Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendis – A. L. veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir jis nuteistas: pagal BK 137 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas laisvės atėmimu: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė A. L. paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios patenkinti kasacinį skundą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sunkiai sužalojo žmogų, būtent: jis 2005 m. birželio 3 d., apie 23.00 val., Švenčionyse (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vartodamas necenzūrinius žodžius, sudavė vieną smūgį kumščiu G. V. į veidą, nuo to nukentėjusysis nugriuvo atsitrenkdamas galva į šaligatvio bordiūrą. Šiais veiksmais A. L. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.

Taip pat A. L. nuteistas už tai, kad aukščiau nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė vieną smūgį kumščiu G. V. į veidą, nuo to nukentėjusysis nugriuvo atsitrenkdamas galva į šaligatvio bordiūrą; taip buvo padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai abiejų akių vokuose, ūmus kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairėje smilkininėje-pakaušinėje srityje, hemoraginiai kontuziniai židiniai dešinėje kaktinėje ir smilkininėje srityse, kairio smilkinkaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis 48 danties srityje. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

G. V. teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė, kad tarp A. L. veikimo – smūgio sudavimo ir atsiradusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, nėra teisioginio priežastinio ryšio. Šis teiginys nepagrįstas, nes būtent dėl A. L. smūgio nukentėjusysis nugriuvo ir sunkiai susižalojo galvą. Nuteistojo veika negali būti kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo, nes netiesioginės tyčios atveju asmuo savo veikos pobūdį ir galimus padarinius suvokia konkrečiai, o neatsargumo atveju – abstrakčiai, nesiedamas su konkrečia savo veika.

Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. L. veikė mišria kaltės forma, kuri BK nėra įtvirtinta. BK 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 135 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendyje, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nuteistojo kaltės forma nekonkretizuota. Tai, žinoma, yra šio nuosprendžio trūkumas, tačiau A. L. nuteisimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį reiškia, kad teismo A. L. veika dėl G. V. sveikatos sutrikdymo pripažinta tyčiniu nusikaltimu, tą nurodo pats veikos pobūdis.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pakeistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendis ir A. L. nusikalstama veika iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 137 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Nors baudžiamosios teisės teorijoje ir yra žinoma mišri kaltė, tačiau mišrios kaltės Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato. Pagal BK 14 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu, padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad tarp A. L. veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tai reikėtų suprasti, kad tarp A. L. suduoto G. V. į veidą smūgio, nuo kurio šis griuvo ir atsitrenkęs galva į šaligatvio bordiūrą sunkiai susižalojo, nėra priežastinio ryšio. Kasatorius pagrįstai su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka.

Baudžiamojoje teisėje nusikaltimų padarinių atsiradimo priežastis ir sąlyga suprantami kaip baudžiamajame įstatyme uždrausti nusikaltimo subjekto veikimas ar neveikimas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. sudavė kumščiu vieną smūgį G. V. į veidą. Kad ši A. L. veika priskiriama prie pavojingų ir uždraustų baudžiamajame įstatyme veikų, pripažinta ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 nuosprendžiu, tačiau padaryta klaidinga išvada, kad tarp smūgio sudavimo nukentėjusiajam G. V. į veidą ir jo griuvimo bei susižalojimo nėra priežastinio ryšio, nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nenustatyta kitų griuvimo priežasčių, priešingai – pripažinta, kad G. V. nugriuvo nuo A. L. tyčinio smūgio į veidą, todėl logikai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad G. V. sunkus sveikatos sutrikdymas yra neatsargaus ir nerūpestingo A. L. elgesio padarinys, kurio jis nenumatė, nors pagal veikos pobūdį galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi padaryta neteisinga išvada nustatant A. L. kaltės formą. Kaltės formos nustatymas turi ypatingą reikšmę teisingai kvalifikuojant nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas apibrėžia dvi kaltės formas – tyčią ir neatsargumą. Nors ir nevisiškai tiksliai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad A. L. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Tačiau pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytus objektyviuosius nusikaltimo požymius apeliacinės instancijos teismo išvadai nebuvo teorinio pagrindo.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatytos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Jei asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nenori konkrečiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytų padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo G. V. kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad A. L. padarė sunkų jo sveikatos sutrikdymą netiesiogine tyčia. A. L., tyčia suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Šiuo atveju pagal atsiradusius padarinius A. L. nusikalstama veika atitinka BK 135 straipsnio 1 dalies požymius.

Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas A. L. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl, remiantis BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 383 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendis dėl šios dalies naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl A. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, taip pat Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio.