindinio kelio link (duomenys neskelbtini) toje vietoje kur įvyko konfliktas jie buvo apie 20 minučių, bet tikslaus laiko ji nepasakys, nes neprisimena. Su (duomenys neskelbtini) nuo pat (duomenys neskelbtini) buvo tik dviese, nieko su jais nebuvo. Sesuo ją pasitiko su dukra ant keliuko šalia (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ją vedė apkabinęs per pečius. Jis laikė ją stipriai. Priėjus prie sesers, sesuo ją norėjo ištraukti iš (duomenys neskelbtini) glėbio. (duomenys neskelbtini) nenorėjo jos paleisti. Sesuo traukė ją link savęs, o (duomenys neskelbtini) link savęs. Tada prie jų privažiavo sesers iškviestas taksi. Joms su seserimi būnant prie (duomenys neskelbtini) prie jų priėjo nepažįstamas vyras, jis paklausė jų ar joms nereikia pagalbos. Jos sesuo padėkojo, pasakė, kad nereikia, nes jau buvo iškviesta taksi. Atvažiavus taksi, jos išvažiavo namo. Atsisėdus į taksi ji jau jautė, kad ji praranda sąmonę ir atmintį. Atvažiavimo namo ji nepamena. Pamena tik, kad buvo atvažiavusi greitoji. Tą dieną tarp jų su (duomenys neskelbtini) jokių lytinių santykių nebuvo. Ji pas drauges grįžusi nebuvo. Visą laiką buvo tik su (duomenys neskelbtini), nuo jo atsiskyrusi nebuvo. Tai buvo vienintelis tarp jų konfliktas, anksčiau tarp jų jokių konfliktų nebuvo. (duomenys neskelbtini) šiaip labai geras žmogus, tačiau yra labai pavydus, jo pavydas yra agresyvus. Sakytų, jis neprognozuojamas žmogus, mėgsta pakelti balsą. Iki šio konflikto jokio rimtesnio konflikto nėra buvę, smurto prieš ją anksčiau nėra naudojęs. Dėl civilinio ieškinio ji yra informuota, jį pateiks vėliau (t. 1, b. l. 42-43).
2020-01-27 Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. P. parodė, kur jos sesuo G. Z. prie (duomenys neskelbtini)ją sutiko. Tuomet uždavus klausimą, kur įvyko konfliktas tarp jos ir A. Š. pastaroji nurodė eiti (duomenys neskelbtini). Praėjus (duomenys neskelbtini) iš kairės pasukti į kairę, tuomet keliuku nuvedė prie tvenkinio kranto, kuris yra antrasis iš kairės. Priėjus prie kranto nukentėjusioji I. P. parodė, kaip konflikto metu A. Š. nustūmė ją nuo skardžio į vandenį. Nukentėjusioji parodė, kad A. Š. į vandenį buvo „murkdoma“ ne mažau trijų kartų. Po ko A. Š. padavė jai ranką ir padėjo užlipti į krantą. Tuomet nukentėjusioji I. P. parodė, kaip įtariamasis A. Š. stūmė - smūgiuodamas delnais jai į nugarą, kad pastaroji greičiau eitų, bei kaip nuo šių smūgių ji pargriūdavo. Tuomet nukentėjusioji I. P. parodė, kad jie su A. Š. vis konfliktuodami atėjo iki (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis A. Š. šaukdamas ant jos griebė I. P. už kairio žasto, bei jėga partrenkė ant važiuojamosios kelio dalies. Nukritusi, pargriauta A. Š., nukentėjusioji trenkėsi veido kairiąja puse į grindinį po šio smūgio nurodo, kad daugiau praktiškai nieko neatsimena (t. 1, b. l. 46-58).
Nukentėjusiosios I. P. 2020-02-11 papildomos apklausos metu parodymais, kad norėtų papildyti savo ankstesnius parodymus, bei parodyti, kad ji su (duomenys neskelbtini) kaip ir minėjo buvo prie vandens telkinio šalia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės, ji buvo stipriai išgėrusi, jautėsi neblaiva, ji nežino, kas jai užėjo, ji atsiskyrė nuo (duomenys neskelbtini) ir nuėjo per mišką, kuriame yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liko prie tvenkinio, ant kranto, kurį ji parodė per parodymų patikrinimą vietoje. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų, ėjo per miškelį, šalia (duomenys neskelbtini), per pelkes takeliu. (duomenys neskelbtini) pradėjo jai skambinti, klausti kur ji nuėjo. Ji pasakė, kad ji nežino, kur ji randasi, pasakė, kad negali paaiškinti, kur ji yra. (duomenys neskelbtini), sakė paklausinėti žmonių, kad galėtų pasakyti kur ji randasi. Tačiau ji nieko neklausinėjo, atsisėdo ant žolės laukuose, bei jei gerai supranta matomai užmigo. Laikas galėjo būti apie 13.00 - 14.00 val. Buvo vidudienis, buvo karšta. Ji pamiegojo apie valandą laiko. Atsikėlė, atsigėrė vandens, vandenį turėjo su savimi. Pradėjo galvoti kaip grįžti atgal prie tvenkinio, kur liko (duomenys neskelbtini). Matė, kad (duomenys neskelbtini) skambino, jai kelis kartus, tačiau ragelio ji nekėlė. Ji paskambino (duomenys neskelbtini). Papasakojo, ką ji mato aplinkui ir (duomenys neskelbtini), pagal jos pasakojimą ją surado. Tuo pačiu takeliu parvedė ją atgal prie vandens telkinio kranto. Kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir atsibudo, veidas jos sumuštas nebuvo, jai nieko neskaudėjo, pamena, kad buvo kelis kartus suklupus, nes buvo ties keliu buvo plyšę džinsai ir apsibrozdino koją. Ją suradęs (duomenys neskelbtini) labai ant jos supyko, kad jis jos ieškojo kelias valandas. Buvo labai piktas, šaukė. Atėjus prie kranto (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji purvina, kad jai reikia praustis. Ji pasakė, kad jai nereikia, kad ji grįš namo ir nusiprausia. (duomenys neskelbtini) pyko, šaukė, kad ji pažiūrėtų, kaip atrodo ir eitų praustis. Ji vėl atsisakė ir (duomenys neskelbtini) nustūmė ją nuo skardžio į vandenį. Liepė praustis, ar ji buvo su drabužiais ji nepamena. (duomenys neskelbtini) link vandens nusileido nuo skardžio, viena koja stovėjo ant akmens kita vandenyje. Jai bandant lipti (duomenys neskelbtini) vis ją nustumdavo į vandenį atgal ir ji panirdavo. Pribėgo vandens į nosį, pradėjo springti, pradėjo šaukti Arvydui, ką jis daro ir kad ji nori lipti. (duomenys neskelbtini) padavė jai ranką ir ji išlipo ant kranto. (duomenys neskelbtini) ją murkdė į vandenį tris kartus, su kiekvienu kartu nustumdamas vis giliau. Ji neatsimena kaip ji išlipo ant kranto. Namo grįžo ne su savo rūbais, iš kur ji gavo sausus drabužius ji nepamena, bet numano, kad drabužiai (duomenys neskelbtini). Ji neatsimena kada ir kas ją perrengė. Bet be (duomenys neskelbtini) su ja nieko nebuvo. Visą dieną buvo tik dviese. Namo grįžo, tais minėtais sausais drabužiais, apatinio trikotažo irgi ant jos nebuvo. Kur jos rūbai ji nežino. Kai ji išlipo ant kranto, buvo labai pikta ant (duomenys neskelbtini), kad jis ją murkdė ir norėjo kviesti taksi, važiuoti namo. Jai taksi išsikviesti nepavyko, kodėl nežino, jos kažkodėl nesujungė. Kadangi jie su (duomenys neskelbtini) pykosi, jai taksi išsikviesti nepavyko ji nusprendė eiti namo pėsčiomis, nuo kranto pradėjo eiti žvyrkelio vedančio į (duomenys neskelbtini) link. (duomenys neskelbtini) ėjo jai iš paskos vis ją stumdė, kad ji eitų greičiau. Ji nuo jo postūmių griuvinėjo. Tuomet atėjus į tarp tvenkinių esančią aikštelę, ten smėlis, jos su (duomenys neskelbtini) vis dar pykosi ir jis pradėjo ją smaugti. Jis abejomis rankomis apglėbė jai kaklą ir smaugė ją. (duomenys neskelbtini) buvo jai už nugaros. Ji šaukė, rėkė ant jo, muistėsi, plėšė (duomenys neskelbtini) rankas sau nuo kaklo. (duomenys neskelbtini) jos kaklą paleido. Ji pradėjo eiti nuo (duomenys neskelbtini) link žvyrkelio. (duomenys neskelbtini) ją ant žvyrkelio pavijo, ji pajautė stiprų smūgį į galvos sritį. Jai atrodo, kad (duomenys neskelbtini) buvo jai iš nugaros, arba iš šono. Smūgis buvo labai stiprus, jai sužaižaravo akyse. Ji nuo suduoto smūgio griuvo veidu į grindinį. Pajautė didelį skausmą veido kairėje pusėje, jai skaudėjo žandą, akį, kaklą. Ji nematė, kaip (duomenys neskelbtini) jai sudavė smūgį į galvą, tik pajautė, kaip jai buvo trenkta. Po ko ji pargriuvo. (duomenys neskelbtini) jos negriovė, kaip ji buvo nurodžiusi ankstesnėje apklausoje, o ji trenkėsi į žemę, nuo suduoto jo smūgio į kairę galvos pusę. Po smūgio ji nieko neatsimena. Kas vėliau vyko ji neatsimena. Kur jie ėjo ji neatsimena. Kaip ji priėjo prie sesers ir dukters ji neatsimena. Bet ji atsimena, kad ją sesuo prie (duomenys neskelbtini) sodino į taksi. Buvo su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jos neleido sėstis į taksi. (duomenys neskelbtini) ją laikė. Prašė, kad niekur nevažiuotų. (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo su jos seserimi. Bet galu gale jos į taksi įsėdo ir išvažiavo namo. Namuose ji pasijautė blogai, jai buvo iškviesta greitoji. Norėtų papildyti, kad ji minėjo apklausose, kad minėtą dieną buvo susitikusi drauges, tačiau ji suklydo, ji tikrai nieko nebuvo sutikusi. (duomenys neskelbtini) visą dieną buvo tik su (duomenys neskelbtini), kol jos nepaėmė sesuo ir dukra (t. 1, b. l. 45-46).
2019-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3989/2019(01), kurios tiriamojoje dalyje nurodyta: <...> sumušė pažįstamas – trenkė ranka į galvą, ties k. akimi. Kaktoje poodinė hematoma, smilkinyje nubrozdijimas,<...> apžiūros lapas: kairės pusės akies vokų ir aplinkinių audinių poodinės hematomos, dešinio skruosto patinimas. Atsakant į užduotus klausimus nurodoma:
1. I. P. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje.
2. I. P. konstatuoti kūno sužalojimai tokie kaip: galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti kietais bukais daiktais galvos sumušimas padarytas neilgai trukus prie atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo poodinės kraujosruvos su audinių patinimu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti prie atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasisakyti apie sužalojimų atsiradimo laiką nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose.
3. I. P. konstatuoti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
4. Pasisakyti šiuo klausimu nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose.
5. I. P. konstatuotas galvos sumušimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
6. Mažai tikėtina, kad konstatuotas galvos sumušimas galėjo susidaryti griuvimo metu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti griuvinėjant (t. 1, b. l. 71-73).
2020-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. Gp 716/2020(01), kurioje nurodyta:
1. I. P. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimu kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Mažai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos veido kairėje susidarė nugriuvus. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, neprieštarauja šiam sužalojimo mechanizmui. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t.y. grunto). Poodinės kraujosruvos rankose galėjo susidaryti kiek nuo smūgių, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
2. Galvos sumušimas padarytas neilgai trukus prieš atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo poodinės kraujosruvos su audinių patinimu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasisakyti apie sužalojimų atsiradimo laiką nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose. Pateikta bylos medžiaga neprieštarauja medicinos dokumentuose konstatuotiems sužalojimams ir jų pateiktam sužalojimų senumui.
3. I. P. konstatuotas galvos sumušimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4. Pateiktuose dokumentuose nėra sužalojimų, kuriuos galima kategoriškai nurodyti kaip būdingus savęs žalojimui.
5. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas, neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius nukentėjusiajam, ar kitam.
6. I. P. konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais.
7. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t. y. grunto).
8. Specifiniai žalojančio daikto/daiktų požymiai kūne neužsifiksavo.
9. I. P. nuotraukose užfiksuoti spalviniai pakitimai neprieštarauja medicinos dokumentuose konstatuotiems sužalojimams. Pagal pateiktas nuotraukas negalima pasisakyti apie sužalojimų specifinius požymius. Galima konstatuoti, kad nuotraukose matomi spalviniai pakitimai neprieštarauja gydymo įstaigoje nustatytiems sužalojimams. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t. y. grunto). Poodinės kraujosruvos rankose galėjo susidaryti kiek nuo smūgių, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
10. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį. Veido spaudimas į žvyrkelį neatitinka šio sužalojimo mechanizmo.
11. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį (t. 1, b. l. 84-87).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 21-22 val., tikslaus laiko nepamena, jos dukra G. Z. ir jos dukros I. P. dukra G. P., kuriai 18 metų ir anūke S. Z., kuriai 9 metai, parvedė namo jos dukrą I. P., kurią jos parvežė su taksi. Ji tuo metu buvo namuose, kai jos užėjo. Ji nepažino savo dukros (duomenys neskelbtini). Ji buvo be maikutės, apsivilkusi svetimu megztiniu, jos džinsai buvo suplėšyti. Jos veidas buvo kruvinas bei sumuštas, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, ant kojų buvo žaizdos. Ji buvo neblaivi. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad su ja taip pasielgė jos draugas A. Š. prie (duomenys neskelbtini). Jos plaukai buvo šlapi ir purvini, vietomis išrauti. Dukra sakė, jog (duomenys neskelbtini) ją murdė į vandenį ir naudojo prieš ją fizinį smurtą. Priežasties dukra nesakė, nes mano norėjo nuslėpti. Ji kalbėjo mažai. Jos su (duomenys neskelbtini) išmaudė (duomenys neskelbtini) ir paguldė miegoti. Tačiau ji neužmigo. Ji nenorėjo kviesti greitosios, sakė, jog rytoj važiuos, tačiau ji pamačiusi, jog dukrai blogai, kad ji kraujuoja ir nesiorientuoja, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Labai greitai atvyko medikai ir kartu su dukra ir anūke (duomenys neskelbtini) jos su greitąja medicinos pagalba nuvežė (duomenys neskelbtini) į Lazdynų ligoninę. (duomenys neskelbtini) pažįsta tik iš matymo, matė jį kelis kartus. Ji neleisdavo jam lankytis jų namuose, nes jos žiniomis jis turi teistumą, yra nedirbantis, dėl to jis jai nepatiko ir nenorėjo jo matyti šalia savo dukros. Po (duomenys neskelbtini) ji (duomenys neskelbtini) nematė, ar jis lanko (duomenys neskelbtini) ligoninėje nežino. Kiek žino (duomenys neskelbtini) gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), taip pasakojo (duomenys neskelbtini). Šiuo meta dukra gydoma Lazdynų ligoninėje neurochirurgijos skyriuje, 941 palatoje, tačiau ją žada kažkur perkelti. Apie tai kas nutiko prie (duomenys neskelbtini) jai nieko nepasakoja, mano, kad ji yra įbauginta. Pas anūkę (duomenys neskelbtini) yra nuotraukos kaip atrodė (duomenys neskelbtini) grįžusi namo (t. 1, b. l. 89-91).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Z. 2020-01-22 parodė, kad ji gyvena protokole nurodytu adresu, su ja gyvena jos sesuo I. P., mama B. M., bei jos mažamečiai vaikai. (duomenys neskelbtini) mėnesį tikslios datos nepamena, jos sesuo (duomenys neskelbtini) išėjo ryte apie 10 val. susitikti su (duomenys neskelbtini), planavo eiti (duomenys neskelbtini). Sesuo išėjo sveika, nesumušta, vilkėjo džinsus bei bliuzkutę. Išėjo tvarkingai apsirengusi, būdama blaivi. Sesuo turi problemų su alkoholiu, net buvo užsikodavusi, metus laiko negėrė. Ji negeria diena dienom, bet kartą, kelis kart per savaitę vartoja alkoholį. Kartais nevartoja savaitėmis. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) su savo dukra (duomenys neskelbtini) planavo susitikti pas jas namie pietų. (duomenys neskelbtini) pati planavo tuos pietus daryti, o kadangi ji matė, kad pietų laikas artėja, pradėjo jos ieškoti. Ji paskambino (duomenys neskelbtini) paklausti, kur ji yra ir ji jai pasakė, kad ji prie (duomenys neskelbtini) ir jau eina link namų. Iš balso ji suprato, kad (duomenys neskelbtini) labai neblaivi, sunkiai orientuojasi aplinkoje. Ji žinojo, kad (duomenys neskelbtini) su jos mama mieste, paskambino joms. Jos grįžo namo ir jos visos kartu nusprendė eiti (duomenys neskelbtini) pasitikti. Ėjo ji, (duomenys neskelbtini) ir jos dukra (duomenys neskelbtini), kuriai 9 metai. Su (duomenys neskelbtini) sutarė susitikti prie J. N.. Jos su panelėmis nuėjo prie Norfos, palaukė 10 minučių, bet (duomenys neskelbtini) neatėjo. Tada paskambino dar kartą (duomenys neskelbtini), paklausė kur ji, ji pasakė, kad vis dar eina. Jos pasakė, kad eis jos pasitikti. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti tarp 15.00 ir 16.00 val. Priėjo prie (duomenys neskelbtini), kadangi atgal planavo grįžti su taksi, užsifiksavo (duomenys neskelbtini) adresą. Palaukė prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėjo. Paskambino jai vėl, ji atsiliepė, pasakė, kad jos prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji bus po 2 minučių. Netrukus pamatė ateinančius du žmones, jie ėjo apsikabinę. Iš pradžių atpažino A. Š., (duomenys neskelbtini) ne, nes iš tolo nepažino, ji vilkėjo svetimą megztinį. Priėjus prie jų pamatė, kad (duomenys neskelbtini) veidas buvo visas sumuštas, sutinęs. P. I. kas atsitiko. Ji jai atsakė „Čia šitas debilas man trenkė“. (duomenys neskelbtini) jai atsakė „Eik (duomenys neskelbtini) tu pati kritai“. Ji tada pasakė, kad jei ji būtų kritusi, ji būtų apibrozdinta, o ten matėsi, kad grynai suduoti smūgiai, jai buvo išrautas iš galvos plaukų kuokštas. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) šlapia, šlapiais plaukais. Suplėšytais džinsais, kaip suprato, dėvėjo (duomenys neskelbtini) megztinį. Ji jai pasakė „jis gi mane murkdė“, tada atsisukusi į A. I. jam pasakė „(duomenys neskelbtini), aš gi galėjau prigerti“. (duomenys neskelbtini) buvo labai girti. Ji išsikvietė taksi. Taksi atvažiavo. (duomenys neskelbtini) nenorėjo (duomenys neskelbtini) paleisti, kad (duomenys neskelbtini) važiuotų namo. Apkabino per kaklą, per juosmenį. Pradėjo sakyti (duomenys neskelbtini) „Katinėli, tu čia pati dėl visko kalta, kas įvyko“. Ji jau pradėjo nervintis. Pradėjo juos skirti. Iš arklidžių išėjo jai nepažįstamas žmogus, šalia stovėjo juodas automobilis, lyg „škoda oktavia“, paklausė jos ar joms reikia pagalbos, ar jų nereikia parvežti namo, nes matė, kad tarp jos ir (duomenys neskelbtini) jau kyla konfliktas. Ji pasakė, ačiū ne, nes jau važiuoja taksi ir žmogus išvažiavo. Atvažiavo taksi automobilis, ji atskyrė (duomenys neskelbtini), pasakė (duomenys neskelbtini), kad dingtų iš čia. P. I. už parankės ir nuvedė į taksi. (duomenys neskelbtini) priėjo prie taksi ir vis kvietė (duomenys neskelbtini) išlipti, kad ji su jomis nevažiuotų. Su taksi grįžo namo. (duomenys neskelbtini) nurengė, nuprausė, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) visa sumušta, buvo kraujosruvos ant rankų, kojų, krūtinės, veidas buvo labai sutinęs, (duomenys neskelbtini) vos galėjo pramerkti akis. (duomenys neskelbtini) buvo be apatinių drabužių. Nuolat keikėsi ant (duomenys neskelbtini), kaip jis galėjo su ja taip pasielgti. J. I. paguldė miegoti. Maždaug po pusvalandžio (duomenys neskelbtini) pradėjo labai blogėti ir jos iškvietė greitąją. Atvažiavo medikai ir išvežė (duomenys neskelbtini) į Lazdynų traumatologinį. Ją lydėjo jos mama ir (duomenys neskelbtini). Vėliau ligoninėje lankant (duomenys neskelbtini), ji jai pasakė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), stumdė, kumščiu trenkė į veidą nosies srityje, pasakojo, kad veidu murkdė tvenkiniuose į vandenį. (duomenys neskelbtini) sakė, kad (duomenys neskelbtini) buvo labai agresyvus. Jos žiniomis (duomenys neskelbtini) visada išgėręs būna labai agresyvus. Sakė, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Kur jos drabužiai, ji neprisiminė. Norėtų papildyti, kad būnant namie jos dukterėčia G. I. sumuštą fotografavo. Nuotraukas tyrimo papildymui atsiųs elektroniniu paštu. Jos žiniomis jos sesuo su (duomenys neskelbtini) bendrauja iki šiol. Ji jam atleido. Kiek ji žino, (duomenys neskelbtini) anksčiau nėra jos taip sumušęs. Jie draugauja su (duomenys neskelbtini) apie 2 metus, tačiau kartu negyvena. Po įvykio kalbėjo su (duomenys neskelbtini), jis tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pati girta griuvinėjo, kur griuvinėjo nesako, lauke, neva prie tvenkinių. Jis tvirtina, kad tokie sužalojimai atsirado jai griūvant, griuvo ant žolės. Kai po įvykio ieškojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vengė kontakto. Po įvykio (duomenys neskelbtini) pradėjo mėtyti epilepsijos priepuoliai (t. 1, b. l. 93-94).
