Kauno apygardos teismo nutartis

2012-05-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1036-555/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-15Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-03Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-14Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-13Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2014-10-03Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2015-11-10Kauno apygardos teismas
  7. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2015-12-15Kauno apygardos teismas
  8. 2VP-1886-292/2016Nutartis · 2016-03-31Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-14
Bylos Nr.
2S-1036-555/2012
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03863-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1036-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03863-2011-3
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audra Dudzinskienė
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3;114.11;122.4(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla iki bus išnagrinėtos baudžiamosios bylos.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. S. prašė sustabdyti civilinę bylą Nr. 2-121-835/2012 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokinio turto padalijimo, kompensacijų priteisimo. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D. S. skundą privataus kaltinimo tvarka L. S. ir V. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad V. S. 2011-09-13 apie 17 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) Alytaus r. sav., D. S. sudavė smūgį kumščiu į krūtinę, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po to V. S. ją, lipančią laiptais, šonu pastūmė, koja spyrė į dešinę šlaunį, nuo ko ji pakrito ir tokiais veiksmais dėl kraujosruvų odoje ir poodyje dešinėje šlaunyje bei odos nubrozdinimo dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje buvo padarytas D. S. nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje V. S. kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t.y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-10-18 iki 2011-08-19 suklastojo tikrus dokumentus - vienuolika medienos gabenimo lapų, bei tuo, kad 2011 m. vasario - spalio mėnesiais, išpjaudamas D. S. priklausančiuose miškuose medžius, juos slapta pavogė ir tuo D. S. padarė 784,60 Lt turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2-121-835/2012 iki bus išspręstos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su aukščiau nurodytomis baudžiamosiomis bylomis, nes šioje civilinėje byloje yra analizuojama atsakovo V. S. kaltė, kuri pasireiškė ir fizinio smurto vartojimo ieškovės D. S. atžvilgiu bei asmeninių daiktų neteisėtu paėmimu, ir ieškovės D. S. kaltė, kuri pasireiškė jos kaip sutuoktinės pareigų nevykdymu, nelojalumu ir atsakovo negerbimu, žeminimu, nebūtų aplinkybių apie atsakovą išgalvojimu. Baudžiamosiose bylose nustatinėjamos adekvačios aplinkybės kaip ir civilinėje byloje, nuo kurių vienokio ar kitokio nustatymo ir buvimo konstatavimo ar paneigimo, priklausytų ir ši byla dalyje dėl sutuoktinių kaltės buvimo ar nebuvimo, nutraukiant santuoką. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo konstatavus, kad sutuoktinio kaltės nėra, o baudžiamojoje byloje konstatavus smurtinį elgesį sutuoktinės atžvilgiu, susijusiose bylose būtų priimti skirtingi sprendimai dėl tų pačių aplinkybių ir tai būtų stabdytinos bylos proceso atnaujinimo pagrindas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti. Mano, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 163 str. 3 p. numatytą privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, netinkamai aiškino šią procesinę teisės normą ir baudžiamosiose bylose nustatinėtinų juridinių faktų įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją reikšmę civilinėje byloje sprendžiamam jo, kaip sutuoktinio, kaltės santuokos nutraukime įrodomąją reikšmę. Nurodo, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Pačiame ieškinyje ir prašyme stabdyti bylą ieškovė, įrodinėdama jo-atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, remiasi ir įstatymine prezumpcija, kurioje yra įtvirtinta, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.). Vadinasi, juridiniai faktai – aplinkybės, patvirtinančios ir įrodančios atsakovo kaltę dėl santuokos nutrūkimo, turėjo atsirasti iki pareiškiant ieškovei ieškinį teisme (iki 2011-08-30), dėl šių aplinkybių buvimo teismas turi konstatuoti esminį sutuoktinio pareigų pažeidimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas turėjo tapti negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Apelianto nuomone, išnagrinėjus šias baudžiamąsias bylas, teismas nenustatys reikšmingų aplinkybių, dėl kurių buvimo konstatuojama jo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija (CK 3.60 str. 3 d.) ar kitos esminės sutuoktinio pareigos pažeidimas, dėl kurių sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.), nes šioje civilinėje byloje atsakovo kaltė turės būti nustatoma pagal tai, ar atsakovas iki ieškovė kreipėsi į teismą pradėdama santuokos nutraukimo bylą padarė esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų. Vadinasi, tarp sustabdytos civilinės bylos ir teisinio rezultato nagrinėjamose baudžiamosiose bylose nebus tiesioginio prejudicinio ryšio - nustatyti faktai neturės siekiamos teisinės reikšmės teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, konstatuojant ir preziumuojant atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. S. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai nagrinėjamą civilinę bylą ir teisinį rezultatą kitoje neišnagrinėtoje byloje sieja tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-52/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalomąjį civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas taikė, nurodydamas, jog nagrinėjamos civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir baudžiamosios bylos yra susijusios, nes nustatinėjamos adekvačios aplinkybės, kurių nustatymas ir buvimo konstatavimas turėtų įtakos civilinėje byloje dalyje dėl sutuoktinių kaltės buvimo ar nebuvimo nutraukiant santuoką. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai patvirtina, kad tarp nagrinėjamų civilinės ir baudžiamųjų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad įsiteisėjus nuosprendžiams baudžiamosiose bylose juose nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo procesiniam sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, prejudicialumas nustatytas CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame nurodyta, kad nereikia nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinio įstatymo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje byloje paprastai skiriasi. Kita vertus, yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, tiesioginiai nusikaltimo padariniai (kūno sužalojimai, turto sunaikinimas) ir kt. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.).

Pagal bylos duomenis matyti, kad civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškovė ieškinį grindžia sutuoktinio V. S. kalte dėl santuokos iširimo, kuri pasireiškė ir fizinio smurto vartojimu ieškovės atžvilgiu bei kitų priešingų šeimos interesams veiksmų vykdymu, dėl šių atsakovo veiksmų yra nagrinėjamos ir baudžiamosios bylos, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. CK 3.60 straipsnyje apibrėžta sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo samprata. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti kaltės prezumpcijos atvejai, kuriais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, tačiau ir šios prezumpcijos gali būti nuginčijamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju baudžiamosiose bylose būsimais teismo nuosprendžiais konstatuoti ar paneigti atsakovo nusikalstami veiksmai ieškovės atžvilgiu bei jų civiliniai teisiniai padariniai, turės prejudicinę galią nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir negalės būti iš naujo įrodinėjami.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavus, kad tarp nagrinėjamų civilinės ir baudžiamųjų bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomąjį bylos sustabdymą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas