- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 3K-3-52/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis, Janina Stripeikienė, Pranas Žeimys
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Spauda“
- Ieškovas
- UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Spauda“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Spauda“ dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias adresu: Laisvės pr. 60, Vilnius. Atsakovas už patalpų nuomą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė tik iš dalies, taigi įsiskolino. Ieškovas UAB ,,Sisteminio modernizavimo grupė“ prašė priteisti iš atsakovo AB ,,Spauda“ 578 193,86 Lt skolą už patalpų nuomą, 9 856,23 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. galutiniu sprendimu priteisė iš atsakovo AB „Spauda“ ieškovui UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ 491 832,20 Lt nuomos mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas gavo ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už patalpų nuomą, tai patvirtina ir aplinkybė, kad dalį sąskaitų atsakovas apmokėjo; šalių sudarytos nuomos sutarties 7.4 punkte nustatyta, jog atsakovas nuomos mokestį sumoka pagal ieškovo pateiktą sąskaitą per dešimt kalendorinių dienų nuo šios sąskaitos pateikimo dienos. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas įvykdė nuomos sutarties 7.2. punkte įtvirtintą sąlygą, kad atsakovas pradeda mokėti nuomos mokestį po to, kai ieškovas atsiskaito su atsakovu už įsigytas patalpas pagal 2003 m. rugsėjo 26 d. sutartį ir jos pakeitimą – atsakovas 2008 m. kovo 17 d. pažyma patvirtino, kad ieškovas 2008 m. kovo 4 d. atsiskaitė su atsakovu už įsigytas patalpas. Teismas sprendė, kad tai, jog atsakovas yra pareiškęs ieškinį, kuriuo ginčija ieškovo nuosavybės teisę į patalpas, tarp kurių yra ir 209,51 kv. m ploto patalpa, išnuomota atsakovui pagal nuomos sutartį, nėra pagrindas sustabdyti nagrinėjamos bylos, nes neginčijama šalių sudaryta nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį. Spręsdamas dėl kelių atsakovo apmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų, teismas nustatė, kad atsakovas 86 361,66 Lt sumokėjo pagal PVM sąskaitą-faktūrą PN8 0000024, kuri išrašyta už patalpų nuomą kovo mėnesį. Ieškovas, norėdamas užskaityti šią sumą kaip nuomos sutarties 7.1 punkte nustatytą užstatą, turėjo teisę atsisakyti priimti 86 361,66 Lt įmoką kaip mokestį už patalpų nuomą (CK 6.54 straipsnis), tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų tai padaręs, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog 86 361,66 Lt sumažino atsakovo skolą už ieškovo jam teiktas poligrafijos paslaugas (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetė reikalavimą priteisti delspinigius kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes iš delspinigių skaičiavimo lentelės nustatė, kad ieškovas skaičiavo delspinigius nuo PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo, o ne jų pateikimo atsakovui, kaip nustatyta nuomos sutarties 8.1 punkte, dienos. Teismas nurodė, kad ieškovui teko pareiga įrodyti, kada PVM sąskaitos-faktūros buvo įteiktos atsakovui (CPK 178 straipsnis), tačiau įrodymų apie tai nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atmėtė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas iš ieškovo gavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis grindžiamas ieškinys, atsakovas pažeidė pareigą vykyti savo prievoles sąžiningai, tinkamai bei sutartyje nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis), nepateikė įrodymų, kuriais galėtų būtų paneigtas prievolės ieškovui nevykdymo faktas arba skolos dydis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai priteisė ieškovui iš atsakovo nuomos mokesčio skolą. Teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuomos mokestį šalių 2008 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu, o atsakovas yra pareiškęs ieškinį, kuriuo ginčija ieškovo nuosavybės teisę į patalpas, tarp kurių yra ir 209,51 kv. m ploto patalpa, išnuomota atsakovui pagal nuomos sutartį, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes neginčijama šalių sudaryta nuomos sutartis. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tarp dviejų nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kad byloje pagal atsakovo ieškinį teismo sprendimu nustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje, todėl konstatavo, jog civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu neatitiktų šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo piktnaudžiavimo procesu veiksmų pareiškiant apeliacinį skundą, todėl netenkino ieškovo prašymo paskirti atsakovui CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas akcinė bendrovė „Spauda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. galutinio sprendimo dalį dėl 491 832,20 Lt nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį, perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 117 straipsnio 1 dalies) pažeidimo. Kasatorius teigia negavęs apeliacinės instancijos teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir tik po bylos išnagrinėjimo sužinojęs, kad pagal byloje esančius duomenis pranešimas jam buvo išsiųstas faksu, nors kasatorius nebuvo išreiškęs savo sutikimo gauti procesinius dokumentus per telekomunikacijų galinius įrenginius. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įstatymo nustatyta tvarka neinformavęs kasatoriaus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pažeidė CPK 117 straipsnio 1 dalį, tai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą, nes kasatorius neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti savo pozicijos nagrinėjamos bylos stabdymo klausimu.
2. Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 163 straipsnio 3 punkto) pažeidimo. Kasatoriaus nuomone, tarp nagrinėjamos bylos ir bylos, kurioje jis ginčija ieškovo nuosavybės teisę į dalį patalpų, už kurių nuomą priteista skola nagrinėjamoje byloje, yra tiesioginis teisinis ryšis, nes, patenkinus kasatoriaus ieškinį ir paneigus ieškovo nuosavybės teisę į dalį nuomojamų patalpų, sumažėtų skolos už patalpų nuomą dydis. Bylą nagrinėję teismai, nesustabdę bylos nagrinėjimo, pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-221/2008).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. galutinį sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Dėl kasacinio skundo neatitikties įstatymo reikalavimams. Kasaciniame skunde nepateikti kasacijos pagrindo egzistavimą pagrindžiantys teisiniai argumentai, todėl skundo motyvai nenagrinėtini, be to, skunde nurodyti tariami teisės pažeidimai negalėtų būti laikomi esminiais ar turėti įtakos neteisėto sprendimo ir nutarties priėmimui. Skunde nurodytos naujos faktinės aplinkybės ir pateiktas naujas įrodymas (patikslintas kasatoriaus ieškinys dėl patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) nenagrinėtini kasaciniame teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kadangi kasacinis skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai jis, ieškovo nuomone, nenagrinėtinas ir kasacinis procesas nutrauktinas.
2. Dėl CPK 117 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Ieškovo nuomone, apie apeliacinės instancijos teismo posėdį kasatoriui buvo pranešta tinkamai: byloje yra dokumentas, patvirtinantis pranešimo išsiuntimą, ir tai yra pakankamas įrodymas, kad informuota tinkamai, nes, nesant pranešimo, jog faksimilės nusiųsti nepavyko, preziumuojama, kad pranešimas gautas, be to, pranešimo, skirtingai nei šaukimo, siuntimo atveju duomenys apie faktinį įteikimą nebūtini (CPK 124 straipsnio 4 dalis). Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodytas jo fakso numeris, o tai yra pakankamas pagrindas teismo pranešimus įteikti būtent šiuo būdu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, CPK ir teismų praktikoje akcentuojama šalių pareiga rūpintis proceso eiga, kurią kasatorius pats pažeidė, elgdamasis nerūpestingai ir nesidomėdamas savo apeliacinio skundo nagrinėjimo laiku. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 117 straipsnio 1 dalies pažeidimo neatskleidžia tariamo pažeidimo įtakos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumui ir esminės reikšmės teismų praktikai, taigi nesudaro kasacijos pagrindo ir nenagrinėtini.
3. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto pažeidimo. Ieškovo teigimu, jo reikalavimai, pareikšti nagrinėjamoje byloje – dėl skolos už patalpų nuomą priteisimo – yra nesusiję su kasatoriaus reikalavimais kitoje byloje – dėl patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, t. y. tarp šių bylų nėra prejudicinio ryšio, be to, nėra būtinybės kitoje byloje nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingus faktus, taigi negalima konstatuoti negalimumo išnagrinėti civilinės bylos kaip CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylos sustabdymo klausimas šioje byloje yra fakto klausimas – prejudicinio ryšio egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tradicija“ v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-660/2006; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-221/2008), todėl nesudaro kasacijos pagrindo.
4. Dėl kasatoriaus nesąžiningumo. Ieškovo manymu, kasatorius pateikė skundą ne siekdamas gauti kasacinio teismo išaiškinimą aktualiais teisės klausimais, o tik norėdamas vilkinti procesą. Tokią išvadą leidžia daryti kartu pateiktas prašymas stabdyti skundžiamų procesinių sprendimų vykdymą, taip pat nesąžiningas kasatoriaus elgesys sutartiniuose santykiuose, vengimas vykdyti savanoriškai prisiimtus įsipareigojimus, imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių prievolių vykdymą, sistemingas pažeidinėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio skundo atitikties įstatymo reikalavimams
Pagal CPK 350 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą išimtinė teisė vertinti kasacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams suteikta teisėjų atrankos kolegijai, kuri sprendžia skundo priėmimo klausimą. Kasacinio teismo atrankos kolegija patikrina kasacinio skundo turinį skundžiamų teismo sprendimo ir (ar) nutarties kontekste, nes skundo priėmimo klausimą ši kolegija sprendžia neišreikalavusi civilinės bylos. Kadangi teisėjų atrankos kolegija kasacinį skundą nagrinėja nesiremdama visa civilinės bylos medžiaga, tai šios kolegijos padarytas skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, jog kiekvienas argumentas ar jų grupė šiuos reikalavimus atitinka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje R. A. v. Vytauto Didžiojo universitetas, bylos Nr. 3K-3-402/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Liūto vaistinė“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009). CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Šioje teisės normoje aiškiai apibrėžtos kasacinio teismo kompetencijos ribos – kasacinis teismas analizuoja tik kasaciniame skunde keliamus teisės klausimus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl kasacinio proceso nutraukimo ir pasisako skunde keliamais procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais.