2020-01-27 Parodymų patikrinimo vietoje metu G. Z. parodė, kad su (duomenys neskelbtini) sutarė susitikti prie J. N.. Ji su panelėmis nuėjo prie Norfos, palaukė 10 minučių, bet (duomenys neskelbtini) neatėjo. Tada paskambino dar kartą (duomenys neskelbtini), paklausė kur ji, ji pasakė, kad vis dar eina. Jos pasakė, kad eis jos pasitikti. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti tarp 15.00 ir 16.00 val. Priėjo prie (duomenys neskelbtini), kadangi atgal planavo grįžti su taksi užsifiksavo (duomenys neskelbtini). (Liudytoja G. Z. parodo (duomenys neskelbtini), padaryta nuotrauka Nr. 1). Palaukė kažkiek laiko prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėjo. Paskambino jai vėl, ji atsiliepė ji pasakė, kad jos prie (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakė, kad ji bus po 2 minučių. Netrukus pamatė ateinančius du žmones, einančius apsikabinusius. Iš pradžių atpažino A. Š., (duomenys neskelbtini) ne, nes iš tolo nepažino, (duomenys neskelbtini) vilkėjo svetimą megztinį (Liudytoja G. Z. parodo, kad pamatė ateinančius A. Š. ir I. P. nuo (duomenys neskelbtini), padaroma nuotrauka Nr. 2). Priėjus prie jų pamatė, kad (duomenys neskelbtini) veidas buvo visas sumuštas, sutinęs. P. I. kas atsitiko. Ji man atsakė „Čia šitas debilas man trenkė“. (duomenys neskelbtini) atsakė „Eik (duomenys neskelbtini) tu pati kritai“. Ji tada pasakė, kad jei ji būtų kritusi, ji būtų apibrozdinta, o ten matėsi, kad grynai suduoti smūgiai, jai buvo išrautas iš galvos plaukų kuokštas. Pamatė, kad (duomenys neskelbtini) šlapia, šlapiais plaukais. Suplėšytais džinsais, kaip suprato dėvėjo (duomenys neskelbtini) megztinį. (duomenys neskelbtini) pasakė „jis gi mane murkdė“, tada atsisukusi į A. I. pasakė „(duomenys neskelbtini), aš gi galėjau prigerti“. (duomenys neskelbtini) buvo labai girti. Ji išsikvietė taksi. Taksi atvažiavo. (duomenys neskelbtini) nenorėjo (duomenys neskelbtini) paleisti, kad (duomenys neskelbtini) važiuotų namo. Apkabino per kaklą per juosmenį. Pradėjo sakyti (duomenys neskelbtini) „Katinėli, tu čia pati dėl visko kalta, kas įvyko“. Ji jau pradėjo nervintis. Pradėjo juos skirti. Iš arklidžių išėjo jai nepažįstamas žmogus, šalia stovėjo juoda „škoda oktavia“, paklausė jos ar jiems reikia pagalbos, ar nereikia parvežti namo, nes matė, kad tarp jos ir (duomenys neskelbtini) jau kyla konfliktas. Ji pasakė, kad ačiū, jau važiuoja taksi ir žmogus išvažiavo. Atvažiavo taksi automobilis. A. A. nuo (duomenys neskelbtini), pasakė (duomenys neskelbtini), kad dingtų nuo jų. P. I. už parankės ir nuvedė į taksi (t. 1, b. l. 95-98).
2020-01-22 liudytojos G. P. parodymais, kad (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, ji buvo susitikusi su močiute B. M., važiavo pasivaikščioti į Vingio parką. Jai su močiute būnant mieste paskambino jos teta G. Z.. Ji pasakė jos močiutei, kad ji kalbėjo telefonu su jos mama (duomenys neskelbtini), jai pasirodė labai keistas pokalbis, nes pokalbis buvo nerišlus, neva jos mama nesiorientavo aplinkoje. Teta norėjo pasitarti su jos močiute ką daryti. Jos su močiute po tetos skambučio grįžo į (duomenys neskelbtini). Atėjo pas močiutę namo. Pas močiutę namie buvo teta (duomenys neskelbtini), nes ji gyvena su močiute. Pasitarusios visos tarpusavyje, jos nusprendė eiti mamos ieškoti. Teta vėl paskambino jos mamai telefonu, mama atsiliepė, labai nerišliai kalbėjo, bet sakė, kad ji yra prie ežero, prie (duomenys neskelbtini), kad ežeras prie kažkokių bendrabučių. Teta iš mamos pasakojimo suprato, kad mama yra prie (duomenys neskelbtini). Jos su jos teta (duomenys neskelbtini) ir jos tetos 9 metų dukra (duomenys neskelbtini) nuėjo prie tvenkinių mamos ieškoti. Joms praėjus (duomenys neskelbtini) ir artėjant prie (duomenys neskelbtini) jos pamatė, kad nuo kalniuko leidosi jos mama ir A. Š.. Jos mama su (duomenys neskelbtini) draugauja du metus, tačiau kartu negyvena, jos mama labai seniai vartoja alkoholį, maždaug pastaruosius 10 metų. (duomenys neskelbtini) mamą buvo apkabinęs šiurkščiai per kaklą. Kiek ji pažįsta (duomenys neskelbtini) jis yra labai agresyvus ir mama pasakojo, kad jis labai pavydus. (duomenys neskelbtini) apkabinęs prie savęs laikė mamą, net neleido jai pajudėti, nors jos su teta priėjusios prie jų bandė ją nuo jo patraukti. Mama buvo stipriai sumuštu veidu, veidas buvo sutinęs. Mama buvo šlapiais plaukais. Kiek ji suprato buvo svetimais drabužiais, megztinis ant jos buvo vyriškas, kelnės taip pat ne jos, nuo drabužių sklido blogas kvapas. Abu, t.y. jos mama ir A. Š. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Sakytų jie abu buvo stipriai girti. Paklausus kas atsitiko, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nieko. Klausė kodėl mama sumušta, (duomenys neskelbtini) į tą klausimą nieko neatsakydavo. Mama buvo labai pasimetusi, verkė, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jos su teta išsikvietė taksi ir atvažiavus taksi automobiliui (duomenys neskelbtini) mamą paleido. Jos taksi automobiliu grįžo namo. Namie pradėjo mamą nurenginėti. Po tais vyriškais dėvimais drabužiais mama nedėvėjo apatinių rūbų, nei liemenėlės, nei kelnaičių. Mama nieko nesakė, nei kur jos drabužiai, nei kodėl ji taip atrodo. Nurengę mamą ant kūno pamatė taip pat šviežias kraujosruvas, jos buvo ant krūtinės, ant kojų - ant šlaunų, ant rankų ties pečiais taip pat buvo kraujosruvos. Kraujosruvos buvo didelės. Jos mamą vonioje nuprausė ir paguldė miegoti. Mamą parsivežė vakare, tačiau laiko tiksliai nepamena. Mamą paguldė miegoti. Mamai miegant jai pradėjo atrodyti, kad mamai darosi blogiau ir po kelių valandų jos nusprendė kviesti greitąją. Greitoji mamą išvežė į ligoninę. Ligoninėje mamai buvo diagnozuoti sunkūs sužalojimai, kokie tiksliai nežino. Su gydytojais kalbėjo jos močiutė. Jai su mama bendraujant ligoninėje, ji mamos klausė, kodėl ji nepasakoja, kas atsitiko, kas ją sumušė. Mama pasakė, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) veidu ją murkdė į vandenį, kad ją smaugė, kad jis jai sudaužė veidą, bei kūną. Paklausus kodėl jis taip pasielgė mama pasakė, kad (duomenys neskelbtini) iškėlė jai pavydo sceną, dėl kažkokių su jais tą dieną buvusių vyrų, bet ji nieko nekonkretizavo. Prieš įvykį ji nepamena, kada matė mamą, tikrai ne tą pačią dieną, nes ji gyvena su savo tėčiu, o mama gyvena su močiute. Jos žiniomis mama su (duomenys neskelbtini) bendrauja iki šiol. Dėl drabužių, kur jos drabužiai ji mamos nepaklausė, o mama pati jai nepapasakojo (t. 1, b. l. 100-101).
2020-02-07 liudytojo S. Č. parodymais, kad jis gyvena protokole nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jis pažįsta (duomenys neskelbtini) apie 20 metų, kažkada kartu dirbo. Vėliau ilgą laiko tarpą nesimatė, apie porą metų atgal susitiko atsitiktinai, apsikeitė kontaktine informacija ir pradėjo bendrauti. A. A. nieko nežino, kur jis gyvena - taip pat. Jis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartais pasikviečia į medžioklę „varovu“. Tai jei planuojama medžioklė, (duomenys neskelbtini) iš vakaro pas jį pernakvoja ir jei užtrunka ilgai - pernakvoja kitą naktį. (duomenys neskelbtini) šiaip pas jį negyvena ir nakvoja tik labai retais atvejais. Žino, kad jis bendrauja su moterimi vardu (duomenys neskelbtini). Žino tik tiek, kad bendrauja, daugiau apie jų santykius nieko nežino. Buvo kažkada sutikęs prie (duomenys neskelbtini). Ar (duomenys neskelbtini) yra buvusi pas jį namuose, jis nežino, nebent buvo atėjusi pas jo žmoną, jos pažįstamos. Apie konfliktą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nieko nežino. (duomenys neskelbtini), tikslios datos nepamena, jis su žmona ir dukros šeima išvyko į Barseloną, buvo 2 savaites. B. I. jam skambino iš nepažįstamo numerio. Dienos ir laiko jis nepamena. Ragelį pakėlė, suprato, kad kalba (duomenys neskelbtini), iš balso girdėjo, kad stipriai išgėrusi. Klausė ar pas jį (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad jis Ispanijoje ir padėjo ragelį. Jei gerai pamena, ji dar kelis kartus skambino, bet jis nebekėlė, bet gali ir klysti. Buto raktų niekam nepalieka, todėl užeiti į butą kol jo nebuvo jie negalėjo. Kiek žino A. B. daugiau nieko nepažįsta, su nieko nebendrauja. (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą buvo atvažiavęs užvakar. Pasakė, kad jo ieškos policija. Kad jis davė jo numerį. Pasakojo, kad neva kažkurią vasaros dieną jie su (duomenys neskelbtini) gėrė, kažkaip pasimetė vienas nuo kito ir, kad ieškojo vienas kito. K. I. buvo sumušta, bet kas ją sumušė - nepasakojo, o jis ir nesigilino (t. 1, b. l. 115-116).
2020-02-07 Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 2 skyriaus vyresniojo tyrėjo D. Ž. tarnybiniu pranešimu, jog įtariamasis A. Š. naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji I. P. naudojasi tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis prokuroro nutarimu 2019-12-03 Nr. IBPS-V-2407575, buvo gautos mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktų su bokštų „Cell“ prisijungimais išklotinės. Nustatyta, kad minėtas numeris įvykio dieną veikė mobiliajame telefone kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto telefono, laikotarpyje (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti įeinantys skambučiai ir SMS žinutės su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (027E) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijose. 09:55 val. buvo užfiksuoti įeinantys skambučiai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (028F) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 11:05 val. iki 11:18 val., mobiliojo bokšto (A58D) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 11:19 val. iki 14:30 val. buvo užfiksuoti SMS žinutės su telefono (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (028E) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 14:47 val. iki 15:24 val. buvo užfiksuoti įeinantys, išeinantys skambučiai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) mobiliųjų bokštų (027E, D36E, A58F, ) esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 16:02 val. iki 16:12 val. mobiliojo bokšto (A61B) esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 16:25 val. iki 16:29 val. mobiliųjų bokštų (D36E, D42F) esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 16:30 val. iki 20:17 val. buvo užfiksuoti įeinantys išeinantys skambučiai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliųjų bokštų (030F, A61B, 030D, D36E, 030E, D42D), esančių (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. 21:18 val. mobiliojo bokšto (026F) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijose.
Taip pat gautos mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktų su bokštų „Cell“ prisijungimais išklotinės laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Atlikus Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad minėtas numeris įvykio dieną veikė mobiliajame telefone kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto telefono, laikotarpyje (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti išeinantys, įeinantys skambučiai: 09:15 val. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (D36E) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijose. 09:26 val. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (028D) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. 09:27 val. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (027E) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. 09:35 val. buvo užfiksuotas išeinantis skambutis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (A58D) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. Nuo 09:44 val. iki 09:55 val. buvo užfiksuoti išeinantys skambučiai su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (028D) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje. 15:08 val. buvo užfiksuotas įeinantis skambutis su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), mobiliojo bokšto (D36E) esančio (duomenys neskelbtini), veikimo teritorijoje (t. 1, b. l. 142-144).
2020-01-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, fiksavimo ir kaupimo protokolu atrinkti reikšmingi tyrimui pokalbiai Nr. 1872, 1877, 1892, 1943, 1972 (tomas 1, bylos lapai 158-164) . Sudaryta jų suvestinė (t. 1, b. l. 164-169).
Pokalbyje Nr. 1892 (G. P. (GP) skambina I. P.(IP) yra pasakomi šie svarbūs tyrimui dalykai:
GP. <...> Ta prasme tas žmogus turėjo jau seniai būt kalėjime, manau. IP. - Nu tai va todėl gal jie ir vat kažką nori, kad išklausyt normaliai, kad jie.
GP. - Bet tu jiem nesakyk, tu nesakyk (duomenys neskelbtini), kad taip buvo, nes jisai iš karto pasipustys kedus ir pabėgs.
<...>
GP. - Aš tai žinai, ką galvoju, kad labai kiekvienas skirtingai papasakos, ir (duomenys neskelbtini), ir tavo tas (duomenys neskelbtini).
IP. - Bet tai, o tu.
GP. - O aš papasakosiu tikrą tiesą.
IP. - Tai gerai, tu.
GP. - Nes aš esu visa laiką už tave, aš noriu teisybės tau. O jie kaip pasakos, tai aš nežinau.
IP. - Tai nesvarbu, čia man tai žinok, iš tikrųjų nesvarbu kaip, kas pasakos, aš pati turėsiu papasakoti.
GP. - Jo.
IP. - Bet esmė, jie paskui, žinai ką, jie susidarys iš tų skirtingų pavyzdžiui, skirtingai pasakoja ane, jie susidaro e nuomonę savo.
GP. - Nu, nes žinai, kas yra? Kad vienintelis gyvas žmogus buvau aš, nes nei (duomenys neskelbtini), nei tu, nei (duomenys neskelbtini) nebuvot blaivi.
<...>
GP. - Bet tu žinok neįsižeisk, bet aš sakysiu Visa tiesą taip, kaip buvo.
IP. - Tai ir sakyk.
GP. - Ir mano nuomonė yra žiauri, bet yra tikra, ir žinok, ir jeigu, ir tikrai nieko negražinsiu, aš tikrai.
IP. - Tai gerai.
GP. - Nenoriu nieko sakyti, bet man, man yra svarbiausia teisybė už tave, kaip tu žinai, aš tam žmogui niekada neatleisiu, ką jisai tau padarė, supranti?
IP. - Aš suprantu.
GP. - Tai va ir, ir aš nu, o, o taip.
IP. - Tai va.
GP. - Pasakysiu viska kaip yra, tiesa yra tiesa, aš už teisę.
Pokalbyje Nr. 1943 vykusiame (duomenys neskelbtini) pasakomi šie svarbūs dalykai:
IP. - Tai turi pas mane atsirast.
V. - Gerai, tu konkrečiau sakyk, kas yra.
IP. - Konkrečiau, tau labai didelės problemos yra.
V. - Tu man pasakyk esme. Tu nesakyk didelės problemos, pasaulio pabaiga. IP. - Ne, tai va, esmė yra tame, kad tu sėsi į kalėjimą.
V. - Palauk.
IP. - Nes yra, palauk, yra viskas, aš tau nenoriu telefonu, bet taip, yra smurtinis didelis smurtas, ir aš pati visa ekspertizė ura padaryta mano galvos, ir viskas yra. Ir vienu žodžiu ar taip, ar taip tu, nu blogai tau yra. Ir tu neprisista.., ir tu nepri...
V. - Palauk, (duomenys neskelbtini), tu iš esmės man, tu nesakyk blogai, gerai ir rojus, dangus, tu man iš esmės pasakyk, ko klausė (duomenys neskelbtini)?
IP. - Visko klausė ir viską pasakė, visus duomenis apie tave, visus apie mane ir esmė, kad aš pati nesusimušiau, yra ekspertizė daryta ir visur esu trankyta tavęs, ir man per plauką liko, kad aš išgyvenau. Pas mane galvoj yra kaukolės įdrėskimas, kraujosruva, ir.
V. - (duomenys neskelbtini), iš esmės pasakyk, ką, man neįdomu, aš viską žinau, kas ten tau įvyko, kas ten buvo.
IP. - Bet, kad supranti, tu sakei, kad, nu, nu ką iš esmės pasakyt, ką iš esmės, daug kas.
V. - Gerai, ką, ko (duomenys neskelbtini) klausė, ir ką jinai pasakė?
IP. - Daug ko klausė, nu daug ko klausė.
V. - O ką jinai gali pasakyti, jeigu nieko nežino. Ji gi mus sutiko prie (duomenys neskelbtini), viskas, su (duomenys neskelbtini). IP. - Gerai, čia supranti, čia. Jos tai ten klausė ten apie ją daugiau visa kitą dar. Bet esmė, kad yra viskas, viskas, viskas užrašyta.
V. - Gerai tu man nesakyk, tu man pasakyk, ko (duomenys neskelbtini) klausė.
IP. - Nu nežinau, aš tau galiu ją duot, jin tau pasakys.
V. - Nu tai gerai, dabar nesvarbu man. O dabar ko klausė (duomenys neskelbtini)? Tai gi (duomenys neskelbtini) tau sakė.
IP. - Ir panašiai, daugiau tiktai. Aš tau negaliu telefonu visko išaiškinti.
V. - Gerai, nu gerai, tvarkoj, supratau viską.
IP. - Bet tau tiktai problema, kad tu ne, dar neprisistatei pas juos, jie tave kvietė.
IP. - Bet palauk, bet tai ne, nu tave ką, tu supranti visa, visa ekspertizė rodo, kad čia tiktai tu galėjai visur mane.
IP. - Nu ką.
V. - Ekrane kas, kaip, kur, dėl ko, kur griuvai, kur darei, ka, kur ėjai, kas, kas yra, aš nesuprantu?
IP. - Jie nuvažiavo mentai pas, pas gydytojus ir jie visą išėmė ekspertizę mano. V. - Nu tai gerai išėmė, kokį ten lapas, išrašas yra ir baigta. Kokį ir man davė, tokį patį ir tau.
IP. - Nu šitas prokuroras ir ta gi kur viską užrašinėja tyrėja, kaip jinai ten, aš nežinau.
V. - Nu ir tegu užrašinėja, kai manęs paklaus, aš pats pasakysiu viską, kai manęs paklaus, aš viską pasakysiu ir baigta.
IP. - Tu gali, tu gali, tu gali pasakyt, bet jie viską, viską turi, visus duomenis.
V. - Gerai tegu turi, (duomenys neskelbtini), tai ką tu man siūlai, kai tu gersi ir galvą daužysi, tai aš atsakingas visą laiką už tave turiu būt?
IP. - Ne, čia visai kas kita yra.
V. - ...??? tu vos prieš mėnesį, pusantro dantų vos neišsimušei pusė.
IP. - Tai čia, tai čia visai kas kita yra.
V. - Eik tu su savo nesąmonėm, su savo alkoholiu. Gerk, gerk toliau. Tuo gerai nesibaigs, su tavo šitais gėrimais.
IP. - Paklausyk, tai čia ne šitas, čia ne kiti atvejai, čia vienintelis šitas atvejis yra.
V. - (duomenys neskelbtini), koks skirtumas, va šitaip tau geriant diena iš dienos, vis viena prieisi liepto galą. Be nelaimės neapsieisi.
V. - Aš nelinkiu, aš tau tik pasakiau, kad taip bus, nes čia kartojasi karts nuo karto, kiek aš tave pažįstu. Tu įsiveli į kažkokias nesąmones visą laiką. IP. - Bet aš šį kartą neįsivėliau, čia tu įsivėlei.
V. - Neįsivėlei, gerai, man čia nėr ko aiškintis ir tu manęs čia (duomenys neskelbtini) su savo alkoholiu. Tu paskutinį centą prageri, kaip tu nesupranti.
V. - Tu eini visur link to, link to, link to.
V. - Aš dabar to negaliu padaryt. Nes tau tik rūpi pri...
Pokalbyje Nr. 1972, vykusiame (duomenys neskelbtini) Pasakomi šie svarbūs dalykai:
V. - Žiūrėk, kad viskas būtų neutralu, tu gi protinga esi. IP. - Gerai.
V. - Sakyk nieko ten nebuvo, pati nežinau, kas buvo ten. IP. - Nu gerai, nu nebeaiškink tu man gerai, V. - Nu gerai, katinukai, myliu tave (t. 1, b. l. 164-169).
2020-03-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, fiksavimo ir kaupimo protokolu atrinkti reikšmingi tyrimui pokalbiai Nr. 5406, 5464, 5475, 5582 (t. 1, b. l. 173-186).
Pokalbyje Nr. 5406, vykusiame (duomenys neskelbtini), pasakomi šie svarbūs dalykai:
M. - Tai klausau.
V. - Nu tai sakyk.
V. - Nežinau.
M. - Aš rytoj mentam turiu sakyti, ne tau.
M. - Nu tą, ką paklaus.
V. - Tai sakyk, ką tu nori, ko tu čia svaigsti?
M. - Klausyk, tu man gali vieną dalyką. Bet dabar čia nejunk savo emocijų gerai.
AŠ. - Nu.
M. - Pasakyk vieną dalyką. Kad aš tiksliai pasakyčiau.
AŠ. - Nu.
M. - Žiūrėk, kai nuo ežeriuko nuėjom link keliuko.
AŠ. - Nu.
M. - Ten reiškia šita (duomenys neskelbtini), kur tas (duomenys neskelbtini) liko nugaroj manęs ane?
AŠ. - Ant keliuko mes ėjom ties krūmais tokie, kiek ten 20 metrų nuo šito, toliau (duomenys neskelbtini).
M. - Nes jie manęs prašys parodyt. Tai žiūrėk, tai nuo to vat, kur, kai aš maudžiausi čionais toj vietoj ane, tai čia kiek metrų išeina maždaug?
AŠ. - 20 gal, aš nežinau.
AŠ. - Nu mes gi ne visai ten nuėjom į dešinę, mes nuėjome kai pas, pas (duomenys neskelbtini) į namus norėjom eiti, nes (duomenys neskelbtini) vienas buvo, aš galvojau tave.
M. - Gerai, bet (duomenys neskelbtini), gerai, (duomenys neskelbtini) buvo šalia, kitoj pusėj manęs, už nugaros man (duomenys neskelbtini) liko?
AŠ. - Nu tai tikriausiai, nu.
M. - Nu tai taip, ne tikriausiai. Tai aš jiems tą patį ir sakiau.
M. - Ne, aš nelabai prisimenu kurioj vietoj ant keliuko.
AŠ. - Mes ant žvyrkeliuko stovėjom, kur netoli ežeriuko. Ai viską aš jiem išaiškinsiu, tegu aš paskambinsiu jam, pasakysiu, pakviestų mane, viską paaiškinsiu, (duomenys neskelbtini) nuo manęs ir viskas.
M. - Ne, tai aš tavęs klausiu, nes tu tiksliau žinai. Nu aš ta prasme, aš galiu jiems.
AŠ. - Nu aš žinau, žinau, katinukai, tai dieve, kam man tas.
M. - Nu koroče mes išėjom ant to pagrindinio keliuko, kur žvyrkelis man liko nugaroj ir viskas.
AŠ. - Nu nelaužyk tu sau galvos be reikalo. Rytoj pasakysi ir baigta.
AŠ. - Nu ir kas, kad lėlę, sakyk, gal galit mano draugui ją padovanoti, jeigu gera skylė ten yra.
M. - Nu tai pasakys, kad tave ir išsikvies, ir viskas nu.
AŠ. - Gerai viską suprantu, nu pasakysi, kad sakyk, jis, nežinau, ką tu ten nori sakyt, ten nėra stebuklo. Aš stovėjau vandeny, tu nusivoliojai, po to, ten ne vieną kartą nusivoliojai. Aš dabar kas, aš užfiksavęs kažką turiu, man (duomenys neskelbtini).
M. - Aš tiktai nesugalvoju, aš dabar labai galvoju, ką apie tas mergas pasakyti.
AŠ. - Nieko, pamiršk, sakyk, susimaišiau, matyt ne tą kartą buvau.
M. - Susipainiojau, reikia sakyti, susipainiojau.
AŠ. - Sakyk, susipainiojau, gal prieš tai buvom susitikę, nu mes draugų sakyk turim su logika, sakyk mes draugų turim daug.
M. - Gerai, gerai, bet tiesiog jie klaus, sakys, tai jūs dabar, jūs kaip čia melagingus parodymus duodat.
AŠ. - Nu kam tu kabini, kodėl tu tokia negatyvi? Visi žmonės klysta ir gali neatsimint ko nors. Tai tu suprask, kas tu jiems, įsipareigojusi ar ką.
M. - Ne, aš sakysiu, aš labai atsiprašau, tikrai prisiminiau ir viskas, nu tai ką.
AŠ. - Sakyk, aš nežinau, gal susimaišiau, sakyk, nieko mes tada nesutikom, nežinau.