Dėl dalyvaujančių byloje asmenų informavimo apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, visi dalyvaujantys byloje asmenys apie prasidėjusį procesą būna informuoti jau pirmosios instancijos teisme, todėl atsiranda šių asmenų pareiga rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), taigi – domėtis proceso eiga. Dėl šių priežasčių dalyvaujantys byloje asmenys apie apeliacinės instancijos teismo posėdžio vietą ir laiką informuojami ne teismo šaukimais, o pranešimais be grąžintinos teismui pažymos apie jų įteikimą adresatui (CPK 133 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota nuosekli proceso teisės normų, reglamentuojančių dalyvaujančių byloje asmenų informavimą apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, aiškinimo ir taikymo praktika. Asmens teisė būti informuotam apie teismo posėdžio laiką ir vietą gali būti pažeista tik tokiu atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui grąžinamas konkrečiam asmeniui neįteiktas pranešimas apie posėdžio vietą ir laiką, o teismas bylą išnagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant. Kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam netinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos šio asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami ir ar byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas savo procesines pareigas, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje J. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-296/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje K. K. v. V. K.; bylos Nr. 3K-3-143/2005). Taigi, kasacinio teismo praktikoje tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu apie apeliacinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pripažįstamas atitinkamo teismo pranešimo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. liepos 22 d. teismo pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį buvo išsiųstas šalims jų pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais fakso numeriais, kasatorius teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas negavo jokių duomenų, kad pranešimas apie teismo posėdį kasatoriui nebuvo įteiktas, taip pat byloje nebuvo informacijos apie susisiekimo su kasatoriumi duomenų pasikeitimą. Taigi, kasatorius, vykdydamas savo procesinę pareigą rūpintis procesu, turėjo galimybę sužinoti apie teismo posėdį. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai informavo kasatorių apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nepažeidė kasatoriaus teisės būti išklausytam. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo pranešimo įteikimą telekomunikacijų galiniais įrenginiais reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo neatskleidžia tokio pažeidimo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. nepripažįstami kasacijos pagrindu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasatoriaus veiksmai taip pat vertintini sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis aspektu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius savo pateiktame skunde iškėlė neatitinkančią bylos medžiagos problemą dėl teisės būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui tinkamai taikius pranešimo apie apeliacinės bylos pagal kasatoriaus apeliacinį skundą nagrinėjimo vietą ir laiką institutą, kasatoriaus teisė būti išklausytam apeliacinės instancijos teisme nebuvo suvaržyta. Priešingai, kasatoriaus nedalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje lėmė jo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis proceso eiga nevykdymas. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus elgesys pripažįstamas nesąžiningu naudojimusi teise į kasaciją.
Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo taikymo
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. L. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-238/2006). Kasatorius prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita byla, kurioje jis ginčija šalių sutartį dėl dalies nuomojamų patalpų pardavimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje kasatoriaus ieškovui iškeltoje byloje nėra tiesioginio prejudicinio ryšio, nes nė vienoje šių bylų neginčijama nuomos sutartis, iš kurios kyla kasatoriaus pareiga mokėti nuomos mokestį ieškovui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamos bylos.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamų teismų procesinių sprendimų, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, ieškovui iš kasatoriaus priteistinos išlaidos advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ prašė priteisti iš kasatoriaus atstovavimo išlaidas ir pateikė 1936 Lt išlaidas advokato pagalbai patvirtinantį įrodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatytą dydį, todėl atsakovui priteistinos išlaidos sumažinamos iki 1600 Lt.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 31,95 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Spauda“ (kodas 121008154) UAB „Sisteminio modernizavimo grupė“ (kodas 126332142) naudai 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) išlaidoms advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti.
Priteisti iš akcinės bendrovės „Spauda“ (kodas 121008154) 31,95 Lt (trisdešimt vieną litą 95 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.