M. - Ne jiem geriau pasakyt jo, kaip yra iš tikrųjų.
AŠ. - Tai kas yra, tai, kad tu nieko nesutikai, tai ką tu sutikai?
M. - Nu tai ir pasakysiu.
AŠ. - Sakyk, ne, aš susimaišiau, sakyk. Tai buvo prieš tai dvi trys savaitės, sakyk, mes kartu sėdėjom ten susitikę su kažkuo buvom. Su kuo buvom, nežinau, sakyk, aš susimaišiau, sakyk. Aš su daug kuo susitinku, daug pažįstamų turiu, pažįstamų, dar kažko tai.
M. - Ne tai čia toj vietoj, tai aš galiu.
AŠ. - Tu neutraliai laikykis, nebūk tu tokia negatyvas. Kaip tu ar tokia (duomenys neskelbtini) visai, aš nesuprantu.
M. - Klausyk, dar kartą.
M. - Jeigu ...
Pokalbyje Nr. 5464, vykusiame (duomenys neskelbtini), pasakomi šie svarbūs dalykai:
M. - Alio.
AŠ. - Nu tai šita, tu nuvažiuok, kokie čia parodymai, sakyk, ką jūs norit, sakyk. Va čia stovėjau, čia va kritau ir viskas, atsikėliau ir nuėjau, viskas, daugiau nieko nesakyk. Nereikia su jais prasidėt, (duomenys neskelbtini) tenais, kai pradedi (duomenys neskelbtini) gausis. Ar girdi mane?
M. - Girdžiu, viską girdžiu.
AŠ. - Vsio, svarbu tai skambini po devynių penkios.
AŠ. - Po devynių penkios man iš kart skambini.
M. - Kaip tai po devynių penkios, tai gi aš važiuosiu po devynių penkios.
M. - Nesupratau, aš iš viso, ar aš ten paeisiu dar, nes tenai jinai ar yra.
AŠ. - Nu tai, vat aš sakiau nelakt (duomenys neskelbtini).
M. - Ne tai lakimui čia šneka, aš tau sakau, man galva, dabar su galva darosi blogai jau, supranti tu, ar ne?
AŠ. - Eik tu.
AŠ. - Nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), nuo alkoholio.
M. - Nuo (duomenys neskelbtini).
Pokalbyje Nr. 5475), vykusiame (duomenys neskelbtini) paskomi šie svarbūs dalykai:
M. - Alio.
AŠ. - Nu pasakok.
M. - Namuose aš jau, parvežė mane.
M. - Sakau, parvežė neseniai.
M. - (duomenys neskelbtini) dar nusivežiau.
M. - Nežinau, ten kažkokios vietos jos norėjo paklaust, nes jinai matė, aš nemačiau tos vietos, neprisimenu ir viskas, nežinau.
AŠ. - Tai ką jinai matė, nieko jinai nematė.
M. - Tai va, nežinau mama išėjo, irgi išėjo, nu ką, ką, nu nieko, tą manekeną paėmė ir nu ką, ir prie ežero nuėjau, nu parodyt, kurioj vietoj maudžiausi, nu buvau kurioj vietoj.
AŠ. - Nu.
M. - Jus išbaidė, sakė policija ...??? ...??? kaip išsigando.
M. - Išvarė, nes fotografa.., nu jie mane fotografavo.
AŠ. - Nu tai ką?
M. - Nu ir nieko, nu ką, parodyt, kur, kur, iš kur ėjai, kur ėjai ir per kur. Nu.
AŠ. - Nu taip.
M. - Nu va ir (duomenys neskelbtini) nufotografavo, nes adresas yra (duomenys neskelbtini), tai ten jiem reikėjo. Nu trumpai jie koroče, aš nežinau nieko, su tuo manekenu tąsėsi, tąsėsi tenais, nu.
AŠ. - Tai (duomenys neskelbtini).
M. - Nu ir viskas, ką. Nu nieko, nu formalumas, supranti, čia (duomenys neskelbtini).
AŠ. - Nu taip.
M. - Tai parodyk, kaip, kaip, tai kur jis tau ėjo iš nugaros, ar iš priekio, ar nuo to ežero?
AŠ. - Nu tai vandeny, reikėjo sakyt.
M. - Nu ką?
AŠ. - Vandeny reikėjo sakyt jis buvo.
M. - Nu tai gi kaip ėjom nuo vandens gal, prie keliuko, tada reikėjo parodyt, nu.
AŠ. - A aišku. Tai aš tave vedžiau, niekur ...??? ėjo.
M. - Ką, ai (duomenys neskelbtini) man jau atsibodo (duomenys neskelbtini), visom nesąmonėm.
AŠ. - Supratau.
M. - Bet taip greit susitvarkė jisai. Ai pasakiau, nes klausė dėl tų draugių. Sakau, aš tikrai supainiojau, sakau, neprisimenu, aš sakau buvau anksčiau su jomis, viena, sakau, čia buvau. Nu sako, čia, nu tai dar mums čia biškį abejonių. Tai jūs pagalvokit gerai dėl šito dalyko dar, mum pasakysit kai ateisit kitą kartą, ar tikrai buvot su jomis, ar ne.
AŠ. - Ne, ne.
M. - Nu tai aišku, jau pasakiau, sakau, nu aš suklydau, sakau, nu. Sakau, gal, sakau, tikrai nu, susipainiojau per tuos visus, žinai, nu kas čia viskas. Nu ai koroče, aš ten kažką.
AŠ. - Nu aišku, supratau.
M. - Oi biškį kažkaip nežinau, neprisakiau jokių nesąmonių nieko, aš viską.
AŠ. - Gerai tvarkoj.
M. - Viens du trys pasakiau, ką, ką paklausė, arba nežinau, neprisimenu, arba (duomenys neskelbtini) galva sutrenkta, nežinau, viso gero. Nu taip maždaug. Sako, tai jūs saugokit savo galvą, nes jum gali labai rimtų problemų būt.
AŠ. - Ai tegul (duomenys neskelbtini).
Pokalbyje Nr. 5582, vykusiame (duomenys neskelbtini), pasakomi šie svarbūs dalykai:
M. M. tiktai žinai, tie mentai biškį nepatiko, nu (duomenys neskelbtini) pridarėm, nu (duomenys neskelbtini) šnekėt tokias nesąmones. Tai dabar, bet tai nesąmonės tai nesąmonėm, bet žinok rimtai gali pasibaigti, aš tau sakau, žinok, rimtai.
AŠ. - Ai nu nieko nepadarysi.
M. - Nu tai nieko ir nepadarysi, aš tai tuo labiau nieko nepadarysiu. Supranti, aš jau meluoju kiek galiu, žinok.
M. - Aš niekada apie tavo draugus, nei apie, aš apie tave nešneku.
AŠ. - Nu gerai, gerai.
M. - Nu tai va, jie gali paliūdyt, ką šneku žinok.
AŠ. - Ai (duomenys neskelbtini) tegu eina.
M. - Nu tai va, tai žinai esmė tame, kad nu niekada aš tau blogo nesakysiu ir nieko. Bet, jeigu prišnekėsi prieš mane, tai žinok, aš daugiau nieko nepadarysiu, aš gi bejėgė esu tada.
AŠ. - Ai, katine, viskas gerai, nesinervuok tu, viskas bus gerai.
M. - Nu aš nenoriu, kad nei blogai tau būtų nieko, bet esmė tame, žinai, kad nu. Sako, tu jai suėdei nervus, sako, nu.
AŠ. - Ai gerai apsiramink, nu apsiramink viskas.
M. - O už gynimą tai aš gausiu (duomenys neskelbtini), žinok.
AŠ. - Nieko tu negausi, nežiūrėk šitų pliurzalų, nežiūrėk tu šitų pliurzalų, gini, negini. Čia tavo asmeninis reikalas, ką tu darai.
M. - Ai (duomenys neskelbtini) kokia nesąmonė.
AŠ. - Aš tau sakau, nesivelk į peripetijas, kur nereikia, nebūk tokia minkštakūnė.
M. - Aš tai nesiveliu, bet tu žinai kaip mane lengva palaužti, jie man ...???
AŠ. - Gerai viskas tvarkoj.
M. - O trečią penktą klausimą ir (duomenys neskelbtini), aš galiu pasimesti, supranti.
AŠ. - Nepasimesi, tu šaunuolė, viskas gerai.
M. - Bet tai nereikia tik čia niekam šnekėti, niekam.
AŠ. - O aš niekam ir nieko nešneku, niekam čia nereikia šnekėt šitų nesąmonių, čia tokią košę durną užvirė, kad (t. 1, b. l. 179-182).
2020-03-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, fiksavimo ir kaupimo protokolu atrinktas reikšmingas tyrimui pokalbis Nr. 2567 (t. 1, b. l. 187-188).
Pokalbyje (duomenys neskelbtini).
Pokalbis nuo 00 min. 00 s. turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
IP – Labas.
NA – Nu, priviet.
IP - Klausyk, turiu biški problemą.
NA – Nu bandyk.
IP – Žiūrėk, jeigu negali tai paskui perskambink man. Šitą patį, žiūrėk, jeigu kriminalistai skambina ane ir klausia ar ar nu yra, tiksliau aš tavęs norėjau paklausti, ar gali jie pokalbius įrašinėti?
NA – Tai aišku gali.
NA – Tai aišku.
IP – Ne, tai čia viskas tvarkoj, čia nieko baisaus nėra, nes aš šiandien buvau „mentūroj“. Aš tau pasakysiu priežastį, kad tu suprastum apie ką eina šneka.
IP – Tai čia buvo prieš pusę metų, tai čia žinai. Dabar tiesiog jie bylos neuždarė, nes jis mane primušė.
IP – Nu vasara, ne dabar.
NA – Nu tai taip, taip, taip, nu vasarą aš atsimenu.
IP – Ir šitie perdavė bylą iš šito komisariato jau rimtiems šitiems perdavė, kur yra Ševčenkos 36. Tai va, tai čia jau yra kriminalistai gryni. Jie ten bylas žinai, žinai kokias bylas aiškinasi? Išprievartavimo, nužudymo ir ir stiprių sumušimų, nu ta prasme. Tai va, tai aš šiandien buvau, kaip tik mane pasikvietė. Sakau, o kodėl jūs mane, o kodėl jūs bylos neuždarėt? Sako mes negalim uždaryti bylos, todėl, kad jūs dabar. Iškvietė systra prieš tai, paskui mano dukrą ir mane. Nu aš kaip, kaip nu…
NA – Nukentėjusysis.
IP – Taip. Tai jis mane šiandien tiek tardė, kad aš galvojau išprotėsiu (duomenys neskelbtini). Tai bet nieko, jisai vienas buvo be bobos, nes ta boba tokia durna yra. Yra tyrėja, o šitas yra kriminalistas ir jiedu mane abudu. Tai va žinai, bet šiandien buvo tik vienas jisai, aną kart buvo kartu. Tai šita tai, nu tai viską pasakykit apie (duomenys neskelbtini). Nu viską pasakiau, nu tai ką aš.
Toliau pokalbis (duomenys neskelbtini) turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti.
IP – Nu tai aš nesiparinu, aš pergyvenu tikrai šiaip žinai, nu aš labai jautri tokia nu žinai... Negaliu pasakyti taip, arba ne. Nu tai sako: sakykit taip arba ne. Jisai tiesiai šviesiai sako, arba taip, arba ne ir viskas.
IP – Tu jį tada gini tada supranti, tada tu gausi baudą už gynimą. Nu jis mane buvo primušęs gerokai, tai aš tik tau nesakiau. Tai va, bet tai dabar jis man ant kelių klūpi. Sako nesvarbu, jūs, jį ginate, nes dabar jisai jums tikrai, nu „abratke des“ nu iš kart pasakė. T. J. net galite pinigų prisiteisti. Tai dabar dėl tų pinigų galvoju žinai, nu (duomenys neskelbtini), reikia man, nu iš tikrųjų reikia man tų pinigų, bet aš jį į kalėjimą paduodu tada iš karto, supranti jeigu, tai blet nežinau ką dabar man daryti nu.
Toliau pokalbis nuo 07 min. 34 s. iki pabaigos neturi reikšmės nusikalstamai veikai tirti (t. 1, b. l. 189-190).
2020-04-06 nutarimo pagrindu nereikšminga tyrimui informacija sunaikinta. Proceso dalyviams pranešta apie taikytas jų atžvilgiu priemones (t. 2, b. l. 4-12).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. Š. savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino ir teigė, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo su jam pažįstama nukentėjusiąja I. P. prie ežero, abu buvo neblaivūs (bet nebuvo jis toks apsvaigęs, kad neprisimintų), tačiau nukentėjusiosios nemušė, parodė, kad I. P. pati griuvinėjo ir jis ją pakeldavęs. Pasak kaltinamojo, eidami prie ežero jie buvo trumpam išsiskyrę, nes pasimetė, o kuomet jie susitiko, nuėjo prie ežeriuko, į kurį tempė (duomenys neskelbtini), kad ši apsipraustų; nukentėjusioji, kaltinamojo manymu, pati nusirengė, jis jai padėjo išlipti iš vandens, davė savo džemperį; galimai (duomenys neskelbtini) drabužiai likę prie ežero, o apatinių drabužių gal ir iš viso nebuvę. Be to, A. Š. nurodė, kad jiems einant vieną kartą nukentėjusioji nukrito šonu ant asfalto ir jam ją pakėlus nukrito abu; kitus du kartus (duomenys neskelbtini) taip pat susisuko ir nukrito šonu, ji buvo jam iš kairio šono ir matė, kad (duomenys neskelbtini) prasiskėlusi prie skruostų ir dešinį antakį, tačiau pastaroji pasakiusi ją paleisti ir ji paėjusi kelis žingsnius nukrito ant žolės, po kuria buvo rąstai, o gal ir akmuo (jų nesimatė dėl aukštos žolės); I. P. trenkėsi į rastus veido kaire puse, jis atkėlė ją. Kaltinamojo teigimu, jis galvojo skambinti greitajai medicinos pagalbai, tačiau tuo metu jam laikant (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atbėgo nukentėjusiosios sesuo su (duomenys neskelbtini) dukra ir pradėjo rėkti, kodėl jis sumušė (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo teigimu, kai surado pasiklydusią (duomenys neskelbtini), pas ją nebuvo jokių rimtų sužalojimų ant jos veido ir kūno, jie atsirado jiems einant (grįžtant) nuo ežero (grįžtant I. P. krito stačia galva ant žemės).
Tačiau, net ir nukentėjusiajai I. P. teisme nurodant kitą nei ikiteisminio tyrimo metu jos sužalojimo versiją, ji neneigė, kad kaltinime nurodytą dieną ir laiku buvo su kaltinamuoju A. Š. prie ežero, kuris yra jos pažįstamas, prieš tai buvo vienas nuo kito pasimetę. Nurodė, jog būdami neblaivūs jie eidami konfliktavo, ji griuvinėjo, kaltinamojo buvo stumiama ir dėl ko kelis kartus nukrito, užsigavo, taip pat, kad kaltinamasis ją yra nestipriai smaugęs, nors oro jai netrūko. Pasak nukentėjusiosios, priėjus ežeriuką, ją kaltinamasis stumtelėjo į vandenį, kad ši nusipraustų (dėl drabužių nepamena – kaip nusirengė ar buvo nurengta). Nukentėjusioji, pripažindama, jog ikiteisminio tyrimo metu nevisai pasakiusi tiesą, parodė, jog įvykio dieną pašalinių asmenų su jais nebuvo, paaiškino, kad jai kaltinamojo buvo suduotas stiprus smūgis į kairę veido pusę einant keliu, nuo kurio ji kairiu šonu krito ir atsitrenkė į asfaltą bei jautė didelį skausmą. Tikslaus smūgių skaičiaus nukentėjusioji neprisiminė. I. P. nurodė, kad įvykio dieną, išeidama iš namų jokių sužalojimų neturėjo, kiti asmenys, tai yra kai ji buvo pasimetusi nuo kaltinamojo, jos sužaloti negalėjo, priešingai – siūlė jai pagalbą. Nukentėjusiosios teigimu, sumušti ją galėjo tik A. Š..
Taigi iš nukentėjusiosios I. P. parodymų, nors ši ir bandė sušvelninti A. Š. veiksmus, akivaizdu, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamajam ir nukentėjusiajai einant link ežero, A. Š. nukentėjusiąją ir smaugė, ir vėliau sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą.
Teismas nukentėjusiosios pateiktą ikiteisminio tyrimo metu jos sužalojimo versiją vertina kaip nukentėjusiosios siekį padėt kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ji nebuvo suinteresuota ką nors apkaltinti dėl jai padaryto sužalojimo, todėl tyrėjams taip pat nurodė tiesos neatitinkančias bylos aplinkybes, kad ji pati krisdama susižalojo.
Kad (duomenys neskelbtini)tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12 iki 15 val., I. P. buvo sužalota kaltinamojo A. Š., patvirtino ir nukentėjusiajai telefonu prisiskambinusi (ne iš karto) liudytoja (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios motina), kuriai I. P. telefonu pasisakiusi, kad jai blogai, dėl ko liudytojos kita dukra G. Z. kartu su G. P. ėjusios ieškoti nukentėjusiosios prie (duomenys neskelbtini). Taip pat liudytoja (duomenys neskelbtini) apibūdino grįžusios į namus nukentėjusios dukros būklę kaip baisią ir sunkią: ant veido buvo mėlynė ir kraujas, iš lūpos taip pat buvo kraujas, nurengus nukentėjusiąją buvo matyti daug mėlynių ant nugaros ir šlaunų; (duomenys neskelbtini) buvo apsirengusi ne savo džemperiu, pas ją nebuvo jokių apatinių rūbų. Liudytojos teigimu, (duomenys neskelbtini) jai sakiusi, jog ji buvo prie (duomenys neskelbtini) su A. Š. (aplink nebuvo žmonių), kuris ją įmetė į tvenkinį, murgdė ją vandenyje, ji neturėjo jėgų išlipti; liudytojos teigimu, tą vakarą (duomenys neskelbtini) nieko daugiau negalėjo pasakyti, kadangi kvietė greitąją medicinos pagalbą dėl sunkios jos būklės.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja nukentėjusiosios dukra G. P. taip pat patvirtino, kad įvykio dienos vakarą ėjo ieškoti mamos I. P. prie (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiosios seserimi). Parodė, kad netoli (duomenys neskelbtini) laukdamos pamatė ateinančią I. P. su A. Š., kurie buvo girti, susikabinę ir svirduliuojantys. Nukentėjusioji, liudytojos G. P. teigimu, atrodė baisiai: ties akimi buvo mėlynė, viena veido pusė ištinusi, (duomenys neskelbtini) nelabai suprato kas vyko tuo metu, buvo drėgnais plaukais, ne savo drabužiais, ši liudytoja teigė, jog A. Š. nepaleido (duomenys neskelbtini). Liudytojos teigimu, jos mama (nukentėjusioji) atrodė sumušta, nes paskui namuose matė mėlynes ant krūtinės, ant blauzdų, ant rankos, panašu į tai, kad jai buvo spausta ranka. Paaiškino, jog susikalbėti su nukentėjusiąja buvo galima ligoninėje tik po kelių dienų, kur tada nukentėjusioji paaiškinusi, jog ji buvo murkdoma į vandenį ir sumušta A. Š., tačiau dėl kokių priežasčių ir kaip tai buvo daroma - nepasakiusi. Liudytoja G. P. savo telefonu fotografavo nukentėjusiąją tą pačią įvykio dieną grįžus į namus, taip pat teigė, kad nukentėjusiosios sveikata po įvykio pablogėjo (atminties pablogėjimas, epilepsijos priepuoliai), kai iki to nebuvę jokių sutrikimų. Parodė, kad nukentėjusioji palaiko ryšius su kaltinamuoju ir jį gina. Taip pat liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. P. nurodė (1 t., b. l. 100-101), kad jos močiutei pokalbis su (duomenys neskelbtini) telefonu pasirodė keistas, nes pastaroji nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai ir todėl nusprendusios eiti ieškoti nukentėjusiosios link (duomenys neskelbtini), o praėjus (duomenys neskelbtini) - pamatė neblaivius A. Š. su (duomenys neskelbtini), kurios veidas buvo stipriai sumuštas, sutinęs, buvo šlapiais plaukais ir ne savo megztiniu; nukentėjusioji labai buvo pasimetusi, verkė, sunkiai orientavosi. Nukentėjusiajai parsivežti į namus iškvietė taksi ir namuose pamatė šviežias dideles kraujosruvas ant nukentėjusiosios krūtinės, kojų, rankų ties pečiais, o kadangi ėmė blogėti jos savijauta – kvietė medikus. Ligoninėje nukentėjusioji teigusi, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini), kuris veidu ją murkdė į vandenį, ją smaugė, kad jis jai sudaužė veidą bei kūną ir taip iškėlęs jai pavydo sceną dėl kažkokių su jais tą dieną buvusių vyrų, bet nieko nekonkretizavo.
Kad kaltinamasis A. Š. sužalojo I. P. patvirtino liudytoja G. Z., kuri teismo posėdyje parodė, kad kai įvykio dieną skambino (duomenys neskelbtini) pasiklausti, kur ji yra, (duomenys neskelbtini) pasakiusi, kad ne kaip atrodo, jog yra sumušta ir nenori tokiu veidu pasirodyti dukrai (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Liudytoja G. Z. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) jai pasakiusi, jog neišsigąstų, o kai ją pamatė kartu su A. Š. ateinančius, nukentėjusioji atrodė neatpažįstamai: paakiai buvo mėlyni, apsirengusi vyrišku megztuku, kelnės suplėšytos; abu buvo išgėrę. Paklausus, kas ją sumušė, (duomenys neskelbtini) iškart pasakė, kad (duomenys neskelbtini) sumušė ją, o A. Š. pasakė, kad ji užkliuvusi pati įkrito į vandenį. Kvietė taksi, namuose nukentėjusiajai padėdama apsitvarkyti matė, kad ant nukentėjusiosios rankų, kojų buvo mėlynės, kraujosruvos, matėsi, kad buvo suimta už kaklo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) po dviejų dienų ligoninėje pasakiusi, kad tą dieną sukonfliktavo su A. Š. ir šis jai trenkė kumščiu į veidą, spaudė ranką, kiek smūgių buvo nežinanti, patvirtino, jog buvo ir smaugiama A. Š.. Parodė, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė po įvykio pasikeitė – pablogėjo (epilepsijos priepuoliai, suprastėjo atmintis). Taip pat liudytoja patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Z. nurodė (1 t., b. l. 93-94), kad jos sesuo (nukentėjusioji) įvykio dieną išėjo iš namų susitikti su A. Š. sveika, planavo eiti prie (duomenys neskelbtini), o taip pat planavo susitikti su dukra (duomenys neskelbtini), daryti pietus. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) negrįžtant, skambino jai telefonu, išėjo jos pasitikti, nes jautė iš jos balso, kad kalba nerišliai, nesiorientuoja aplinkoje; priėjus prie (duomenys neskelbtini), netrukus pamatė ateinančius A. Š. ir I. P., kurie buvo neblaivūs, o nukentėjusioji sunkiai atpažįstama: ne savo megztiniu, sumuštu ir sutinusiu veidu. Paklausus kas ją sumušė, (duomenys neskelbtini) atsakiusi, kad trenkė jai (duomenys neskelbtini), ją murkdė vandenyje (kad ji galėjo prigerti), tuo tarpu pastarasis pasakęs, kad ji pati kritusi, tačiau ši teigusi, kad nuo kritimo būtų tik apsibrozdinusi. Buvo matyti, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, išrautas plaukų kuokštas, plaukai šlapi, suplėšyti drabužiai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) nenorėjo paleisti (duomenys neskelbtini) važiuoti namo, teigė (duomenys neskelbtini), kad ji pati kalta dėl to kas įvyko. Iškvietus taksi ir nuvežus į namus, pamatė, kad nukentėjusioji visa sumušta: kraujosruvos ant rankų, kojų, krūtinės, veidas buvo labai sutinęs, vos galėjo pramerkti akis; (duomenys neskelbtini) buvo be apatinių drabužių ir nuolat keikėsi ant (duomenys neskelbtini), kaip jis galėjo su ja taip pasielgti. V. I. iškvietė medikus ir jau ligoninėje lankant, ji pasakiusi, kad buvo sumušta (duomenys neskelbtini), kuris ją stumdė, kumščiu trenkė į veidą nosies srityje, taip pat veidu murkdė tvenkiniuose į vandenį. (duomenys neskelbtini) sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) visada išgėręs būna labai agresyvus, kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas. Papildė, kad būnant namie, jos dukterėčia (duomenys neskelbtini) sumuštą (duomenys neskelbtini) fotografavo. Liudytoja po įvykio kalbėjo su (duomenys neskelbtini), kuris tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pati girta griuvinėjo, o kur griuvinėjo nesakė, lauke, neva prie tvenkinių ir kad tokie sužalojimai atsirado jai griūnant ant žolės. Kai po įvykio ieškojo (duomenys neskelbtini), šis vengė kontakto. Po įvykio (duomenys neskelbtini) atsirado epilepsijos priepuoliai.
Po šios savo apklausos liudytoja G. Z. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 95–98), nurodydama, kad įvykio dieną skambino (duomenys neskelbtini), ėjo jos pasitikti iki (duomenys neskelbtini); galėjo būti tarp 15-16 val.; priėjo (duomenys neskelbtini), planavo grįžti su taksi, užfiksavo adresą, bet kadangi neatėjo (duomenys neskelbtini), jai vėl skambino. Netrukus pasirodė girti A. Š. ir (duomenys neskelbtini), kuri buvo sunkiai atpažįstama, dėvinti svetimą megztinį: veidas buvo sumuštas, sutinęs; paklausus (duomenys neskelbtini) kas atsitiko, ši atsakiusi, kad „čia šitas debilas man trenkė“, o (duomenys neskelbtini) atsakė „Eik (duomenys neskelbtini) tu pati kritai“. (duomenys neskelbtini) tada pasakiusi, kad jei ji būtų kritusi, ji būtų apibrozdinta; buvo matyti, kad grynai suduoti smūgiai, jai buvo išrautas iš galvos plaukų kuokštas, plaukai šlapi, suplėšyti džinsai. (duomenys neskelbtini) sakiusi „jis gi mane murkdė“, kad ji galėjo prigerti. Ji išsikvietė taksi, (duomenys neskelbtini) nenorėjo (duomenys neskelbtini) paleisti, kad ji važiuotų namo, pradėjo sakyti (duomenys neskelbtini) „Katinėli, tu čia pati dėl visko kalta, kas įvyko“.
Taigi tiek iš liudytojos G. Z., tiek iš liudytojos G. P. parodymų matyti, kad prie (duomenys neskelbtini), jos pamatė ateinančius neblaivius I. P. ir A. Š., kad I. P. buvo akivaizdžiai sumuštu ir sutinusiu veidu, išrautu iš galvos plaukų kuokštu ir šlapiais plaukais, dėvėjo ne savo (kaltinamojo) megztinį, nukentėjusiosios džinsai buvo suplėšyti.
Kad I. P. buvo sumušta (duomenys neskelbtini), patvirtino ir liudytoja (duomenys neskelbtini) bei liudytojos G. Z. ir G. P., nurodžiusios, kad parvežus namo I. P. buvo matyti ant jos rankų ir kojų didelės mėlynės, kraujosrūvos, ranka atrodė spausta, veidas sutinęs, prie akies mėlynė, matėsi smaugimo žymės ant kaklo, išrautas plaukų kuokštas, plaukai šlapi. Pažymėtina, kad šios aplinkybės patvirtintos liudytojos G. P. darytomis fotonuotraukomis.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji, sutikusi ją atėjusioms parsivesti į namus G. P. ir G. Z., iš karto teigusi, kad ji buvo sumušta kaltinamojo A. Š.. Vėliau, pargabenta į namus, nukentėjusioji taip pat tvirtino G. P. ir G. Z. bei (duomenys neskelbtini), jog ji buvo sumušta A. Š.. Be to, po poros dienų buvimo ligoninėje, nukentėjusioji detaliau savo artimiesiems paaiškinusi kaip buvo sumušta (duomenys neskelbtini) A. Š.. Be kita ko, byloje esančios fotonuotraukos, darytos (duomenys neskelbtini) G. P. telefonu, neprieštarauja nei nukentėjusiosios ir liudytojų duotiems parodymams, nei gydymo įstaigoje nustatytiems nukentėjusiosios sužalojimams.
Nors viso proceso metu kaltinamasis A. Š. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau vis tik tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) įvykio dieną jis buvo su nukentėjusiąja I. P. prie (duomenys neskelbtini), ir kad jokių kitų asmenų su jais nebuvę (kas atitinka nukentėjusiosios I. P. ir liudytojų G. Z., G. P. parodymus). Nors kaltinamasis neigia, kad jis sudavė stiprius smūgius nukentėjusiajai, teigdamas, kad pastaroji susižalojo pati griuvinėdama, tačiau tokia kaltinamojo versija paneigta byloje esančia 2020-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. Gp 716/2020(01) (t. 1, b. l. 84-87), kuria nurodyta, kad I. P. konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, bei poodinės kraujosruvos rankose, odos nubrozdinimu kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Mažai tikėtina, kad poodinės kraujosruvos veido kairėje susidarė nugriuvus. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, neprieštarauja šiam sužalojimo mechanizmui. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t. y. grunto). Poodinės kraujosruvos rankose galėjo susidaryti kiek nuo smūgių, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (1 punktas). Taip pat išvados 2 punktu nurodyta, jog galvos sumušimas padarytas neilgai trukus prieš atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo poodinės kraujosruvos su audinių patinimu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini). Tiksliai pasisakyti apie sužalojimų atsiradimo laiką nėra galimybės dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose. Pateikta bylos medžiaga neprieštarauja medicinos dokumentuose konstatuotiems sužalojimams ir jų pateiktam sužalojimų senumui. Pagal 3 punktą, I. P. konstatuotas galvos sumušimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2, punktu kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtos išvados 4 punktu pažymima, kad pateiktuose dokumentuose nėra sužalojimų, kuriuos galima kategoriškai nurodyti kaip būdingus savęs žalojimui. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas, neleidžia pasisakyti ar sužalojimai padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių, suduodant smūgius nukentėjusiajam, ar kitam (5 punktas). I. P. konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais (6 punktas). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t. y. grunto) (7 punktas). Specifiniai žalojančio daikto/daiktų požymiai kūne neužsifiksavo. I. P. nuotraukose užfiksuoti spalviniai pakitimai neprieštarauja medicinos dokumentuose konstatuotiems sužalojimams. Pagal pateiktas nuotraukas negalima pasisakyti apie sužalojimų specifinius požymius. Galima konstatuoti, kad nuotraukose matomi spalviniai pakitimai neprieštarauja gydymo įstaigoje nustatytiems sužalojimams. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį. Odos nubrozdinimas kairiame kelyje galėjo susidaryti ir suklupus ant šiurkštaus paviršiaus (t.y. grunto). Poodinės kraujosruvos rankose galėjo susidaryti kiek nuo smūgių, tiek atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį. Veido spaudimas į žvyrkelį neatitinka šio sužalojimo mechanizmo. Konstatuotas galvos sumušimas pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje galėjo susidaryti ir suduodant smūgį (8-11 punktai). Teismo posėdyje specialistas K. Z. paaiškino dėl išvadų, kad sužalojimai ant nukentėjusios kūno buvo padaryti 3 trauminiais poveikiais, kadangi medicininiuose dokumentuose nubrozdinimų nėra nurodytas skaičius, dėl to ir buvo išvardinti, kad mažiausiai 3 trauminiais poveiksmiais. Buvo nurodyti 3 trauminiai poveikiai: veido kairė pusė, vokų sritis; kairė ranka ir kairys kelias nubrozdintas. Dėl galvos smegenų sumušimo kairio smilkinio skiltyje, sužalojimas kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Toks sužalojimas, koks buvo I. P., pavojingas gyvybei. Odos nubrozdinimai ant rankos galėjo atsirasti kontaktuojant su šiurkščiu paviršiumi, arba kai objektai juda, bet šiuo atveju irgi galėjo būti nuo kritimo. Pagal pateiktas neurologo išvadas yra nubrozdinimas. Smegenų kontūzija tai smegenų traumuojantis poveikis, smūgis buvo suduotas į veido kairę pusę. Griuvimo metu ant veido kontūzija turėtų susidaryti priešingoje pusėje. Buvo suduotas tiesioginis smūgis į veido kairę, susidarė kontūzija kairėje pusėje. Griuvimo atveju kontūzija susidaro priešingoje pusėje. Šiuo atveju kalbame apie trauminį poveikį į veido kairę, kažkur ties skruostikaulio pusę iš priekio į galą, iš viršaus į apačią. Griūnant ant rasto, nuo tokio griuvimo susidaro tik odos nubrozdinimas, bet smegenų kontūzija negalėjo susidaryti. Mes matom konkrečiai vietą, kur buvo maksimalus energijos išsiskaidymas, kurio metu buvo pridėta maksimali energija. Smilkinio srities vieta yra dauboje, išsiskaido veido energija. Griuvimui kontūzija nebūdinga. Kinetinės energijos veikimas iš priekio į galą, iš apačios į viršų, atitinka rankos, konkrečiai kumščiu suduodamas smūgis, sutraumuota ergonomiškiau dešine ranka. Kontūzija ir sumušimas yra sinonimai, visiškai tas pats. Paaiškino, kad kraujosruva atsiranda kuomet yra paveikiami minkštieji audiniai, didesne nei kraujagyslių trapumas, tuomet kraujagysles trūksta ir metabolizuojamos ir nuo tos spalvos galima spręsti kada buvo padarytas sužalojimas. Kartais kraujosruvos nurodo kontaktinio paviršiaus forma, buvo tiesiog bendrai parašyta hematomos. Ne jis apžiūrinėjo nukentėjusiąją. Jei suduotume smūgį plaktuku, tai būtų matomos aiškios ribos. Kraujosruvos forma nesikeičia nuo susidarymo mechanizmo. Traumuojant į ribotą kontaktinį paviršių, akmuo ar rastas mažesnis paviršius, dažniausiai susidaro muštinės žaizdos, suduodant smūgį skirtinga kinetinė energija. Kai griuvimas: galva turi pagreitį su kuo kontaktuoja. Nukentėjusios galva neturėjo judėti tuo atveju, o tik traumuojantis objektas. Teismo medicinoje negalima kategoriškai teigti, kai atsakoma į klausimą turi plačiai žvelgti, o ne vadovautis tuo kas parašyta. Jis turi apžvelgti viską, kas būdinga suduodant smūgį, tačiau kitos galimybės negalėtų atmesti. Jei griuvo žmogus, turėjo būti kažkoks minkštas paviršius, kritimas iš kokių 8 metrų aukščio, kad nesusidarytų muštinės žaizdos. Griūnant į veido sritį kontūzija nesusidaro. Tuo metu nežinojo, kad nubrozdinimas buvo galvos srityje, buvo nurodyta tik nubrozdinimas. Dabar galima pasakyti, kad būtent galvos srityje. Dėl to ir parašė, kad 3 trauminiai poveikiai, tiesiog parašė iš medicininių dokumentų; rašė trauminius poveikius tik iš pateiktų medicininių dokumentų. Hematoma ir kraujosruva tas pats. Nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo bet kokio kontakto. Jei būtų griuvimas galvos smilkinio srityje - tuomet griuvimo metu turėtų pamatyti kraujo išsiliejimą iš dešinės smegenų pusės; čia buvo kairėje pusėje poodinė kraujosruva. Po smegenų sumušimo vyksta smegenų pabrinkimas, iš pradžių pasireiškia galvos skausmu ir koma. Liekamieji reiškiniai dėl kontūzijus, randas smegenyse, viena iš dažnų atvejų būna epilepsija. Šiuo atveju negali atmesti dėl epilepsijos, vienas iš dažniausiai kontūzijos reiškinių; nukentėjusioji galėjo judėti kol neprasidėjo smegenų pabrinkimas, kelių valandų klausimas kol žmogus įkrenta į komą. Galėjo padažnėti epilepsijos priepuoliai po šio įvykio.
Nors kaltinamasis neigia nusikalstamą veiką padaręs ir nurodo, kad nukentėjusiajai jis netrenkė, nieko jai nedarė, tik pati nukentėjusioji griuvinėjo ir taip susižalojo, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai, nors ir nematė tiesiogiai įvykio, parodė, kad ant nukentėjusiosios kūno buvo matyti smūgio žymės, o nukentėjusioji patvirtino, kad ji nugriuvo nuo kaltinamojo suduoto smūgio jai į veido sritį; taip pat nustatyti ir kiti nukentėjusiosios sumušimai, smaugimo žymės. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jų parodymus patvirtina specialisto išvados, eksperto paaiškinimai dėl sužalojimo mechanizmo, kurie neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo suduotas smūgis, o sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent dėl galvos smegenų sumušimo kairio smilkinio skiltyje. Netikėti specialisto išvadomis ir parodymais teismas neturi pagrindo, jis niekaip nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji sunkų kūno sužalojimą patyrė būtent būdama sumušta (duomenys neskelbtini) tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 iki 15.00 val., šalia (duomenys neskelbtini), kai minėtą dieną jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo, tik nukentėjusioji ir kaltinamasis.
Kaip minėta, kaltinamasis kėlė versijas, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, kad nukentėjusiosios motina ir sesuo jį apkalba, siekia pasipelnyti, tačiau šias kaltinamojo keliamas versijas teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės, šių jo nurodomų aplinkybių nepatvirtina kiti bylos duomenys, kurie yra patikrinti, logiški bei aiškūs.
Atkreiptina ir tai, kad byloje nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios I. P. galvos traumą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą, taigi tarp kaltinamojo padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to konstatuotina, kad vertinti kaltinamojo nurodytų aplinkybių – nukentėjusiosios girtumą, ankstesnių susirgimų – įtaką nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastui pagrindo nėra.
Kaltinamojo gynėjo teismo posėdžio metu pateiktas pastabas, kuomet nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam, t. y. įtikinti nukentėjusiąją duoti tokius parodymus, kurie atitiktų kaltinamojo parodymus, siekiant išvengti atsakomybės.
Atkreiptina ir į tai, kad kaltinamasis A. Š. teismo posėdžio metu pareiškė, kad ikiteisminio tyrimo metu papasakojo ne apie visas aplinkybes, nes kaip kaltinamasis teigė, jis neturėjo ką pasakyti, be to jam niekas nedavė jokių patarimų, tačiau pasak kaltinamojo, nukentėjusiajai daro spaudimą jos motina ir sesuo. Taip pat teigė, kad antrą kartą, kai iškvietė jį tyrėjai, buvo iš tyrėjo vienareikšmiškai spaudimas (jis pradeda viską sakyti, jie jį pertraukia, ir pasako, kad jų nedomina, pasakė tik jei nepasakys visos tiesos, tai neva jis gaus daugiau bausmės; bandė nuosekliau pasakoti ir visą laiką buvo daromas spaudimas). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismui pagarsinus A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 18-19; 23-24; 68-69), kaltinamasis parodė, kad pirmą kartą kai apklausinėjo, tai maždaug teisingai pasakė, bet jo parodymus tyrėja užrašė paviršutiniškai. Gegužės 12 d. prisimena tą tyrėją, ji klausė ar nori duoti parodymus, ji neklausinėjo, tik klausė, ką jis nori dar papildyti, iš jos nebuvo jam daromas spaudimas; jis tiksliai negali prisiminti ko tyrėja klausė trečioje apklausoje.
Byloje esančiu (duomenys neskelbtini)Teisių įtariamajam išaiškinimo protokolu nustatyta, kad teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas A. Š. įteiktas jam pačiam pasirašius, o (duomenys neskelbtini) teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolu matyti, kad A. Š. pareiškė, jog jam gynėjas nereikalingas ir rašytinai patvirtino, jog protokolas perskaitytas, surašytas teisingai (t. 2, b. l. 13-16). 2020-02-05 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolu matyti, kad A. Š. pareiškė, jog jam gynėjas nereikalingas ir rašytinai patvirtino, jog protokolas perskaitytas, surašytas teisingai (t. 2, b. l. 22).
Kaip matyti iš įtariamojo A. Š. (duomenys neskelbtini) ir 2020-02-05 apklausos protokolų, prieš apklausą nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, po protokolu pats parašė, kad protokolą perskaitė, surašyta teisingai (t. 2, b. l. 18-20; 24).
Nustatyta, kad įtariamajam A. Š. 2020-05-06 nutarimu paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gynėjas (t. 2, b. l. 65-67).
2020-05-12 Pranešimo apie įtarimą įteikimas ir 2020-05-12 įtariamojo apklausa buvo vykdoma dalyvaujant gynėjui; be to, A. Š. 2020-05-12 įtariamojo apklausos protokole nurodė, kad perskaitė, surašyta teisingai ir pasirašė (t. 2, b. l. 67-69).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojos (duomenys neskelbtini) ir J. Z. parodžiusios, kad A. Š. duoti parodymai yra užfiksuoti protokolais, kurie buvo duoti jam perskaityti ir paskui buvo įtariamojo pasirašyti.
Taigi tiek iš A. Š. įtariamojo apklausos protokolų, tiek iš kitų (aukščiau nurodytų) dokumentų ir duomenų matyti, kad joks poveikis ikiteisminio tyrimo įstaigoje kaltinamajam A. Š. nebuvo daromas, A. Š. nei tuo metu, nei vėliau, nei savo gynėjui, nei kam nors kitam nesiskundė ir nenurodė, kad buvo verčiamas save apkalbėti. Be to, A. Š., pasakodamas apie nagrinėjamą įvykį, nurodė smulkias, detalias tos dienos aplinkybes, kurios tyrėjams net nebuvo tiksliai žinomos, nes ikiteisminio tyrimo metu prieš tai apklausta nukentėjusioji I. P. teigė, kad jos sužalojimai yra nuo jos kritimų ant žemės. Todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai nustatyta, kad A. Š. (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, laikotarpiu nuo 12.00 iki 15.00 val. šalia (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto su nukentėjusiąją I. P. metu, tyčia suėmęs rankomis už kaklo smaugė ją, bei sudavė pastarajai ne mažiau vieno smūgio kumščiu į kairę veido pusę, nuo ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, tokiais savo veiksmais padarė I. P. galvos sumušimą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido kairėje, galvos smegenų sumušimu kairėje smilkininėje skiltyje, poodines kraujosruvas rankose, bei nubrozdinimą kairiame kelyje ir tuo padarydamas nukentėjusiajai I. P. 2020-04-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. Gp 716/2020(01) užfiksuotus sužalojimus, kurie: konstatuotas galvos sumušimas, remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.2 punktu, vertintinas sunkiu I. P. sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos rankose ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-854/2007, Nr. 2K-227/2011).
Kaltinamojo A. Š. veiksmai – smūgis nukentėjusiajai į galvą bei kitas kūno vietas – leidžia tvirtinti, kad kaltinamasis turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiosios I. P. sveikatą ir tokių pasekmių siekė, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingiems veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius, tai yra sunkų nukentėjusiosios I. P. sveikatos sutrikdymą. Todėl A. Š. padaryti nusikalstami veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis A. Š. teistas, nedirbantis ir registruotas Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis anksčiau yra teistas, jo atžvilgiu yra priimti teismo procesiniai sprendimai, teistumas neišnykęs, šį nusikaltimą A. Š. padarė praėjus šiek tiek daugiau kaip metams po paskutiniu baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos arešto bausmės atlikimo. Iš A. Š. teistumo matyti, kad kaltinamajam ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos arešto bausmės, taip pat kas rodo, kad įtakos kaltinamojo elgesiui minėtos bausmės nepadarė, kaltinamasis jokių išvadų nedaro, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, kas patvirtina, kad paskutinis jo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
Be to, kaltinamojo A. Š. gyvenime jokie teigiami pokyčiai nėra nustatyti, priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad 2021-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-152-827/2021) A. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281(1) straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje ir paskirta jam subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas), kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį A. Š. visu laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, arba registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 3, 5, 8 punktai); paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuoti iš A. Š. 512 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nuosprendis neįsiteisėjęs.
Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme A. Š. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-460-1035/2021, kurioje A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15.-2572-506/2020) A. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė nuobauda - 2500 Eur bauda; taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejiems) metams (ANK 426 straipsnio 7 dalis); konfiskuota iš A. Š. nusižengimo padarymo priemonės automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2500 Eur; iš A. Š. priteistas žalos atlyginimas Vilniaus miesto savivaldybei – 1456,76 Eur, nustatant, kad šią sumą jis privalo atlyginti per 15 mėnesių nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Nutarimas įsiteisėjęs.
Atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo charakteristiką, A. Š. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – realus laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kaltinamasis nuteistas 2021-03-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-152-827/2021), kuris šiai dienai neįsiteisėjęs. Nurodytų aplinkybių kontekste, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, priimat nuosprendį nagrinėjamoje byloje, bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas. Įsiteisėjus nuosprendžiams, bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. Š. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2020-05-12 iki 2020-06-12, kai viena kardomojo kalinimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinio ieškinio
Kaltinamasis ieškinio nepripažino. Nurodė, kad jis nieko nepadarė, todėl nėra atsakingas už žalą.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai I. P. suteiktų gydymo paslaugų 757,43 Eur sumai (1 t., b. l. 121–131). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai I. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, iš viso už paciento gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 757,43 Eur. Kadangi žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo A. Š. veiksmais, civilinis ieškinys įrodytas paties kaltinamojo daliniais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – 757,43 Eur sumai ir priteistinas iš kaltinamojo A. Š..
Šioje byloje nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo iki sprendimo įvykdymo (3 t., b. l. 13–17). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. nuo civilinio ieškinio atsisakė, todėl padarytos žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nenagrinėtinas.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-03-05 nutartimi kaltinamajam pratęsta 1 (vienam) mėnesiui kardomoji priemonė - namų areštas, šį terminą skaičiuojant nuo 2021-03-13, ir įpareigojant jį nuo 21.00 iki 06.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. P. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei jos prieigose. Kadangi neišnyko minėtos kardomosios priemonės skyrimo pagrindai, ji paliktina galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskai, 4 vnt., esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
A. Š. asmens kratos metu paimti daiktai: 4 Vilniečio kortelės, DNB banko Visa debit kortelė, 11 plastikinių nuolaidų kortelių, mobiliojo ryšio telefonas Nokia su dėklu, 8 popierinės vizitinės kortelės, 5 vnt. adatų siuvimui, du metaliniai žiedai raktams, tušinukas, sensorinio ekrano lietimo pagaliukas, pildyk sim kortelė, saugomi Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. Š. faktinio sulaikymo dienos po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. Š. kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2020-05-12 iki 2020-06-12.
Kardomąją priemonę – namų areštą (su įpareigojimais) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. Š. priteisti civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 757,43 Eur už nukentėjusiosios I. P. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.
Nukentėjusiosios I. P. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Byloje esančius dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diskus, 4 vnt., esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
A. Š. asmens kratos metu paimtus daiktus: 4 Vilniečio korteles, DNB banko Visa debit kortelę, 11 plastikinių nuolaidų kortelių, mobiliojo ryšio telefoną Nokia su dėklu, 8 popierines vizitines korteles, 5 vnt. adatų siuvimui, du metalinius žiedus raktams, tušinuką, sensorinio ekrano lietimo pagaliuką, pildyk sim kortelę, saugomus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.